- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- e2-47-450/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00787-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VERENTA“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VERENTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VERENTA“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VERENTA“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Verslo efektas“, G. M., V. Č., A. (A.) K., P. (P.) K., O. B., uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“, Sibelco Green Solutions Poland S. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VERENTA“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ (toliau – ir atsakovė) 159 080,15 Eur skolą, 53 866,42 Eur delspinigius, 6 proc. procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė pripažinti 2014 m. lapkričio 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 2020 m. lapkričio 3 d. Susitarimą Nr. 2 negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „VERENTA“ ieškinį atmesti, o atsakovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ priešieškinį tenkinti ir pripažinti 2014 m. lapkričio 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei 2020 m. lapkričio 3 d. Susitarimą Nr. 2, sudarytus tarp UAB „VERENTA“ ir BUAB „Lithuanian glass recycling“, negaliojančiais.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB „VERENTA“, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „VERENTA“ terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – nurodyti apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
6. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 4 dalimi, 306 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, nurodė, kad apeliantė skunde nenurodė ginčijamos sumos, nepateikė duomenų, jog už apeliacinį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis, todėl jai nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „VERENTA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria ji įpareigota sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Tiek CPK 83 straipsnyje, tiek kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018) nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, todėl skundžiama nutartis, dalyje, kurioje nustatytas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, yra naikintina.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais papildomais argumentais:
8.1. UAB „VERENTA“ neturi specifinio statuso, nes jai neiškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Civilinė byla pradėta UAB „VERENTA“, specifinio statuso neturinčio asmens, iniciatyva, todėl ji neturėtų būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą dėl ieškinio tenkinimo. Ieškinys pareikštas siekiant apsaugoti UAB „VERENTA” asmeninius turtinius interesus ir juo nesiekiama bankroto proceso pagrindinių tikslų – apsaugoti bankrutavusios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies, kuria ieškovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, sumokant žyminį mokestį ir pateikiant teismui tai patvirtinančius dokumentus. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo, t. y. ar ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą byloje, kuri buvo pradėta ne bankrutavusio asmens iniciatyva.
12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1246-912/2022 8 punktas).
13. CPK 83 straipsnyje nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, kad už tam tikrus procesinius dokumentus mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
14. Apeliantės teigimu, atsakovei turtint specifinį statusą (bankrutavusi įmonė) ir esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
15. Visų pirma, priešieškinis pareiškiamas pateikiamas pagal tas pačias taisykles, kurios yra nustatytos ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis), todėl ir žyminiu mokesčiu šis procesinis dokumentas apmokestinamas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas taisykles, t. y. atsižvelgiant tiek į reikalavimų pobūdį (turtinis, neturtinis ar fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas), tiek ir į jų kiekį (CPK 80, 85 straipsniai). Taigi, nepriklausomai nuo to, kokia forma byloje reiškiamas reikalavimas, pateikiant ieškinį ar priešieškinį, abiem atvejais šiuos procesinius dokumentus teikiantys asmenys privalo sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį. Ir tik tam tikrais, tiesiogiai CPK išvardintais išimtiniais atvejais asmuo nuo šios prievolės yra atleidžiamas.
16. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reiktų taikyti ne tik tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė. Tokią kasacinio teismo išvadą, be kita ko, lėmė sisteminis teisės normų aiškiniams, nes tais atvejais, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiamas tik ieškovas, ši aplinkybė būna tiesiogiai įvardyta (pvz., CPK 83 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Be to, priešingas šios teisės normos aiškinimas, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas tik toms byloms, kuriose bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, lemtų situaciją, kad tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, būtų atsakovė ir paduotų toje byloje apeliacinį ar kasacinį skundą, ji nuo žyminio mokesčio nebūtų atleista. Toks aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).
17. Trečia, apeliantė yra teisi atskirajame skunde nurodžiusi, kad kasacinis teismas, plėtodamas atleidimo nuo žyminio mokesčio procesines taisykles, kai byloje viena iš šalių yra bankrutuojantis subjektas, yra pateikęs tokį išaiškinimą, jog CPK 83straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Taigi, visų pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).
18. Nors nagrinėjamu atveju civilinė byla, kurioje sprendžiamas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo klausimas, buvo pradėta ieškovės, neturinčio specifinio teisinio statuso asmens, iniciatyva, tačiau byloje atsakovės statusu dalyvauja atsakovė, įgijusi tokį specifinį teisinį statusą (įmonė, kuriai iškelta bankroto byla), kuri nuo ieškovės reikalavimų gynėsi, pareikšdama ieškovei priešieškinį. Taigi, nagrinėjamu atveju yra tenkinama pirmoji sąlyga, leidžianti kitą byloje dalyvaujantį asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą.
19. Ketvirta, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog būtų taikomas atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas, nepakanka bent vieno byloje dalyvaujančio asmens, kurio statusas – bankrutuojantis arba bankrutavęs asmuo, o taip pat turi būti įrodyta ir kita būtinoji sąlyga – pareikštas reikalavimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, t. y. reikalavimai yra betarpiškai susiję su bankrutuojančiu asmeniu. Tik esant šių sąlygų visetui reikalavimą pareiškęs asmuo galėtų būti atleistas nuo prievolės sumokėti žyminį mokestį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-768-464/2021; 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-464/2022).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad tarp šalių kilęs ginčas yra betarpiškai susijęs su BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procesu, nes bylos baigtis turės tiesioginių materialinių teisinių padarinių specifiniam subjektui – bankrutavusiai bendrovei (atsakovei), kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai yra nukreipti tiesiogiai į ją.
21. Apibendrindamas motyvus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad apeliantė pagal įstatymą nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Priešinga išvada nebūtų suderinama su CPK 17 straipsnyje įtvirtintu šalių procesinio lygiateisiškumo principu.
22. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus, bei nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė nėra atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo ją sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus, dėl to šioje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „VERENTA“ įpareigota sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VERENTA“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.