- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-2001-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16272-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ ir antstolis Vytautas Mitkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24597-842/2024 pareiškėjo A. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų atmetė ir pašalino iš bylos suinteresuotą asmenį Danske Bank A/S Lietuvos filialą. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-251-413/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-24597-842/2024 ir peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio pagrindais, pakeisti arba panaikinti byloje priimtą sprendimą (2024 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-24597-842/2024, teisminio proceso Nr. 2-68-3-16272-2024-5 ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-251-413/2025, teisminio proceso Nr. 2-68-3-16272-2024-5), ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir jo visus prašymus (pilna apimtimi).
3. Pareiškėjas nurodė, jog 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi teismas atmetė jo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo manymu, nutartis priimta neįsigilinus į bylos faktines ir teisines esmines aplinkybes (jų visumą) ir šalių tarpusavio ginčo esmę, todėl su nutartimi nesutiko, ir pateikė atskirąjį skundą. Paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms (jų visumai), pareiškėjas pateikė apeliaciniam teismui naujas aplinkybes ir naujus įrodymus prie atskirojo skundo. Apeliacinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjo pateikti papildomi prašymai teismo nebuvo priimti ir išnagrinėti.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. gegužės 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP-004/ST-24-223 pradinis kreditorius akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teises į skolininką A. C. naujajam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Legal Balance“, tačiau paaiškėjo, kad perleidimo sutartis nėra galiojanti, ar nėra įsigaliojusi, fiktyvi, nes pirkėjo nebuvo sumokėta pagal reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 punktą. Šie duomenys buvo nuslėpti nuo pareiškėjo ir laiduotojo, taip pat nuo antstolio, ir nepateikti teismui. Be to, bankas neturėjo jokios teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko (ir laiduotojo) sutikimo. Pareiškėjui (ir laiduotojui) net nebuvo pasiūlyta išpirkti reikalavimą (turtą) tomis pačiomis sąlygomis. Toks neteisėtas įkeisto turto pardavimas iš varžytynių lėmė jo kaip skolininko ar laiduotojo esminių teisių pažeidimą, kuris turi būti panaikintas. Taigi visa ši ginčo byla ir pareiškėjo skundo nagrinėjimas gali neturėti jokio teisinio pagrindo, jei skolos reikalavimas iš viso nebuvo perleistas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjas, teismui pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį grindžia hipotetiniais teiginiais dėl reikalavimo sutarties negaliojimo, reikalavimo perleidimo kainos nesumokėjimo, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo prašyme nurodomos niekuo nepagrįstos ir neegzistuojančios aplinkybės, kurias paneigia anksčiau teismų nustatyti prejudiciniai faktai. Visas pareiškėjo prašymas yra paremtas tik prielaidomis. Pareiškėjo prašyme nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių esminių ir realių bylos aplinkybių, kurios turėtų svarbios reikšmės teismų priimtų nutarčių teisėtumui. Pažymėjo, kad vykdomoji byla nėra užbaigta, joje tęsiamas likusios skolos išieškojimas iš pareiškėjo, todėl esant galiojančiam reikalavimui į skolininko skolą, jis galėjo būti perleistas naujajam kreditoriui. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta. Reikalavimas į pareiškėjo A. C. skolą yra perėjęs naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ pilna apimtimi, t. y. visos 2024 m. gegužės 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP-004/ST-24-223 sąlygos dėl reikalavimo perleidimo kainos sumokėjimo yra įvykdytos.
6. Suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad pareiškėjas, teikdamas nepagrįstus skundus ir prašymus, siekia vilkinti skolos išieškojimo procesą. Toks sisteminis bei piktybiškas skolininko elgesys ir nebendradarbiavimas vykdymo procese tęsiasi nuo pačios vykdomosios bylos pradžios (nuo 2014 m.).
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė pašalinti jį iš bylos. Pranešė, kad Danske Bank sutartimi dėl verslo dalies perleidimo, sudaryta 2015 m. gruodžio 9 d., patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio, ir 2016 m. birželio 4 d. priėmimo–perdavimo aktu, patvirtintu Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio, nuo 2016 m. birželio 4 d. perleido kredito įstaigai AB „Swedbank“ visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias iš būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103, su kuriomis yra susijusi nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-12952-845/2025 (toliau – Sandoris), sudarytos tarp Danske Bank ir pareiškėjo. Aukščiau minėtos sutarties pagrindu Swedbank nuo 2016 m. birželio 4 d. Sandoryje visiškai pakeitė Danske Bank teisiniuose santykiuose su pareiškėju, t. y. įvyko universalus Danske Bank turto ir įsipareigojimų perleidimas atitinkamo perleidžiamo verslo apimtyje, kuris nereikalauja skolininkų ir/arba kreditorių sutikimo. Įvykus materialinių subjektinių teisių ir pareigų, kylančių iš Sandorio, perleidimui, AB „Swedbank“ taip pat buvo perleistos ir visos papildomos su Sandoriu susijusios teisės ir pareigos. Taigi, šios bylos išsprendimas neturės įtakos Danske Bank teisėms ir pareigoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-24597-842/2024 netenkino.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių proceso atnaujinimui, svarbu pažymėti, kad jis skundą dėl antstolio veiksmų grindė iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 8 d. teismo nutarties turinio. Savo teiginius apie tai, kad reikalavimo teisė į pareiškėją perleista apgaulės ar suklaidinimo būdu, pareiškėjas buvo nurodęs tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Taigi 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-24597-842/2024 teismas pasisakė dėl šių pareiškėjo teiginių, o būtent, kad vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje pateikti dokumentai sudaro pagrindą išvadai, jog reikalavimo perleidimo sutartimi suinteresuotam asmeniui UAB „Legal Balance“ buvo perleistos reikalavimo teisės į pareiškėją A. C.. Teismas įvertino pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties turinį, formą, aplinkybę, kad sutartis pasirašyta turinčių teisę sudaryti ją asmenų, pateiktą reikalavimo teisių sąrašą bei pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir nustatė reikalavimo teisių į pareiškėją A. C. perleidimo faktą. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog antstolis Vytautas Mitkus pagrįstai priėmė skundžiamą 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-240-14793, kuriuo antstolis nutarė pakeisti išieškotoją AB „Swedbank“, išieškotoju UAB „Legal Balance“.
10. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog 2024 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP-004/ST-24-223 pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teises į skolininką A. C. naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“. Apeliacinis teismas pakartotinai įvertino pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes, reikšmingas reikalavimo teisių perleidimo fakto nustatymui, ir su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais sutiko. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, apie pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimo teisių perleidimą naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ pareiškėjui yra žinoma.
11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog bylos kontekste teismas negali ignoruoti fakto, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėjas pakartotinai kreipiasi iš esmės dėl tų pačių neva naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad jokių naujų įrodymų šiuo klausimu pareiškėjas taip pat nepateikė. Hipotetinių galimybių buvimas nėra pagrindas atnaujinti procesą, nes tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
12. Be to, teismas pažymėjo, kad savo argumentus dėl sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumo pareiškėjas pateikė ir civilinėje byloje Nr. e2-8212-1040/2025, kurioje sprendžiamas ginčas tarp UAB „Legal Balance“ ir A. bei A. J. C., trečiasis asmuo antstolis Vytautas Mitkus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą dėl atsiradusių CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų, ir pakeisti arba panaikinti byloje priimtą sprendimą (2024 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-24597-842/2024 ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-251-413/2025), ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir jo visus prašymus (pilna apimtimi). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nutartį priėmęs teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė naujas teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), kad pareiškėjas ginčija tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, nes pareiškėjas neginčijo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, jis pateikė tik naujas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos byloje. Teismas pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį pakartotinai ir iš naujo galėjo nustatinėti šioje byloje dar ne nustatytas ir pareiškėjo ginčijamas naujas aplinkybes, ir tokiu būdu ne būtų pažeistas vienas iš fundamentalių principų – teisė į teisingą teismą.
13.2. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) ir buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau pareiškėjas pakartotinai kreipėsi iš esmės tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių dar nebuvo pasisakyta įsiteisėjusia teismo nutartimi.
13.3. Pareiškėjo pateikti argumentai, aplinkybės ir prašymai nutartyje, o ypač jo atsikirtimuose pateikti argumentai dėl dokumentų (priedų) suklastojimo ir melagingumo nebuvo net nagrinėjami, dėl jų teismas nepagrįstai net nepasisakė, ir kadangi turi būti įvertintini ir proceso teisės normų pažeidimai, kurie reiškia jo teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą, kuriam esant, apeliaciniam teismui leidžiama peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl įvertinus pateiktas teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), yra pagrindas peržengti apeliacinio atskirojo skundo ribas ir dėl viešojo intereso gynimo.
13.4. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir neišsami. Toks teismo neveikimas prieštaravo įstatymuose įtvirtintai nuostatai, kad pareiškėjas turi teisę į pagrįstą ir objektyvų prašymų išnagrinėjimą. Teismas buvo įpareigotas išsamiai ir visa apimtimi išnagrinėti pareiškėjo skundą (prašymą) bei pateikti sprendimą. Kai asmuo kreipiasi į teismą su prašymu, šis yra saistomas pareigos motyvuotai atsakyti jam. Teismo nutartis neatitiko įstatymų reikalavimų, todėl nutartis yra keistina arba naikintina.
13.5. Kadangi ypatingos teisenos bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos esminės bylos aplinkybės, t. y. teismas turi būti aktyvus (CPK 443 straipsni), todėl antstolio patvarkymas turi būti panaikintas arba sustabdytas, o pradžioje pareiškėjo naujas prašymas patenkintas, prašomi duomenys turi būti pateikti į bylą, nes akivaizdu, kad toks atsakovų (banko ir skolos pirkėjo) veikimas iš esmės prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl antstolio procesiniai dokumentai turi būti pakeisti arba panaikinti, o vykdomoji byla turi būti sustabdyta.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Pareiškėjas, tiek teismui pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirąjį skundą dėl 2025 m. balandžio 17 d. teismo nutarties, juos grindžia prielaidomis ir savo nuomone dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties negaliojimo, reikalavimo perleidimo kainos nesumokėjimo, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaip teisingai 2025 m. balandžio 17 d. nutartyje konstatavo teismas, pareiškėjo prašyme nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių esminių ir realių bylos aplinkybių, kurios turėtų svarbios reikšmės teismų anksčiau priimtų nutarčių teisėtumui.
14.2. Pareiškėjas, prašydamas UAB „Legal Balance“ įrodyti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra galiojanti, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia suinteresuotam asmeniui. Remiantis anksčiau priimtomis teismų nutartimis, UAB „Legal Balance“ tiek pareiškėjui, tiek antstoliui ir teismui pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų dėl reikalavimo teisės perleidimo, todėl papildomų konfidencialių dokumentų pateikimas yra perteklinis.
14.3. Antstolio vykdomoje byloje ir civilinėse bylose pateikti dokumentai sudaro pagrindą išvadai, jog reikalavimo perleidimo sutartimi suinteresuotam buvo perleistos reikalavimo teisės pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-16774 į pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl išieškotojas iš AB „Swedbank“ į UAB „Legal Balance“ vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 pakeistas teisėtai. Kadangi teismai jau yra įvertinę reikalavimo teisių perleidimo į pareiškėjo įsiskolinimą teisėtumą, todėl šiai dienai nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti procesą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. rugpjūčio 5 d. priimto patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr. S-24-240-14793.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
16. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-24597-842/2024, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti. Atitinkamai bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias apeliacinio proceso taisykles, apeliacinio (atskirojo) skundo turiniui, be bendrųjų, yra nustatyti taip pat tam tikri specialūs reikalavimai, be kita ko, nurodyti konkrečius argumentus, aplinkybes, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis Nr. e3K-3-74-403/2022).
19. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024).
21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės pagal CPK 365 straipsnio ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 9 punktą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės turi atitikti šiuos kriterijus: pareiškėjo nurodyta aplinkybė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylai. Visi šie kriterijai turi būti nustatyti, kad tam tikra aplinkybė galėtų būti pripažinta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pateikė naujus argumentus ir įrodymus, dėl to, anot jo, egzistavo tinkamas pagrindas atnaujinti procesą, nes tai buvo naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių buvimo faktą grindžia vien deklaratyviais teiginiais bei prielaidomis, tačiau savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.
24. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kai prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų teisės normų taikymo klaidų ir tik tuo atveju, jei šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nėra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024).
25. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šioje byloje, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismų padarytoms fakto ir (ar) teisės klaidoms taisyti visų pirma skirta teismų instancinė sistema, kuria, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pasinaudojo, t. y. byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
30. Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.