Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elveka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-77-221/2020, kuria netenkintas prašymas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elveka“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė G. M.. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtino RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo planą ketverių metų laikotarpiui. 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo patvirtinti RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo plano pakeitimai (pratęsto restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė – iki 2020 m. vasario 14 d.).

2. RUAB „Elveka“ kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti UAB „Elveka“ restruktūrizavimo terminą trims mėnesiams. RUAB „Elveka“ nurodė, kad nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos dar nėra praėjęs maksimalus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 12 straipsnio 3 dalyje numatytas bendras penkerių metų terminas, todėl yra galimybė restruktūrizavimo terminą pratęsti papildomam laikotarpiui. Maksimali įmanoma restruktūrizavimo termino pratęsimo trukmė yra iki 2020 m. spalio mėn. Neįvykus 2020 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimui, administratorius 2020 m. kovo 3 d. sušaukė pakartotinį kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo svarstomi klausimai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir neteisminio bankroto proceso bendrovei paskelbimo. Kreditorių susirinkimas nutarė atidėti klausimų dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir neteisminio bankroto proceso iškėlimo svarstymą iki bus patikrinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) balsavimo biuletenyje nurodyta informacija dėl vykdomų išieškojimo veiksmų. Administratorius buvo įpareigotas surinkti ir kreditoriams pateikti informaciją apie pradėtas ir vykdomas išieškojimo bylas (veiksmus). Kreditorių susirinkimas, nutaręs atidėti klausimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo svarstymą, nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Egzistuoja pagrindas pratęsti restruktūrizavimo terminą trims mėnesiams, nes restruktūrizavimo terminas, skaičiuojamas nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos, neviršijo maksimalaus įstatyme numatyto termino, tačiau atsirado naujų aplinkybių, dėl kurių restruktūrizavimo proceso nutraukimo klausimas sprendimas turi būti atidėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė RUAB „Elveka“ prašymą dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo ir nutraukė UAB „Elveka“ restruktūrizavimo bylą.

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Elveka“ restruktūrizavimo procesas buvo pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., jo pratęsimo ir nutraukimo klausimus sprendė vadovaudamasis ĮRĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

5. Teismas nustatė, kad iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos nebuvo gautas prašymas dėl RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo termino pratęsimo, o RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas pasibaigė 2020 m. vasario 14 d., tačiau RUAB „Elveka“ prašymą dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo pateikė tik 2020 m. kovo 6 d., t. y. jau pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui.

6. RUAB „Elveka“ prašė restruktūrizavimo terminą pratęsti ne dėl to, kad per nurodytą trijų mėnesių terminą spėtų įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, o tik tam, kad būtų galima spręsti klausimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo bendrovei. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo restruktūrizavimo termino pratęsimui.

7. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. kovo 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo priimtas kreditorių nutarimas dėl RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo termino pratęsimo, taip pat nebuvo patvirtinti RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo plano pakeitimai, kad per nurodomą trijų mėnesių terminą būtų įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslai.

8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra duomenų apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimą, o iš RUAB „Elveka“ 2020 m. kovo 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo akivaizdu, kad RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo planas nebuvo įgyvendintas ir nėra galimybės tai padaryti, todėl UAB „Elveka“ restruktūrizavimo bylą nutraukė (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

9. Teismas nustatė, kad antstolė G. K. 2015 m. kovo 13 d. persiuntė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-24190-521/2008 dėl 1 171,62 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Celsis“ naudai. Kadangi antstolė G. K. nevykdo antstolės veiklos nuo 2016 m. vasario 1 d., jos administruoti dokumentai ir lėšos buvo perduoti antstoliui R. S., būtent jam po nutarties dėl UAB „Elveka“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjimo grąžintinas paminėtas vykdomasis dokumentas.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Pareiškėja RUAB „Elveka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos UAB „Elveka“ prašymą dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo ir pratęsti UAB „Elveka“ restruktūrizavimo terminą trims mėnesiams. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. ĮRĮ nenustato pareigos pateikti prašymą pratęsti restruktūrizavimo terminą iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos. Teismas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieneriems metams. Toks prašymas gali būti teikiamas visu įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu iki teismas priima nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą. Taigi, pareiškėja turėjo teisę teikti prašymą dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo, o prašymo pateikimo terminas nebuvo praleistas.

10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dauguma įmonės kreditorių (71,9 proc.) nutarė kreiptis į teismą su prašymu pratęsti restruktūrizavimo bylą trijų mėnesių laikotarpiui. Tokį sprendimą kreditoriai priėmė įvertinę visas tokio sprendimo pasekmes bei siekiamus tikslus. Pareiškėjos kreditoriams nusprendus pratęsti restruktūrizavimo terminą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į išreikštą kreditorių valią, nes toks restruktūrizavimo termino pratęsimas užtikrintų įmonės kreditorių interesus.

10.3. Nagrinėjamu atveju yra siekiama pratęsti restruktūrizavimo laikotarpį, siekiant išspręsti klausimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo. Nutraukus restruktūrizavimo bylą, teismui turėtų būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal 2020 m. kovo 3 d. protokolą Nr. 5 kreditoriai išreiškė valią vykdyti bankroto bylą ne teismo tvarka, tačiau bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti vykdomas, jeigu iš įmonės išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Atsižvelgus į pareiškėjos kreditorės VMI balsavimo biuletenyje pateiktą pastabą, kad pareiškėjos atžvilgiu yra pradėtos 5 vykdomosios bylos, kreditoriai nutarė atidėti klausimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka svarstymą iki bus patikrinta VMI nurodyta informacija.

10.4. Šiuo atveju yra visos sąlygos vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka – tarp šalių nėra ginčų dėl reikalavimų, egzistuoja kreditorių ir bendrovės tarpusavio pasitikėjimas. Tačiau šiuo metu galimai egzistuoja formalus pagrindas, dėl kurio pareiškėjai bankroto procedūra ne teismo tvarka galimai negali būti vykdoma. Todėl kreditoriai, siekdami pašalinti galimai esančius formalius trūkumus, pateikė prašymą pratęsti restruktūrizavimo laikotarpį. Tuo atveju, jeigu prašymas būtų patenkintas, tai sudarytų prielaidas pašalinti galimai esančius formalius trūkumus bei inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka. Bankroto procesas ne teismo tvarka ne tik užtikrintų pareiškėjos kreditorių interesus, tačiau užtikrintų ekonomiškumo principą, nes bankroto procesas galėtų vykti be teismo pagalbos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas RUAB „Elveka“ prašymas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo ir nutraukta UAB „Elveka“ restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamu atveju RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo byla buvo iškelta 2015 m. vasario 6 d. teismo nutartimi, 2015 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui, o 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtinti RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo plano pakeitimai, pratęsiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę iki 2020 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimui nustatytas terminas yra pasibaigęs; prašymas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo pateiktas jau pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui; restruktūrizavimo terminą prašoma pratęsti ne dėl to, kad per nurodytą trijų mėnesių terminą spėtų įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, o tik tam, kad būtų galima spręsti klausimą dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo; 2020 m. kovo 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo priimtas kreditorių nutarimas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo, bei nebuvo patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai; nebuvo pateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas, įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

14. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog dauguma įmonės kreditorių (71,9 proc.) nutarė kreiptis į teismą su prašymu pratęsti restruktūrizavimo bylą trijų mėnesių laikotarpiui. Be to, restruktūrizavimo laikotarpį siekiama pratęsti, nes yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo – nutraukus restruktūrizavimo bylą, teismui turėtų būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šiuo metu galimai egzistuoja formalūs trūkumai (vykdomi išieškojimai), dėl kurių RUAB „Elveka“ bankroto procedūra ne teismo tvarka galimai negali būti vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

15. ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis įmonės restruktūrizavimą apibrėžia kaip visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines bei kitas priemones. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo) galima išvengti laiku vykdant įmonės restruktūrizavimą, jeigu įmonę, susidūrusią su laikinais finansiniais sunkumais, įmanoma visiškai ar iš dalies išsaugoti kaip veikiantį ūkio subjektą. Restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų ir, priešingai, nėra veiksmingas ir neužtikrina kreditorių interesų, todėl negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą ir kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

16. ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip ketverius metus. Įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo, teismas šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas suponuoją išvadą, jog visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, patenkančių į šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įmonės restruktūrizavimo apibrėžtį, turi būti įvykdytos per jau nurodytą ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Sėkmingai užbaigus restruktūrizavimo procesą, įmonė gali atsiskaityti su kreditoriais ir vėl pelningai dirbti.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Kasacinio teismo pažymima, kad ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip ketverius metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, kad per tokį laikotarpį bus atkurtas įmonės mokumas, sudarantis sąlygas padengti įmonės įsiskolinimus, todėl restruktūrizavimo laikotarpis restruktūrizavimo plane turėtų atitikti šias įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies prasmę restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieneriems metams gali pratęsti teismas ir tam yra būtina kreditorių valia, išreikšta susirinkimo nutarime. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytų priemonių per ketverius metus, kreditoriams paliekama teisė procedūrų, skirtų išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, vykdymą pratęsti dar vieneriems metams, taip suteikiant dar vieną galimybę atkurti įmonės mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

18. ĮRĮ 29 straipsnyje įtvirtinta, kad įgyvendinus restruktūrizavimo planą, įmonės valdymo organas ir restruktūrizavimo administratorius per 10 darbo dienų nuo dienos, kai buvo atliktas paskutinis restruktūrizavimo plane nustatytas mokėjimas kreditoriams, parengia restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo įmonės valdymo organas, restruktūrizavimo administratorius, įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ir kreditorių susirinkimo pirmininkas (ĮRĮ 29 straipsnio 1 dalis). Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas pateikiamas teismui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos (ĮRĮ 29 straipsnio 2 dalis).

19. Įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimą reglamentuoja ĮRĮ 28 straipsnis. Šioje imperatyvioje teisės normoje yra nustatyti savarankiški pagrindai nutraukti restruktūrizavimo bylą, kurio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu, pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas. Restruktūrizavimo planas – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis restruktūrizuojamos įmonės tikslus ir patį procesą, kurio įgyvendinimas laiku ypač svarbus atkuriant įmonės veiklą ir mokumą. Restruktūrizavimo plane yra numatomi restruktūrizavimo tikslai, priemonės tiems tikslams pasiekti ir laikotarpis, per kurį tikslai ir priemonės jiems pasiekti bus įgyvendinti. ĮRĮ 12 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintas ketverių metų terminas yra laikotarpis, per kurį turi būti įgyvendinamos restruktūrizavimo plane numatytos restruktūrizavimo priemonės, o galimybė pratęsti restruktūrizavimo terminą vieneriems metams yra skirta per ketverius metus nebaigtiems darbams (tikslams) pabaigti.

20. Kaip minėta, įmonės restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2015 m. sausio 26 d. teismo nutartimi, o 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė pratęsta iki 2020 m. vasario 14 d.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantė turėjo teisę teikti prašymą dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos nebuvo gautas prašymas dėl RUAB „Elveka“ restruktūrizavimo termino pratęsimo, o teismui RUAB „Elveka“ prašymas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo pateiktas tik 2020 m. kovo 6 d. – jau pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ir pats RUAB „Elveka“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tik 2020 m. vasario 20 d., o jam neįvykus – 2020 m. kovo 3 d. buvo šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, t. y. kreditorių susirinkimas taip pat buvo sušauktas jau suėjus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui. Šiuo atveju taip pat pažymima, kad nepavykus pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslų, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu, o ne jau šiam pasibaigus, turėjo būti inicijuojamas restruktūrizavimo plano pakeitimas bei jo termino pratęsimas. Kas nagrinėjamoje byloje padaryta nebuvo.

22. Apeliantė skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog dauguma įmonės kreditorių (71,9 proc.) nutarė kreiptis į teismą su prašymu pratęsti restruktūrizavimo terminą trijų mėnesių laikotarpiui. Įvertinus RUAB „Elveka“ 2020 m. kovo 3 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 5, nustatyta, kad susirikimo metu buvo sprendžiami du klausimai: 1) dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo; ir 2) dėl neteisminio bankroto įmonei paskelbimo. Nepaisant to, kad kreditorių susirinkimas pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarė įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog RUAB „Elveka“ prašė restruktūrizavimo terminą pratęsti ne dėl to, kad per trijų mėnesių terminą spėtų įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, o tik tam, kad būtų sudaryta galimybė pradėti įminei neteisminę bankroto procedūrą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė ir jos kreditoriai nėra suinteresuoti tęsti restruktūrizavimo procesą, kurio tikslas atkurti įmonės mokumą. Kadangi šiuo metu įmonės kreditoriams egzistuoja vienintelis aktualus klausimas, ar egzistuoja neteisminio bankroto iškėlimo galimybė, nėra pagrindo išvadai, kad pratęsus restruktūrizavimo terminą, būtų pasiekti restruktūrizavimu siekiami tikslai.

23. Apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei nenurodo skundžiama nutartimi padarytų proceso ir / ar materialiosios teisės normų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas (2020 m. vasario 14 d.) yra pasibaigęs, jo įgyvendinimo aktas nebuvo pateiktas (ĮRĮ 29 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

24. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮRĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skundu nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.