Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. M., R. M., I. M., R. M., D. M. dėl iškeldinimo ir atsakovų priešieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti rašytinę nuomos sutartį, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai atmetami.

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos yra perduotos ieškovei valdyti patikėjimo teise (1 t., b. l. 7-19). Byloje taip pat nustatyta, kad 1999 m. rugsėjo 20 d. tarp SP UAB „Senamiesčio ūkis“ ir Š. R. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią nuomininkei Š. R. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-27). 2008 m. birželio 10 d. tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir nuomininkės Š. R. sudarytas Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3521/956, pagal kurį VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė nuomotojo teises ir pareigas pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (1 t. b. l. 28). Šį susitarimą už nuomininkę Š. R. pagal 2006 m. gegužės 22 d. Vilniaus m. 35 notaro biuro įgaliojimą Nr. 2180-7 pasirašė atsakovė Z. M.. Atsakovas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą bute, (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio 22 d., atsakovė Z. M. – nuo 2009 m. kovo 16 d., atsakovas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), – nuo 2009 m. kovo 17 d. (1 t., b. l. 23). Š. R. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29). 2018 m. vasario 21 d. Buto patikrinimo aktu Nr. 15558 nustatyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena atsakovai Z. M., R. M., I. M., R. M., D. M. (1 t., b. l. 32-33). Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsakovai taip pat pateikė teismui priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su atsakovais Z. M., R. M., I. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), rašytinę nuomos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį tenkino bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su atsakovais R. M., Z. M., I. M. rašytinę gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdamos su minėtu 2019 m. birželio 12 d. sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kuriuose nurodo, kad nebuvo pagrindo pripažinti atsakovus Š. R. šeimos nariais, nes atsakovai neįrodė, kad su pagrindine buto nuomininke tvarkė bendrą ūkį; kadangi teismas nepagrįstai pripažino atsakovus Š. R. šeimos nariais, nėra pagrindo sudaryti nuomos sutartį su atsakovais.

18. Taigi šiuo atveju apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl asmens pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu.

19. Asmenų pripažinimo nuomininko šeimos nariu klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnis.

20. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalis numato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str. 4 d.). Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai) apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka (CK 6.588 str. 5 d.).

21. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčija, jog atsakovas R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra buvusios ginčo buto nuomininkės Š. R. sutuoktinio S. M. sūnus (tiesiosios linijos pirmo laipsnio giminystė), t. y. pagrindinės nuomininkės sutuoktinio pilnametis vaikas; atsakovė Z. M. yra R. M. sutuoktinė ((2 t., b. l. 6; 1 t., b. l. 73, 82). Pažymėtina, jog pagal įstatyminį reglamentavimą nuomininko šeimos nariais gali būti pripažinti pilnamečiai nuomininko ar jo sutuoktinio vaikai (jų sutuoktiniai) (CK 6.588 str. 2 d.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantės, nesutikdamos su skundžiamu sprendimu, savo nesutikimą iš esmės motyvuoja vieninteliu argumentu, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, kad jie su pagrindine ginčo buto nuomininke vedė bendrą ūkį, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovus Š. R. šeimos nariais; apeliančių manymu, teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliančių pozicija nesutinka.

23. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, 2 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytomis aplinkybes, kad atsakovai ginčo bute su pagrindine nuomininke Š. R. gyveno ir vedė su ja bendrą ūkį, tinkamai nustatė aplinkybes, būtinas bylai teisingai išspręsti. Apeliantės apeliaciniuose skunduose nurodytų abejonių ir svarstymų iš esmės nepagrindė įrodymais, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo ar atsakovų reikalavimų pagrįstumu.

26. Pažymėtina, jog teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis.

27. Atsakovai aplinkybę dėl bendro ūkio vedimo su pagrindine ginčo buto nuomininke įrodinėjo rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

28. Atsakovai į bylą yra pateikę Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teiktus tiek pagrindinės nuomininkės Š. R., tiek atsakovo R. M. 2006 m. birželio 7 d.ir 2006 m. birželio 12 d. prašymus leisti ginčo bute priregistruoti atsakovą R. M. su žmona Z. Šiuose prašymuose dėstomos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai R. M. ir Z. M. jau prašymų teikimo metu gyveno pas nuomininkę Š. R. ginčo bute, rūpinosi ir prižiūrėjo Š. R., pirko vaistus, mokėjo už butą, maistą (1 t., b. l. 75, 76). Š. R. ir S. M. (atsakovo R. M. tėvas) 2005 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus m. 1 notarų biure davė sutikimą, kad atsakovė Z. M. deklaruotų savo faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77). Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. sausio 16 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas Š. R. prašymas, protokolo matyti, jog buvo nutarta leisti atsakovo R. M. šeimai deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80). Apie šį sprendimą nuomininkė Š. R. buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto 2008 m. sausio 22 d. raštu (1 t., b. l. 81). Taigi, pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovų gyvenimu ginčo bute, pagrindinės nuomininkės Š. R. ir paties buto priežiūra ir išlaikymu, t. y. aplinkybes, susijusias su atsakovų gyvenimu ginčo bute ir bendro ūkio vedimu su pagrindine nuomininke, pripažino pakankamomis, kad būtų leista atsakovams deklaruoti savo gyvenamąją vietą ginčo bute kartu su nuomininke Š. R.. Tokie atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai iš esmės patvirtina, jog ji pati atsakovus laikė pagrindinės nuomininkės šeimos nariais.

29. Byloje nustatyta, jog atsakovai ginčo bute gyveno kartu su nuomininke Š. R. nuo 1999 metų iki Š. R. mirties. Byloje esantys dokumentai, t. y. atsiskaitomoji knygelė, apmokėtos sąskaitos, patvirtina, jog atsakovai 2007-2009 m. mokėjo mokesčius už butą (2 t., b. l. 38-46). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovai ginčo bute gyvena ir moka nuomos bei komunalinius mokesčius iki šiol (1 t. b. l. 32; 2 t. 54, 57, 69). Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad atsakovai, gyvendami su pagrindine nuomininke jos sutikimu ginčo bute, rūpinosi buto išlaikymu, bendrai maitinosi, naudojosi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, t. y. vedė su buto nuomininke bendrą ūkį. Apeliantės, teigdamos, kad atsakovai neįrodė, jog su pagrindine nuomininke bendrai tvarkė ūkį, iš esmės remiasi vien tik deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais, jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikusios.

30. Nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių, kad atsakovai gyveno ginčo bute su pagrindine nuomininke Š. R. jos sutikimu ir bendrai su ja tvarkė ūkį, pakanka tam, kad jie būtų pripažinti nuomininkės šeimos nariais, kaip tai nustatyta CK 6.588 straipsnyje. Konstatavus, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos pripažinti atsakovus buvus ginčo buto pagrindinės nuomininkės Š. R. šeimos nariais, atsakovai turėjo teisėtą pagrindą reikalauti sudaryti su jais buto nuomos sutartį (CK 6.589 straipsnio 1 dalis, 6.602 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai, kaip buto nuomininkės Š. R. šeimos nariai, turi teisę į gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomą (CK 6.589 straipsnio 1 dalis, 6.602 straipsnio 2 dalis).

31. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nenustatyta, todėl ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.