Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. patikslintą ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei pagal atsakovės L. G. patikslintą priešieškinį ieškovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų,

byloje dalyvaujantys tretieji asmenys nepareiškiantys savarankų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“, Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Naglio 7“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“, akcinė bendrovė ,,Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,4 finance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Finansu adminstravimas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso" (uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ teisių perėmėja),

institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. G. 2016-04-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai patikslinęs, prašė nutraukti jo ir atsakovės L. G. santuoką, sudarytą 1993-08-28 Marijampolės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2831, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę, o atsakovei pagal jos pageidavimą; nepilnametės dukters M. G. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę; priteisti ieškovui ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; priteisti ieškovui transporto priemonę NISSAN X-TRAIL; kreditorinį įsipareigojimą UAB „mogo LT“ pripažinti asmenine ieškovo skola; kreditorinius įsiskolinimus AB „Kauno energija“ ir DNSB „Naglio 7“ priteisti vykdyti šalims solidariai; regreso tvarka priteisti iš atsakovės 3041,01 Eur už solidariai paimtą ir ieškovo išmokėtą kreditą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 154-156, t. 2 b.l. 51).

Teismo posėdyje, 2017-12-06 pareiškimu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 3041,01 Eur sumos už paimtą kreditą priteisimo iš atsakovės (3 t. b.l. 116). 2017-02-06 teismo posėdyje, protokoline nutartimi, teismas priėmė ieškovo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovui atsisakius reikalavimo dėl 3041,01 Eur priteisimo, sprendime šis klausimas nespręstinas.

Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino teisme, kad su atsakove susituokė 1993 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 145. Gyvendami santuokoje, 2002 m. rugsėjo 27 d. susilaukė dukters M. G., kuri yra nepilnametė. Santuokos pradžioje gyvenimas buvo normalus. Laikui bėgant šeimoje atsirado įvairūs sunkumai, kildavo nesutarimai su atsakove dėl bendro ūkio tvarkymo, kitais gyvenimiškais klausimais. Išryškėjo jų priešingi charakteriai, nebeliko bendrų interesų. Kartu negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau kaip dešimt metų. Santuoką laiko faktiškai iširusia ir prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas taip pat nurodė, kad tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas, nes abu turi galimybes save išlaikyti.

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nurodė, kad dukra yra išreiškusi norą gyventi su motina, todėl nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Sutinka nepilnametės dukters išlaikymui skirti po 90 Eur kas mėnesį, iki dukters pilnametystės. Ieškovo paskaičiavimu, nepilnametės dukters poreikiams patenkinti pakanka 180 Eur, o kadangi nepilnametį vaiką turi išlaikyti abu tėvai, tai ieškovo teiktinas 90 Eur išlaikymo dydis pilnai atitinka nepilnametės dukters poreikius bei ieškovo galimybes išlaikyti dukrą. Nurodė, kad yra registruotas darbo biržoje, jam nustatytas neįgalumas, kas apsunkina jo galimybės susirasti darbą, o gaunamos pajamos yra minimalios.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodė, kad gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė 17 800 Eur. Butas įgytas paėmus 21 000 Lt (6082,02 Eur) kreditą, kurį AB Swedbankui išmokėjo jis vienas. Už buto komunalines paslaugas ir einamus mokesčius yra susidarę įsiskolinimai: 606,02 Eur skola DNSB „Naglio 7“, 2399,56 Eur skola AB „Kauno energija“, kuriuos ieškovas laiko solidariomis šalių prievolėmis ir, padalijus butą lygiomis dalimis, prašo priteisti vykdyti solidariai. Taip pat nurodė, kad turi asmeninį kreditorių - UAB „mogo LT‘, kuriam yra skolingas pagal lizingo sutartį už negyvenant kartu įsigytą automobilį. Prievolę grąžinti kreditą ieškovas prašė pripažinti jo asmenine prievole, o transporto priemonę NISSAN X-TRAIL priteisti jam. Taip pat nurodė, kad smulkius buitinius daiktus su atsakove pasidalijo gražiuoju, jokių turtinių pretenzijų nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis buto, o ieškovui 1/3 buto dalį, nepriteisiant iš atsakovės ieškovui piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad šiuo metu buto rinkos vertė sudaro 17 800 Eur, todėl atsakovei turėtų būti priteista 2/3 buto, kurių vertė yra 11 866 Eur, o ieškovui 1/3 buto dalis, kurios vertė - 5933,33 Eur.

Atsakovė taip pat nurodė, kad įsiskolinimai už butą DNSB „Naglio 7“ bei skola UAB „Kauno vandenys“, kuri jau yra grąžinta, laikytini atsakovės asmeninėmis prievolėmis, o skola AB „Kauno energijai“ laikytina solidaria jos ir ieškovo prievole, kadangi atsakovas prašo jam priteisti 1/2 dalį buto, nors kaip bendraturtis šiuo turtu niekada nesirūpino ir nemokėjo mokesčių. Nurodė, kad skola AB „Kauno energija“ yra apie 2395,79 Eur.

Dėl nepilnametės dukros M. G. gyvenamosios vietos nustatymo atsakovė nurodė, kad nuo tada, kai ieškovas paliko šeimą, dukra gyvena su atsakove. Ji dukra rūpinasi, jų santykiai artimi. Dukra su tėvu faktiškai nesimato, su juo nebendrauja, nes ieškovas niekada nerodė jokios iniciatyvos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

Atsakovė taip pat nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 400-450 Eur suma, kuri skiriama: maistas - 140 Eur (skaičiuojant su dienpinigiais mokslo metų laikotarpiu, po 1,5 - 2 EUR dienai); avalynė, drabužiai bei aksesuarai, uniforma - 30-40 Eur mėnesiui (sezonui 350 Eur- 500 Eur); higienos reikmenys, skalbimo priemonės, kirpykla - 30 Eur; atostogos ir laisvalaikis - 20-40 Eur; komunaliniai mokesčiai - 30 Eur - 50 Eur, priklausomai nuo sezono; vaistai, vitaminai - 10-20 Eur (priklausomai nuo situacijos); knygos, žurnalai, ugdymo priemonės 15 Eur - 20 Eur (mokslo metų pradžiai 100 - 140 Eur kartu su rinkliavom mokyklos fondui ir kt.; telefono papildymas - 5-10 Eur; papildomas ugdymas, nes dukra lanko baseiną - 10 Eur ir priemonės (rankšluosčiai, kepurė, šlepetės, krepšys, kostiumas) - 15 Eur; kelionė į mokyklą ir užsiėmimus - 11,87 Eur.

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 160 Eur kas mėnesį, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad toks išlaikymo dydis atitinka dukros poreikius, o ieškovo siūloma išlaikymo suma - 90 Eur, neatitiktų vaiko poreikių, šių pinigų dukrai nepakaktų net ugdymui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, palikęs šeimą, nei sūnumi, nei dukra nesirūpino ir jiems neteikė jokios net minimalios paramos, o įstatymas numato, jog išlaikymo skola gali būti priteista tik už trejus metus, atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai, už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2016-06-01 (skaičiuojant už tris metus iki laikino išlaikymo priteisimo 2016-06-20 nutartimi), po 130 Eur per mėnesį, kas sudarytų 4691,84 Eur.

Atsakovės paskaičiavimu, priteisus iš ieškovo išlaikymą dukrai po 160 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2016-06-01 iki dukters pilnametystės, t.y. iki 2020-09-27, susidaro 52 mėnesiai, todėl bendra priteistino išlaikymo vertė sudaro 8320 Eur. Kadangi dar yra susidaręs 4680,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2016-06-01, ieškovas iš viso turėtų sumokėti dukros išlaikymui 13 000 Eur. Tačiau ieškovas 1260 Eur jau yra sumokėjęs teikdamas laikiną išlaikymą, todėl iš viso ieškovas turėtų sumokėti 11 740 Eur. Priteisus išlaikymą turtu - ieškovui tenkančia 1/3 buto dalimi, kurios vertė sudaro 5933,33 Eur, ieškovas dar liktų skolingas 5806,67 Eur. Todėl be išlaikymo turtu, atsakovė prašė priteisti ir išlaikymą tvirta pinigų suma - 5806,67 Eur.

Tačiau reikalavimą dėl 5806,67 Eur išlaikymo tvirta pinigų suma priteisimo atsakovė sumažino ir prašė priteisti iš ieškovo 1760 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-01 (3 t. b.l. 117).

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo pajamos ribotos, jis turi daug skolų, todėl jis neturės realios galimybės teikti tinkamą išlaikymą dukrai ir išmokėti išlaikymo įsiskolinimą. Be to, atsakovės nuomone, kyla reali grėsmė, kad dukra ir neįgalus sūnus liks be būsto, nes ieškovui turint daug skolų ir vykdant priverstinį išieškojimą, jis bus nukreiptas į ieškovui tenkančią buto dalį. Todėl atsakovė prašė išlaikymą dukrai priteisti turtu, t.y. 1/3 atsakovui tenkančia buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi.

Atsakovė taip pat nurodė, kad šalių sūnus O. G. pilnamečiu tapo tik 2013 m. Kadangi sūnui esant nepilnamečiui, jam buvo statomi mokami implantai, kurie tik iš dalies finansuojami valstybės lėšomis, o ieškovas prie klausos implantų neprisidėjo, atsakovė prašė priteisti iš ieškovo ½ dalį jos sumokėtų pinigų, t.y. 434,43 Eur, už 2012 m. lapkričio 29 d. sūnui pirktą implantą, už kurį atsakovė sumokėjo 868,68 Eur.

Trečiasis asmuo UAB „Mogo LT“ atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu, kad R. G. prievolės pagal Lizingo (išperkamosios nuomos sutartį) po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovo prievole, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (t.1, b.l. 49).

Trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į atsakovės prašymą nelaikyti bendrovės proceso šalimi ir pripažinti, jog su šia bendrove yra pilnai atsiskaityta, nurodė, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra likusi 8 Eur gyventojų skola, kuri, patikslinus skaitiklio rodmenis, gali didėti. Todėl su atsakovės prašymu nesutinka. Likusią skolą prašė pripažinti solidaria L. G. ir R. G. prievole. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 2, b.l. 150-151, 3 t. b.l. 83).

Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“, kuris perėmė reikalavimo teisę į skolą, kylančią iš Vartojimo kredito sutarties Nr. SP269979, sudarytos tarp UAB „Nordecum“ ir skolininko R. G., nurodė, kad su ieškiniu sutinka (3 t. b.l. 61).

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (t. 1, b.l. 97, 171), kurioje nurodė, kad atsakovė su dukra gyvena daugiabučiame name, 3 kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės motinai J. S.. Bute gyvena 4 asmenys. Nepilnametė mergaitė naudojasi vienu kambariu kartu su jos močiute. Vaiko poilsiui, pamokų ruošai sąlygos tinkamos, tačiau trūksta privačios erdvės. Gyvenamoji aplinka tvarkinga. Pasak atsakovės, ji šiame bute apsigyveno prie 1,5 metų, iki tol gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodytam butui reikalingas remontas, trūksta švaros, tvarkos, ten gyvena šalių pilnametis neįgalus sūnus O. G. su draugu. Pasak atsakovės, su ieškovu ji negyvena apie 10 metų. Ieškovas su nepilnamete dukra nebendrauja, prie jos išlaikymo neprisideda, tačiau tarp šalių yra susitarimas, kad ieškovas moka įmokas bankui už suteiktą paskolą buto įsigijimui, o atsakovė išlaiko dukrą. Atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas. Atsakovės finansinė padėtis yra sunki, yra įsiskolinimai už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus. Nepilnametė mergaitė paaiškino, kad mokosi, mokosi gerai, būrelių nelanko, lanko baseiną. Su tėvu nebendrauja, su mama ir kitais šeimos nariais santykiai geri, nori gyventi su mama. Nėra duomenų, kad atsakovės šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė tinkamai užtikrina dukters priežiūrą, tenkina dukters kasdieninius poreikius, sudaro sąlygas jos visapusiškam vystymuisi. Todėl nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio VTAS nurodė, kad ieškovui yra nustatytas 55 proc. darbingumas. Jis gali dirbti, tačiau yra apriboti tam tikro pobūdžio darbai. Mano, kad ieškovas, neaugindamas dukters, nežino jos poreikių ir pateikdamas dukters poreikių paskaičiavimo lentelę, nurodo vaiko interesus neatitinkantį paskaičiavimą, todėl turėtų būti priteistas atsakovės nurodyto dydžio išlaikymas.

Teismo posėdžio metu VTAS pritarė atsakovės prašymui priteisti išlaikymą turtu.

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1993 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 145 (t.1, b.l. 7, byloje pateiktas santuokos liudijimo originalas). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nesusiklostė, abu siekia santuoką nutraukti. Tačiau nesutaria dėl šeimos iširimo priežasčių – ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė kaltina ieškovą ir prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės.

Tarp šalių taip pat kyla nesutarimai dėl santuokoje įgyto turto, išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio, išlaikymo formos, taip pat dėl pareigos atsiskaityti su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Dėl šeimos iširimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015, 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės grindė šalių charakterių nesuderinamumu, nesugebėjimu susitarti, tarpusavio kivirčais, kas nulėmė santykių atšalimą ir šeimos iširimą. Ieškovo teigimu, viena iš konfliktų priežasčių buvo ta, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu. Todėl jis buvo privestas palikti šeimos namus. Kadangi abu sutuoktiniai nesugebėjo rasti bendro sutarimo, teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Atsakovė su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik ieškovas. Teigė, kad jo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės kaltės yra niekuo nepagrįstos ir neteisingos. Pats ieškovas negerbė atsakovės, jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, o 2006 metais ieškovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį.

Pažymėtina, kad byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių netinkamą tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesį šeimoje, nėra.

Liudytojos R. G. (atsakovės draugė) ir G. B. (atsakovės bendradarbė) paaiškino, kad apie atsakovės netinkamą elgesį šeimoje nieko negali pasakyti, tačiau iš jos pasakojimų žino, kad ieškovas vartojo alkoholį, dėl to šeimoje kildavo konfliktai. Taip pat nurodė, kad atsakovė alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo. G. B. paaiškinimu, atsakovės darbo pobūdis neleidžia jai piktnaudžiauti alkoholiu, kadangi bet kuriuo momentu ji gali būti iškviesta į darbą. Liudytoja R. G. teigė, kad gyvendami santuokoje, abu sutuoktiniai mėgo pasilinksminti, būdavo rengiamos šeimyninės bei metinės šventės, kurių metu buvo vartojami ir alkoholiniai gėrimai. Šalims jau negyvenant kartu, atsakovė savo bėdas liudytojai taip pat yra pasipasakojusi prie „taurelės“.

Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad apie šalių nesutarimus jos žino iš atsakovės pasakojimų, pačios netinkamo ieškovo elgesio nėra mačiusios. Byloje nėra ir kitokių objektyvių duomenų apie ieškovo vartotą smurtą atsakovės atžvilgiu, ar šalių konfliktus, piktnaudžiaujant alkoholiu.

Be šalių paaiškinimų apie tai, kad viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo kito sutuoktinio piktnaudžiavimas alkoholiu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Iš byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nebuvo abstinentas. Todėl šalių nurodytų aplinkybių dėl kito sutuoktinio alkoholio vartojimo teismas nevertina kaip fakto, dėl kurio galėjo iširti šeima. Šalys neįrodė vienas kito padidinto potraukio alkoholiui ir kad su tuo buvo susijęs netinkamas elgesys šeimoje.

Liudytoja R. G. patvirtino, kad ieškovas vis išeidavo iš namų, vėliau po kurio laiko grįždavo ir atsakovė jį priimdavo. Šios aplinkybės liudytojai žinomos ne tik iš atsakovės pasakojimų, bet ir ji pati matė, jog sutuoktinio atsakovės namuose nebuvo, o iš atsakovės sužinojo, kad ieškovas išėjo iš namų.

Ieškovo neištikimybės faktą patvirtino ir liudytojas O. G. (pilnametis šalių sūnus), paaiškinęs, kad dar būdamas vaikas, ieškovo buvo nuvežtas pas svetimą moterį, pas kurią juos radusi mama (atsakovė).

Šių liudytojų paaiškinimus teismas laiko objektyviais, kadangi liudytoja R. G. buvo artima šeimos draugė, o O. G., nors įvykių metu buvo nepilnametis, tačiau visą laiką gyveno šeimoje ir žinojo faktinę šeimos situaciją.

Iš atsakovės bei šių liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovės ryšiai su ieškovu nutrūko dėl jo pačio veiksmų – išėjimo iš namų. Be to, pats ieškovas neginčijo fakto, kad paliko šeimą 2006 metais ir išėjo pas kitą moterį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D.. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.). Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas šeimą buvo palikęs ne vieną kartą, leidžia daryti išvadą, kad dar iki galutinio išėjimo iš namų ieškovas buvo nelojalus šeimai.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2006 metų, kai ieškovas išėjo iš namų. Ieškovas neįrodė, kad jis buvo priverstas palikti šeimą dėl atsakovės netinkamo elgesio. Ieškovui neįrodžius atsakovės netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu, t.y. aplinkybių, kuriomis jis grindė atsakovės kaltę, ir dėl kurių, kaip teigė, jis buvo priverstas paliko šeimą, spręstina, kad ieškovas šeimą paliko dėl asmeninių priežasčių, savo noru ir sprendimu, o ne dėl atsakovės kaltės.

Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes apie buvusius nesutarimus, konfliktų priežastis, taip pat liudytojų parodymus bei įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje, ieškovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nes paliko šeimą ir nutraukė ryšius ne tik su sutuoktine, bet ir su savo vaikais, nusišalino nuo tuo metu nepilnamečių dviejų vaikų auklėjimo ir išlaikymo, taip pažeisdamas savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose.

Tai, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino, yra pagrindas pripažinti ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį.

Nors CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją.

Nustačius, kad šalys nuo 2006 metų nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, teismas vertina, kad sutuoktiniams susitaikyti ir toliau kartu gyventi bei išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.). Todėl šalių santuoka nutrauktina. Tenkinant patikslinto priešieškinio reikalavimą, kaltu dėl santuokos iširimo pripažintinas ieškovas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje prašė jam palikti jo santuokinę pavardę „G“, dėl atsakovės pavardės nepasisakė, bet neprieštaravo ieškovės priešieškinyje nurodytam prašymui pasilikti santuokinę pavardę. Atsakovė priešieškinyje prašė palikti šalims santuokines pavardes „G“, „G“. Todėl, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai „G“ ir „G“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Šalys neprašė sau išlaikymo, todėl išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu šalys susilaukė dviejų vaikų – 1995-02-01 jiems gimė sūnus O. G., kuris jau yra pilnametis, o 2002-09-27 gimė dukra M. G., kuri yra nepilnametė (t.1, b.l. 8, 65).

Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove. Atsakovė reiškia analogišką reikalavimą. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnametė dukra M. G. gyvena ir toliau nori gyventi su mama. Atsakovė yra dirbanti, rūpinasi dukters auklėjimu, jos priežiūra, laisvalaikiu, buitimi. Todėl pritaria nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo šalių faktinio išsiskyrimo 2006 metais, viena augina nepilnametę dukrą. Ji dukrą myli, tinkamai ja rūpinasi, prižiūri. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis. Ginčo tarp šalių dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl M. G., gim. 2002-09-27, gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove L. G. (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Šalys nei ieškinyje, nei priešieškinyje specialios bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Ieškovas nurodė, kad dukra jau yra pakankamai suaugusi ir pati gali nuspręsti dėl bendravimo su juo.

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovas su nepilnamete M. G. nebendrauja.

Teismo vertinimu, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė jau yra paauglė, nustatytina, kad ieškovas R. G. gali su dukra bendrauti neribotai, atsižvelgiant į nepilnametės užimtumą ir jos norą, suderinęs bendravimo laiką su atsakove.

Detalesnė bendravimo tvarka nenustatytina, nes toks reikalavimas nėra pareikštas.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris registruotas ieškovo vardu (t.1, b.l. 11-12). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu registruota transporto priemonė NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 13). Atsakovės vardu registruoto turto nėra.

Dėl transporto priemonės NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo ginčo tarp šalių nėra. Nustatyta, kad nurodytą transporto priemonę ieškovas įsigijo 2015-07-13, pasinaudodamas UAB „Mogo LT“ atgaliniu lizingu (išperkamąja nuoma). Transporto priemonės įsigijimo kaina – 2300 Eur (t.1, b.l. 14-15). Ieškovas prašė automobilį priteisti jam, o prievolę UAB „Mogo LT“ pagal lizingo sutartį pripažinti jo asmenine prievole. Atsakovė šiems reikalavimams neprieštaravo, priešieškinio pareiškime suformulavo analogiškus reikalavimus.

Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, nuo 2006 metų šalys kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio. Ginčo tarp šalių dėl transporto priemonės padalijimo nėra. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus ir transporto priemonę NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei nepriteisiant kompensacijos.

Kadangi transporto priemonės įsigijimo kaina – 2300 Eur, o kitokių duomenų apie automobilio vertę šalys nepateikė, vertintina, kad automobilio vertė yra tokia pati, kaip ir jo įsigijimo dieną – t.y. 2300 Eur.

Ieškovui priteisus automobilį, o atsakovei piniginės kompensacijos už jį nereikalaujant, pripažintina, kad prievolė UAB „Mogo LT“ pagal 2015-07-13 atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FL13072015/0035, yra ieškovo asmeninė prievolė.

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė 17800 Eur, padalinti natūra, lygiomis dalimis, priteisiant šalims po ½ buto dalį. Šį savo reikalavimą grindė tuo, kad butas yra vienintelis jo turimas gyvenamasis būstas, kuriame jis ketina gyventi. Teigė, kad nei atsakovė, nei jų nepilnametė dukra, nei pilnametis sūnus negyvena, atsakovė buto neprižiūri, yra susidariusios skolos už butui suteiktas komunalines paslaugas, butas apleistas, nusiaubtas, paverstas landyne, atsakovės leidimu bute gyvena svetimas žmogus, bute renkasi įtartini asmenys. Ieškovas taip pat teigė, kad iš savo asmeninių lėšų jis padengė AB Swedbank banko kreditą (21 000 Lt, kas atitinka 6082,02 Eur), todėl padalinus butą lygiomis dalimis, atsakovė jam turėtų išmokėti 3041,01 Eur kompensaciją.

Atsakovė su ieškovo prašomu turto padalijimo būdu ir jo argumentais nesutiko. Patikslintu priešieškiniu prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 ginčo buto, o ieškovui priteisti 1/3 buto dalį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, 10 metų nesirūpino turtu, nesirūpino vaikais, su ieškove lieka gyventi nepilnamete dukra ir neįgalus sūnus, kuris pagal savo sveikatos būklę gauna tik ribotas pajamas, jam kas 5 metai keičiamas klausos implantas, kuris tik iš dalies finansuojamas valstybės lėšomis.

Atsakovė taip pat prašė įvertinti, kad ne visą būsto kredito sumą grąžino vienas ieškovas, nes iki 2006 metų gegužės jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir bendromis lėšomis mokėjo kreditą. Todėl teigė, kad ieškovo sumokėta dalis yra mažesnė, nei nurodyta jo ieškinyje. Be to, atsakovės paskaičiavimu, jos patirtos išlaidos gerokai didesnės, nei ieškovo išmokėta kredito dalis. Vien ieškovo dalis vaikų išlaikymui sudarytų 18767,37 Eur. Įvertinus, kad atsakovė ne tik viena išlaikė vaikus, bet ir mokėjo už buto šildymą, kitus mokesčius, savo vienos lėšomis prisidėjo prie sūnaus implantų, kurie tik iš dalies buvo finansuojami valstybės lėšomis, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis buto, o ieškovui 1/3 buto dalį, nepriteisiant iš atsakovės ieškovui piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį. Kadangi šiuo metu buto rinkos vertė sudaro 17800 Eur, todėl atsakovei turėtų būti priteista 2/3 buto, kurių vertė yra 11 866 Eur, o ieškovui 1/3 buto dalis, kurios vertė - 5933,33 Eur.

Atsakovė taip pat nurodė, kad po faktinio šalių išsiskyrimo, ji su vaikais liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau susilpnėjus mamos sveikatai, su nepilnamete dukra persikėlė į mamos butą, esantį greta, o sūnus liko gyventi ginčo bute. Dėl mamos ligos atsirado finansinės problemos ir susidarė komunalinių mokesčių įsiskolinimai. Iki mamos ligos atsakovė viena butą išlaikė, mokėjo mokesčius, pagal išgales padarė remontą vaikų kambaryje. Šiuo metu po truputį dengia įsiskolinimus. Padalijus butą jos nurodytu būdu, sutiktų viena juos padengti. Atsakovė pripažino, kad butui reikalingas remontas, tačiau visiškai nesutiko su ieškovo argumentais, kad butas yra apleistas, virtęs landyne, nuniokotas.

Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik LR CK nustatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti LR CK 3.123 str. 1 d. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (LR CK 3.123 str., 3.127 str. 3 d.). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo iš esmės grindžia tuo, kad su ja pasilieka gyventi nepilnametė dukra, taip pat tuo, kad ji padeda pilnamečiui neįgaliam sūnui, o taip pat ta aplinkybe, kad nuo faktinio šalių išsiskyrimo ji patyrė didesnes išlaidas, nei ieškovas.

Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, yra reikšmingas sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio klausimus, tačiau pati savaime neįrodo išimtinių, ypatingų aplinkybių egzistavimo, kaip pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Tuo labiau nėra jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į pilnamečio šalių sūnaus O. G. interesus. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, O. G. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (3 t. b.l. 113). Tačiau neabejotinai jis gauna netekto darbingumo pensiją. Be to, šalys ir liudytoju apklaustas šalių sūnus nurodė, kad jis dirba, taigi gauna ir darbines pajamas. Todėl darytina išvada, kad būdamas pilnamečiu ir turėdamas savarankiškų lėšų, gali pats savimi pasirūpinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažino, kad 2006 m. pradėjus gyventi skyrium, žodžiu susitarė, kad ieškovas grąžins bankui kreditą, paimtą būsto įsigijimui, o atsakovė išlaikys nepilnamečius vaikus ir mokės buto išlaikymo mokesčius. Šalys pripažino ir tai, kad šio susitarimo laikėsi. Tik bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovei pradėjus skaičiuoti, jog pagal šį susitarimą ji patyrė didesnes išlaidas nei ieškovas bei paprašius priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai, ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už ½ dalį išmokėto kredito. Pažymėtina, kad 2017-02-06 teismo posėdyje ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 3041,01 Eur kompensacijos už išmokėtą kreditą priteisimo, o atsakovė sumažino priešieškinio reikalavimą dėl 5806,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir prašė priteisti iš ieškovo 1760 Eur kaip išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-01. Teismo vertinimu, tokiu būdu šalys iš esmės įvertino viena kitos priešpriešinius reikalavimus. Kadangi šis šalių ginčas jau yra išspręstas, dar kartą vertinti ir skaičiuoti šalių patirtas išlaidas pagal jų pripažįstamą susitarimą dėl turto ir vaikų išlaikymo ir spręsti dėl jų indėlio dydžio, nėra jokio pagrindo.

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė jos nurodytos aplinkybės, kad ieškovas buvo pažadėjęs išmokėjęs būsto kreditą, butą perrašyti jai. Tokią aplinkybę ieškovas neigė, nurodė, kad prasidėjus šalių derybom dėl turto padalinimo, buvo pasiūlęs buto dalį perrašyti sūnui ar abiem vaikams, o su atsakovės pageidavimu visą butą palikti jai, nesutiko.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar iki bylos iškėlimo teisme, šalys per savo atstovus tarėsi dėl santuokos nutraukimo sąlygų, tame tarpe ir dėl buto padalijimo, bei buvo pateiktas ieškovo pasiūlymas dėl buto pardavimo ir pinigų pasidalijimo ar buto natūra palikimo atsakovei, tačiau tam tikromis sąlygomis (1 t. b.l. 61). Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovas buvo pažadėjęs jam priklausančią buto dalį neatlygintinai perleisti atsakovei.

Atsakovės pateiktas antstolės R. S. faktinių konstatavimo protokolas, teismo vertinimu, taip pat neįrodo buvus šalių susitarimą dėl neatlygintinio viso buto perleidimo atsakovei. Protokole konstatuotas šalių susirašinėjimas akivaizdžiai yra nepilnas, neatskleidžia viso šalių pokalbio ir jo esmės (2 t. b.l. 54-55).

Pažymėtina, kad ginčo butas yra registruotas ieškovo vardu. Atsakovės daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą neįregistruotos (t.1, b.l. 10-12). Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad R. G. ginčo butą įsigijo santuokos metu, 2002-05-02 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, už 30000 Lt, iš kurių 9000 Lt buvo nuosavos lėšos, o 21000 Lt AB banko „Hansa-LTB“ (dabar – „Swedbank“, AB) suteiktas kreditas, už kurį laidavo kredito gavėjo sutuoktinė L. G. (1 t. b.l. 71-76, 80-94). Ginčo tarp šalių, kad butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nėra. Taip pat nėra ginčo, kad prievolė bankui pagal būsto kredito sutartį buvo solidari. Nors pagal pateiktus duomenis visus įsipareigojimus pagal 2002-05-02 būsto kredito sutartį įvykdė ieškovas (t.1, b.l. 157), tačiau jau aptartas šalių žodinis susitarimas, kurio abi šalys laikėsi, leidžia daryti išvadą, kad abi šalys prisidėjo prie buto įsigijimo. Pažymėtina, kad pagal būsto kredito sutartį, buvo ne tik grąžinamas kreditas, bet ir mokamos palūkanos. Todėl akivaizdu, kad bankui buvo sumokėta gerokai daugiau, nei suteikto kredito suma. Dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo spręsti, kad kažkurio sutuoktinio indėlis būsto įsigijimui buvo ženkliai didesnis.

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nenustatyta pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsakovės reikalavimas dalijant butą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atmestinas ir atitinkamai pripažintina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja, kad butas būtų padalintas po ½ dalį.

LR CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, LR CK 3.127 str. 3 d. prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., byla Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-51/2008) pasisakoma, kad kiti padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė butą padalinti natūra. Tik atsakovė prašė butą dalinti nelygiomis dalimis ir ieškovui tenkančią 1/3 buto dalį priteisti nepilnametei dukrai, kaip dalį išlaikymo turtu. Byloje šalys neprašė ir nepateikė duomenų, kad galėtų išmokėti viena kitai kompensaciją. Todėl santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dalintinas natūra, lygiomis dalimis, po ½ dalį.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad buto vertė yra tokia, kokia nurodyta 2015-11-10 Nekilnojamojo turto registro išraše, t.y. 17 800 Eur (1 t. b.l. 11). Duomenų apie didesnę (ar mažesnę) buto vertę šalys nepateikė. Turto vertė yra šalių įrodinėtina aplinkybė (LR CPK 178 str.), todėl nesant byloje kitokio pobūdžio duomenų dėl buto vertės, laikytina, kad šio turto vertė 17 800 Eur. Todėl ieškovui ir atsakovei priteistinos ½ buto dalies vertė sudaro 8 900 Eur.

Padalinus turtą ieškovo prašomu būdu, vertintina, kad analogiškas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl buto padalinimo tenkintas iš dalies (atsakovė prašė priteisti jai 2/3 dalis buto, kurių vertė 11 866,66 Eur, priteistina ½ buto dalis, kurios vertė 8900, t.y. tenkinta 75 proc. šio turtinio priešieškinio reikalavimo, o ieškinio analogiškas reikalavimas tenkintas pilnai, 100 proc.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo pripažinti jo asmenine prievole pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „mogo LT“, o skolas DNSB „Naglio 7“ bei AB ,,Kauno energija“ pripažinti solidariomis šalių prievolėmis. Taip pat sutiko su atsakovės reikalavimu, kad prievolės kreditoriais UAB ,,4 finance“, UAB ,,Finansų adminstravimas“, UAB ,,SB lizingas“, UAB ,,Julianus Inkaso" yra asmeninio pobūdžio ir jos būtų pripažintos jo asmeninėmis prievolėmis.

Atsakovė prašė po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams UAB „mogo LT“, UAB ,,Julianus Inkaso", UAB ,,4 finance“, UAB ,,Finansų adminstravimas“, UAB ,,SB lizingas“ pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis ir priteisti vykdyti ieškovui asmeninėmis lėšomis, prievolę kreditoriui DNSB „Naglio 7“ priteisti vykdyti atsakovei asmeninėmis lėšomis, prievolę AB ,,Kauno energija“ pripažinti solidaria šalių prievole, o prievolę kreditoriui UAB ,,Kauno vandenys“ pripažinti įvykdyta.

Tarp šalių nėra ginčo dėl prievolių UAB „mogo LT“, UAB ,,Julianus Inkaso", UAB ,,4 finance“, UAB ,,Finansų adminstravimas“, UAB ,,SB lizingas“ pobūdžio. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų, finansinius įsipareigojimus šiems kreditoriams prisiėmė vienas ieškovas, šalims jau ilgą laiką faktiškai gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio. Kreditoriai taip pat neginčija, kad finansinius įsipareigojimus jiems turi vykdyti vienas ieškovas.

Esant šioms aplinkybėms, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl prievolių šiems kreditoriams pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis laikytini pagrįstais, todėl pilnai tenkintini.

Dėl prievolių atsiskaityti su suteiktas komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini), Kaune.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad yra susidariusios skolos DNSB „Naglio 7“, AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno vandenys“. Todėl yra pagrindas spręsti dėl prievolių šiems kreditoriams vykdymo.

Kadangi ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o šiuo sprendimu padalintas lygiomis dalimis, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad susidariusias skolas komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms ar kažkuriai iš jų turi padengti tik atsakovė. Teismo vertinimu, aukščiau aptartas šalių žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovė viena išlaiko vaikus ir moka komunalinius mokesčius, o ieškovas dengia būsto paskolą, jau yra pasibaigęs, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dar 2015 m. pabaigoje ieškovas su banku buvo pilnai atsiskaitęs (1 t. b.l. 62). Todėl nėra jokio pagrindo reikalauti, kad atsakovė ir toliau viena išlaikytų butą ir mokėtų mokesčius.

Pažymėtina ir tai, kad pagal savo pobūdį prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymu ir išlaikymu yra solidarios ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Todėl pilnai tenkinant ieškovo reikalavimus ir iš dalies atsakovės, prievolės kreditoriams DNSB „Naglio 7“, AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno vandenys“ pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis ir priteistinos vykdyti solidariai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga nuo 400-450 Eur suma, kurią detalizavo savo procesiniuose dokumentuose ir teisme, nurodydama, kad išlaidos maistui sudaro 140 Eur (skaičiuojant su dienpinigiais mokslo metų laikotarpiu po 1,5 - 2 Eur dienai); avalynei, drabužiams bei aksesuarams, uniformai, reikalinga 30-40 Eur suma mėnesiui (sezonui 350 Eur - 500 Eur); higienos reikmenims, skalbimo priemonėms, kirpyklai - 30 Eur; atostogoms ir laisvalaikiui - 20-40 Eur; komunaliniams mokesčiams 30 Eur - 50 Eur, priklausomai nuo sezono; vaistams, vitaminams 10-20 Eur (priklausomai nuo situacijos); knygoms, žurnalams, ugdymo priemonėms 15 Eur - 20 Eur (mokslo metų pradžiai 100 - 140 Eur kartu su rinkliavom mokyklos fondui ir kt.; telefono papildymui - 5-10 Eur; papildomam ugdymui - 10 Eur, baseinui ir priemonėms (rankšluosčiai, kepurė, šlepetės, krepšys, kostiumas) - 15 Eur; kelionei į mokyklą ir užsiėmimus - 11,87 Eur.

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo mažesniąją išlaikymo dalį, t.y. po 160 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad tokio dydžio išlaikymas, įvertinus ir atsakovės teikiamą išlaikymą, būtų pakankamas užtikrinti dukros nuolatinių poreikių tenkinimą. Dėl ieškovo siūlomos išlaikymo sumos - 90 Eur, nurodė, kad ši suma yra nepakankama, jų nepakaktų net dukters ugdymui.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė sutiko su atsakovės reikalavimu dėl prašomo priteisti išlaikymo, nurodė, kad atsakovės prašomas išlaikymas atitinka vaiko interesus ir turėtų būti tenkintinas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad sutinka savo nepilnametei dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, po 90 Eur kas mėnesį. Kaip nurodė ieškovas, išlaikymo dydį jis nurodė orientacinį, realiai nežinodamas dukros poreikių ir kiek faktiškai reikia lėšų jos išlaikymui. Kaip matyti, patikslintame ieškinyje į nepilnametės dukters poreikių lentelę ieškovas neįtraukė laisvalaikio, sveikatos priežiūros, telefono papildymo, papildomo ugdymo išlaidų, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad paauglės dukters išlaikymui šios išlaidos yra reikalingos. Kadangi ieškovas dukters poreikius ir jų tenkinimui būtinas lėšas nurodė nežinodamas konkrečių dukters poreikių, akivaizdu, kad ieškovo nurodyta išlaikymo suma yra nepagrįsta objektyviais skaičiavimais.

Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad nepilnametės M. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 suma.

Išanalizavus atsakovės pateiktus duomenis apie šalių nepilnametės dukters poreikius, įvertinus, kad mergaitė yra paauglė (15 m.), bei atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainas, teismas vertina, kad atsakovės nurodyti dukters poreikiai ir jiems užtikrinti reikalingos piniginės lėšos apskaičiuoti tinkamai, jų dirbtinai nedidinant. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovo nurodyta bendra išlaikymo vertė (180 Eurų) bei prašomas iš jo priteisti 90 Eur išlaikymas neužtikrintų net minimalių būtinų šalių nepilnametės dukters poreikių.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovės nurodytos dukros išlaikymui reikalingos lėšos atitinka teismų formuojamą praktiką išlaikymo bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 380 Eur). Atsakovės nurodyti dukters poreikiai tik neženkliai viršija nurodytą orientacine pripažįstamą vaiko išlaikymui reikalingą pinigų sumą. Be to, šalių dukra yra penkiolikmetė paauglė ir jos poreikiai iki pilnametystės neišvengiamai augs tiek dėl amžiaus ypatumų, tiek dėl mokymosi baigiamosiose vidurinės mokyklos klasėse.

Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė iš ieškovo prašė priteisti po 160 Eur kas mėnesį, t.y. didesniąją išlaikymo dalį pasilikdama sau. Todėl ir dėl šios aplinkybės nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydis yra nerealus ar neprotingas.

Tačiau būtina įvertinti ir tėvų realias galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad 2015-04-01 -2016-01-08 laikotarpiu ieškovas dirbo UAB „Šerifai“, jo draudžiamosios pajamos nurodytu laikotarpiu sudarė 3468,99 Eur (apie 385 per mėnesį). Nuo 2015-10-05 iki 2016-01-08 jam taip pat buvo mokama ligos pašalpa (apie 400 Eur per mėnesį), o nuo 2016-01-01 mokama 141,77 Eur netekto darbingumo pensija (1 t. b.l. 17-18, 20-21). Nuo 2016-01-05 iki 2019-01-02 ieškovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, nuo 2016-01-12 jis yra registruotas darbo biržoje (1 t. b.l. 135, 2 t. b.l. 79, 1 t. b.l. 22, 134).

Atsakovė dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitetinėje ligoninėje Kauno klinikose, jos draudžiamosios pajamos ir ligos pašalpos 2015-06-01 -2016-04-30 laikotarpiu sudarė 12121,88 Eur, t.y. vidutiniškai 1101,98 per mėnesį (iki mokesčių), o išmokamas darbo užmokestis sudarė apie 800 Eur kas mėnesį (t.1, b.l. 102, 103-104).

Atsakovės paaiškinimu, šiuo metu jos gaunamos pajamos yra tokio pat dydžio.

Ieškovo R. G. vardu nuosavybės teise yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė 17800 Eur ir transporto priemonė NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2300 Eur (1 t. b.l. 11-12, 13).

Kaip jau nustatyta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įgytas santuokos metu ir yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė bei šiuo sprendimu dalinamas lygiomis dalimis. Duomenų, kad minėtas turtas būtų apsunkintas hipoteka ar areštu, byloje nėra. Tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė turi skolų. Ieškovas iki 2021 07-13 privalo vykdyti finansinius įsipareigojimus UAB „mogo LT“ pagal lizingo sutartį (1 t. b.l.14-15), taip pat atsiskaityti su kreditoriais UAB ,,4 finance“, UAB ,,Finansų adminstravimas“, UAB ,,SB lizingas“, UAB ,,Julianus Inkaso". Iš ieškovo jau yra priteistos skolos uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ (2017 m. kovo 24 d. teismo įsakymu, priimtu Kauno apylinkės civilinėje byloje Nr. eL2-12241-848/2017, priteista 385,34 Eur skola, 73,18 Eur palūkanų, 3 Eur žyminio mokesčio), uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“ (2017 m. balandžio 25 d. teismo įsakymu, priimtu Kauno apylinkės civilinėje byloje Nr. eL2-15051-950/2017, priteista 584,82 Eur skolos, 93,87 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, 4 Eur žyminio mokesčio), uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“ (2017 m. kovo 29 d. sprendimas už akių, priimtu Kauno apylinkės civilinėje byloje Nr. e2-6531-1041/2017, priteista 1658,33 Eur skolos, 149,08 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, 73,84 Eur žyminio mokesčio), uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“ (2017 m. balandžio 5 d. sprendimas už akių priimtas Kauno apylinkės civilinėje byloje Nr. e2-5233-451/201, priteista 900 Eur skolos, 472,19 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, 34 Eur žyminio mokesčio).

Iš ieškovo taip pat yra priteista skola akcinei bendrovei „Kauno energija“ (2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimas už akių priimtas Kauno apylinkės civilinėje byloje Nr. e2-16579-191/2016, priteista 2359,09 Eur skolos, 40,47 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, 54 Eur žyminio mokesčio), (2 t. b.l. 92-102), kuri šiuo sprendimu pripažinta solidaria šalių prievole. Šiuo sprendimu taip pat nustatyta, kad įsiskolinimai DNSB „Naglio 7“ ir UAB „Kauno vandenys“ taip pat yra solidarios šalių prievolės.

Pažymėtina, kad 2016 m. birželio 20 d. nutartimi iš ieškovo R. G. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. G. po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t.1, b.l. 106-108), tačiau šalių paaiškinimu, vykdant minėtą teismo nutartį, iš ieškovo pagal jo gaunamas pajamas buvo išieškota tik apie 70 Eur kas mėnesį.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad pagal gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus ieškovas R. G. nėra finansiškai pajėgus mokėti nepilnametės dukters poreikius atitinkantį išlaikymą. Kaip nustatyta, jis turi skolų, kurios jau yra priteistos ir perduotos išieškojimui, moka įmokas pagal lizingo sutartį už automobilį, yra ribotai darbingas, o dėl sveikatos būklės ir neįgalumo jam yra sunku susirasti gerai apmokamą darbą.

Atsakovės turtinė padėtis taip pat nėra itin gera. Nors ji gauna didesnes pajamas, tačiau taip pat turi skolų, be to, ji prisiima didesniąją su ja gyvenančios dukters išlaikymo dalį. Dar labiau didinti atsakovės dalį išlaikymo prievolėje būtų nesąžininga, nes išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga ir tai neatitiktų atsakovės finansinės padėties.

Kaip nustatyta, atsakovės nurodyti dukters poreikiai yra realūs, nepadidinti ir būtini. Pažymėtina, kad vaiko poreikių negalima mažinti iki fiziologinių poreikių lygio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal savo gaunamas pajamas negali teikti dukrai reikalingo išlaikymo, spręstinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo atsakovės prašoma forma – ieškovui priklausančio buto dalimi.

Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (LR CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė 17 800 Eur ir kuris šiuo sprendimu dalinamas lygiomis dalimis. Ieškovas bute negyvena nuo šalių faktinio išsiskyrimo 2006 m., nemoka mokesčių ir juo nesirūpina. Šalių susitarimu, ieškovas tik mokėjo įmokas bankui pagal kredito sutartį. Nors kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi, tačiau daugiau kaip dešimt metų butas jam nebuvo reikalingas. Tik prasidėjus teisminiams ginčams, ieškovas teigė, kad ketina apsigyventi bute. Tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, į butą neįsikėlė, nors tokią teisę turėjo. Todėl teismas vertina, jog ieškovas turi kur gyventi ir buto dalis jam nėra gyvybiškai reikalinga. Pažymėtina ir tai, kad tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir teisme, ieškovas išsakė siūlymus butą parduoti, gautomis lėšomis padengti skolas, o likusią dalį dalintis ne tik su atsakove, bet ir su abiem vaikais, taip pat nurodė, jog sutiktų, kad dalis buto atitektų dukrai kaip išlaikymas (1 t. b.l. 61). Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog ieškovui iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo itin svarbu išsaugoti butą kaip savo gyvenamąjį būstą.

Ieškovas taip pat teigė, kad butas nėra reikalingas ir atsakovei su nepilnamete dukra, nes jos bute negyvena, o gyvena atsakovės motinai priklausančiame bute. Nurodė, kad atsakovė buto mokesčių nemoka, butas paverstas landyne, jame renkasi pašaliniai asmenys.

Atsakovė pripažino, kad ginčo bute su nepilnamete dukra negyvena apie dvejus metus, nes, susirgus motinai, privalėjo ją prižiūrėti ir tai jai yra lengviau gyvenant su ja kartu.

Aplinkybę, kad atsakovės mama J. S. yra silpnos sveikatos ir jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra patvirtina byloje pateikta specialiųjų poreikių nustatymo pažyma (t.1, b.l. 64, 63). Atsakovės nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino byloje apklausti liudytojai O. G., R. G. ir G. B., kurie paaiškino, kad atsakovė slaugo savo sergančią mamą ir dėl šių priežasčių kartu su nepilnamete dukra gyvena pastarosios bute.

Atsakovė taip pat paaiškino, kad susilpnėjus mamos sveikatai, atsirado finansinės problemos dėl kurių kilo buto išlaikymo sunkumai ir susidarė komunalinių mokesčių įsiskolinimai. Iki mamos ligos atsakovė butą išlaikė, mokėjo mokesčius, pagal išgales padarė remontą vaikų kambaryje. Šiuo metu po truputį dengia įsiskolinimus. Atsakovė taip pat pripažino, kad butui reikalingas remontas, tačiau visiškai nesutiko su ieškovo argumentais, kad butas yra apleistas, virtęs landyne.

Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai.

Liudytoja R. G. paaiškino, kad ji ne kartą lankėsi ginčo bute ir matė, kad yra suremontuotas vaikų kambarys. Sutiko, kad butas per laiką yra nusidėvėjęs, jam reikalingas remontas, tačiau patvirtino, kad jis tikrai nėra apleistas, nuniokotas.

Liudytojas G. V. paaiškino, kad jau apie dvejus metus gyvena ginčo bute, jį tvarko ir prižiūri. Patvirtino, kad vonioje, tualete bei virtuvėje reikia remonto, tačiau teigė, kad viskas yra nusidėvėję per ilgą laiko tarpą ir neigė, kad butas yra nuniokotas, neprižiūrimas.

Tuo tarpu ieškovas įrodymų apie itin prastą buto būklę nepateikė. Šalių sūnus O. G. apklaustas liudytoju paaiškino, kad ieškovas ginčo bute nesilanko, jame yra buvęs labai seniai. Todėl darytina išvada, kad ieškovas galėjo susidaryti klaidingą nuomonę apie ginčo buto būklę.

Nustatyta, kad apie dvejus metus ginčo bute panaudos pagrindais gyvena liudytojas G. V. (2 t. b.l. 19). Tačiau tiek atsakovė, tiek liudytojas O. G. paaiškino, kad minėtam asmeniui buvo leista gyventi ginčo bute kaip O draugui, nes jis turi tokią pačią negalią kaip O, jam Gintaras turėjęs palaikyti draugiją. Šiuo metu O ginčo bute negyvena, todėl G. V. yra paragintas ieškotis kito gyvenamojo būsto.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vien tai, jog ginčo bute apie dvejus metus atsakovė su nepilnamete dukra negyvena, nereiškia, kad butas joms nereikalingas. Kitos gyvenamosios patalpos nuosavybės teise atsakovė neturi, mamos bute gyvena dėl susidariusių svarbių priežasčių. Be to, atsakovei su dukra laikinai gyvenant mamos bute, ginčo butas gali būti nuomojamas, o gautos lėšos panaudotos buto išlaikymui ir atsakovės bei nepilnametės šalių dukros poreikiams tenkinti.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaikymą šalių nepilnametei dukrai iš ieškovo priteisti turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 p.).

Iš Nekilnojamojo turto registro 2015-11-10 išrašo matyti, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto vertė nurodyta 17 800 Eur (1 t. b. l. 11). Šalys su šia turto verte sutiko, jos neginčijo. Kadangi ieškovui priteista pusė šio turto, t. y. ½ buto dalis, laikytina, kad ieškovui tenkančios buto dalies vertė yra 8900 Eur.

M. G. gimė 2002-09-27 (1 t. b. l. 8), pilnametystės ji sulauks 2020-09-27.

Kadangi atsakovė prašė priteisti jai 2/3 buto dalis, o ieškovui 1/3 dalį, kurios vertė 5933,33 Eur, o šią dalį prašė priteisti kaip išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės, taip pat prašė priteisus išlaikymą turtu, kaip išlaikymo skolos likutį priteisti 5806,67 Eur sumą, tačiau šį reikalavimą sumažino ir prašė priteisti 1760 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-01, vertintina, kad bendra atsakovės prašomo priteisti išlaikymo iki dukters pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimo suma pinigine išraiška sudaro 7693,33 Eur.

Kadangi ieškovui tenkančios ½ buto dalies vertė sudaro 8900 Eur, akivaizdu, kad nepilnametei šalių dukrai priteisus išlaikymą ieškovui priklausančia buto dalimi, jai atitenka 1206,67 Eur didesnės vertės turtas, nei atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vertė.

Tačiau įvertinus tai, kad ieškovo dalis dukros išlaikymo prievolėje apskaičiuota mažesnė nei atsakovės, o nepilnametės poreikiai iki pilnametystės neabejotinai augs, teismas sprendžia, kad neženkliai didesnės vertės turto, kaip išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, priteisimas nėra neproporcingas ieškovo prievolei dukters išlaikyme.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti šalių nepilnametės dukters išlaikymą turtu, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis atmestinas.

CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Kadangi su atsakove lieka gyventi šalių dukra, atsakovei tenka pareiga turtą, kuris priteistas dukters išlaikymui, tvarkyti uzufrukto teisėmis.

Dėl kompensacijos už pilnamečio vaiko implantą.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo ½ dalį jos sumokėtų pinigų, t.y. 434,43 Eur, už 2012 m. lapkričio 29 d. sūnui pirktą implantą. Nurodė, kad atsakovė savo lėšomis sumokėjo 868,68 Eur, o ieškovas prie negalaus sūnaus klausos implantų, kurie tik iš dalies buvo finansuojami valstybės lėšomis, neprisidėjo.

Nustatyta, kad šalys santuokos metu susilaukė sūnaus O. G., gim. 1995-02-01, kuris šiuo metu yra pilnametis (t.1, b.l. 65). Sūnus O. yra neįgalus nuo gimimo, dėl kurtumo vaikas turėjo specialių sveikatos poreikių – jam atlikta kochlearinė implantacija ir kas penkeri metai keičiama išorinė implanto sistemos dalis (t.1, b.l. 66, 67). Impanto keitimas ir jo papildoma priežiūra nėra pilnai kompensuojama ir nekompensuojamą šios procedūros dalį apmokėdavo atsakovė. Kaip nurodė atsakovė ir paliudijo liudytoja R. G., kurios vaikas turi analogišką sveikatos problemą ir yra vienmetis su O, paskutinį kartą implantas O keistas 2012-11-29 ir už jį sumokėta 3000 Lt, arba 868,86 Eur suma. Šalys neginčijo, kad ieškovas prie sūnui atliekamų procedūrų niekada finansiškai neprisidėjo, viską finansuodavo atsakovė iš savo lėšų. Šalys nurodė, kad pirmoji implanto operacija nepilnamečiui O buvo atlikta sutuoktiniams gyvenant kartu ir iš žmonių suaukotų lėšų (t.1, b.l. 95). Lėšų buvo suaukota tiek, kad užteko apmokėti už atliktą operaciją ir lėšų liko. Likusios piniginės lėšos buvo panaudotos vienintelio šeimos gyvenamojo būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimui, sumokėta dalis buto kainos (t.1, b.l. 71-75). Ieškovas byloje tvirtino, kad butas buvo įsigytas atsakovės iniciatyva, anot jo, ieškovas nesutikęs, kad likusios paaukotos lėšos būtų panaudotos būsto įsigijimui. Nurodė, kad jeigu likusios lėšos būtų panaudotos implantų keitimui, atsakovė būtų nepatyrusi papildomų išlaidų. Teismas tokius paaiškinimus vertina kaip ieškovo gynybinę poziciją. Teismas sprendžia, kad paaukotų lėšų likutis buvo panaudotas racionaliai. Tuo metu šeima augino neįgalų vaiką, neturėjo savo gyvenamosios patalpos, todėl pilnai tikėtina, kad siekiant pagerinti ir užtikrinti tinkamas nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas, šalys, kaip nurodė atsakovė, bendru sutarimu nutarė įsigyti gyvenamąjį būstą, tam panaudojant paaukotų lėšų likutį. Juo labiau, kad byloje nenustatyta, kad nekilnojamojo turto įsigijimo metu šalių santykiai būtų buvę pakrikę, šeimoje nebūtų randami kompromisai ir priimami bendri sprendimai. Atsižvelgiant į aukščiau teismo konstatuotas aplinkybes, spręstina, kad tėvas privalėjo prisidėti finansiškai prie nurodytų sūnaus gydymo išlaidų.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi reikalavimams priteisti kompensaciją yra taikomas bendras dešimties metų senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad su sūnaus gydymu susijusias išlaidas apmokėjo viena atsakovė, nors ieškovas taip pat turėjo prie jų prisidėti, vertintina, kad atsakovės reikalavimas priteisti ½ dalį už 2012-11-29 įsigytą implantą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas ir atsakovė pareiškė priešpriešinius neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, analogiškus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prievolių pobūdžio nustatymo, bei priešpriešinius turtinius reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

Ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestas, tenkintas atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; tenkinti abiejų šalių reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; iš dalies tenkintas atsakovės reikalavimas dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir pilnai analogiškas ieškovo reikalavimas. Todėl vertintina, kad neturtiniai šalių reikalavimai iš esmės tenkinti lygiomis dalimis.

Ieškovo reikalavimai dėl turto padalinimo tenkinti pilnai, o atsakovės 75 procentais, taip pat pilnai tenkintas atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Todėl vertintina, kad atsakovės turtiniai reikalavimai tenkinti 76 procentais.

Taip pat tenkintas turtinis atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio ir jo formos, o ieškovo analogiški reikalavimai atmesti.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovui R. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (50 proc.), paduodant ieškinį 188,50 Eur žyminis mokestis jam buvo atidėtas (t.1, b.l. 6, 33-34), o nuo 2017-03-01 ieškovui R. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.) (t.2, b.l. 156). Todėl bylinėjimosi išlaidų jis nepatyrė.

Atsakovė patyrė 400 Eur už advokato teisinę pagalbą (t.2, b.l. 80-81), o mokėtinas 417 Eur žyminis mokestis jai buvo atidėtas (1 t. 159-160).

Teismui šalių neturtinius reikalavimus tenkinus iš dalies, 100 procentų tenkinus ieškovo turtinius reikalavimus, o atsakovės 76 procentais, tačiau iš esmės pilnai tenkinus atsakovės reikalavimus dėl išlaikymo formos ir dydžio, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės L. G. valstybei priteistina 24 procentai bylinėjimosi išlaidų, t.y. 110, 08 Eur žyminio mokesčio, 129 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2 t. 188 b.l.), bei 10,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nuo susidariusios 43,80 Eur sumos.

Iš ieškovo R. G. atsakovei priteistina 76 proc. jos patirtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis, t.y. 304 Eur

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką 1993 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 145 sudarytą, tarp ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1974-03-08, Pagraužių k., Marijampolės raj., ir atsakovės L. G. (iki santuokos sudarymo S), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1974-05-06, Kaune, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl ieškovo R. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. G. palikti pavardę – „G“, atsakovei L. G. palikti pavardę – „G“.

Nustatyti nepilnametės M. G., gim. 2002-09-27, gyvenamąją vietą su motina L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra M. G., gim. 2002-09-27, be apribojimų, atsižvelgiant į nepilnametės užimtumą ir jos norą, bei suderinus bendravimo laiką su atsakove.

Padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/3 bei ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Prievoles UAB „mogo LT“, UAB ,,4 finance“, UAB ,,Finansų adminstravimas“, UAB ,,SB lizingas“, UAB ,,Julianus Inkaso" pripažinti asmeninėmis ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis ir priteisti jas vykdyti asmeninėmis lėšomis.

Prievoles DNSB „Naglio 7“, UAB ,,Kauno vandenys“, AB ,,Kauno energija“ pripažinti solidariomis ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis ir priteisti jas vykdyti solidariai.

Priteisti iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. G., gim. 2002-09-27, asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtu, iki jos pilnametystės, priteisiant ieškovui R. G. atitenkančią 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Paskirti atsakovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisėmis šio turto valdytoja iki dukters pilnametystės.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 110, 08 Eur žyminio mokesčio, 129 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 10,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 304 Eur (tris šimtus keturis eurus) už teisinę pagalbą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi, kuria iš ieškovo R. G. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. G..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.