- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-251-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16272-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Danske Bank AS
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-24597-842/2024 pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Danske Bank AS, veikiantis per Danske Bank AS Lietuvos filialą, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolio V. M. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko A. C. kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013. Šio dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-32779-294/2016 išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas vykdomosiose bylose, tame tarpe ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, pakeistas į naujuoju išieškotoju AB „Swedbank“.
3. UAB „Legal Balance“ pateikė antstoliui prašymą pakeisti vykdomojoje byloje pradinį išieškotoją naujuoju išieškotoju, kadangi reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teises į skolininką A. C. naujajam kreditoriui (išieškotojui) UAB „Legal Balance“.
4. Antstolis V. M. 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-24-240-14793 pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 kreditorių AB „Swedbank“ jo teisių perėmėju ir naujuoju išieškotoju UAB „Legal Balance“.
5. Skolininkas minėtą antstolio patvarkymą gavo 2024 m. rugpjūčio 5 d.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. pateikė antstoliui V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-240-14793, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 dėl išieškotojo pakeitimo. Nurodė, kad kreditorius AB „Swedbank“ dėl kreditoriaus pakeitimo turėjo kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo nuomone, antstolis negalėjo spręsti šalies pakeitimo klausimą vykdymo procese, nes vykdomoji byla yra įvykdyta ir jau suėję senaties terminai, todėl jokio vykdymo proceso nėra. Reikalavimo teisė į pareiškėją perleista apgaulės ar suklaidinimo būdu, nes nėra jokios pareiškėjo skolos.
7. Antstolis V. M. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ nurodė, kad antstolio patvarkymas yra priimtas remiantis galiojančiomis teisės normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Skolininko argumentai dėl antstolio patvarkymo neteisėtumo nukreipti tik į skolos išieškojimo vilkinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė ir pašalino iš bylos suinteresuotą asmenį Danske Bank A/S Lietuvos filialą.
10. Teismas nurodė, kad patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenis nustatyta, jog vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883 yra vykdoma. Tai reiškia, kad skolos išieškojimas šioje byloje nėra baigtas. Todėl ir senaties taikymo terminai šiuo atveju yra neaktualūs.
11. Teismas pažymėjo, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis), taip pat ir vykdymo procese (CPK 596 straipsnis). Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl skolininko ar išieškotojo pakeitimo fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais antstolis išsprendžia patvarkymu. Šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
12. Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 priėmė 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-240-14793, kuriuo, vadovaudamasis UAB „Legal Balance“ prašymu dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, patvarkė pakeisti pradinį išieškotoją AB „Swedbank“ naujuoju išieškotoju UAB „Legal Balance“. Pareiškėjas patvirtino patvarkymą gavęs 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir skundą antstoliui išsiuntęs 2024 m. rugpjūčio 25 d.
13. Teismas nurodė, kad spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, teismas turi tik įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016). Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).
14. Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 27 d. tarp AB „Swedbank“ (pradinio kreditoriaus) ir UAB „Legal Balance“ (naujojo kreditoriaus) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP-004/ST-24-223 (toliau – Sutartis), kurios 1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas – reikalavimo teisės į šios Sutarties 1 priede nurodytus pradiniam kreditoriui skolingus asmenis perleidimas naujajam kreditoriui (sutarties 1.1. punktas), pradinis kreditorius perleidžia, o naujasis kreditorius įgyja reikalavimus į skolininkus pagal dokumentus, remiantis kuriais pradinis kreditorius šios Sutarties pasirašymo dieną turi reikalavimus į skolininkus, ir kuri bus perduota naujajam kreditoriui šios Sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka; Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu konkretų reikalavimą patvirtina įstatymų nustatyta tvarka išduotas vykdomasis raštas ir/ar vykdomasis įrašas ir/ar kitas vykdytinas dokumentas, naujam kreditoriui sutarties 4.1. papunktyje nustatytais terminais (per 10 dienų nuo reikalavimų perleidimo naujajam kreditoriui) perduodamas tik vykdomojo rašto ir/ar vykdomojo įrašo ir/ar kitas vykdytino dokumento originalas, jeigu pradinis kreditorius jį turi; naujasis kreditorius įsipareigoja savo sąskaita ir lėšomis informuoti kiekvieną skolininką apie reikalavimo perleidimą ir pateikti jam reikalavimo perleidimo faktą įrodančio dokumento kopiją (Sutarties 4.3. punktas).
15. Sutartis yra sudaryta rašytine forma ir pasirašyta turinčių teisę ją sudaryti asmenų – AB „Swedbank“ Paskolų priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojo R. V., veikiančio pagal 2023 m. spalio 20 d. įgaliojimą Nr. IG-23-81, ir UAB „Legal Balance” direktoriaus M. Š. (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis).
16. Iš pateikto į bylą reikalavimo teisių sąrašo teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 28 d. reikalavimo teisė į skolininką A. C. pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013 yra perleista Sutartimi, nurodyta, kad skola yra perduota antstoliui V. M., reikalavimo suma – 67 889,89 Eur. Skolininkui A. C. pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą buvo išsiųstas jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas su pranešimu yra susipažinęs, jo turinys jam žinomas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, teismas nusprendė, jog antstolis V. M., nustatęs reikalavimo teisių į pareiškėja (skolininką) A. C. perleidimo faktą, remdamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai priėmė skundžiamą 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-240-14793 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Nenustatęs duomenų, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nesilaikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų, teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-240-14793 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883 negalėjo būti vykdoma, nes daugiau kaip vienuolika metų pareiškėjas apie vykdomosios bylos vykdymą (nevykdymą) nieko nežinojo. Tai reiškia, kad skolos išieškojimas turėjo būti baigtas. Nesant duomenų, kad išieškojimas ir toliau yra vykdomas, senaties taikymo terminai šiuo atveju tapo aktualūs vertinant kitą esminį aspektą.
18.2. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines bylos aplinkybes (jų visumą), nes 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, buvo pakeista, todėl išieškomos skolos ir kiti duomenys iš esmės neatitinka tikrovės.
18.3. Kreditorius AB „Swedbank“ turėjo kreiptis į teismą, prašydamas teismo pakeisti bylos šalis procesinių teisių perėmėju toje civilinėje byloje, kurioje yra išduotas vykdomasis dokumentas, tačiau to nepadarė, nes vykdomasis dokumentas yra jau negaliojantis (įvykdytas ir suėję senaties terminai).
18.4. Apie reikalavimo teisių perleidimą pareiškėjui nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka ir šis perleidimo faktas nebuvo pažymėtas viešame registre. Įstatymai įpareigoja skolų pardavėjus pirmiausia patiems dėti pastangas išieškoti skolas iš skolininkų, nes skolą perleisti trečiajam asmeniui galima tik po to, kai pardavėjas pats yra kreipęsis į skolininką dėl skolos sumokėjimo bent vieną kartą ir nuo tokio kreipimosi dienos yra praėję ne mažiau kaip 30 dienų. Pareiškėjas apie pranešimo siuntimą sužinojo tik iš 2024 m. spalio 4 d. UAB „Legal Balance“ atsiliepimo ir prie jo teismui pateiktų suklastotų priedų, todėl akivaizdu, kad apeliantas apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo tinkamai ir laiku informuotas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
19.1. Vykdomoji byla šiai dienai nėra užbaigta, joje tęsiamas likusios skolos išieškojimas iš pareiškėjo. Pareiškėjo teiginiai, kad vykdomoji byla vykdoma daugiau nei 10 metų ir todėl turi būti užbaigta suėjus senaties terminui, yra teisiškai nepagrįsti.
19.2. Reikalavimų teisių perėmimą patvirtina ir tai, jog pradinis kreditorius „Swedbank“, AB, jokio prieštaravimo ar skundo nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliantas 2025 m. vasario 5 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus paaiškinimus, įvardindamas juos „Prašymais prie atskirojo skundo“, kuriuose nurodė atskirąjį skundą papildančias aplinkybes ir suformulavo naujus, atskirajame skunde nenurodytus prašymus, t. y. sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą; pareikalauti duomenis iš AB „Swedbank“, UAB „Legal Balance“ apie skolos perleidimą; peržengti apeliacijos ribas ir sustabdyti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į prokurorą dėl AV „Swedbank“ ir UAB „Legal Balance“ savavaldžiavimo, lupikavimo ir piktnaudžiavimo.
22. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas. CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir (ar) faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025, 68 punktas).
24. Atsižvelgiant į tai, kad rašytinių paaiškinimų pateikimas pagal bendrą taisyklę apeliacinėje instancijoje nėra galimas, o apelianto pareikšti prašymai dėl bylos sustabdymo nepagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais argumentais ir galėjo būti pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį pareiškimą ir tenkinti jame nurodytus prašymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, nutarta išieškoti iš skolininko A. C. kreditoriaus Danske Bank A/S naudai 146 259,68 Eur negrąžintą kreditą, 8 089,66 Eur nesumokėtas palūkanas, 40 659,04 Eur delspinigius, iš viso: 195 008,38 Eur skolą ir 142,00 Lt žyminį mokestį ir 11 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo 2013 m. kovo 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Be to, teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių A. C. ir G. V. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – 128,02 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės G-1, turinčios 3178,66 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
26. Minėtos teismo nutarties pagrindu antstolio V. M. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883.
Žemesnės instancijos teismas
27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-32779-294/2016, pradinis kreditorius (išieškotojas) Danske Bank A/S Lietuvos filialas vykdomosiose bylose, tame tarpe ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, buvo pakeistas naujuoju kreditoriumi (išieškotoju) AB „Swedbank“.
28. UAB „Legal Balance“ kreipėsi pareiškimu (prašymu) į antstolį, prašydama pakeisti pradinį išieškotoją vykdomojoje byloje, kadangi reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į skolininko A. C. skolą naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“.
29. Antstolis V. M. 2024 m. rugpjūčio 5 d. skundžiamu patvarkymu Nr. S-24-240-14793 pakeitė pradinį išieškotoją AB „Swedbank“ vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 naujuoju išieškotoju UAB „Legal Balance“.
30. Pareiškėjas A. C. pateiktus skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 antstolio 2024 m. rugpjūčio 5 d. priimtą patvarkymą Nr. S-24-240-14793, kadangi, jo nuomone, kreditorius AB „Swedbank“ netinkamai perleido savo reikalavimo teises į skolininką ir pastarasis apie tai nebuvo informuotas, antstolis tokios reikalavimo teisės perleidimo neturėjo teisės tvirtinti, nes tai galėjo padaryti tik bylą išnagrinėjęs teismas. Be to, anot apelianto, vykdomoji byla yra įvykdyta ir suėję įvykdymo senaties terminai, reikalavimo teisė perleista apgaulės ir suklaidinimo būdu, nes nėra jokios pareiškėjo skolos.
31. Skundžiama nutartimi antstolis, perduodamas skundą toliau nagrinėti teismui, jo netenkino, o teismas pareiškėjo skundą atmetė.
32. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės atkartojo pradiniame skunde nurodytas aplinkybes, teigdamas, kad vykdomoji byla negalėjo būti vykdoma, nes nuo jos iškėlimo praėjo daugiau kaip vienuolika metų, skolininkas apie vykdomosios bylos vykdymą (nevykdymą) nieko nežinojo, o apie reikalavimo teisių perleidimą įstatymų nustatyta tvarka jam nebuvo pranešta.
33. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024).
34. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Klausimą dėl skolininko ar išieškotojo pakeitimo fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais antstolis išsprendžia patvarkymu. Šis patvarkymas gali būti skundžiamas šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Apie skolininko ar išieškotojo pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 596 straipsnio 2 dalis).
35. Įstatymas teisių perėmimą vykdymo procese sieja su materialiųjų teisių perėmimu civilinėje teisėje. Procesinių teisių perėmimo, taip pat ir vykdymo procese pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir kt.).
36. Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016). Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).
37. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolio V. M. kontoroje šiuo metu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883, kuri užvesta vykdomojo dokumento Nr. 2-17182-558/2013 pagrundu. Skolininku šioje vykdomojoje byloje yra patrauktas apeliantas A. C., o pradiniu išieškotoju – Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kurio vėlesnis teisių perėmėjas yra (iki ginčijamo patvarkymo priėmimo buvo) AB „Swedbank“. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantas, vykdomoji byla šiai dienai nėra užbaigta, todėl jo argumentai apie skolos išieškojimo ir vykdymo veiksmų neteisėtumą, senaties terminus ir skolos dydį, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo.
38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2024 m. gegužės 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP-004/ST-24-223 pradinis kreditorius (išieškotojas) AB „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teises į skolininką A. C. naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas – reikalavimo teisės į šios Sutarties 1 priede nurodytus pradiniam kreditoriui skolingus asmenis perleidimas naujajam kreditoriui (sutarties 1.1. punktas), pradinis kreditorius perleidžia, o naujasis kreditorius įgyja reikalavimus į skolininkus pagal dokumentus, remiantis kuriais pradinis kreditorius šios Sutarties pasirašymo dieną turi reikalavimus į skolininkus, ir kuri bus perduota naujajam kreditoriui šios Sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka; Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu konkretų reikalavimą patvirtina įstatymų nustatyta tvarka išduotas vykdomasis raštas ir/ar vykdomasis įrašas ir/ar kitas vykdytinas dokumentas, naujam kreditoriui sutarties 4.1. papunktyje nustatytais terminais (per 10 dienų nuo reikalavimų perleidimo naujajam kreditoriui) perduodamas tik vykdomojo rašto ir/ar vykdomojo įrašo ir/ar kitas vykdytino dokumento originalas, jeigu pradinis kreditorius jį turi; naujasis kreditorius įsipareigoja savo sąskaita ir lėšomis informuoti kiekvieną skolininką apie reikalavimo perleidimą ir pateikti jam reikalavimo perleidimo faktą įrodančio dokumento kopiją (Sutarties 4.3. punktas).
39. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartis yra rašytinės formos, pasirašyta įgaliotų asmenų, atitinka įstatymų reikalavimus, yra nenuginčyta ir galiojanti (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis).
40. Iš pateikto į bylą reikalavimo teisių perleidimo sąrašo matyti, kad vykdomojoje byloje kreditoriaus AB „Swedbank“ perleista reikalavimo teisė į skolininką A. C. pagal teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, yra 67 889,89 Eur dydžio.
41. Minėta, kad reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Tai reiškia, kad perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024).
42. Apeliantui kilus abejonių dėl skolos fakto ir/ar dydžio, jis turi teisę ir pareigą šias aplinkybes išsiaiškinti vykdomojoje byloje ir pateikti teismui jo poziciją pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti (CPK 643, 644, 178 straipsniai).
43. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teisių perleidimą jam nebuvo tinkamai pranešta.
44. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
45. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktika. 2021, 54, p. 712-749).
46. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkui A. C. 2024 m. birželio 11 d. pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo pranešimu skolininkui buvo pranešta apie pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ perleistą 67 954,99 Eur skolą ir kad šią skolą skolininkas turi sumokėti naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ į pastarosios nurodytą banko sąskaitą. Iš skundžiamo antstolio patvarkymo matyti, kad pakeitus išieškotoją vykdymo procese skolininkas buvo informuotas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), išsiunčiant jam 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-240-14793. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, apie reikalavimo teisių perleidimą naujajam kreditoriui jam yra žinoma, pranešimo turinys taip pat yra žinomas.
47. Pažymėtina, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
48. Minėta, kad šiai dienai reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, apie pradinio kreditoriaus „Swedbank“ AB reikalavimo teisių perleidimą naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ apeliantui yra žinoma, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi pagrįstai netenkino skolininko skundo.
49. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų nekartodamas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjo A. C. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.