- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-425-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00177-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir atisakyta priimti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Giantus vertinimas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Giantus vertinimas“ iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Barota“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Giantus vertinimas“ bankroto byloje, kurie vėliau buvo patikslinti (paskutinį kartą – 2022 m. vasario 2 d. nutartimi).
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi LUAB „Giantus vertinimas“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 1 d., 2025 m. vasario 28 d. nutartimi likvidavimo terminas pratęstas iki 2025 m. gegužės 31 d.
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti nemokumo administratoriaus teismui perduotą UAB „Cedruso projektai“ 2024 m. lapkričio 25 d. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Giantus vertinimas“ bankroto byloje. Teismas nurodė, kad terminas finansiniams reikalavimas pateikti pasibaigė 2022 m. gegužės 25 d., pareiškėja 2024 m. lapkričio 25 d. prašyme termino praleidimo priežasčių nenurodė ir nepagrindė, teismas nenustatė pagrindo padaryti išvadą, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja UAB „Cedruso projektai“ 2025 m. vasario 13 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jos 6 610 000 Eur finansinį reikalavimą UAB „Giantus vertinimas“ bankroto byloje. Pareiškėja finansinį reikalavimą (ir jo dydį) siejo su 2024 m. balandžio 17 d. susiklosčiusia situacija, t. y. UAB „NT plėtros grupė“ valstybinės žemės sklypo už 1 516 000 Eur (kaina nustatyta remiantis UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaita) įsigijimu bei jo pardavimu kitiems investuotojams už 12 100 000 Eur, t. y. 8 kartus brangiau. Pareiškėja nurodė, kad, sužinojusi apie UAB „NT plėtros grupė“ sudarytą sandorį, ji siekė išsiaiškinti tokio sandorio sąlygas, kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą bei į UAB „Giantus vertinimas“ nemokumo administratorę, prašydama pateikti informaciją apie sandorio kainą. Tik nuo 2024 m. lapkričio 15 d. UAB „Cedruso projektai“ tapo žinomos esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas finansinis reikalavimas. 2024 m. lapkričio 25 d. pareiškėja pateikė finansinį reikalavimą nemokumo administratoriui.
6. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 25 d. turto vertintoja UAB „Giantus vertinimas“ parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N01-49 (toliau – Ataskaita), kurioje nustatė valstybinės žemės sklypo 0,8820 ha dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), rinkos vertę – 1 516 000 Eur. Šios Ataskaitos pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba pardavė Sklypą privačiam investiciniam subjektui Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei UAB ,,NT plėtros grupė“ (toliau – UAB ,,NT plėtros grupė“). Sklypo perleidimo pagrindu tapo 2021 m. rugsėjo 16 d. teismo patvirtinta uždarame teisminės mediacijos procese 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „NT plėtros grupės“, su šia įmone susijusios viešbučio „Panorama Hotel“ valdytojos UAB „MIKOTELGROUP“ ir valstybės institucijų, kurios rėmėsi Ataskaitoje nustatyta verte ir sutarė 1 516 000 Eur kainą už sklypą, sudaryta taikos sutartis.
7. Pareiškėjos teigimu, UAB „Giantus vertinimas“ parengta Ataskaita yra akivaizdžiai klaidinga. Tai leido įtarti trys tarpusavyje nesusiję turto vertintojai bei patvirtino išaiškėjęs Sklypo perpardavimo už 8 kartus didesnę kainą faktas.
8. Pareiškėja nurodė, kad, įgyvendinus valstybinės žemės pasisavinimo schemą, kurios pagrindu tapo UAB „Giantus vertinimas“ parengta Ataskaita, buvo padaryta žala UAB „Cedruso projektai“. UAB „Cedruso projektai“ buvo atvirai deklaravusi, kad turėjo ketinimų investuoti į Sklypą ir jį išsinuomoti arba įsigyti už rinkos kainą. Tai padaryti sutrukdė nesąžiningi kontrahentai (UAB „MIKOTELGROUP“ ir iš šios įmonės atskirta UAB „NT plėtros grupė“). Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutarties (toliau – Opciono sutartis) pagrindu UAB „MIKOTELGROUP“ (pardavėja) suteikė UAB „Cedruso projektai“ (pirkėjui) teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą (patalpas ir pastatą) ir turtines teises (valstybinės žemės nuomos teisę). Visą Opciono sutartyje nurodytą turto ir turtinių teisių kompleksą UAB „Cedruso projektai“ turėjo teisę įsigyti už 9 275 809,06 Eur. UAB „MIKOTELGROUP“ neįvykdė Opciono sutarties, tačiau pasirinko įgyvendinti iš anksto apgalvotą schemą, pagal kurią Sklypą įgijo UAB „NT plėtros grupė“. Tokia schema nebūtų įgyvendinta be UAB „Giantus vertinimas“ parengtos Ataskaitos.
9. UAB „Cedruso projektai“ kreipėsi į teismą siekdama įpareigoti UAB „MIKOTELGROUP“ vykdyti Opciono sutartį natūra, tačiau teismas pripažino, kad Opciono sutartis yra preliminarioji. Pasak pareiškėjos, Opciono sutartis yra galiojanti, todėl UAB „Cedruso projektai“ turi teisę remtis šia sutartimi, siekdama žalos atlyginimo iš žalą padariusių asmenų. Opciono sutarties pagrindu sumokėdama 9 275 809,06 Eur kainą UAB „Cedruso projektai“ galėjo pagrįstai tikėtis įsigyti ne mažesnės kaip 24 144 326 Eur vertės turtą. Dėl prarastos galimybės, UAB „Cedruso projektai“ padaryta žala – 14 868 516,90 Eur. Pareiškėjos teigimu, UAB „Giantus vertinimas“ atsakinga dėl UAB „Cedruso projektai“ padarytos 6 610 000 Eur žalos dalies. Remiantis UAB „Super Status“ turto vertintojo T. M. parengta ataskaita, Sklypo rinkos vertė 2021 metų pradžioje galėjo siekti 5 490 000 Eur, o tai reiškia, kad pareiškėja galėjo pagrįstai tikėtis įgyti 5 490 000 Eur vertės turtą, sumokėdama atitinkamą kainą. Dėl UAB „Giantus vertinimas“ kaltės UAB „Cedruso projektai“ prarado investicinę galimybę, kurios vertė pinigine išraiška – 6 610 000 Eur (t. y. 12 100 000 Eur minus 5 490 000 Eur). Reikalavimai UAB „Giantus vertinimas“ siejami su UAB „Cedruso projektai“ patirtos žalos dalimi, kuri kilo dėl Sklypo vertinimo ir privatizavimo aplinkybių.
10. Nemokumo administratorė sutiko su pateikta informacija, kad UAB „Giantus vertinimas“ atliktas vertinimas yra ydingas, tačiau perduotuose apskaitos dokumentuose nesant įsiskolinimo UAB „Cedruso projektai“, nemokumo administratorė nurodė negalinti įvertinti ir nustatyti, kokio dydžio žalą patyrė UAB „Cedruso projektai“ dėl UAB „Giantus vertinimas“ veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Cedruso projektai“ prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo netenkino, prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pakartotiniame pareiškėjos prašyme nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis. Pažymėjo, kad pareiškėja trečiuoju asmeniu dalyvavo civilinėje byloje, kuri 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutraukta patvirtinus taikos sutartį, teikė atskirąjį skundą, remdamasi tuo, kad taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama neatsižvelgus į UAB „Cedruso projektai“ interesus pagal Opciono sutartį. Pareiškėjos atskirasis skundas buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi. Be to, pareiškėja 2021 m. rugsėjo 16 d. inicijavo civilinį ginčą Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-1033-1012/2022) dėl Opciono sutarties (ne)tinkamo vykdymo, tačiau ieškinys buvo atmestas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-781/2023 teismų sprendimai palikti nepakeisti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai apie tai, kad ji Opciono sutarties pagrindu neturės galimybės įgyti Sklypo, buvo žinoma nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties. Aplinkybes, susijusias su 2023 m. spalio 27 d. turto perleidimo sandoriu, teismas siejo ne su sužinojimo faktu apie žalą, bet su žalos apskaičiavimo būdu. Teismo vertinimu, net laikant, kad apie jai padarytos žalos faktą ji sužinojo tik po turto perleidimo už žymiai didesnę kainą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pareiškėja pateikė įrodymus, jog jos užsakymu parengtoje 2021 m. gruodžio 12 d. atskaitoje vertė nurodyta 4 150 000 – 4 250 000 Eur, vertintojo T. M. 2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaitoje – 5 490 000 Eur. Tai, teismo nuomone, patvirtina, kad ji apie kitokią žemės sklypo vertę, nei ji buvo sulygta taikos sutartimi, žinojo iki UAB „Giantus vertinimas“ bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
13. Teismas nutarė, kad pareiškėja nepagrindė, jog jos nurodomos termino praleidimo priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis, todėl termino finansiniam reikalavimui pateikti neatnaujino ir pakartotinį prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsisakė priimti. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, nes vien tai, kad pareiškėja tikėjosi 2016 m. kovo 30 d. Opciono sutarties pagrindu įsigyti turtą, aplinkybė, jog vėlesniu sandoriu turtas parduotas už didesnę kainą, savaime nepagrindžia pareiškėjos teiginio, kad jos patirta žala (negauta nauda) tiesiogiai yra susijusi su UAB „Giantus vertinimas“ atliktu vertinimu. Atsisakęs atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti, teismas dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo plačiau nepasisakė, nes tai neturi reikšmės galutiniam procesiniam rezultatui.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Pareiškėja UAB „Cedruso projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti jos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, patvirtinti 6 610 000 Eur UAB „Cedruso projektai“ finansinį reikalavimą UAB „Giantus vertinimas“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Apie tai, kad UAB „NT plėtros grupė“ perpardavė sklypą, UAB „Cedruso projektai“ nebuvo informuota. Apie šį sandorį pareiškėja sužinojo 2024 metų pabaigoje, tačiau viešuose šaltiniuose kaina nebuvo nurodyta. Sužinojusi apie UAB „NT plėtros grupė“ sudarytą sandorį, pareiškėja aktyviai siekė išsiaiškinti tokio sandorio sąlygas: 2024 m. spalio 29 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui dėl Sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pateikimo, tačiau sutartį buvo atsisakyta pateikti. 2024 m. lapkričio 13 d. UAB „Cedruso projektai“ kreipėsi į UAB „Giantus vertinimas“ nemokumo administratorę, prašydama pateikti informaciją apie sandorio kainą. Atsakymas buvo gautas 2024 m. lapkričio 15 d. 2024 m. lapkričio 25 d. UAB „Cedruso projektai“ pateikė finansinį reikalavimą nemokumo administratoriui.
13.2. Tai, kad UAB „Cedruso projektai“ dalyvavo trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021, kuri nutraukta 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, nekeičia fakto, jog finansinio reikalavimo pareiškimui esminė aplinkybė (vėlesnis Sklypo perpardavimas už 12,1 mln. Eur) įvyko 2024 metais. Civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021 pareiškėja prieštaravo taikos sutarties sudarymui ne dėl Ataskaitos pagrindu nustatytos sklypo pardavimo ar perpardavimo kainos (kainos neatitikimas rinkos vertei tuo metu nebuvo žinomas), o dėl sandorio fakto. 2021 metais UAB „Cedruso projektai“ negalėjo žinoti apie sandorį, kuris bus sudarytas 2024 metais.
13.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-781/2023 neturi įtakos šio finansinio reikalavimo tvirtinimo ir termino atnaujinimo klausimams. Opciono sutartis yra galiojanti, nors ir nevykdytina natūra priverstine tvarka.
13.4. UAB „Super Status“ ataskaita šio finansinio reikalavimo kontekste yra svarbi skaičiuojant UAB „Cedruso projektai“ patirtos žalos dydį, tačiau būtent 2024 m. įvykęs sandoris parodė, kokia tikroji Sklypo rinkos kaina ir kokią (kokios vertės) investicinę galimybę prarado UAB „Cedruso projektai“. 2024 metais susiklosčiusių esminių aplinkybių sužinojimo momentas turėtų būti laikomas svarbia aplinkybe, leidžianti taikyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Nors anksčiau UAB „Cedruso projektai“ kėlė abejones dėl sklypo pardavimo kainos, tačiau neturėjo neabejotinų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti kainos disproporciją.
13.5. Atskirajame skunde taip pat išdėstyti argumentai dėl finansinio reikalavimo susidarymo ir apskaičiavimo, kuriuos pareiškėja buvo nurodžiusi prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pažymi, kad UAB „Cedruso projektai“ nėra praradusi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, dėl kurių kaltės ši žala buvo padaryta, įskaitant ir BUAB „Giantus vertinimas“. Pasak apeliantės, UAB „Giantus vertinimas“ parengta Ataskaita buvo esminė prielaida UAB „MIKOTELGROUP“ bei jos įsteigtos „NT plėtros grupės“ nesąžiningiems veiksmams ir jų rezultatui pasiekti. Šie asmenys neįgyvendintų Sklypo privatizavimo schemos, jeigu būtų privalėję už privatizuojamą Sklypą sumokėti realią rinkos kainą. UAB „Giantus vertinimas“, parengdama Ataskaitą, prisidėjo prie to, kad UAB „Cedruso projektai“ prarastų investicinę galimybę. UAB „Cedruso projektai“ galėjo pagrįstai tikėtis įgyti 5 490 000 Eur vertės turtą, sumokėdama atitinkamą kainą. Investuotojams įgijus Sklypą, netrukus atsirado galimybės jį parduoti kitiems investuotojams už žymiai didesnę kainą, t. y. 12 100 000 Eur. Tokią pačią galimybę būtų turėjusi ir UAB „Cedruso projektai“, jeigu būtų įgijusi Sklypą. Dėl UAB „Giantus vertinimas“ kaltės UAB „Cedruso projektai“ prarado investicinę galimybę, kurios vertė pinigine išraiška – 6 610 000 Eur (t. y. 12 100 000 Eur - 5 490 000 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir atsisakyta priimti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
3. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito juridinio asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.
4. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
5. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
7. Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022; 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. e2-718-577/2024).
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašyme nurodytų termino praleidimo aplinkybių nepripažino svarbiomis, neatnaujino praleisto termino finansiniam reikalavimui pateikti ir pakartotinį prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta bei neteisėta.
9. Pareiškėja finansinį reikalavimą LUAB „Giantus vertinimas“ bankroto byloje grindžia jai padaryta žala. Teigia, kad LUAB „Giantus vertinimas“ veiksmai, nulėmę žalos padarymą UAB „Cedruso projektai“, pasireiškė neteisingu Sklypo dalies įvertinimu 1 516 000 Eur, Ataskaitos pagrindu UAB „MIKOTELGROUP“ bei UAB „NT plėtros grupė“ įgyvendinta Sklypo privatizavimo schema bei dėl UAB „Giantus vertinimas“ kaltės UAB „Cedruso projektai“ prarasta investicine galimybe (įgyti Sklypą remiantis Opciono sutartimi ir parduoti kitiems investuotojams už žymiai didesnę kainą, t. y. 12 100 000 Eur), kurios vertė – 6 610 000 Eur. Žalos bendrovei dydį pareiškėja apskaičiuoja, remdamasi sklypo pardavimo kitiems investuotojams (perpardavimo) kainos (12 100 000 Eur) ir Sklypo rinkos vertės 2021 metų pradžioje, nustatytos pagal UAB „Super Status“ turto vertintojo T. M. parengtą ataskaitą (5 490 000 Eur) skirtumu. Teigia, kad būtent 2024 m. įvykęs sandoris laisvoje rinkoje parodė, kokia yra sklypo tikroji rinkos kaina (12,1 mln. Eurų) ir kokią (kokios vertės) investicinę galimybę prarado UAB „Cedruso projektai“ – ši aplinkybė susiklostė 2024 metais ir anksčiau nebuvo žinoma.
10. Apeliantė akcentuoja, kad ji reikalavimą pateikė per 10 dienų po to, kai iš LUAB „Giantus vertinimo“ nemokumo administratoriaus sužinojo UAB „Giantus vertinimas“ klaidingai įvertinto sklypo perpardavimo kainą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti duomenys, susiję su sužinojimo apie Sklypo perpardavimą aplinkybes, veiksmais, siekiant išsiaiškinti tokio sandorio sąlygas (kreipimąsi į VĮ Registrų centrą dėl sutarties pateikimo, į LUAB „Giantus vertinimas“ nemokumo administratorių, prašant pateikti informaciją apie sandorio kainą), neįrodo pareiškėjos veiksmų, reikšmingų sprendžiant dėl termino pateikti finansinį reikalavimą priežasčių svarbumo.
11. Pažymėtina, kad apeliantei buvo žinomos Sklypo pardavimo UAB ,,NT plėtros grupė“ aplinkybės, t. y. tiek pardavimo momentas, tiek pardavimo kaina. Pareiškėja nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad aplinkybę, jog ji Opciono sutarties pagrindu neturės galimybės įgyti nurodomo Sklypo, pareiškėjai buvo žinoma nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, o ginčas dėl Opciono sutarties vykdymo (dėl įpareigojimo vykdyti Opciono sutartį natūra) baigtas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2023 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-781/2023.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pateikti finansinį reikalavimą atnaujinimo, pagrįstai įvertino ir kitą svarbią šio klausimo išnagrinėjimui aplinkybę – sužinojimo apie kitokią, nei nurodyta Ataskaitoje bei taikos sutartyje, Sklypo vertę (apskųstoje nutartyje pažymėta, kad pareiškėjos pateiktoje 2021 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje turto vertė nurodyta 4 150 000 – 4 250 000 Eur, UAB „Super Status“ turto vertintojo T. M. 2022 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaitoje Sklypas įvertintas 5 490 000 Eur).
13. Taigi apeliantė, žinodama apie kitokią Sklypo vertę, nesiėmė aktyvių veiksmų, t. y. neteikė reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Apeliantės teiginys, kad informacija apie 2024 m. įvykusį sandorį laisvoje rinkoje tarp privačių asmenų parodė, kokia yra sklypo tikroji rinkos kaina (12,1 mln. Eur) ir kokią (kokios vertės) investicinę galimybę prarado UAB „Cedruso projektai“, kaip teisingai pažymėta apskųstoje nutartyje, susijęs ne su sužinojimo faktu apie žalą, bet su žalos apskaičiavimo būdu. Pažymėtina, kad žalos dydžio nustatymo būdą lemia pareiškėjos pasirinkimas.
14. Atskirajame skunde apeliantė pripažįsta, kad ji anksčiau kėlė abejones dėl sklypo pardavimo kainos, tačiau teigia, jog neturėjo neabejotinų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti kainos disproporciją. Pažymėtina, kad atsitiktinai sužinota aplinkybė (įvykęs faktas) nepateisina apeliantės pasyvaus elgesio, nesikreipiant dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Apeliantė nenurodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama savo iniciatyva nustatyti papildomus duomenis apie turto vertę (jeigu manė, kad turimi nebuvo pakankami), investicijų perspektyvas ar kitas įrodinėjamų neteisėtų veiksmų pasekmes.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis (pateisinančiomis termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimą), juolab kad terminas praleistas itin žymiai (terminas finansiniams reikalavimas pateikti UAB „Giantus vertinimas“ bankroto byloje pasibaigė 2022 m. gegužės 25 d., vėliausios nustatytos aplinkybės, kurios galėjo pateisinti finansinio reikalavimo nepateikimą, įvyko 2023 m. liepos 5 d.).
16. Jeigu galimiems bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriams būtų leidžiama teikti finansinius reikalavimus bet kada, visiškai nevertinant termino praleidimo objektyvių priežasčių, tai sudarytų pagrindą nemokumo bylų vilkinimui, kreditorių piktnaudžiavimui, o tai iš esmės paneigtų juridinių asmenų bankroto proceso tikslus ir paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-179-881/2023, 2024 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-359-798/2024).
17. Nenustatęs pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su reikalavimo pagrįstumu (juolab, pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.