Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. M., R. M., I. M., R. M., D. M. dėl iškeldinimo ir atsakovų priešieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti rašytinę nuomos sutartį, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-12 nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. M., R. M., I. M., R. M. ir D. M. dalis dėl 354,99 Eur skolos priteisimo nutraukta.

Atsakovai pateikė priešieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas pagal priešieškinį), prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su atsakovais Z. M., R. M., I. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), rašytinę nuomos sutartį. Nurodė, kad pagal 1999-09-20 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, sudarytą su nuomininke Š. R., nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Šios sutarties pagrindu bute apsigyveno Š. R., jos sutuoktinis S. M. bei atsakovai – R. M., kuris yra pagrindinės buto nuomininkės sutuoktinio S. M. sūnus, ir Z. M., kuri yra pagrindinės buto nuomininkės vaikaitė, su nepilnamečiais vaikais. Atsakovai nurodė, kad ginčo bute kaip nuomininkės šeimos nariai gyvena nuo 1999 metų, R. M. gyvenamoji vieta bute deklaruota 2008-01-22, Z. M. ir R. M., gim. 2000 m., - nuo 2009-03-16. Atsakovai su pagrindine buto nuomininke vedė bendrą ūkį, kartu mokėjo komunalinius mokesčius, po S. M. ir Š. R. mirties ne kartą kreipėsi dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo, tačiau rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimu buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo, nustačius, kad atsakovai teisėtai naudojasi butu, Vilniaus apygardos teismo 2016-10-13 nutartimi teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovų teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad jie butą užėmė savavališkai, nes tęsiasi faktiniai nuomos santykiai, atsakovai moka už buto nuomą, komunalinius mokesčius, todėl ieškovo ieškinys atmestinas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina sudaryti rašytinę nuomos sutartį.

Byloje pateikta išvada dėl nepilnamečio D. M. ir 2018-05-09 buities tyrimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos yra perduotos ieškovui valdyti patikėjimo teise (1 t., b. l. 7-19). Atsakovas R. M., gim. 1959 m., deklaravo gyvenamąją vietą bute, (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-22, atsakovė Z. M. – nuo 2009-03-16, atsakovas R. M., gim. 2000 m., – nuo 2009-03-17 (1 t., b. l. 23). 1999-09-20 tarp SP UAB „Senamiesčio ūkis“ ir Š. R. sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią nuomininkei Š. R. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-27). 2008-06-10 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir nuomininkės Š. R. sudarytas Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3521/956, pagal kurį VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė nuomotojo teises ir pareigas pagal 1999-09-20 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (1 t. b. l. 28). Šį susitarimą už nuomininkę Š. R. pagal 2006-05-22 Vilniaus m. 35 notaro biuro įgaliojimą Nr. 2180-7 pasirašė atsakovė Z. M.. Š. R. mirė 2014-12-18 (1 t., b. l. 29). 2018-02-21 Buto patikrinimo aktu Nr. 15558 nustatyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena atsakovai Z. M., R. M., I. M., R. M., D. M. (1 t., b. l. 32-33).

Ieškovo pateiktais duomenimis, būstas adresu (duomenys neskelbtini), 2015-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-131 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų patvirtinimo“ buvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą, ieškovas nurodė, kad ginčo butas niekada ir nebuvo socialiniu būstu (2 t., b. l. 7-8).

Aktualiais Gyventojų registro duomenimis, R. M., gim. 1959-04-25, kurio sutuoktinė Z. M., 1960-07-14, tėvas S. M., gim. 1940-01-02, mirė 2005-10-31 (2 t., b. l. 6; 1 t., b. l. 82). S. M., gim. 1940-01-02, ir Š. R., gim. 1920-02-23, sudarė santuoką 2000-01-29 (1 t., b. l. 73). Atsakovė Z. M. įrodymų, jog jos tėvas A. R. yra Š. R. sūnus, neturi ir jų nepateikė (CPK 178 str., Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-20464-863/2018).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų (bent vieno iš jų) vertinimo pagrindinės buto nuomininkės šeimos nariais ir teisės naudotis butu.

Pagal CK 6.598 str. 1 d. valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ši norma koreliuoja su CK 6.589 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus jo šeimos nariai nepraranda teisės į nuomotą butą. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.602 str. 3 d.).

CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588 str. 1 d.). Pagal CK 6.588 str. 2 d. pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. CK 6.588 str. 4 d. nustatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai) apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka (CK 6.588 str. 5 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-05-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pripažinimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu ir įtvirtinančių teisę reikalauti su juo sudaryti nuomos sutartį pradiniam nuomininkui mirus, aiškinimo bei taikymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės bei bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12, 178 straipsniai).

Į bylą pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas R. M. yra buto, Subačiaus g. 12-29, Vilniuje, nuomininkės Š. R. sutuoktinio S. M. sūnus (tiesiosios linijos pirmo laipsnio giminystė). Analizuojant CK 6.588 str. 1 d. ir 2 d., matyti, jog šeimos nariais gali būti tiek nepilnamečiai, tiek pilnamečiai nuomininko ar jo sutuoktinio vaikai. Tačiau pilnamečiams vaikams yra taikomas papildomas bendro ūkio vedimo kriterijus. Iš atsakovų paaiškinimų, liudytojų Z. A., S. A., V. A. parodymų nustatyta, kad atsakovai ginčo bute apsigyveno 1998-1999 metais. 2005-06-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas Š. R. prašymas leisti ginčo bute priregistruoti atsakovą R. M. su žmona Zinaida, kuriame nurodoma, kad mirusio vyro sūnus, t. y. atsakovas R. M., ją prižiūri, moka už butą, perka vaistus, maistą, padarė buto remontą (1 t., b. l. 75). 2005-06-12 prašyme Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsakovas R. M. nurodė, kad su žmona gyvena pas pamotę Š. R., kuri yra sena ir kurią globoja (1 t., b. l. 76). Š. R. ir S. M. 2005-08-31 Vilniaus m. 1 notarų biure davė sutikimą, kad atsakovė Z. M. deklaruotų savo faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-01-16 posėdyje šis Š. R. prašymas svarstytas ir nutarta leisti atsakovo R. M. šeimai deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-81). Atsakovai į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jie 2007-2009 m. mokėjo už butą (2 t., b. l. 38-46). Nors į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovų bei apklaustų liudytojų teiginius, kad atsakovai atliko ginčo bute remontą, tačiau tiek iš prie ieškinio pateikto 2018-02-21 buto patikrinimo akto, tiek iš išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados ir 2018-05-09 buities tyrimo akto matyti, kad ginčo butas yra tvarkingas, švarus, prižiūrimas, įėjimo durys šarvo, grindys išklotos plytelėmis, medinėmis lentomis arba kilimais, lubos nudažytos. Ieškovas ar atsakovas pagal priešieškinį nepateikė įrodymų, kad būtų atlikę Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto remonto darbus, todėl teismas daro kaip labiau tikėtiną išvadą, jog buto einamojo remonto darbai atlikti atsakovų. Bylos duomenys patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu Š. R. buvo senyvo amžiaus, nedarbinga ir neraštinga, todėl mažai tikėtina, kad ji pati viena galėtų rūpintis buitimi ir ginčo butu (CPK 178 str., 185 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-15 sprendimu atmetė ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. M., R. M. ir R. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-16695-845/2015). Vilniaus apygardos teismo 2016-10-13 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas (1 t., b. l. 84-93). Minėtoje byloje ieškinys dėl iškeldinimo buvo grindžiamas faktine aplinkybe, kad atsakovai pažeidė nuomos sutarties sąlygas, t. y. ketino subnuomoti ginčo butą be nuomotojo sutikimo. Teismo sprendimu nustatyta, kad Z. M. 2015-01-29 kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2015-02-11 posėdyje prašymui nepritarė, nes Z. M. nevykdė nuomininko pareigos laiku mokėti mokesčius. Pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. (CPK 279 str. 4 d.). Paminėtos bylos procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, taip pat visuma į nagrinėjamą bylą pateiktų rašytinių dokumentų rodo, kad pats ieškovas vertino atsakovus buto nuomininkės Š. R. šeimos nariais, turinčiais teisę į gyvenamosios patalpos nuomą. Nepaisant to, kad ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį teisiniai veiksmai sukėlė atsakovams teisėtus lūkesčius, byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nesutikimo su priešieškiniu motyvai yra nepagrįsti.

Atsakovui pagal priešieškinį remiantis Vilniaus apygardos teismo 2019-04-09 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-556-577/2019 pateiktais išaiškinimais dėl artimųjų giminaičių sampratos ginčo teisiniuose santykiuose, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Spręstina, kad atsakovo pagal priešieškinį nurodomos bylos, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2019-04-09 sprendimas, ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė yra mirusios buto nuomininkės dukterėčia. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. M. yra nuomininkės sutuoktinio sūnus (tiesiosios linijos pirmo laipsnio giminystė). Dėl šio esminio bylų skirtumo darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai kaip teismo precedentu remiasi nurodytame Vilniaus apygardos teismo sprendime pateiktais išaiškinimais.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. M. yra Š. R. šeimos narys, gyveno su pagrindine buto nuomininke Š. R. ginčo bute ir vedė bendrą ūkį nuo 1999 metų iki Š. R. mirties. Kadangi Z. M. yra R. M. sutuoktinė, ji taip pat vertintina kaip Š. R. šeimos narė, nes ji nuo 1999 metų gyveno su Š. R. ir vedė su ja bendrą ūkį, o mirus pagrindinei nuomininkei kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo (CK 6.588 str. 2 d., 4 d., 5 d.). I. M. yra atsakovų R. M. ir Z. M. dukra, taigi ir nuomininkės šeimos narė. Byloje nustatyta, kad atsakovai ginčo bute gyvena iki šiol. Mirus Š. R. pagal CK 6.602 str. 2 d. buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis turi būti pakeista, sudarant rašytinę nuomos sutartį su mirusios Š. R. šeimos nariais, t. y. atsakovais. Dėl nurodyto atsakovų priešieškinis tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina sudaryti su atsakovais Z. M., R. M., I. M. rašytinę gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Byloje nustačius, kad atsakovai kaip buto nuomininkės Š. R. šeimos nariai turi teisę į gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomą ir patenkinus atsakovų priešieškinį, ieškovo ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.589 str. 1 d., CPK 143 str. 2 d. 2 p.). Atmetant ieškovo ieškinį nurodytu pagrindu, teisiškai neaktualūs atsakovų argumentai, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, todėl plačiau dėl to nepasisakoma.

Vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-04 ir 2019-05-22 sprendimais atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc. (1 t., b. l. 54-65; 2 t., b. l. 70-75).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos siekia 8,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleistas, nurodytos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Atsakovų priešieškinį tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su atsakovais R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) rašytinę gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.