- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-1108-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23941-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- Ryanair DAC
- Ieškovas
- AirHelp
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Ryanair DAC apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AirHelp ieškinį atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AirHelp Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Ryanair DAC 400 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivės R. N. atžvilgiu, nes 2018 m. gruodžio 27 d. skrydis Nr. FR 7149, maršrutu Vilnius – Dublinas, buvo atidėtas ir keleivė daugiau nei 3 valandas vėlavo pasiekti galutinę paskirties vietą. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 2045 km, todėl atsakovas turi išmokėti 400 Eur kompensaciją. Keleivė savo reikalavimo teises reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido ieškovui. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija atlyginti kompensaciją, tačiau atsakovas vengia Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintos oro vežėjo pareigos sumokėti kompensaciją esant skrydžio atšaukimui, atidėjimui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ryanair DAC atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad keleivė nesikreipė dėl kompensacijos tiesiogiai į atsakovą ir taip pažeidė vežimo sutarties dalimi esančias Bendrąsias vežimo sąlygas ir nuostatas (toliau – Sąlygos), kurios yra viešai prieinamos atsakovo internetiniame tinklapyje ir su kuriomis, sudarydama vežimo sutartį, keleivė patvirtino susipažinusi ir sutinkanti. Pagal šių Sąlygų 15.2 punktą kompensacijų prašymus pagal Reglamentą Nr. 261/2004 keleiviai turi pateikti tiesiogiai atsakovui ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, palaukti 28 dienas arba teisės aktuose nustatytą laikotarpį, kol atsakovas tiesiogiai atsakys. Šių Sąlygų 15.2.2 punkte įtvirtinta, kad atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jeigu kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė prašymo tiesiogiai atsakovui ir neišlaukė nustatyto termino. Atsakovo teigimu, tokių Sąlygų tikslas apsaugoti keleivių interesus gaunant visą kompensaciją, išvengti atlygintinos trečiųjų asmenų pagalbos, bylinėjimosi išlaidų, o ginčus spręsti taikiai. Pagal Sąlygų 15.4 punktą teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams; visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims yra negalimas. Dėl to keleivė neturėjo teisės savo reikalavimo teisės perleisti ieškovui. Sąlygose įtvirtintas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl šis veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl to ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl kompensacijos priteisimo, nes negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivės ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – Sąlygas, t. y. ieškinys šiuo pagrindu turi būti atmestas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis pažeidžia keleivės kaip vartotojos interesus, yra nesąžininga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo Ryanair DAC ieškovo AirHelp Limited naudai 400 Eur kompensacijos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 400 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Sprendimu nustatė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. skrydis Vilnius – Dublinas Nr. FR 7149, kuriuo skrido keleivė R. N., buvo atidėtas ir keleivė galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavusi. R. N. reikalavimo teisę dėl jai priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2019 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui. Ieškovas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, reiškia reikalavimą atsakovui dėl 400 Eur kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs pretenziją, ją priėmė ir pripažindamas prievolę sumokėti kompensaciją, suėjus sutartyje nurodytam terminui jos nesumokėjo nei keleivei, kaip tai įtvirtinta Sąlygų 15.2.8 punkte, nei į ieškovo sąskaitą. Teismas vertino, kad toks atsakovo elgesys prieštarauja Reglamento Nr. 261/2004 paskirčiai ir tikslams užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, visokeriopai atsižvelgiant į vartotojų apsaugos reikalavimus.
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos Sąlygos apsunkina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis teikiamomis paslaugomis išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą užsiimančius asmenis. Teismas vertino, kad toks ribojimas yra vartotojų padėties apsunkinimas, turint galvoje jų teisę pasirinkti pirkti kompensacijos išreikalavimo paslaugas, nes šiame procese vartotojas gali susidurti su kalbos barjeru ar specifinių žinių, laiko trūkumu, tam tikromis individualiomis konkretaus asmens savybėmis (pvz., amžiaus kriterijus, lėšų trūkumas kreiptis profesionalios teisinės pagalbos dėl teisės gynimo ir atstovavimo byloje su tarptautiniu elementu, kurioje kompensacijos dydis nėra ženklus – priešingai, atsakovo pateiktame sprendime Nr. A3/2018/0871 nurodoma, kad pretenzijos yra „menkos“).
7. Teismas sprendė, kad pagal teisinį reglamentavimą keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas, o ginčo atveju nurodytos Sąlygų nuostatos pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad netiesioginis įpareigojimas keleiviui tiesiogiai pačiam reikšti reikalavimus atsakovui dėl kompensacijos priteisimo teismuose, atsisakymas tenkinti reikalavimą priešingu atveju, ir draudimas perleisti reikalavimo teisę po to, kai atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl kompensacijos išmokėjimo, yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos. Aplinkybę, kad toks susitarimas yra ribojamojo pobūdžio, patvirtina ir pirmiau išdėstyta atsakovo pozicija, kad keleivė turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kompensacija būtų išmokėta.
8. Teismas vertino, kad atsakovo teiginiai dėl Sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir netiesioginis įpareigojimas keleiviui pačiam reikšti ieškinį atsakovui teisme, draudžiant reikalavimo teisių perleidimą, pablogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, apsunkina ir apriboja teisių įgyvendinimą, todėl tokios Sąlygos negali būti priežastis spręsti dėl ieškovo reikalavimo teisės negaliojimo.
9. Teismas sprendė, kad atsakovas neginčijo turimos prievolės šiuo konkrečiu atveju sumokėti 400 Eur kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio b punktą, tačiau duomenys, kad kompensacija būtų sumokėta teismui nepateikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovui, įgijusiam reikalavimo teisę iš nurodyto keleivio, priteisė 400 Eur dydžio kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas Ryanair DAC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Kadangi keleivė nesikreipė tiesiogiai į Ryanair su pretenzija, tačiau perleido reikalavimo teisę, kas yra draudžiama pagal Sąlygų 15.4 punktą, vadovaujantis keleivės ir atsakovo vežimo sutartimi, šis ieškinys teismingas Airijos teismams. Sąlygų 2.4.2 punkte nustatyta, kad ginčai, nesusiję su vartotojų skundais, yra teismingi Airijos teismams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra keleivis ar vartotojas, bet yra savo vardu veikiantis juridinis asmuo, kuris su keleive sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, šis ieškinys yra teismingas Airijos teismams.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas nurodė, kad vežimo sutarties sąlyga dėl teismingumo, numatanti, kad ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, yra laikytina nesąžininga vartotojų teisių atžvilgiu, todėl bylos teismingumas turi būti nustatomas vadovaujantis atitinkamų teisės aktų (Reglamento Nr. 1215/2012), o ne sutarties nuostatomis. Atsakovas nesutinka su šia teismo išvada, kadangi teismas nevertino Sąlygų 15.2.1 – 15.2.7 punktų turinio, kuris yra svarbus taikant Sąlygų 2.4.2 punktą, kadangi išimtinė jurisdikcija galioja tuo atveju, jeigu keleivis nesilaikė 15.2.1 -15.2.7 punktuose nustatytos prašymų dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 pateikimo tvarkos.
10.3. Išankstinis kreipimasis į vežėją taip pat negali būti laikomas apsunkinančiu keleivio teises, kadangi tai yra nusistovėjusi ir ne tik atsakovo, bet ir kitų oro linijų taikoma tvarka, ją pripažįsta ir skatina ne tik Lietuvos civilinės aviacijos administracija bet ir Europos komisija savo gairėse.
10.4. Teismas klaidingai vertino, kad ieškovo pretenzija atsakovui laikytina įgyvendinta Sąlygų nuostata dėl išankstinio keleivių kreipimo į atsakovą. Sąlygų 15.2.6. punkte numatyta, jog “Visais atvejais, išskyrus numatytus straipsniuose15.2.4 ir 15.2.5, „Ryanair“ nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu.“ Ieškovas 2019 m. gegužės 22 d. pretenziją dėl kompensacijos atsakovui pateikė savo, o ne keleivės vardu, t. y. jis veikė ne kaip keleivės atstovas, o kaip reikalavimo teisių perėmėjas. Minėtoje pretenzijoje yra aiškiai nurodoma, kad ji teikiama Airhelp Limited (ieškovo) vardu, kuris turi nuosavybės teisę į piniginį reikalavimą. Ieškovo ir keleivės reikalavimo perleidimo sutartyje yra aiškiai numatyta, kad klientas perleidžia ieškovui visą nuosavybės teisę ir teisinį statusą į jo/jos reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir klientas supranta, kad tai reiškia, jog jis/ji negalės priimti jokio teisinio kontakto ar mokėjimo iš vėžėjo. Akivaizdu, kad šio dokumento turinys liudija, jog tarp šalių yra susitarta ne dėl atstovavimo santykių, o yra sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris. Reikalavimo perleidimo sandoris jokiu būdu negali būti prilyginamas atstovavimui, kadangi tai yra visiškai skirtingi teisiniai institutai, sukuriantys visiškai kitas pasekmes.
10.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad draudimas dėl reikalavimo teisės perleidimo blogina vartotojų teises. Reikalavimo teisės perleidimo draudimas neriboja ir nepanaikina keleivių teisės pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. Teismas neanalizavo ir visapusiškai netyrė Sąlygų 15.2 skyriaus nuostatų, kadangi kompleksinė 15 skyriaus nuostatų analizė rodo, kad keleiviai yra laisvi naudotis visais savo teisių gynimo būdais, o išankstinis kreipimasis į vežėją neapsunkina keleivių teisių įgyvendinimo.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumo nustatymo taisykles. Apelianto Bendrųjų vežimo sąlygų 2.4.2 p., numatantis išimtinę Airijos teismų jurisdikciją, yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, ir ji negali būti taikoma bei remiamasi apelianto apeliaciniame skunde. Tai taip pat parodo apelianto piktybinį susiformavusių teisės normų ir teismų sprendimų ignoravimą.
11.2. Apelianto Sąlygos yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu ir nepagrįstai apsunkina keleivių teises, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimu, t. y. su keleivių pretenzijų pateikimu ir kompensacijos išmokėjimu patiems keleiviams. Pretenzijų teikimas reikalavimo perleidimo atveju yra nereglamentuotas, ir visiškai kitame Bendrųjų vežimo sąlygų punkte yra tiesiog numatytas draudimas perleisti reikalavimą, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu.
11.3. Nei ieškovo ieškinyje ar teismo priimtame sprendime net nebuvo kvestionuojamas faktas, jog keleivis po sutrikdyto skrydžio turi kreiptis į atitinkamai už skrydį atsakingą oro vežėją. Šiuo atveju buvo keliamas klausimas, kokiais būdais ir priemonėmis tas veiksmas yra atliekamas. Apeliantas savo Sąlygose nurodo reikalavimus kreiptis būtinai asmeniškai, kas reiškia, jog tokiu būdu visiškai apriboja keleivio, kaip vartotojo, pasirinkimo laisvę elgtis jam priimtiniausiu būdu. Ieškovas, kaip sąžiningas, atidus ir rūpestingas keleivio teisių perėmėjas, įgyvendino visus būtinus reikalavimus. Kartu su ieškiniu buvo pateikta pretenzija, kurią keleivio vardu ieškovas pristatė apeliantui, tačiau apeliantas piktybiškai į jas nereaguoja apskritai. Minėti faktai tik pagrindžia, kad tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas neneigia ikiteisminės tvarkos būtinumo, tačiau apelianto Sąlygas laiko apsunkinančias keleivių teises.
11.4. Tarp ieškovo ir keleivių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta bei yra sudaryta keleiviui teisėtai priklausančio reikalavimo pagrindu. Apelianto nustatytos Sąlygos ir toks imperatyvus atitinkamų nuostatų aiškinimas iš esmės pažeidžia Keleivių kaip vartotojų teises, todėl apelianto pateikiami argumentai laikytini visiškai nepagrįstais
11.5. Ieškovui priklauso ieškiniu reikalaujama kompensacijos suma, o apelianto Sąlygose dirbtinai sukurtos kliūtys, nesudaro pagrindo panaikinti teismo priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumą, keleivio teisę perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją dėl vėlavusio skrydžio trečiajam asmeniui aiškinimo ir taikymo klausimai.
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 27 d. skrydis maršrutu Vilnius – Dublinas Nr. FR 7149, kuriuo skrido keleivė R. N., buvo atidėtas ir keleivė galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavusi. Numatytas sutrikdyto skrydžio atstumas –2 045 km. R. N. reikalavimo teisę dėl jai priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2019 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui. Ieškovas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, reiškė reikalavimą atsakovui dėl 400 Eur kompensacijos priteisimo Reglamento Nr. 261/2004 pagrindu.
Dėl jurisdikcijos
15. Atsakovo manymu, ieškinys turėjo būti atmestas kaip neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 15.4 punkte buvo susitarta, kad tarp vežimo sutarties šalių kilę ginčai nagrinėjami Airijos teismuose.
16. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinys pareikštas vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004, kuris nereglamentuoja bylos teismingumo klausimų, dėl ko teismingumas nustatomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas.
17. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento Nr. 1215/212 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.
18. Vadovaujantis specialiąja jurisdikcijos taisykle, įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
19. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr. pvz. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08).
20. Nagrinėjamoje byloje skrydžio, dėl kurio vėlavimo ieškovas prašo priteisti kompensaciją, maršrutas buvo Vilnius - Dublinas, lėktuvo išvykimo vieta – Vilnius (Lietuva), taigi, pagal aptartą specialiąją teismingumo taisyklę ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
21. Reglamento Nr. 1215/212 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
22. Minėto reglamento preambulės 19 punkte pažymėta, kad atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus išimtinės jurisdikcijos pagrindus, turėtų būti paisoma sutarčių šalių autonomijos, išskyrus draudimo, vartojimo arba darbo sutarčių atvejus, kai laisvė nustatyti teismo jurisdikciją yra ribota.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo parengtų Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų (toliau – Sąlygos), kurios taikomos atsakovo vykdomiems skrydžiams, 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad sudarius vežimo sutartį, šioms vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei taisyklėms taikomi Airijos įstatymai ir jos yra pagal juos interpretuojamos, o visiems ginčams, kilusiems dėl šios sutarties arba su ja susijusiems, taikoma Airijos teismų jurisdikcija, jei kitaip nenurodyta Konvencijoje arba galiojančiuose įstatymuose.
24. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad į vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo direktyvos prasme sudarytą sutartį iš anksto pardavėjo ar tiekėjo įtraukta sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria nustatoma, kad visus su sutartimi susijusius ginčus turi spręsti teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, atitinka visus kriterijus tam, jog pagal direktyvą ją būtų galima laikyti nesąžininga. Tokia sąlyga nustatoma pareiga vartotojui paklusti teismo, kuris gali būti labai toli nuo jo gyvenamosios vietos, išimtinei jurisdikcijai ir tai gali apsunkinti jo atvykimą į teismą. Tuo atveju, kai ginčas kyla dėl nedidelių pinigų sumų, vartotojo atvykimo į teismą išlaidos gali turėti atgrasantį poveikį ir dėl jų vartotojas gali atsisakyti pareikšti ieškinį teisme ar imtis gynybos. Aptariama sąlyga privalo būti laikoma nesąžininga Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio prasme tiek, kiek ji dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai (sprendimas byloje Océano Grupo Editorial, 21, 22, 24 punktai).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo teises į atsakovą perėmė iš keleivės, sudariusios su atsakovu vežimo oro transportu sutartį. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo Sąlygose įtvirtinta taisyklė, pagal kurą reikalavimai gali būti reiškiami išimtinai Airijos teismams, buvo individualiai aptarta su keleive, ji sutiko su šia taisykle, suprasdama iš jos kylančias teisines pasekmes. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, tokia sutarties sąlyga dėl iš vežimo sutarties kylančių ginčų teismingumo pagal verslininko buveinę, kaip iš esmės apsunkinanti vartotojui galimybę ginti galimai pažeistas teises teisme, pripažintina nesąžininga, dėl ko netaikytina šio ginčo atveju. Vadovaujantis išdėstytu, pripažintina, kad atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma Sąlygose nurodyta taisyklė, jog iš sutarties kilę ginčai nagrinėjami atsakovo buveinės vietos (Airijos) teisme.
27. Kaip minėta, šiuo atveju taikytina Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje įtvirtinta specialioji teismingumo taisyklė, pagal kurią iš sutarties kilę ginčai yra teismingi prievolės vykdymo vietos (Lietuvos, Vilniaus) teismui. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Dėl kreipimosi į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo tvarkos
28. Atsakovo manymu, ieškovas negali teikti ieškinio pagal Reglamentą Nr. 261/2004, kadangi jis nėra keleivis, tačiau yra reikalavimo teisės perėmėjas; reikalavimo perleidimas Sąlygomis buvo uždraustas, todėl negalima juo remtis kaip ieškinio reikalavimo pagrindu.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Sąlygų 15.2.1.-15.2.2. punktuose buvo įtvirtinta, kad kompensacijų prašymus vadovaujantis EB Reglamentu Nr. 261/2004 keleiviai turi pateikti tiesiogiai atsakovui ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, kad šios reikalautų kompensacijos keleivio vardu, palaukti 28 dienas arba galiojančiuose teisės aktuose numatytą laikotarpį (kuris iš jų būtų trumpesnis), kol „Ryanair“ tiesiogiai atsakys. Pagal Sąlygų 15.2.4 punktą, „Ryanair“ nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai prašymo „Ryanair“ ir nelaukė atsakymo tiek laiko, kiek numatyta 15.2.2 straipsnyje. Remiantis Sąlygų 15.2.6 punktu, visais atvejais, išskyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, „Ryanair“ nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu.
30. Pagal Sąlygų 15.4 punktą, teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams. Visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Teisės perleidimo draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymas.
31. Reglamento 1 straipsnyje nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (įskaitant draudimą vartotojui perleisti reikalavimo teisę), turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Netiesioginis įpareigojimas keleiviui tiesiogiai pačiam reikšti reikalavimus atsakovui dėl kompensacijos priteisimo teismuose, atsisakymas tenkinti reikalavimą priešingu atveju, ir draudimas perleisti reikalavimo teisę po to, kai atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl kompensacijos išmokėjimo, yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos.
33. Nustačius, kad reikalavimo perleidimas yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, pripažintina, kad keleivė turėjo teisę perleisti, o ieškovas turėjo teisę perimti keleivės reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Perimdamas reikalavimo teisę, ieškovas perėmė visas su reikalavimu susijusias teises, įskaitant teisę reikšti prašymus atsakovui dėl tokio reikalavimo įvykdymo. Remiantis išdėstytu, ieškovas, kaip teisėtai perėmęs keleivės reikalavimą, įgijo ir teisę reikšti ieškovui ieškinį dėl kompensacijos priteisimo.
34. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl kompensacijos priteisimo
35. Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktu, atšaukus skrydį, keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
36. Atsakovas neįrodė, kad neturi pareigos sumokėti ieškovui 400 Eur kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio b punktą. Duomenų, kad nurodytą pareigą atsakovas būtų įvykdęs, byloje nėra (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui, įgijusiam reikalavimo teisę iš keleivės, priteisė 400 Eur dydžio kompensaciją.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovas pateikė įrodymus apie 317,50 Eur išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos (317,50 Eur) priteistinos iš atsakovo Ryanair DAC ieškovo AirHelp naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,-
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ryanair DAC (j. a. k. 104547) 317,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AirHelp Limited (j. a. k. 1926223).
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.