Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S. – A. (dabar J. J.), S. L. ir nukentėjusiojo V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

S. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

S. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

S. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su galutine bausme pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendį, S. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

J. S. – A. (dabar J. J.) nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

J. S. – A. (dabar J. J.) nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

J. S. – A. (dabar J. J.) nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

J. S. – A. (dabar J. J.) nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. S. – A. (dabar J. J.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta subendrinta bausme subendrinta su galutine bausme pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendį, ir J. S. – A. (dabar J. J.) paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams penkiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Iš S. L. ir J. S. – A. (dabar J. J.) solidariai priteista 1577 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt septyni eurai) H. T. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. B. atstovo advokato Andriaus Chudenkovo civilinis ieškinys su patikslinimu šioje byloje paliktas nenagrinėtu išaiškinant, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl daikto išreikalavimo, žalos bei nuostolių atlyginimo civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. L. nuteista už tai, kad ji apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su J. S. – A. (J.), kuri jos pačios (S. L.) nurodymu 2015-07-28, apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini), savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove O. U. pasirašė automobilio „Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 700 eurų avansą, o dėl likusios 2200 eurų sumos tą pačią (2015-07-28) dieną pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pirkimo -pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-09-30 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, o tik nori apgaule jį užvaldyti, 2015-07-28, apie 19.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį "Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. už 1500 eurų. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pareikalavus pervesti likusią pinigų sumą, ji nurodžiusi J. S. – A. (J.) pervesti įmonei 200 eurų, kuri 2015-09-24 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku į UAB „(duomenys neskelbtini)“ SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, taip apgaulės būdu įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - automobilį "Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

2. be to, ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su J. S. – A. (J.), kuri jos pačios (S. L.) nurodymu 2015-07-28, apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini), savo vardu su V. B. pasirašė automobilio "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4600 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 1000 eurų avansą, o dėl likusios 3600 eurų sumos tą pačią (2015-07-28) dieną pasirašė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai per keturis mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-10-05 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, o nori tik apgaule jį užvaldyti, ji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė minėtą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apgaulės būdu įgijo svetimą V. B. priklausantį turtą - automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4600 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

3. be to, ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su J. S. – A. (J.), kuri jos pačios (S. L.) nurodymu 2015-09-03, apie 21.25 val. "Lukoil“ degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su R. G. pasirašė automobilio "Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 eurų vertės, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, sumokėjusi 300 eurų avansą, o dėl likusios sumos tą pačią (2015-09-03) dieną pasirašė paprastąjį vekselį ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-11-15 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketiną, o tik nori jį užvaldyti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė minėtą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apgaulės būdu įgijo svetimą R. G. priklausantį turtą -automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

4. be to, ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su J. S. – A. (J.), kuri jos pačios (S. L.) nurodymu 2015-07-23, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) prie ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto pastato, savo vardu su H. R. pasirašė automobilio "Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2027 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 400 eurų avansą, o dėl likusios 1627 eurų sumos tą pačią (2015-07-23) dieną pasirašė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-09-15 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie J. S. – A. (J.) vardu 2015-08-10 pardavė jį K. Ž., o J. S. – A., H. R. pareikalavus pervesti likusią pinigų sumą, 2015-10-15 15.13 val. į T. R. SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 eurų, taip apgaulės būdu įgijo svetimą H. R. priklausantį turtą – automobilį "Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2027 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

5. J. S. – A. (dabar J. J.) nuteista už tai, kad ji apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su S. L., šios nurodymu 2015-07-28, apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini), savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove O. U. pasirašė automobilio „Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 700 eurų avansą, o dėl likusios 2200 eurų sumos tą pačią (2015-07-28) dieną pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pirkimo -pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-09-30 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, o tik nori apgaule jį užvaldyti, 2015-07-28, apie 19.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį "Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. už 1500 eurų. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pareikalavus pervesti likusią pinigų sumą, ji S. L. nurodymu 2015-09-24 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku į UAB „(duomenys neskelbtini)“ SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, taip apgaulės būdu įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - automobilį "Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

6. be to, ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su S. L., šios nurodymu 2015-07-28, apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini), savo vardu su V. B. pasirašė automobilio "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4600 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 1000 eurų avansą, o dėl likusios 3600 eurų sumos tą pačią (2015-07-28) dieną pasirašė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai per keturis mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-10-05 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, o nori tik apgaule jį užvaldyti, ji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė minėtą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apgaulės būdu įgijo svetimą V. B. priklausantį turtą - automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4600 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

7. be to, ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su S. L., šios nurodymu 2015-09-03, apie 21.25 val. "Lukoil“ degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su R. G. pasirašė automobilio "Audi A6“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 eurų vertės, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, sumokėjusi 300 eurų avansą, o dėl likusios sumos tą pačią (2015-09-03) dieną pasirašė paprastąjį vekselį ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-11-15 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, o tik nori jį užvaldyti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė minėtą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apgaulės būdu įgijo svetimą R. G. priklausantį turtą -automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

8. be to, ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su S. L., šios nurodymu 2015-07-23, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) prie ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto pastato, savo vardu su H. R. pasirašė automobilio "Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2027 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 400 eurų avansą, o dėl likusios 1627 eurų sumos tą pačią (2015-07-23) dieną pasirašė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-09-15 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie jos vardu 2015-08-10 pardavė jį K. Ž., o ji, H. R. pareikalavus pervesti likusią pinigų sumą, 2015-10-15 15.13 val. į T. R. SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 eurų, taip apgaulės būdu įgijo svetimą H. R. priklausantį turtą – automobilį "Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2027 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

9. L. V. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pats tuo metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. L. ir J. S. – A. (J.), kuri jo paties (L. V.) ir S. L. nurodymu 2015-07-28, apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini), savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove O. U. pasirašė automobilio „Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjusi 700 eurų avansą, o dėl likusios 2200 eurų sumos tą pačią (2015-07-28) dieną pasirašiusi paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pirkimo-pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-09-30 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, o tik nori apgaule jį užvaldyti, 2015-07-28, apie 19.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį "Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. už 1500 eurų. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pareikalavus pervesti likusią pinigų sumą, jis kartu su S. L. nurodęs J. S. – A. (J.) pervesti įmonei 200 eurų, 2015-09-24 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku į UAB „(duomenys neskelbtini)“ SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)pervedė 200 eurų, taip apgaulės būdu įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - automobilį "Opel Vectra (Vauxhall)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 eurų vertės;

10. jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pats tuo metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. L. ir J. S. – A. (J.), kuri jo paties (L. V.) ir S. L. nurodymu 2015-07-28, apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini), savo vardu su V. B. pasirašė automobilio "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4600 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjusi 1000 eurų avansą, o dėl likusios 3600 eurų sumos tą pačią (2015-07-28) dieną pasirašiusi pirkimo – pardavimo išsimokėtinai per keturis mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-10-05 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, o tik apgaule jį užvaldyti, ji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė minėtą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apgaulės būdu įgijo svetimą V. B. priklausantį turtą - automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4600 eurų vertės;

11. jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pats tuo metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. L. ir J. S. – A. (J.), kuri jo paties (L. V.) ir S. L. nurodymu 2015-09-03, apie 21.25 val. "Lukoil“ degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su R. G. pasirašė automobilio "Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 eurų vertės, pirkimo – pardavimo sutartį išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, sumokėjusi 300 eurų avansą, o dėl likusios 1800 eurų sumos tą pačią (2015-09-03) dieną pasirašiusi paprastąjį vekselį ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-11-15 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketiną, o tik nori jį užvaldyti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė minėtą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apgaulės būdu įgijo svetimą R. G. priklausantį turtą -automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 eurų vertės;

12. jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pats tuo metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. L. ir J. S. – A. (J.), kuri jo paties (L. V.) ir S. L. nurodymu 2015-07-23, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini prie ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto pastato, savo vardu su H. R. pasirašė automobilio "Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2027 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjusi 400 eurų avansą, o dėl likusios 1627 eurų sumos tą pačią (2015-07-23) dieną pasirašiusi pirkimo-pardavimo išsimokėtinai per tris mėnesius sutartį, pagal kurią iki 2015-09-15 įsipareigojo dalimis išmokėti likusią sumos dalį, ir, žinodama, kad likusios pinigų sumos už minėtą automobilį grąžinti neketina, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie J. S. – A. (J.) vardu 2015-08-10 pardavė jį K. Ž., o J. S. – A. (J.), H. R. pareikalavus pervesti likusią pinigų sumą, 2015-10-15 15.13 val. į T. R. SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 eurų, taip apgaulės būdu įgijo svetimą H. R. priklausantį turtą – automobilį "Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2027 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

14. Apelianto teigimu, teismo argumentas, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes nurodyti netinkami civiliniai atsakovai, yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai2017 m. balandžio 24 d. civiliniu ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl automobilio OPEL ASTRA išreikalavimo iš trečiųjų asmenų svetimo neteisėto valdymo. Taip pat 2018 m. birželio 21 d. civilinio ieškinio patikslinimu buvo prašoma atlyginti žalą dėl daikto nusidėvėjimo, nes yra visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Taigi iš viso buvo pareikšti du reikalavimai. Tačiau teismas kiekvieno iš šių dviejų reikalavimų atveju nedetalizavo, dėl kurio iš reikalavimų buvo priimtas sprendimas ieškinį palikti nenagrinėtu, tad ir nepagrindė, ar jo argumentai, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, taikyti kiekvieno iš dviejų reikalavimų atveju atskirai.

18. Pažymi, kad, remiantis viešais duomenimis, pateiktais autotransporto kainų duomenų bazėje Emprekis.lt, kurioje teikiama informacija apie naudotų transporto priemonių vidutines kainas, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose ir kt., apeliantas gali pateikti duomenis apie transporto priemonės nuvertėjimą per laikotarpį, kuomet dėl padarytų nusikalstamų veikų ieškovas yra praradęs savo turtą (nuvertėjimą dėl automobilio amžiaus didėjimo). Remiantis Všį „Emprekis" duomenimis, vidutinė tokio modelio transporto priemonės, atitinkančios pagal variklio galią, variklio darbinį tūrį, gamybos metus ir kitus parametrus, kaina 2015 m. liepos mėnesį buvo 4959 Eur (be PVM), tačiau 2018 m. gegužės mėnesį vidutinė tokio automobilio kaina buvo 3587 Eur (be PVM) (Priedas Nr,3). Tai reiškia, jog per šį laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio, automobilio kainos pokytis (nuvertėjimas) yra 1372 Eur (t. y. 4959 Eur - 3587 Eur = 1372 Eur). Ši suma sudaro civilinio ieškovo nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

28. Nuteistosios J. S. – A. (dabar J. J.) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistosios S. L. ir nukentėjusiojo V. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios J. S. – A. (dabar J. J.)

apeliacinio skundo argumentų.

29. Vadovaudamasis LR BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. S. – A. (dabar J. J.) kaltės padarius nusikalstamas veikas neneigia, padarytų nusikaltimų kvalifikavimo neginčija, tačiau prašo skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtą bausmę sušvelninti.

30. Apeliantė prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes jos manymu, minėtos nuostatos jos atžvilgiu netaikytos nepagrįstai. Toks apeliantės prašymas yra atmestinas. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 d. nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo kaltinami trys asmenys, du iš jų - S. L. bei L. V. savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir ją ginčijo. Tokiu būdu, faktinių bylos aplinkybių nustatymui ir išsiaiškinimui buvo atliktas įrodymų tyrimas. Pažymėtina, kad BPK nenumato, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliktas tuo kaltinamojo atžvilgiu, kuris pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus šias aplinkybes. darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų apeliantės J. S. – A. (dabar J. J.) atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas, kadangi baudžiamąją bylą išnagrinėtą ne pagreitinto proceso tvarka.

31. Apeliantė skunde teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius teisingus parodymus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir bausmės

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistoji J. S. – A. (dabar J. J.) apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad jos prisipažinimas turėtų būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2014). Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

33. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad teisimajame posėdyje nuteistoji J. S. – A. (dabar J. J.) teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kalta padariusi baudžiamajame įstatyme numatytas jai inkriminuotas veikas prisipažino visa apimtimi, ir, pažymėtina, prisipažino nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios bei davė esmines faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus. Be to, parodymus apie jai inkriminuotų nusikalstamų veikų esmines aplinkybes davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji pilnai palaikė teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisiamajame posėdyje apklausta J. S. – A. (dabar J.) kalta dėl visų keturių nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažindama kad visus jai pareikštame kaltinime nurodytus sandorius ji sudarinėdavo S. L. ir L. V. nurodymu, pinigus avansams sumokėti ji gaudavo iš S. L., jai L. V. pinigų nėra perdavęs, o kokius konkrečiai nurodymus kas ir dėl ko jai duodavo ji nebeprisimena.

35. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nesvarstė klausimo dėl šios aplinkybės pripažinimo kaltinamosios J. S. – A. (dabar J. J.) atsakomybę lengvinančia. Tuo tarpu vertinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad J. S. – A. (dabar J. J.) prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos baudžiamąją atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 8Taigi pirmosios instancijos teismas nepripažinęs BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punkte numatytos aplinkybės nuteistosios J. S. – A. (dabar J. J.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajai per griežtą bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

36. Apeliantės padarytos 4 nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, kurie vadovaujantis BK 11 straipsniu, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistoji kalta padariusi baudžiamajame įstatyme numatytas veikas prisipažino ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai konstatuota apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

37. Teismas, skirdamas J. S. – A. (dabar J. J.) bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė keturis nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę – kaltinamoji anksčiau kelis kartus teista, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

38. 2Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, esant nustatytai apeliantės atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, jog sankcijoje už padarytą veiką baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė J. S. – A. (dabar J. J.) skirtina jos terminą nustatant artimą sankcijos minimumui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis keistinas, mažinant nuteistajai paskirtos bausmės dydį.

Dėl nukentėjusiojo V. B. apeliacinio skundo argumentų

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo V. B. atstovas advokatas Andrius Chudenkovas pareiškė 2017-04-24 civilinį ieškinį su 2018-06-21 patikslinimu, prašydamas išreikalauti automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš trečiųjų asmenų svetimo neteisėto valdymo, savo civilinio ieškinio patikslinime nurodydamas, be kita ko, bendraatsakove liudytoją J. K. – J., bei minėtame patikslinime prašydamas priteisti ir nurodytus žalą bei nuostolius.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjant tokį civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje būtina spręsti klausimą dėl tinkamų civilinių atsakovų (liudytoja J. K. – J.), kurie nebuvo kaltinamieji ar nuteistieji baudžiamojoje byloje, o civiliniais atsakovais pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali būti tik įtariamasis ar kaltinamasis arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas pagal įstatymą materialiai atsakingi asmenys, be to, toks civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra pareikštas, ir tik pagal baudžiamojo proceso arba baudžiamojo proceso įstatymams neprieštaraujančias atitinkamas civilinio proceso normas, o baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nagrinėti atskirai nuo baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, teismui savo iniciatyva pradedant civilinę bylą. Teismas padarė išvadą, jog šioje byloje nukentėjusiojo V. B. advokato pareikštas pirmiau nurodytas civilinis ieškinys su patikslinimu turi būti paliktas nenagrinėtas išaiškintant, kad su tokiu ieškiniu yra numatyta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

41. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pagal BPK 109 straipsnio reikalavimus, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Be to, pagal įstatymą civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

42. Taigi, civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti tik asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, o civiliniais atsakovais pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali būti tik įtariamasis ar kaltinamasis arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas pagal įstatymą materialiai atsakingi asmenys, ir šis civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra pareikštas, ir tik pagal baudžiamojo proceso arba baudžiamojo proceso įstatymams neprieštaraujančias atitinkamas civilinio proceso normas. Įstatymai nenumato galimybės baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nagrinėti atskirai nuo baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normas, teismui savo iniciatyva pradedant civilinę bylą su visomis šalių procesinėmis teisėmis ir pareigomis, numatytomis civilinio proceso įstatymais.

43. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio instituto taikymo galimybės baudžiamajame procese yra pakankamai ribotos, kadangi nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas gali priteisti civiliniam ieškovui žalos atlyginimą tik iš tų asmenų, kuriems konkrečioje byloje yra surašytas kaltinamasis aktas, o kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas, o tai reiškia, kad civilinių atsakovų ratas negali būti plečiamas.

44. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu nukentėjusiojo automobilį valdo tretysis asmuo – J. K. – J.. Iš pareikšto 2017-04-24 civilinio ieškinio matyti, kad pareikštas reikalavimas išreikalauti automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtent iš trečiųjų asmenų svetimo neteisėto valdymo, savo civilinio ieškinio patikslinime nurodydamas bendraatsakove liudytoją J. K. – J.. Nukentėjusysis V. B. dėl nuteistųjų panaudotos apgaulės prarado jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Nukentėjusysis patikslintame ieškinyje prašo papildomai priteisti iš civilinių bendraatsakovų, tame tarpe ir iš J. K. – J.s, 1372 Eur žalos dėl pasisavinto turo nuvertėjimo ir 372 Eur nuostolių.

45. Civilinis ieškovas turto valdytojui kelia reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir nuostolių, kas yra šio civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dalyku, todėl civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje negali būti išnagrinėtas, kadangi civilinio ieškinio nagrinėjimo galimybės baudžiamajame procese yra ribotos ir teismas neturi procesinių galimybių išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareikštu civiliniu ieškiniu, ir turinčias esminės reikšmės procesinio sprendimo priėmimui.

46. Be to, 2019-01-07 nukentėjusiojo V. B. atstovas advokatas Andrius Chudenkovas pateikė teismui prašymą dėl įrodymų prijungimo ir ištyrimo. Prie prašymo pridėjo dvi turto vertinimo ataskaitas ir prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ištirti pateiktus papildomus įrodymus. Prašymas atmestinas. Pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apeliacinius skundus buvo nutarta neatlikti įrodymų tyrimo. Jokių prieštaravimų pareikšta nebuvo. Jokių prašymų atidėti teismo posėdį dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, pateikimo, nukentėjusiojo atstovas nepareiškė. Byla išnagrinėta 2018-12-11, o procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2019-01-17 14.00 val.. Taigi, nukentėjusiojo atstovas prašymą ir papildomus įrodymus pateikė jau po bylos išnagrinėjimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog nukentėjusiojo atstovo pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išreikalavimo iš trečiųjų asmenų svetimo neteisėto valdymo ir dėl žalos atlyginimo, turi būti paliktas nenagrinėtas, o civiliniam ieškovui išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Be to, nukentėjusiojo V. B. atstovo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (turto vertinimo ataskaitos) gali būti pateikti ir vertinami nagrinėjant civilinę bylą pagal nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį.

48. Dėl nuteistosios S. L. apeliacinio skundo argumentų.

49. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios S. L. kaltė padarius jai 4 inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs LR BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl jos pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame pakankamai išanalizuoti kaltinamųjų liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog nuteistoji S. L. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

50. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.).

51. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

52. Nuteistosios S. L. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. L. nuteisimo padarius keturias BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

53. Nors skunde nuteistoji S. L. savo kaltę neigia ir tvirtina, kad nuosprendyje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ji kuo nors prisidėjo prie visų šių keturių automobilių įsigijimo apgaule, nes ji nesitarė nei su vienu iš automobilių pardavėjų, nebuvo įvykio vietoje, nepasirašinėjo jokių sutarčių, nemokėjo jokių pinigų nei už vieną automobilį, tačiau šiuos jos argumentus paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti įrodymai. Kaip matyti iš nuteistosios J. S. – A. (dabar J. J.) parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytos aplinkybės esminėse detalėse sutampa bei atitinka kitus bylos rašytinius įrodymus. Pastarosios parodymai patvirtina sukčiavimo būdą , o būtent ji J. S. – A. (dabar J. J.) sukčiavo su S. L., nes pinigus avansams sumokėti už aukščiau paminėtus automobilius gaudavo iš pastarosios. Be to nuteistosios S. L. priešingai negu tvirtinama apeliaciniame skunde kaltę patvirtina liudytojas A. G. savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, atpažindamas S. L. ir J. S. – A. (dabar J. J.), kaip įvykio metu( dėl automobilio „Audi A 6‘‘) buvusius asmenis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios S. L. ir nukentėjusiojo V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios J. S. – A. (dabar J. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį nuteistosios J. S. – A. (dabar J. J.) atžvilgiu dalyje dėl bausmės pakeisti.

Pripažinti J. S. – A. (dabar J. J.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

J. S. – A. (dabar J. J.) pripažintai kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. S. – A. (dabar J. J.) pripažintai kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo apgaule) paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. S. – A. (dabar J. J.) pripažintai kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. S. – A. (dabar J. J.) pripažintai kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaule) paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir J. S. – A. (dabar J. J.) paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su galutinę bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendį, ir J. S. – A. (dabar J. J.) paskirti galutinė bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.