- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e2-1647-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05466-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- AirHelp Limited
- Atsakovas
- Finnair Oyj
- Advokatai
- Arnas Bareika, Jūratė Rusteikaitė-Bakšienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai, atsakovės atstovei advokatei Jūratei Rusteikaitei-Bakšienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AirHelp Limited ieškinį atsakovui Finnair Oyj dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AirHelp Limited (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Finnair Oyj (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti 600 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivės E. B. atžvilgiu. Paaiškino, kad skrydis AY 1102, vykęs 2017 m. gruodžio 16 d., maršrutu Vilnius – Las Vegasas buvo atidėtas. Dėl šios priežasties keleivė nespėjo į kitą jungiamąjį skrydį ir patyrė ilgesnį nei 3 valandų vėlavimą pasiekiant galutinį kelionės tikslą. Pažymėjo, kad keleivė yra perleidusi reikalavimo teisę ieškovui, kad būtų atlikti visi būtini veiksmai išieškant kompensaciją iš oro linijų. Teigia, kad atsakovas vengia bendradarbiauti ir iki šiol nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių negalimas kompensacijos išmokėjimas (el. b. l. 39–42, t. I).
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo teigimu, civilinėje byloje turėtų būti taikomos Reglamento Roma I nuostatos, taip pat Suomijos teisė. Nurodė, kad keleivė E. B. pagal Suomijos teisę, galėjo pateikti pretenziją atsakovui nedelsiant po skrydžio per protingą laiką, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skrydžio dienos, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad ieškovas buvo pateikęs pretenziją atsakovui, tačiau pagal Suomijos teisę ieškovas neturėjo licenzijos veikti Suomijoje, todėl pretenzija negalėjo būti nagrinėjama. Atsakovo teigimu, ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Monrealio konvenciją visiems keleivio reikalavimams vežėjui taikytinas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas taip pat nurodė, kad skrydis vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, už kurias vežėjas nėra atsakingas. Paaiškino, kad skrydis vėlavo dėl ankstesnės dienos orų, sukėlusių sunkumų Helsinkio oro uostui vykdyti antžeminę veiklą. Esant ypatingosioms aplinkybėms, kompensacijos vežėjas keleiviui neprivalėjo mokėti. Atsakovas mano, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, nes remiantis Reglamento Nr. 44/2001 nuostatomis, byla gali būti iškelta atitinkamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose, t. y. Suomijoje arba Honkonge. Nurodė, kad ieškovas nėra keleivis ir neveikia keleivio vardu, todėl jam nėra taikytinos jurisdikcijos taisyklės, taikomos pervežimo teisiniams santykiams, kurie yra tarp keleivio ir vežėjo, nes prievolė ieškovui kildinama iš reikalavimo perleidimo santykių. Atsakovo nuomone, reikalavimo perleidimo sutarties atveju, prievolės vykdymo vieta nėra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, todėl reikia nustatyti vietą, kuri užtikrina glaudžiausią ryšį tarp nagrinėjamos sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo. Pagal atsakovą, glaudžiausią ryšį su prievolės įvykdymo vieta šioje byloje turi Suomija (el. b. l. 50–58, t. I).
Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriuo palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Ieškovas nesutinka su atsakovo išdėstytais argumentais, jog skrydis vėlavo dėl ypatingų aplinkybių ir teigia, kad atsakovas nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo teigimu, keleivio vežimo sutartis yra vartojimo sutartis, o keleivis laikomas silpnesne sutarties šalimi. Ieškovas, reikalavimo perleidimo sutartimi, yra įgijęs visas keleivio subjektines teises į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Pažymėjo, kad ieškovo subjektinė teisė reikšti reikalavimą Suomijoje yra ribojama, nes jis turėtų būti registruotas Suomijos skolų išieškojimo vykdytojų registre, todėl turimos teisės realizavimas Suomijoje buvo apsunkintas. Dėl šių aplinkybių, ieškovas mano, kad jo atžvilgiu turi būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Roma I) preambulės 23 punkte nustatoma palankesnių kolizinių taisyklių taikymo apsauga. Pagal palankesnes kolizines taisykles, taikytina teisė gali būti parinkta pagal šalių sutartos keleivių pristatymo vietos valstybės teisę. Šiuo atžvilgiu ši valstybė – Lietuvos Respublika, todėl turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Ieškovas mano, kad nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties ir Monrealio konvencijos taikymo. Ieškovo teigimu, Monrealio konvencijoje numatytas ieškinio pateikimo termino apribojimas negalioja pagal Reglamentą Nr. 261/2004 pateiktiems reikalavimams, nes reglamentu nustatytos kompensavimo priemonės nepatenka į konvencijos taikymo sritį. Nurodė, kad reglamento nuostatos skirtos keleivių patirtam nepatogumui pašalinti, o Monrealio konvencijoje nustatytas žalos atlyginimas yra papildomojo pobūdžio. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, nepraleido sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (el. b. l. 66–70, t. I).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovas nesutinka su ieškovo išdėstytais argumentais dėl taikytinos teisės ir mano, kad taikytinos teisės normos nustatomos pagal reglamentą Roma I. Nurodė, kad Roma I 5 straipsnyje įtvirtinta, jog keleivių vežimo sutartyje nesirinkus taikytinos teisės, sutarčiai taikoma keleivio įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jei paskirties ar išvykimo vieta yra toje valstybėje. Jei šie reikalavimai neįvykdyti, taikoma vežėjo įprastos gyvenamosios valstybės teisė. Kadangi keleivės įprastoji gyvenamoji vieta yra Izraelyje, kuri nėra nei išvykimo, nei paskirties vieta, tai taikytina vežėjo gyvenamosios vietos valstybės teisė, t. y. Suomijos teisė. Atsakovas taip pat mano, kad ieškovas netinkamai aiškina Roma I nuostatas. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai remiasi preambulės nuostatomis, nes jos nėra teisės normos. Triplike pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas turi būti įregistruotas registruose pagal Suomijos teisę, neapriboja keleivių teisių kreiptis dėl kompensacijos išmokėjimo. Mano, kad ieškovas pasirinko galimybę kreiptis į Lietuvos teismus, siekdamas palankesnės jurisdikcijos bei taikytinos teisės. Nurodė, kad atsakovas ir keleivis, sudarydami vežimo sutartį, bei ieškovas ir keleivis, sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį, nesusitarė dėl taikytinos teisės. Kadangi Lietuvos Respublika nėra glaudžiai susijusi su reikalavimo perleidimu, todėl reikalavimo perleidimui netaikytina Lietuvos teisė. Visi klausimai, kurie nėra aiškiai reglamentuoti Reglamento Nr. 261/2004 normose, bet su jomis susiję, spręstini pagal Suomijos teisės normas. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo išdėstyta pozicija, jog nėra pagrindo taikyti Monrealio konvencijos nuostatas dėl ieškinio senaties. Nurodė, kad kompensacijos esmė pagal Reglamentą Nr. 261/2004, yra standartinis, visiems keleiviams vienodos žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas. Tuo tarpu Monrealio konvencijos 35 straipsnio 1 dalis, numato naikinamąjį dviejų metų terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo, skaičiuojant nuo atvykimo į paskirties vietą dienos arba nuo tos dienos, kada orlaivis turėjo atvykti, arba nuo tos dienos kai vežimas sustojo. Pažymėjo, kad Monrealio konvencijos normos, kaip tarptautinės teisės normos, turi aukštesnę teisinę galią nei CK normos (el. b. l. 72–81, t. I).
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad tarp šalių ginčo dėl skrydžio vėlavimo fakto ir kompensacijos apskaičiavimo dydžio nėra. Akcentavo, kad analogiškose bylose aukštesnės instancijos teismai jau yra pasisakę ginčo klausimais ir išaiškinę, jog civilinė byla yra teisminga Lietuvos teismams, Suomijos teisė nėra taikoma, o senaties taikymo taisyklės nustatomos pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas ypatingų aplinkybių, t. y. blogų oro sąlygų dėl kurių sutriko elektros tiekimas Helsinkio oro uoste. Teigia, kad atsakovas kaip vežėjas nėra atsakingas bei negali įtakoti oro uosto veiklos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš šalių atstovų žodinių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad keleivė E. B. įsigijo bilietus 2017 m. gruodžio 16 d. skrydžiui maršrutu Vilnius-Las Vegasas, kurį vykdė oro linijos Finnair Oyj, t. y. atsakovas. Skrydis iš Helsinkio oro uosto buvo atidėtas, todėl keleivė nespėjo į kitą jungiamąjį skrydį ir patyrė ilgesnį nei 3 valandų vėlavimą, pasiekiant galutinį kelionės tikslą (el. b. apyrašo, b. l. 106–107, t. I).
E. B. ir ieškovas AirHelp Limited 2018 m. kovo 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią E. B. perleido ieškovui AirHelp Limited visą nuosavybės teisę ir teisinį statusą į jos reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir 1999 m. Monrealio konvenciją, kurios susijusios su vykdytu skrydžiu Nr. AY 1102.
2019 m. balandžio 12 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl atšaukto skrydžio ir 600 Eur kompensacijos sumokėjimo, tačiau atsakovas pretenzijos nenagrinėjo, kadangi AirHelp Limited neturi Suomijos Vyriausybės išduotos licencijos (el. b. apyrašo, b. l. 82, t. I).
Dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės
Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2017 m. gruodžio 16 d. skrydis Nr. AY 1102 buvo atidėtas, sutrikdyto skrydžio atstumas – 9228,60 km, keleiviui priklausančios kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dydis – 600 Eur.
Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl Lietuvos teismo jurisdikcijos spręsti kilusį ginčą bei taikytinos teisės.
Ieškinys pareikštas vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004, kuris nereglamentuoja teismingumo klausimų, todėl teismingumas nustatomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas.
Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento Nr. 1215/212 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje, tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.
Vadovaujantis specialiąja jurisdikcijos taisykle, įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Rehder, C?204/08, EU:C:2009:439, 43 ir 47 punktai). 2009 m. liepos 9 d. Sprendime Rehder (C?204/08, EU:C:2009:439) suformuluota sąvoka „prievolės vykdymo vieta“, nors ir susijusi su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, taip pat galioja mutatis mutandis tokiais atvejais, kai, viena vertus, užsakytas jungiamasis skrydis apima du skrydžius ir, kita vertus, atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas nėra tiesiogiai sudaręs sutarties su atitinkamais keleiviais (ESTT 2018 m. kovo 7 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-274/16, C-447/16, C-448/16). Jungiamąjį skrydį sudarantys du ar daugiau skrydžių, kiek tai susiję su keleivių teise į kompensaciją, nustatytą Reglamente 261/2004, vertinami kaip viena visuma (ESTT 2013 m. vasario 26 d. sprendimas byloje Air France prieš Heinz-Gerke Folkerts ir Luz-Tereza Folkerts, C?11/11, 17, 18 punktai; 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Claudia Wegener prieš Royal Air Maroc SA, C?537/17, 18–19 punktai), o tai reiškia, kad Reglamento Nr. 261/2004 taikymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pirmąją išvykimo vietą ir galutinę paskirties vietą (2018 m. gegužės 31 d. sprendimas Wegener C?537/17, EU:C:2018:361).
Nagrinėjamu atveju, lėktuvo išvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės vykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skrydis buvo vykdomas iš Vilniaus (CPK 30 straipsnio 9 dalis).
Reglamento Nr. 261/2004 1 straipsnyje nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
Pagal Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalį, prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą. Keleivis, kuriam nebuvo suteiktos paslaugos arba jos buvo suteiktos netinkamai, gali ginti teises pats arba per savo atstovus.
Atsižvelgiant į Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, spręstina, jog keleivio teisės negali būti kaip nors ribojamos gauti kompensaciją iš oro vežėjo, t. y. keleiviui negali būti apribota jo teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdo (ar pačiam reikšti reikalavimą, ar jį perleisti ir pan.). Taigi, keleivis turėjo teisę perleisti, o ieškovas turėjo teisę perimti keleivio reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Ieškovas, perimdamas reikalavimo teisę, perėmė ir visas su reikalavimu susijusias teises, įskaitant teisę reikšti prašymus atsakovui dėl tokio reikalavimo įvykdymo. Netiesioginis įpareigojimas keleiviui tiesiogiai pačiam reikšti reikalavimus atsakovui dėl kompensacijos priteisimo teismuose, atsisakymas tenkinti reikalavimą priešingu atveju, draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijos išmokėjimą yra tokio pobūdžio apribojimai, kuriuos draudžia Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos.
Taigi ieškovas, kaip teisėtas keleivio reikalavimo teisių perėmėjas, įgijo ir teisę reikšti atsakovui ieškinį dėl kompensacijos priteisimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju tokios pozicijos laikomasi ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis Nr. e2A-125-773/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis Nr. e2A-1108-779/2020, 2020 m. birželio 30 d. nutartis Nr. e2A-1106-661/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. e2A-80-601/2021 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis Reglamentu Nr. 261/2004, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo Finnair Oyj. Keleivė E. B. perleido reikalavimo teisę ieškovui, kad šis atliktų visus būtinus veiksmus, siekiant išieškoti kompensaciją iš oro linijų bendrovių dėl minėto skrydžio vėlavimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2019 m. balandžio 12 d. pretenzija dėl kompensacijos už 2017 m. gruodžio 16 d. jungiamojo skrydžio Vilnius – Helsinkis atidėjimą, nurodydamas reikalavimo faktinį pagrindą (Keleivės asmens duomenis bei maršruto duomenis), prie pretenzijos pridėjo Reikalavimo perleidimo sutartį ir atstovavimo sutartį. Pripažintina, kad ieškovas, laikydamasis Reglamento Nr. 261/2004 nustatytos tvarkos, pirmiausia teikė pretenziją oro linijų bendrovei Finnair Oyj su reikalavimu atlyginti priklausančią 600 Eur kompensaciją.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo argumentai, kad keleivė pretenziją (skundą) atsakovui turėjo pateikti pati (savo vardu) bei tai, kad pagal Suomijos teisę ieškovas neturi licencijos veikti Suomijoje, todėl pretenzija negali būti nagrinėjama, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, tokios nacionalinės teisės nuostatos laikytinos kaip pernelyg varžančios vartotojo teisę pareikšti ieškinį, ginti savo teises per atstovus ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, todėl pripažintinos kaip bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004.
Dėl senaties termino.
Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo taikyti senaties terminą, nes buvo praleistas 2 metų senaties terminas ieškiniui pareikšti pagal Monrealio konvencijos 35 straipsnio 1 dalį. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovas pareikštu ieškiniu kompensaciją prašo priteisti pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį. Reglamente Nr. 261/2004 nėra jokios nuostatos, kuri būtų susijusi su nacionaliniuose teismuose pareikštų ieškinių dėl šio reglamento 5 ir 7 straipsniuose numatytos kompensacijos priteisimo senaties terminu. ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. prejudiciniame sprendime byloje C-139/11 nusprendė, kad Reglamentas Nr. 261/2004 aiškintinas taip, jog terminas ieškiniams dėl šio reglamento 5 ir 7 straipsniuose numatytos kompensacijos priteisimo reikšti nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.
Monrealio konvencijoje numatytas ieškinio pateikimo termino apribojimas dvejais metais negalioja pagal Reglamentą Nr. 261/2004 pateikiamiems reikalavimams ir neturi poveikio valstybių narių nacionalinės teisės aktams, nes reglamentu nustatytos kompensavimo priemonės nepatenka į konvencijos taikymo sritį, mat jos skirtos keleivių patirtam nepatogumui pašalinti, o konvencijoje nustatyto žalos atlyginimo atžvilgiu yra papildomojo pobūdžio. Taigi terminai valstybėse narėse gali skirtis (ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje C-139/11, Cuadrench More, ECLI:ES:C:2012:741, 33 punktas).
Atsižvelgus į tai, spręstina, kad ieškovo reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo pagal Reglamento 261/2004 nuostatas taikytinos Lietuvos Respublikos teisės (nacionalinės teisės) normos, reguliuojančios ieškinio senaties terminus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atidėtas keleivio skrydis turėjo įvykti 2017 m. gruodžio 16 d., o pareiškimas dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo teismui pateiktas 2020 m. vasario 21 d., t. y. nepraėjus 3 metų ieškinio senaties terminui.
Dėl kompensacijos priteisimo.
Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktu, atšaukus skrydį, keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies c punktą, kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: 600 Eur visų visų skrydžių, kuriems netaikomas 7 straipsnio a arba b punktas, atveju.
Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
Atsakovas teigė, kad kompensacijos neprivalo mokėti, nes keleivės skrydis neįvyko dėl ankstesnės dienos orų, sukėlusių sunkumų Helsinkio oro uostui vykdyti antžeminę veiklą. Mano, kad šios aplinkybės laikytinos ypatingomis ir nepriklausiusiomis nuo atsakovo. Atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ypatingų aplinkybių skrydžio metu buvimą. Atsakovo argumentai atmestini.
Keleivės sutrikdyto skrydžio atstumas siekia 9228,60 km ir viršija Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą 3500 km. atstumą, todėl laikytina, jog ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur kompensaciją.
Duomenų, kad atsakovas būtų išmokėjęs kompensaciją keleivei, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas, ieškovui, įgijusiam reikalavimo teisę iš keleivės, priteistina 600 Eur dydžio kompensacija.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 484 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 499 Eur (el. b. apyrašo, b. l. 17, 115, 202–206, t. I). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 264-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo AirHelp Limited ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo AirHelp Limited, j. a. k. 1926223, naudai iš atsakovo Finnair OYJ, j. a. k. 0108023-3, 600 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) kompensaciją.
Priteisti ieškovo AirHelp Limited, j. a. k. 1926223, naudai iš atsakovo Finnair OYJ, j. a. k. 0108023-3, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovo AirHelp Limited, j. a. k. 1926223, naudai iš atsakovo Finnair OYJ, j. a. k. 0108023-3, 499 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.