Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovei J. C. ir jos atstovui advokatui A. Š., atsakovui T. C. ir jo atstovui advokatui D. V.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, atskyrimo, išlaikymo vaikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) atskirti T. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) laikinai apriboti tėvo valdžią T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. C., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) nustatyti T. C. gyvenamąją vietą T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimoje, iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo; 4) priteisti iš atsakovo T. C. vaiko T. C. išlaikymui po 156 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovės J. C. vaiko T. C. išlaikymui po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškinyje nurodoma, kad 2021-02-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1180- 1028/2021 išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką T. C. iš motinos J. C. ir tėvo T. C.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-02-10 įsakymu Nr. A-145 „Dėl laikinosios globos nustatymo T. C.“, T. C., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nuo 2021-02-08 laikinąja globėja ir turto administratore paskirta T. C., vaiko laikinosios globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. J. C. ir T. C. šeimai nuo 2020-10-12 taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. 2020-09-30 Skyriuje gautas raštas reg. Nr. 6GD-11098 iš Panevėžio pataisos namų, jog J. C. su mažamečiu T. C. yra paleidžiama į laisvę. T. C. ir J. C. šeimai pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. 2020-11-16 Skyriuje gautas pranešimas, reg. Nr. 6VTP-2832, iš Šiaulių m. sav. Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės, jog lankantis šeimos namuose jautėsi alkoholio kvapas, bei buvo iškviesti policijos pareigūnai tėvų girtumui nustatyti. T. C. girtumas nebuvo nustatytas, J. C. nustatytas 0,72 prom. girtumas, vaikas tuo metu buvo ugdymo įstaigoje. T. C. pažadėjo alkoholio nevartoti ir tinkamai prižiūrėti sūnų. 2020-11-17 Šiaulių VTAS specialistų mažametis T. C. buvo laikinai apgyvendintas pas senelę T. C., nes vaiko tėvui T. C. buvo nustatytas neblaivumas, vaiko motinos nebuvo namuose, pasak vyro, žmona keletą dienų vartoja alkoholį ir jos buvimo vieta jam nežinoma, ji namuose nebūna, vaiku nesirūpina. 2020-11-18 J. C. būdama neblaivi peiliu sužalojo savo vyrą T. C., moteris buvo sulaikyta ir uždaryta į Šiaulių policijos komisariato areštinę. Mažametis tuo metu buvo apgyvendintas pas senelę, įvykyje nedalyvavo. 2020-11-19 atliko T. C. vaiko situacijos vertinimą, kurio metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir nuo 2020-11-19 T. C. nustatyta laikinoji priežiūra senelės T. C. šeimoje. Nuo 2020-11-23 iki 2020-12-22 J. ir T. C. šeimai buvo inicijuota mobiliosios komandos specialistų pagalba. Specialistai darbui su šeima išvadose pateikė, jog T. C. atsisakė priimti mobiliosios komandos specialistų pagalbą, motyvuodamas, kad iškilusias problemas geba spręsti pats. Pažymima, kad šeimoje pagrindinė problema yra alkoholio vartojimas, kuris siejasi su gretutinėmis problemomis, vyraujantis emocinis impulsyvumas, nenustatytos vidinės šeimos ir bendravimo ribos, neprognozuojamas elgesys. Vaiko įstatyminiai atstovai akcentavo, kad jų šeimoje dėl alkoholio vartojimo vyksta dažni konfliktai. Alkoholio vartojimo pasekmė, žalingas veiksnys vaikui. 2020-12-23 vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo priimtas sprendimas, jog tikslinga pratęsti T. C. laikinąją priežiūrą senelės T. C. šeimoje, nes vaiko įstatyminiai atstovai nedėjo pakankamai pastangų, jog šeimoje situacija pasikeistų. T. C. atsisakė Mobiliosios komandos specialistų pagalbos, nesikreipė į specialistus sprendžiant žalingo alkoholio vartojimo problemos, 2020-12-11 būdamas neblaivus iššoko iš daugiabučio namo antro aukšto ir susilaužė koją. Skyrius 2020-12-27 iš Šiaulių AVPK gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Pranešime nurodoma, jog 2020-12-26, 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi (blaivumas nenustatytas) J. C., išgertuvių metu peiliu sužalojo savo neblaivų (1,22 prom.) sutuoktinį T. C.. Vyras išvežtas į gydymo įstaigą, jų mažametis vaikas T. C. buvo pas senelę T. C.. T. C. nuo 2020-11-19 iki 2020-12-30 buvo nustatyta laikinoji priežiūra senelės šeimoje, vaiko įstatyminiai atstovai vaiko laikinosios priežiūros metu tęsė alkoholio vartojimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad savo vaikui sudarytų sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, buvo fiksuotas smurtas artimoje aplinkoje. 2020-12-30 Šiaulių m. sav. Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės motyvuotame siūlyme nurodoma, kad mažamečio vaiko tėvai nepasinaudojo jiems teikiamomis paslaugomis bei priemonėmis. Tėvai nevykdė susitarimų su specialistais, neragavo į pastabas, nevykdė išsikeltų tikslų siekiant pokyčių šeimoje. T. C. nustatytos laikinosios priežiūros metu tėvai toliau vartojo alkoholį, T. C. nesikreipė į specialistus, bei nesiekė spręsti žalingo alkoholio vartojimo problemos. Šeimos finansinė padėtis yra nestabili, vaiko tėvas neadekvačiai vertina šeimos situaciją, ne kartą yra išsakęs jog norėtų, kad jo vaiko laikinąją globėja taptų jo mama T. C.. J. C. nuo 2020-11-27 iki 2020-12-08 gydėsi Šiaulių priklausomybės ligų centre, T. C. nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos, vyras atsisakė Mobiliosios komandos specialistų pagalbos. Vaiko įstatyminiai atstovai toliau vartoja alkoholį ir nededa pastangų jog šeimoje situacija pasikeistų. Dėl smurto artimoje aplinkoje vaiko motina yra sulaikyta. T. C. 2020-12-30 pokalbio su Skyriaus specialistais metu teigė, kad jis šiuo metu vaiku rūpintis negali dėl savo sveikatos būklės, bei dėl nepakankamų žinių vaiko priežiūros klausimais, sutinka, kad jo motina T. C. taptų vaiko laikinąja globėja. 2020-12-30 T. C. pagal laikinąjį apgyvendinimo aktą apgyvendintas senelės T. C. šeimoje. T. C. 2020-12-30 Skyriaus specialistams paaiškino, jog 2020-12-26 ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą, sūnus paskambino jai ir paprašė, kad iškviestų pagalbą, nes jį peiliu subadė J. C.. Moters teigimu, J. C. elgiasi agresyviai, yra neprognozuojamo elgesio, šeimoje vyrauja alkoholio problema, kuri yra nesprendžiama. T. C. išreiškė norą būti anūko T. C. laikinąja globėja. 2020-12-31 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrius, raštu reg. Nr. 6GD-15610 informavo, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-50255-20, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., J. C. įtariama tuo, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo vyrui T. C.. Įtariamajai J. C. 2020-12-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, terminas skaičiuojamas nuo 2020-12-29. Nuo 2020-12-31 J. C. atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Moteris įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Numatoma laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2023-06-25. T. C. nuo 2020-12-28 yra Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registre. Baudžiamojo poveikio priemonės pabąiga - 2021-06-28. Skyriuje, 2021-04-13, gautas Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės M. B. Motyvuotas siūlymas, reg. Nr. 6GD-4949, dėl J. C. ir T. C. tėvų valdžios apribojimo.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad gauti duomenys patvirtina, kad atsakovai stengiasi pakeisti savo elgesį: J. C. Panevėžio pataisos įstaigoje teikiamos socialinės paslaugos, kurios orientuojamos į tėvystės įgūdžių stiprinimą. J. C. nuo 2021-08-02 iki 2021-08-16 dalyvavo Bendruomeninių šeimos namų organizuojamuose pozityvios tėvystės mokymuose; nuo 2021-11-11 dalyvauja ergoterapeutės organizuojamose užsiėmimuose; 2021-11-10 dalyvavo Panevėžio Šiaurinėje bibliotekoje vykusiuose lavinamuosiuose kūrybiniuose užsiėmimuose vaikams iki 3 metų bei jų tėveliams. Panevėžio pataisos namai pažymėjo, jog J. C. 2021-10-25 buvo galimybė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistoji J. C. prašė netaikyti jos atžvilgiu lygtinio paleidimo, kadangi tuo metu ji su kūdikiu neturėjo kur vykti gyventi. J. C. 2013-12-22 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, devynerių metų laisvės atėmimo bausme. 2020-09-25 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-09-02 nutarimas Nr. 01/7-2703, ir taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalį. Iš Panevėžio pataisos namų J. C. 2020-10-06 buvo paleista į laisvę. Tačiau, 2020-11-18 J. C. būdama neblaivi peiliu sužalojo savo vyrą T. C.. J. C. buvo paskirta kardomoji priemonė vyro atžvilgiu. Mažamečiui T. C. nuo 2020-11-19 nustatyta laikinoji priežiūra senelės T. C. šeimoje. J. C. pripažino, kad jų šeimoje dėl alkoholio vartojimo vyksta dažni konfliktai. Skyriuje 2020-12-27 buvo gautas pranešimas, jog J. C. išgertuvių metu peiliu sužalojo savo neblaivų sutuoktinį T. C.. Esami duomenys patvirtina, kad J. C. stengiasi pakeisti savo elgesį, priima jai teikiamas socialines paslaugas, tačiau atsakovei atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje neturi galimybių pasirūpinti mažamečiu T. C.. Skyrius laiko, jog šiuo metu atsakovė motinos pareigų negali įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių. Darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių atsakovė J. C. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą sūnaus T. C. priežiūrą, jo auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametį T. C. atskirti nuo motinos J. C.. Skyrius nesutinka su atsakovės argumentu gražinti vaiką jai ir atsisakyti reikalavimą taikyti jai tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad mažametis T. C., gim. (duomenys neskelbtini), gimė įkalinimo įstaigoje. Nuo 2020-10-06 J. C. iš Panevėžio pataisos namų į laisvę paleista kartu su sūnumi T. C.. Tik grįžus į laisvę J. C. mažamečiu visiškai nesirūpino, sūnų prižiūrėjo vaiko senelė T. C.. T. C. nuo 2020-11-19 gyvena senelės priežiūroje, o nuo 2021-02-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu T. C. nustatyta laikinoji globa T. C. šeimoje. Pasak globėjos, vaikas yra prie jos prisirišęs, atpažįsta tėvą, bendrauja su juo. Mažametis lanko ugdymo įstaigą - Šiaulių lopšelį darželį „K.“; vaikas su globėja jaučiasi gerai, saugiai; globėja sudaro visas sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje. Mažametį grąžinus motinai, vaikui vėl pasikeistų aplinka, kas galimai turėtų įtakos vaiko raidai, jo ugdymuisi. Be to, Skyrius atsižvelgęs į ankstesnius duomenis, į atsakovės elgesį, kai buvo paleista į laisvę, tuo metu motina vaiku nesirūpino, todėl nėra galimybės užtikrinti, kad vaiką grąžinus motinai situacija nepasikartos. Sutiktina, kad atsakovei šiuo metu užtikrinamos socialinės paslaugos, tačiau būnant laisvėje ji nevykdė socialinių darbuotojų rekomendacijų, todėl neaišku, koks bus motinos elgesys, kai baigsis įkalinimo įstaigos terminas ir bus paleista į laisvę. Skyrius taip pat, įvertinęs J. C. finansinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini) pagimdė dar vieną sūnų, mano, jog tikslinga sumažinti išlaikymo sumą iki 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2021-12-08 raštu informavo, kad T. C. socialiniai darbuotojai teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, motyvuojamas atsisakyti žalingų įpročių. Su C. socialiniai darbuotojai dažnai bendrauja telefonu, vyras geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, namuose palaiko švarą, tvarką. Baigė pozityvios tėvystės mokymus. Geranoriškai teikia sūnui T. C. išlaikymą, stengiasi kurti ryšį su vaiku. Nuo 2021-12-13 įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas stengiasi keistis, gerinti savo finansinę padėtį, nors atsakovas išlaikymą vaikui teikė ir neturėdamas pastovaus darbo; sprendžia alkoholio vartojimo problemas, laikosi socialinių darbuotojų rekomendacijų, todėl prašys teismo taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą, mažamečio T. C. atžvilgiu.

Kiti proceso dalyviai atsiliepimų nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas su socialiniais darbuotojais bendrauja, lanko užsiėmimus, bet nėra saugių namų sąlygų. Buvo baustas už vaiko paėmimą, buvo atėjęs neblaivus pas skyriaus darbuotojus. Išliko alkoholio problema. Atsakovei įkalinimo įstaigoje dėl elgesio priekaištų neturi. Perduoti jai vaiką neatitiktų vaiko interesų. Atsakovė laisvėje nebendradarbiavo su soc. darbuotojais, nevykdė jų nurodymų. Grįžusi į laisvę vėl apdarė nusikaltimą. Nėra visiškai aišku, ar ji atlikusi bausmę rūpinsis vaiku. Vaikui geriausiai šiandien pas senelę. Atsakovę dabar prižiūri laisvės atėmimo vietoje, todėl ji stengiasi. Atsakovo pažanga turi būti padaryta visose srityse, jis dabar vėl nebedirba, turi būti išspręsta alkoholio problema, nėra tėvystės įgūdžių. Gal reikia kartoti pozityvios tėvystės kursus. Tėvo ryšys su vaiku yra. Atsakovas nevengia naudoti necenzūrinių žodžių. Išlaikymą jis teikia. Šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą ir perduoti mamai, atliekančiai bausmę, neatitiktų vaiko interesų. Atsakovė išeiti į laisvę rudenį atsisakė, nes neaišku, kur jai reiktų su vaiku gyventi.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su laikinu tėvo valdžios apribojimu, alkoholio nebevartoja, darbą turi, važinėja po visą šalį su draugu surinkinėti veršiukų. Vaikui skiria išlaikymą po 160 Eur, po 200 Eur, išeina su vaiku, apiperka. Su prašoma išlaikymo suma sutinka. Čia vaikas turi darželį, su mama bendrauja Messengeriu.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad išėjusi į laisvę su dviem vaikais gyventų krizių centre. Dabar su vaiku gali bendrauti tik telefonu, per kamerą. Dabar gyvenimo sąlygos geros, gana laisvos. Dabar jei išeitų, tai lygtinumas, probacija, o nori ramiai gyventi išėjusi. Gyvena name, turi telefoną, gali išeiti į miestą, eiti pas gydytojus. Su vaiku gyvai galėtų susitikti dieną, nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Su anyta bendrauja gražiai. Jei vaikas liktų pas močiutę iki jos išėjimo į laisvę, tada gerai viskas. 70 Eur per didelė suma, gauna tik vaiko išmoką. Kiek gali, išsiunčia per paštą. Jai duoda maitinimą, drabužių, atsiunčia draugai 10-20 Eur. Dar turi antstolių. Iš tų 116 Eur vaikui skirtų pinigų galėtų skirti kito vaiko išlaikymui 30 Eur. Gyvena nuosavame name, atskiras kambarys, didelis kiemas, virtuvė, vonia.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė anksčiau jai palikdavo vaiką, dabar gal susitvarkė. Vaikas myli ją, tėvą. Atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną dieną, išveda į lauką, vaikas myli tėvą ir ją. Tėvas išlaikymą moka, apiperka. Nori toliau būti globėja. Atsakovas pas vaiką neblaivus neateina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Ieškovė pateikė duomenis apie pagalbos planus atsakovų šeimai (b. l. 7-13, 50-67), vaiko laikiną apgyvendinimą pas trečiąjį asmenį (b. l. 14-21), vaiko situacijos vertinimą (b. l. 22-33), Socialinių paslaugų centro informaciją (b. l. 34-36, 128-129, 132-133), policijos informaciją (b. l. 37, 68, 76-77), gimimo įrašą (b. l. 38), vaiko laikiną globą (b. l. 42), motyvuotą siūlymą (b. l. 45-48), atsakovės paaiškinimą (b. l. 49), pataisos namų informaciją (b. l. 69, 130, 131), duomenis apie atsakovus, turtinę padėtį (b. l. 70-75). Atsakovė pateikė pataisos namų charakteristiką (b. l. 116-118), pažymas (b. l. 177-178). Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie savo sveikatą, pajamas, globą (b. l. 145-156). Atsakovas pateikė duomenis apie būstą, deklaraciją, mokamą išlaikymą.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Teismų nagrinėjamose bylose dėl tėvų valdžios apribojimo labai dažnai situacija būna akivaizdžiai negatyvi, t. y. vaiko teisių apsaugos institucija į teismą kreipiasi dėl tėvų, kurie akivaizdžiai neturi tvirto nusiteikimo keisti savo gyvenimą, kad susigrąžintų vaikus atgal į šeimą. Atsakovų atveju taip nėra.

Dėl atsakovo T. C. nagrinėjamoje situacijoje galima daryti išvadą, kad jis deda realias pastangas pakeisti savo gyvenimą ir nuoširdžiai nori, kad jo, kaip tėvo, valdžia ateityje nebūtų apribota. Ieškovės ieškinys iš pradžių buvo pateiktas dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo. Tačiau atsakovui dedant pastangas pakeisti savo gyvenimą ir panaikinti priežastis, dėl kurių vaikas buvo laikinai paimtas iš tėvų ir perduotas laikinajai globėjai, ieškovė ieškinį patikslino ir šiuo metu prašo tik laikinai apriboti tėvo valdžią. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka. Atsakovas nurodė, kad alkoholio nebevartoja, turi darbą. Vaikui skiria išlaikymą, išeina su vaiku, apiperka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas stengiasi pakeisti savo elgesį, tačiau visos problemos dar nėra išnykusios. Ieškovė nurodė, kad vyras geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, namuose palaiko švarą, tvarką, baigė pozityvios tėvystės mokymus, geranoriškai teikia sūnui išlaikymą, stengiasi kurti ryšį su vaiku, atsakovas stengiasi keistis, gerinti savo finansinę padėtį, sprendžia alkoholio vartojimo problemas, laikosi socialinių darbuotojų rekomendacijų. Taigi, situacija, palyginti su padėtimi, buvusia pradinio ieškinio pateikimo metu, yra pagerėjusi ir toliau gerėjanti. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas su socialiniais darbuotojais bendrauja, lanko užsiėmimus, bet nėra saugių namų sąlygų, buvo baustas už vaiko paėmimą, buvo atėjęs neblaivus pas skyriaus darbuotojus, išliko alkoholio problema, atsakovo pažanga turi būti padaryta visose srityse, jis dabar oficialiai vėl nebedirba, turi būti išspręsta alkoholio problema, nėra tėvystės įgūdžių, gal reikia kartoti pozityvios tėvystės kursus, atsakovas nevengia naudoti necenzūrinių žodžių.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovui nesusitvarkius visų nurodytų problemų, jam grąžinus vaiką, kiltų sunkumų atliekant savo pareigas auklėti vaiką, o jo alkoholio vartojimo problema ir iš to praeityje kilę negatyvūs padariniai (sužalojimas, susižalojimas), taip pat necenzūriniai žodžiai, darytų žalingą įtaką vaikui bei sudarytų sąlygas, dėl kurių nurodytose situacijose nebūtų tinkamai pasirūpinta vaiku. Atsakovas savo dabartiniu elgesiu ir gyvenimo būdu turi įrodyti, kad jis visiškai pašalino išlikusias problemas, kad jo gyvenimas tikrai yra pasikeitęs ir šie pasikeitimai yra stabilūs bei ilgalaikiai. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas atsakovui laikinai apriboti tėvo valdžią.

Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 4 d.). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 str. 5 d.).

Dėl atsakovės J. C. nagrinėjamoje situacijoje taip pat galima daryti išvadą, kad ji deda realias pastangas pakeisti savo gyvenimą ir nuoširdžiai nori, kad jos, kaip motinos, valdžia nebūtų apribota. Ieškovės ieškinys iš pradžių buvo pateiktas dėl neterminuoto atsakovės motinos valdžios apribojimo. Tačiau pasikeitus faktinei situacijai, atsakovei dedant pastangas pakeisti savo gyvenimą ir panaikinti priežastis, dėl kurių vaikas buvo laikinai paimtas iš tėvų ir perduotas laikinajai globėjai, ieškovė ieškinį patikslino ir šiuo metu prašo tik atskirti vaiką nuo motinos.

Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys iki ieškovės ieškinio padavimo buvo labai negatyvus. Trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė dažnai palikdavo vaiką jai prižiūrėti, pati šios pareigos neatlikdama. Taip pat byloje yra įrodymų apie atsakovės alkoholio vartojimą, alkoholio galimai įtakotą padarytą smurtinį nusikaltimą prieš atsakovą, ko pasekoje atsakovė buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme, nors visai neseniai, 2020-10-06, buvo išėjusi į laisvę (b. l. 69). Atsakovų vaikas, dėl kurio pateiktas ieškinys, (duomenys neskelbtini) gimė įkalinimo įstaigoje (b. l. 69). Iš esmės tokia aplinka nėra labai tinkama augti vaikui. Tačiau atsakovė, išėjusi į laisvę, neišnaudojo galimybių savo gyvenimą pakeisti, tinkamai nesirūpino vaiku, vartojo alkoholį, taip pat jos veiksmai lėmė, kad ji 2020-12-26 sužalojo sutuoktinį, nuo 2020-12-29 buvo suimta (b. l. 76), vėl atlieka laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu nebegalėjo rūpintis vaiku net ir dėl šių aplinkybių. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė kitą vaiką, to pasekoje nuo 2021-10-28 ji su vaiku buvo perkelti į Vaiko ir motinos namą, ir tik dėl to atsirado galimybė auginti ir antrą vaiką kartu (b. l. 130). Visą ilgą laiko tarpą prieš tai vaikas augo su globėja močiute. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu ji galėtų ir nori auginti abu vaikus kartu. Tačiau tai reikštų, kad atsakovų bendram vaikui vėl tektų keisti gyvenamąją aplinką, kuri vaikui jau yra nusistovėjusi gyvenant pas močiutę. Vaikui tuoj bus keturi metai, vaikas lanko darželį (b. l. 155-156), todėl tikėtina, kad yra susiformavę tam tikri vaiko socialiniai ryšiai, kurie būtų nutraukti. Be to, vaikas šiuo metu turi ryšį tiek su močiute, tiek su tėvu, atitinkamai ir didesnes galimybes be apribojimų ugdymui, laisvalaikiui. Mamos galimybės tam yra šiek tiek apribotos, be to, mama neturi jokių savo pajamų (kitam vaikui skirtos lėšos turi būti naudojamos išimtinai vaiko interesais). Be to, atsakovė iš esmės turi galimybę išeiti į laisvę anksčiau laiko, tą jau galėjo padaryti 2021 m. spalio mėn. (b. l. 131), tačiau nusprendė tuo nesinaudoti, nurodydama, kad nori, jog išėjus į laisvę nebebūtų apribojimų dėl lygtinio paleidimo. Tokią poziciją galima suprasti, kadangi šiuo metu atsakovei taip yra patogiau, yra garantuotas būstas, maistas, kuo reikėtų rūpintis pačiai, auginant vaiką. Tačiau po šiek tiek daugiau nei metų bausmės laikas baigsis ir materialinės problemos, kurias kas dieną turi spręsti šeima, išliks tos pačios. Tikėtina, kad padedant socialinėms tarnyboms atsakovei būtų kur apsigyventi ir išėjus į laisvę anksčiau laiko.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei įkalinimo įstaigoje dėl elgesio priekaištų neturi, tačiau vaikui geriausiai šiandien pas senelę. Šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą ir perduoti mamai, atliekančiai bausmę, neatitiktų vaiko interesų. Atsakovė laisvėje nebendradarbiavo su soc. darbuotojais, nevykdė jų nurodymų. Grįžusi į laisvę vėl padarė nusikaltimą. Nėra visiškai aišku, ar ji atlikusi bausmę rūpinsis vaiku. Atsakovę dabar prižiūri laisvės atėmimo vietoje, todėl ji stengiasi.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad vaikas dabar gyvena T. C. šeimoje. Pasak globėjos, vaikas yra prie jos prisirišęs, atpažįsta tėvą, bendrauja su juo. Mažametis lanko ugdymo įstaigą - Šiaulių lopšelį darželį „K.“, vaikas su globėja jaučiasi gerai, saugiai, globėja sudaro visas sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje. Mažametį grąžinus motinai, vaikui vėl pasikeistų aplinka, kas galimai turėtų įtakos vaiko raidai, jo ugdymuisi.

Su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu ir ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais galima sutikti. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucija geriausiai žino šeimos padėtį, kadangi jos darbuotojai paprastai ilgą laiką, dažnai ne vienerius metus bendrauja su probleminėmis šeimomis, tų šeimų vaikais, ir geriausiai mato realią padėtį. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės argumentus, į tai, kas nustatyta ir jau išdėstyta, vertintina, kad vaikui šiuo metu geriau išlaikyti esamą padėtį ir gyvenamąją aplinką, jam liekant gyventi pas močiutę. Atsakovė į bylą pateikė ją teigiamai charakterizuojančių duomenų. Šių duomenų pakanka tam, kad būtų galima vertinti, jog atsakovei neturi būti taikomas nei neterminuotas, nei laikinas motinos valdžios apribojimas. Tačiau jų nepakanka paneigti kitoms nustatytoms aplinkybėms ir argumentams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad atsakovės elgesys labai pozityviai pasikeitė į gerąją pusę, nors ir nėra aišku, ar jis toks išliktų, jei atsakovė išeitų į laisvę. Būtent tą atsakovė ir turės pademonstruoti ateityje. Kadangi šiuo metu atsakovė atlieka bausmę, tai sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovei turi būti ne apribota motinos valdžia, o vaikas turi būti teisine prasme atskirtas nuo atsakovės dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – jai atliekant bausmę, kad būtų galima toliau užtikrinti jo interesus, jį auginant globėjai.

Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad atsakovė turi galimybę fiziniams susitikimams su vaiku, todėl turėtų būti ieškoma tokių susitikimų galimybė, padedant vaiko teisių apsaugos ir socialinėms institucijoms, vaiką bet retkarčiais nuvežant pas atsakovę pasimatymams, kad būtų išlaikomas mamos ir vaiko ryšys, nes vien bendravimo telefonu, videoryšiu neužtenka.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 str. 4 d.). Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 str. 2 d.). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 str.).

Valstybės institucijų jau yra nustatyta laikina vaiko globa, globėju paskirtas trečiasis asmuo, senelė T. C.. Ieškovė prašo ją palikti laikinąja globėja. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas asmuo gobėjo pareigas atlieka netinkamai, atsakovams ši globėja yra tinkama. Atsižvelgiant į tai vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su šiuo asmeniu.

Iš atsakovų vaikui taip pat priteistinas išlaikymas. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 156 Eur, iš atsakovės po 70 Eur.

Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Atsakovas turi butą, kuris nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas. Atsakovė nedirba, atsakovas buvo dirbantis, šiuo metu oficialiai nedirba, nors nurodė, kad pajamų turi, kadangi padeda draugui. Atsakovė šiuo metu atlieka bausmę, augina vaiką, todėl galimybių dirbti ji neturi. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, nėra. Atsakovė turi skolų, kurias išieško antstoliai. Atsakovas buvo dirbantis ir nurodė, kad dirba. Iš nurodytų aplinkybių galima vertinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, kad atsakovui gali būti priskirta didesnės apimties pareiga teikti išlaikymą, nei atsakovei.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaikų poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti gana nedideles sumas, todėl savaime suprantamų vaikų poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovų padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2020 m. MMA sudaro 730 Eur (apie 533,65 Eur po mokesčių atskaitymo). Skaičiuojant atsakovų prievolę pagal MMA, ji sudarytų atitinkamai po maždaug 267 Eur kiekvienam. Tačiau ieškovė iš atsakovų prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su prašoma priteisti išlaikymo suma sutinka, gali ją mokėti. Atsakovė nurodė, kad pajamų neturi, gauna tik vaikui skirtus pinigus ir šiek tiek atsiunčia draugai. 70 Eur per didelė suma, galėtų skirti kito vaiko išlaikymui 30 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė turi pareigą išlaikyti dar vieną vaiką, abu atsakovai stengiasi susigrąžinti vaiką į šeimą, tėvų valdžia ir atskyrimas jiems taikomi laikinai ir, reikia tikėtis, neilgam laiko tarpui, iš atsakovo priteistina 156,00 Eur vaiko išlaikymui, iš atsakovės – 30,00 Eur išlaikymui, iki kol atsakovė atliks laisvės atėmimo bausmę, o ją atlikus priteistina 70,00 Eur.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str.).

Šioje byloje yra mokėtinas žyminis mokestis, taip pat buvo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atsakovams. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, į prievoles išlaikyti vaikus, į tai, kad atsakovas neprieštaravo ieškiniui, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos ir proceso dalyviams neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti tėvo valdžią T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos J. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti T. C. gyvenamąją vietą T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimoje, iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo T. C. vaiko T. C. išlaikymui po 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021-05-26 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. C. vaiko T. C. išlaikymui po 30 Eur (trisdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021-05-26, iki ji atliks laisvės atėmimo bausmę, o ją atlikus priteisti po 70 Eur (sepyniasdešimt Eur) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti atitinkamam globėjui.

Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų nepriteisti ir proceso dalyviams neskirstyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.