Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių melioracija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Tomkasys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių melioracija“ dėl ratinio ekskavatoriaus pirkimo–­­­­­­­­pardavimo sandorio panaikinimo ir išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilnega“, A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Ieškovė 2021 m. gegužės 20 d. pateikė atsakovei rašytinę pretenziją, kad Ekskavatorius pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo paslėptų defektų, dėl kurių jo naudojimas nėra galimas. Pretenzijoje siūlyta susidariusią situaciją spręsti taikiai, pareikštas reikalavimas grąžinti už Ekskavatorių sumokėtas lėšas, taip pat kompensuoti jo patikros išlaidas. Ieškovė 2021 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakove UAB „Šiaulių melioracija“ sudarytą pirkimo–­­­­­­­­pardavimo sutartį Nr. 2021/01/28, priteisti iš atsakovės ieškovei 21 175 Eur sumą sumokėtą už Ekskavatorių, 217,80 Eur – už gedimo nustatymą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl nustatyto transporto priemonės trūkumo, jo pripažinimo (ne)esminiu ir (ne)pripažinimo paslėptu trūkumu

22. Šiaulių apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pripažino, kad iš ieškovės nurodytų ir įrodinėjamų trūkumų, buvusių Ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nekokybiškai atlikti rėmo dalies keitimo, virinimo darbai laikytini paslėptais trūkumais, apie kuriuos ieškovė nežinojo ir negalėjo sužinoti. Teismas nekokybiškai atliktus Ekskavatoriaus rėmo keitimo ir virinimo darbus pripažino esminiais, dėl kurių tolesnis Ekskavatoriaus naudojimas pagal paskirtį galimai buvo pavojingas tiek ekskavatoriaus operatoriui, tiek aplinkiniams žmonėms. Įvertinęs tai, jog dėl paaiškėjusių paslėptų defektų nėra galimybės remontuoti Ekskavatorių, ieškovės pasirinktą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą savo kaip pirkėjos teisių gynybos būdą – Ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą – pripažino pagrįstu.

24. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

26. Atsakovės vertinimu, Ekskavatorius sutarties sudarymo metu neturėjo ieškovės įrodinėjamų defektų, jie atsirado dėl to, kad pati ieškovė Ekskavatorių eksploatavo netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės įrodinėjama aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Ekskavatoriaus važiuoklės rėmas buvo virintas jo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Visų pirma matyti, jog UAB „Intrac Lietuva“ įgalioto tiekėjo, atstovaujančio prekės ženklui Case, Ekskavatoriaus patikros aktas Nr. 1105.1 sudarytas 2021 m. gegužės 11 d., jame be kita ko nurodant, kad matomi rėmo remonto darbai; pritvirtintos metalo plokštės rėmo kraštuose, darbai atlikti prieš keletą metų; matosi virinimo siūlės; viršutinė plokštė iki šulinio, kur tvirtinasi guolis, turi būti vientisa; virinimo kokybė prasta ir matosi trūkimas per virinimo siūlę; visas viršutinis ekskavatoriaus antstatas juda per šią siūlę ir bet kada gali visiškai atitrūkti. Pretenzija atsakovei pareikšta 2021 m. gegužės 20 d., kai tuo tarpu pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 28 d. Be to, iš ieškovės pateiktos savo mobilaus ryšio telefono skambučių išklotinės matyti, kad su atsakovės atstovu taip pat buvo kontaktuota laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. Iš ieškovės pateiktos SMS žinučių fotokopijos matyti, kad 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. gegužės 11 d. ieškovės atstovas atsakovės atstovą informavo, jog įsigytas Ekskavatorius pristatytas į UAB „Intrac Lietuva“ patalpas eksperto apžiūrai ir prašoma atsakovo atstovo dalyvavimo apžiūroje. Taigi, kaip matyti, pretenzijos dėl Ekskavatoriaus trūkumų buvo pradėtos reikšti iš karto po traktoriaus įsigijimo. Antra, byloje nustatyta, kad Ekskavatoriaus važiuoklės rėmo serijos numeris (duomenys neskelbtini) neatitinka Ekskavatoriaus serijos numerio (duomenys neskelbtini). Įgaliotam Case ženklo atstovui atliekant apžiūrą nustatyta, kad Ekskavatoriaus rėmas yra keistas nuo kito ekskavatoriaus, kuris įmonei žinomo savininko po 10 metų eksploatacijos, buvo parduotas tvarkingas prieš 5 metus. Trečia, fotonuotraukos, patikros aktas, tyrimo ataskaita ir liudytojų T. J. bei (duomenys neskelbtini) paaiškinimai patvirtina, jog ne tik tai, kad važiuoklės rėmas buvo virintas, tačiau darbai atlikti nekokybiškai – virinant rėmą įvestas per didelis (2–3 kartus didesnis už leistiną) šilumos kiekis į ilgio vienetą išprovokavo didžiulius, siekiančius arba net ir viršijančius plieno takumo ribą įtempius atskirose rėmo vietose, o tai sukėlė naujus trūkius ir didino esamus. Virintinės jungtys (suvirinimo siūlės) neatitinka net žemiausių (kokybės lygmuo D) keliamų joms reikalavimų pagal standartą LST EN ISO 5817. Pritvirtintos metalo plokštės rėmo kraštuose. Norint paslėpti ekskavatoriaus rėmo virinimo darbus ir po to atsiradusį trūkimą, tarp viršutinės rėmo plokštės ir guolio, pritepta daug plastiško juodo tepalo (MoS2), kurio ten neturėtų būti. Nuvalius tepalą, matosi virinimo siūlės. Viršutinė plokštė iki šulinio, kur tvirtinasi guolis, turi būti vientisa. Virinimo kokybė prasta ir matosi trūkimas per virinimo siūlę. Visas viršutinis ekskavatoriaus antstatas juda per šią siūlę ir bet kada gali visiškai atitrūkti. Ketvirta, apeliantė nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl to, jog Ekskavatoriaus rėmo keitimo ir virinimo darbai buvo atlikti tuo metu, kai juo disponavo atsakovė. Teisėjų kolegija atsakovės nurodytą aplinkybę, kad būtent ieškovė nuo Ekskavatoriaus įsigijimo dienos jį eksploatavo 83,5 moto valandas, laiko neįrodyta. Atsakovės parengtoje 2021 m. balandžio 28 d. pirkimo­–pardavimo sutartyje parduodamo Ekskavatoriaus moto valandų skaičius nenurodytas. Ieškovė Ekskavatoriumi naudojosi labai trumpą laiką. Ekskavatorius ieškovei faktiškai perduotas 2021 m. balandžio 29 d., o apie Ekskavatoriaus trūkumus, dėl kurių jo negalima eksploatuoti, atsakovės atstovas buvo informuotas 2021 m. gegužės 4 d., todėl kyla pagrįstų abejonių, kad ieškovė nuo Ekskavatoriaus įsigijimo dienos galėjo su juo išdirbti 83,5 moto valandas. Byloje nustatyta, kad Ekskavatoriaus važiuoklės rėmas serijos numeris (duomenys neskelbtini) neatitinka Ekskavatoriaus serijos numerio (duomenys neskelbtini), t. y. rėmas yra keistas nuo kito ekskavatoriaus. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų jų priekabų registro išrašo matyti, kad ekskavatorius Case WX 125, kurio tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ vardu registruotas nuo 2016 m. spalio 18 d. Tuo tarpu ekskavatorius važiuoklės rėmo numeriu s/n (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. lapkričio 23 d. priklausė UAB „Alkesta“, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. – fiziniam asmeniui A. T.. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritarė apylinkės teismo išvadai, kad atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ negalėjo įsigyti ekskavatoriaus Case WX 125 su važiuoklės rėmu, kurio serijos numeris (duomenys neskelbtini), nes ekskavatorių su važiuoklės rėmu serijos numeris (duomenys neskelbtini) UAB „Alkesta“ pardavė 2016 m. lapkričio 23 d. fiziniam asmeniui A. T. su galiojančia iki 2017 m. gegužės 29 d. technine apžiūra. Tokios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo ekskavatoriaus rėmo keitimo ir virinimo darbai buvo atlikti būtent atsakovės disponavimo juo laikotarpiu.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pritaria apeliacinio skundo motyvams, jog pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

29. Atsakovė ir apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, jog ekskavatoriaus rėmo suvirinimas buvo akivaizdus, jis nebuvo paslėptas tepalu ir ieškovė galėjo tai pastebėti, jeigu tik būtų tai tinkamai tikrinusi. Taip pat remiasi argumentu, kad ne pats suvirinimas yra Ekskavatoriaus defektas, o siūbuojantis jo viršutinis antstatas, kuris gali nulūžti ir apie kurį ieškovė sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove žinojo, tačiau vis tiek ją sudarė, todėl pati prisiėmė šio Ekskavatoriaus trūkumo riziką.

30. Įvertinusi tokią apeliantės poziciją bei apeliantės argumentus teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog Ekskavatoriaus rėmo keitimo ir virinimo darbai, kurie buvo užmaskuoti tirštai pritepus atitinkamu tepalu rėmą ties virinimo siūlėmis, laikytini paslėptu trūkumu, apie kurį ieškovės atstovai negalėjo žinoti ir jo akivaizdžiai matyti, o ieškovės atstovas (pirkėjas) nebuvo toks neatsargus, kad pašalintų atsakovės kaip pardavėjo atsakomybę. Byloje ginčo nėra, kad 2021 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį parengė pardavėja (atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“), kad nei pardavimo skelbime, nei pirkimo–pardavimo sutartyje jokie Ekskavatoriaus trūkumai nebuvo nurodyti, o jie išaiškėjo tik ieškovei parsigabenus įsigytą Ekskavatorių ir pradėjus darbus. Byloje taip pat ginčo nekyla, jog ieškovės atstovas, kaip vidutinis pirkėjas, apžiūrėjo perkamą Ekskavatorių ir jį išbandė. Tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės atstovas akivaizdžiai matė ar galėjo matyti, kad ekskavatoriaus rėmas buvo keistas ir virintas. Viena vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės atstovas, apžiūrėjęs ir išbandęs Ekskavatorių, turėjo specialių žinių ir galėjo tokį defektą įvertinti, juolab, kad rėmo virinimo siūlės buvo užmaskuotos tirštai pritepus atitinkamu tepalu. Kita vertus, tai, kad ieškovės atstovas apžiūrėjo ir išbandė transporto priemonę, nelaikytina aplinkybe, šalinančia atsakovės atsakomybę dėl tinkamos parduoto Ekskavatoriaus kokybės.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbus aspektas yra tai, kad byloje atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog ekskavatoriaus rėmo virinimo siūlių tarp viršutinės rėmo plokštės ir guolio be specialaus tyrimo nebuvo galima pamatyti. Ieškovė neginčija, kad prieš įsigydama Ekskavatorių jį apžiūrėjo, išbandė atsakovės teritorijoje, tačiau teigia, kad įrodinėjamų defektų pirkimo metu negalėjo matyti, nes tarp viršutinės rėmo plokštės ir guolio atsakovės buvo pritepta plastiško juodo tepalo, kuris ir paslėpė rėmo virinimo siūles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu ieškovės argumentu. Remiantis specialių žinių turinčių asmenų patikrinimų išvadomis ir teiktais parodymais teismo posėdyje, nustatyta, kad norint paslėpti Ekskavatoriaus rėmo virinimo darbus ir po to atsiradusį trūkimą, tarp viršutinės rėmo plokštės ir guolio, pritepta daug plastiško juodo tepalo (MoS2), kurio ten neturėtų būti; prieš atliekant apžiūrą nuo atskirų Ekskavatoriaus rėmo plotų nuvalytas tepalo sluoksnis. Tirštas (1-2 cm storio) tepalo sluoksnis, uždėtas ant ypač nekokybiško suvirinimo vietų, liudija tai, kad taip siekta paslėpti defektus ir padaryti neįmanomą vizualinę virintinų jungčių kontrolę Ekskavatoriaus įsigijimo ir eksploatacijos metu. Nors sutiktina su atsakovės nurodoma aplinkybe, jog ieškovės vadovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad Ekskavatorius buvo bandytas ir buvo jaučiamas bokšto klibėjimas, tačiau tai nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovės atstovas turėjo (galėjo) matyti nustatytus Ekskavatoriaus trūkumus. Visų pirma, ant Ekskavatoriaus rėmo virinimo siūlių tarp viršutinės rėmo plokštės ir guolio buvo gausiai pritepta plastiško juodo tepalo, kurio nenuvalius matyti plika akimi rėmo virinimo siūlių nebuvo įmanoma. Antra, net ir prie rėmo privirinta ir panašia spalva nudažyta plokštė (kitoje Ekskavatoriaus rėmo pusėje – analogiškai), kuri nebuvo užmaskuota tirštu tepalu, nesudaro pagrindo besąlygiškai konstatuoti, jog ieškovės atstovas turėjo nustatyti, kad Ekskavatoriaus rėmas jau yra virintas. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės atstovas būtų ekspertas ir/ar specialistas, žinantis konkretaus technikos gamintojo techninius sprendinius. Taigi vertintina, jog apylinkės teismas pagrįstai Ekskavatoriaus rėmo keitimo ir virinimo darbus pripažino paslėptu trūkumu, kurio ieškovė Ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti.

32. Pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Ekskavatoriaus trūkumo pripažinimo paslėptu nepaneigia ir apelianto argumentas, jog ieškovė būdama atidi ir rūpestinga, turėjo įsitikinti perkamo naudoto daikto kokybe, tuo labiau, kad apžiūros metu pastebėjo Ekskavatoriaus bokšto klibėjimą. Kasacinis teismas savo doktrinoje ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis). Taip pat pagal teismų praktiką pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), o tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taigi nepriklausomai nuo to, kad ieškovė Ekskavatoriaus apžiūros metu pastebėjo tam tikrus jo trūkumus (buvo jaučiamas bokšto klibėjimas), ieškovė turėjo teisę, bet ne pareigą pasitikrinti Ekskavatorių pasitelkiant specialistus, todėl apeliantė nepagrįstai įrodinėja, kad netikrinusi ir nesiaiškinusi, kodėl Ekskavatoriaus bokštas yra klibantis, ar to priežastis nėra trūkęs Ekskavatoriaus rėmas, ieškovė prisiėmė riziką už perkamo Ekskavatoriaus trūkumus, tarp jų ir esminius.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog Ekskavatoriaus neatitikimas kokybės reikalavimams yra ne tai, kad jo rėmas virintas, o tai, kad jo bokštas siūbuoja ir dėl to gali lūžti. Pažymėtina, kad nekokybiškai atlikti virinimo darbai tarp viršutinės rėmo plokštės ir guolio lėmė, kad Ekskavatoriaus viršutinis antstatas (bokštas) nestabilus. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė pati atliko ginčo ekskavatoriaus techninę apžiūrą ir ginčo ekskavatorius buvo įvertintas kaip techniškai tvarkingas, tačiau vien šie argumentai nesudaro pagrindo vertinti, jog Ekskavatorius atitiko esminius kokybės reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos techninės apžiūros rezultatai nepatvirtina ir negali patvirtinti, jog Ekskavatorius pirkimo–pardavimo metu neturėjo esminių trūkumų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarka, techninės apžiūros metu yra tikrinamas apšvietimas ir šviesos signalizacija, vairavimo sistema, stabdžiai, ratai, variklis, transmisija, važiuoklė ir kėbulas; ekskavatorių darbo mechanizmai, jų techninės galimybės, važiuoklės rėmo vientisumas, suvirinimo kokybė ir galimybė ekskavatorių eksploatuoti pagal paskirtį nėra tikrinami. Taigi, net jei atliekant Ekskavatoriaus techninę apžiūrą 2021 m. balandžio 30 d. ir nebuvo nustatyti traktoriaus trūkumai (tarp jų ir rėmo keitimas bei virinimas), nesudaro pagrindo vertinti, jog toks trūkumas neegzistavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

34. Taigi apibendrindama argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad norėdamas išvengti atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus būtent pardavėjas privalo paneigti jo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, t. y. įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tuo aspektu pažymėtina, kad: 1) ieškovė (pirkėja) per palyginti labai trumpą laiką nuo traktoriaus įsigijimo pateikė specialistų apžiūrai ir nustatė Ekskavatoriaus trūkumus; 2) UAB „Intrac Lietuva“ Ekskavatoriaus patikros akte buvo nurodyta, kad Ekskavatoriaus rėmas keistas ir atlikti virinimo darbai, virinimo kokybė prasta ir matosi trūkimas per virinimo siūlę, visas viršutinis Ekskavatoriaus antstatas juda ir bet kada gali visiškai atitrūkti; 3) Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docento daktaro (duomenys neskelbtini) tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad Ekskavatoriaus virinimo darbai atlikti nekokybiškai – virinant rėmą įvestas per didelis (2–3 kartus didesnis už leistiną) šilumos kiekis į ilgio vienetą išprovokavo didžiulius, siekiančius arba net ir viršijančius plieno takumo ribą įtempius atskirose rėmo vietose, o tai sukėlė naujus trūkius ir didino esamus. Virintinės jungtys (suvirinimo siūlės) neatitinka net žemiausių (kokybės lygmuo D) keliamų joms reikalavimų pagal standartą LST EN ISO 5817. Ekskavatoriaus rėmo tolimes­nis remontas negalimas. Rėmas techniškai netvarkingas, sugadintas ir negali būti eksploatuo­jamas, nes kelia labai rimtą pavojų tiek ekskavatoriaus operatoriui, o avarijos metu – ir ap­linkiniams; 4) atsakovė patikimų įrodymų, kad nurodyti Ekskavatoriaus trūkumai galėjo atsirasti jau po traktoriaus perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, nepateikė.

Dėl pardavėjo atsakomybę panaikinančios ar apribojančios nuostatos taikymo

35. Apeliantė teigia, kad jai atsakomybė dėl ekskavatoriaus techninės būklės kilti negali, nes ją šalina 2021 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4 punktas ir CK 6.334 straipsnio 4 dalis. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės teiginiu nesutinka.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė ir nėra profesionali pardavėja, t. y. neužsiima traktorių prekybos verslu, tačiau žinodama apie parduodamo daikto trūkumus (keistą ir virintą rėmą), kurie gali turėti esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, sąžiningai veikdama, prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį turėjo atskleisti šią informaciją ieškovei, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė domėjosi panašaus pobūdžio informacija.

37. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

38. Byloje nustatyta, kad ginčo ekskavatoriaus rėmo keitimo ir virinimo darbai buvo atlikti atsakovės disponavimo juo laikotarpiu (šios nutarties 27 punktas), taigi apie atliktus traktoriaus rėmo keitimo ir virinimo darbus pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove sudarymo metu atsakovei buvo žinoma. Tokio pobūdžio informacija turi esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, ypač atsižvelgiant į tai, kad Ekskavatorius buvo perkamas nuosavam verslui vykdyti. Nei Ekskavatoriaus pardavimo skelbime, nei pirkimo–pardavimo sutartyje jokie Ekskavatoriaus trūkumai nebuvo nurodyti, traktoriaus apžiūros metu ieškovė apie jokius trūkumus neinformuota. Tos aplinkybės, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovės vadovas apžiūrėjo parduodamą Ekskavatorių, jį išbandė, apžiūroje dalyvavo ir ieškovės vadovo giminaitis, kuris jau 25 metus dirba su ekskavatoriais, kad ieškovės vadovas sugebėjo aptikti tam tikrus kitus smulkius Ekskavatoriaus trūkumus, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju aptariama parduodamo Ekskavatoriaus savybė (keistas ir virintas rėmas) buvo akivaizdus ir galėjo būti objektyviai nustatytas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Tuo labiau, jog kaip konstatuota šios nutarties 31 punkte, byloje atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog ekskavatoriaus rėmo virinimo siūlių tarp viršutinės rėmo plokštės ir guolio be specialaus tyrimo nebuvo galima pamatyti.

39. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė žinodama apie esminius parduodamo ratinio ekskavatoriaus trūkumus ir jų neatskleisdama pirkėjui (ieškovei) elgėsi nesąžiningai, todėl pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkte nustatytos sąlygos panaikinančios atsakovės atsakomybę už daikto trūkumus šiuo atveju negalioja ir negali būti taikomos.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

43. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Šiaulių melioracija“ nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

44. Ieškovės MB „Tomkasys“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes ieškovė nepateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.