Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“, AB bankas „Swedbank“, Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, antstoliai Ilona Girdenienė, Vaidas Drungilas, bei atsakovės S. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 50. Abu sutuoktiniai pripažino, kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena kaip šeima, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo neištikima, vartojo alkoholį, atsakovė ėjo iš namų pas kitus vyrus, vedė palaidą gyvenimo būdą. Atsakovė teigė, kad ieškovas vartojo jos atžvilgiu smurtą, ji buvo priversta bėgti iš namų, apsistoti pas kitus asmenis, imti nedarbingumą, nes buvo gėda eiti į darbą su mėlynėmis ant veido.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2019 metų vidurio, o atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio gyvena su kitu vyru, iš namų išėjo, nes su ieškovu gyventi nebebuvo įmanoma dėl jo žeminančio elgesio, vartojamo smurto, nuolatinio girtavimo, bedarbystės, ieškovas pakeitė spynas ir į namus jos neįleidžia, neatiduoda asmeninių daiktų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė įrodinėjo kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau jokių objektyvių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo, nepateikė. Ieškovas teigė, kad atsakovė buvo neištikima, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad byloje pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018-12-14 pažyma apie priimtus dokumentus, apie tai, kad komisariate priimtas prašymas dėl žmonos dingimo, nepatvirtina neištikimybės fakto. Jokių kitų rašytinių įrodymų ieškovas nepateikė. Atsakovė teigdama, kad ieškovas jos atžvilgiu naudojo smurtą, jokių rašytinių įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu teigė, kad į policiją nesikreipė, tikėjosi, kad smurtas liausis, pažymų iš gydymo įstaigų apie patirtus sumušimus, taip pat, nepateikė. Nors teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. nurodė, kad atsakovė pas ją yra atvykusi su mėlynėmis ir sakydavo, kad vyras ją sumušė, tačiau liudytojai šios aplinkybės žinomos tik iš atsakovės pasakojimų, be to, vien tik šios liudytojos paaiškinimai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pakankamas įrodymas ieškovo smurtavimo atsakovės atžvilgiu faktui patvirtinti.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, šeimoje kildavo nesutarimų bendro gyvenimo klausimais, problemų dėl alkoholio vartojimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad jie nesutarė dėl finansinių įsipareigojimų, sutuoktiniai vienas kitą kaltino nepalaikymu morališkai, finansiškai, taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, prasidėję konfliktai. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Nors atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio gyvena su kitu vyru, tačiau ieškovas pripažino, kad jų santuoka faktiškai nutrūko dar 2016 metais, nuo 2016 metų jie negyveno santuokinio gyvenimo, be to, ieškovas taip pat patvirtino, kad pakeitė buto durų spynas ir šiuo metu atsakovė į savo būstą įeiti negali, ten taip pat yra likę ir jos asmeniniai daiktai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti vieno ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, tai nustačius, kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nėra aktualus. Šiuo atveju abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismui konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini.

Po santuokos nutraukimo ieškovo prašymu jam paliktina pavardė – D., atsakovei jos prašymu paliktina pavardė – D. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Abi šalys pripažįsta, kad santuokos metu sutuoktiniai įsigijo automobilį DAEWOO NUBIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio fiziškai jis nebeturi, jis paliktas užsienyje sąvartyne, tačiau iš teismui pateiktos valstybės įmonės „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis nėra išregistruotas, atsakovė priešieškiniu taip pat prašė šį automobilį padalinti natūrą ir jį priteisti ieškovui, todėl automobilis DAEWOO NUBIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, priteistinas ieškovui A. D. asmeninėn nuosavybėn. Kadangi atsakovė priteisti kompensacijos neprašo, šis klausimas nesprendžiamas.

Kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto šalys santuokos metu neįgijo.

Dėl kreditorių

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad turi kreditorius UAB „Plungės šilumos tinklai“, AB bankas Swedbank, SĮ „Plungės būstas“, antstolius Vaidą Drungilą, Iloną Girdenienę. Iš esmės šalys neprieštaravo, kad skola kreditoriui UAB „Plungės šilumos tinklai“ būtų grąžinta šalių lygiomis dalimis, o kitos prievolės įvykdomos solidariai. Nustatyta, kad ginčo dėl prievolių pobūdžio tarp šalių nėra, kreditoriai prieštaravimų taip pat nepareiškė.

Iš teismui pateikto 2018 m. balandžio 16 d. Plungės apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje eL2-1919-669/2018 matyti, kad iš skolininkų A. D. ir S. D. solidariai priteista 183,61 Eur skolos, 33,05 Eur delspinigių ir lygiomis dalimis iš kiekvieno skolininko po 4 Eur kreditoriui SĮ „Plungės būstas“. Iš antstolės Ilonos Girdenienės pažymos matyti, kad likusi neišmokėta skolos suma yra 84,04 Eur. Šalių sutarimu prievolė kreditoriui lieka solidari, kreditorius prieštaravimų nepareiškė.

Iš byloje pateikto 2016 m. birželio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-773-225/2016 matyti, kad iš skolininkų A. D. ir S. D. solidariai priteista 7127,20 skolos, 3 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 6348,15 Eur kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 160 Eur (iš kiekvieno po 80 Eur) Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriui „Swedbank“, AB. Šalių sutarimu prievolė kreditoriui lieka solidari, kreditorius prieštaravimų nepareiškė.

Iš teismui pateikto UAB „Plungės šilumos tinklai“ mokėjimo už šilumą 2020-11-30 pranešimo matyti, kad atsakovei S. D. siųstas pranešimas dėl mokesčio už šilumą, mokėtina suma yra 1162,24 Eur. Tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad skolą kreditorei „Plungės šilumos tinklai“ ieškovas ir atsakovė grąžins lygiomis dalimis. Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. D. ir A. D. priklauso po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), todėl skola kreditoriui UAB „Plungės šilumos tinklai“ yra dalinė, nes kiekvienas bendrasavininkis turi susimokėti jam tenkančią komunalinių mokesčių dalį, todėl šalių susitarimu skola kreditoriui lieka daline ir ieškovas su atsakove grąžins ją lygiomis dalimis, kreditorius prieštaravimų nepareiškė.

Iš teismui pateiktos antstolio Vaido Drungilo pažymos matyti, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0047/17/00335, kurioje susidarė vykdymo išlaidos. Šias išlaidas ieškovas ir atsakovė susitarė grąžinti solidariai, kreditorius prieštaravimų nepareiškė, todėl šalių sutarimu prievolė šiam kreditoriui lieka solidari.

Iš teismui pateiktos antstolės Ilonos Girdenienės pažymos matyti, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0051/17/01600, kurioje liko neišieškotos vykdymo išlaidos bei vykdomoji byla Nr. 0051/18/00790, kurioje taip pat liko neišieškotų vykdymo išlaidų likutis 138,66 Eur, antstolio atlygis – 19,12 Eur. Šalių sutarimu prievolė antstolei Ilonai Girdenienei lieka solidari, kreditorė prieštaravimų nepareiškė.

Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4897 Eur už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį ir grąžintą paskolą.

Byloje kilo ginčas dėl šalių iki santuokos įgyto turto. Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. D. ir A. D. priklauso po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Butas įgytas iki santuokos sudarymo pagal 2004-05-27 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 6590. Iš teismui pateiktos buto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties matyti, kad A. D. ir S. A. dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis (po ½ dalį) perka butą, adresu (duomenys neskelbtini); butas parduotas už 9847 Eur (34 000 Lt), kuriuos pirkėjai sumoka pardavėjams lygiomis dalimis taip: 5503 Eur (19 000 Lt) pirkėjai sumokėjo pardavėjams prieš sutarties sudarymą, o likusius 4344 Eur (15 000 Lt) pirkėjai įsipareigoja pervesti į pardavėjo sąskaitą, gavę kreditą iš AB banko „NORD/LB Lietuva“ ir įkeitę bankui perkamą butą.

Ieškovas teigia, kad nors butas buvo įgytas po ½ dalį, tačiau įsigyjant butą jam tėvai davė 7240 Eur (25 000 Lt) ir visus šiuos pinigus jis panaudojo buto pirkimui, todėl iš atsakovės turi būti priteista pinigų suma už jo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį. Atsakovė neneigė, kad buto įsigijimui ieškovo tėvai davė 7240 Eur (25 000 Lt) ir visi šie pinigai buvo panaudoti buto pirkimui. Likusi nesumokėta 2606 Eur (9000 Lt suma) suma pardavėjams buvo sumokėta gavus paskolą iš banko, o likusi banko paskolos suma 1738 Eur (6000 Lt) buvo panaudota buto remontui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš banko gavo 4344 Eur (15 000 Lt) sumą, dalį, t. y. 2606 Eur (9000 Lt) banko paskolos AB bankui „NORD/LB Lietuva“ šalys atidavė santuokos metu, o kitą dalį paskolos, t. y. 2754,11 Eur, sumokėjo ieškovo mama M. D..

Byloje nustatyta, kad šalys iki santuokos sudarymo (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), įgijo po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2004-05-27 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 6590. Iš byloje esančios 2005-09-09 dovanojimo sutarties matyti, kad M. D. ir S. D. dovanoja sūnui A. D. 7240 Eur (25 000 Lt), paskolos grąžinimui. Tačiau nepaisant ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis įsigyjant po ½ dalį buto sumokėjo didesnę pinigų sumą, byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų buvęs susitarimas kompensuoti tą dalį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovo reikalaujamą sumą. Teismas, taip pat, nenustatė, kad šalis būtų sieję paskolos teisiniai santykiai ar kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovės priteisti prašomą sumą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad būtent šalių susitarimu ieškovas sumokėjo didesnę dalį pinigų ir nagrinėjamu atveju neturi reikšmės iš kur ieškovas tuos pinigus gavo. Pažymėtina, kad turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, šiam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir ieškovo bandymas įrodinėti aplinkybes, nurodytas CK 3.89 straipsnyje (asmeninė sutuoktinių nuosavybė), neturi teisinio pagrindo, kadangi šios teisės normos taikomos tik turtui, įgytam po santuokos sudarymo. Be to, teismas pažymi, kad ir atsakovė iki santuokos sudarymo paveldėjo mamos turtą, kurį pardavė iki santuokos sudarymo (2005-02-10 paveldėjimo teisės liudijimas; 2006-02-24 buto pirkimo – pardavimo sutartis), o dalį gautų lėšų panaudojo bendriems poreikiams tenkinti, t. y. šalių vestuvėms, šalių turimo buto apstatymui, baldų, buitinės technikos pirkimui, kas leidžia teigti, kad ir atsakovė savo lėšomis prisidėjo prie bendro turto atsiradimo. Šalys patvirtino, kad iki santuokos sudarymo jos keletą metų artimai bendravo ir kartu gyveno, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. D., ir kadangi šalys planavo tolimesnį gyvenimą kartu, todėl nusprendė įsigyti butą. Taigi, tiek dėl bendro turto, tiek dėl piniginių lėšų tam turtui įsigyti, tarp šalių buvo abipusis susitarimas, byloje taip pat nustatyta, kad buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta ieškovo laisva valia, nes byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, sutartis patvirtinta notaro, be to, ši sutartis nenuginčyta, sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos nuosavybės dalys, kurios taip pat nėra nuginčytos. Teismas daro išvadą, kad būtent šalių susitarimu ieškovas laisva valia sumokėjo didesnę dalį pinigų įsigyjant šalių butą iki santuokos, byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų buvęs susitarimas kompensuoti ieškovo dengiamą didesnę buto kainą, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas nurodė, kad jo mama M. D. yra sumokėjusi 2754,11 Eur dalį buto paskolos ir pusę šios sumos turėtų jam grąžinti atsakovė. Iš byloje pateikto raštelio matyti, kad S. D. sutinka, jog įsiskolinimą antstoliui Vaidotui Drungilui 2754,11 Eur, sumokėjo M. D.. Teismo posėdžio metu atsakovė, taip pat, patvirtino, kad šią sumą sumokėjo ieškovo mama.

CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Ši bendroji teisės norma nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). CK 6.50 straipsnio 3 dalis nustato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Ginčo atveju tai reiškia, kad M. D. yra sumokėjusi 2754,11 Eur dalį buto paskolos už ieškovą ir atsakovę ir atitinkamai po pusę šios sumos grąžinimo M. D. turi teisę reikalauti iš ieškovo ir atsakovo. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė turi grąžinti pusę šios sumos būtent ieškovui. Byloje nėra duomenų ir šalys neįrodinėja, kad M. D. būtų perleidusi ieškovui reikalavimo teisę į pusę šios sumos, taip pat nėra duomenų ir apie tai, jog būtų įvykusi subrogacija ar koks kitas šalies prievolėje pakeitimas, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl pusės jo motinos už atsakove sumokėtos sumos priteisimo.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo gyvenant santuokoje panaudotas jos asmenines lėšas viso 217,22 Eur. Priešieškinyje nurodė, kad šalių turimo buto įsigijimo kaina buvo 9925 Eur (34 000 Lt) ir kad ji pardavusi jai asmeninės nuosavybės priklausantį turtą už 6516 Eur (22 500 Lt), ji iš šių pinigų sumokėjo bankui 4923,54 Eur (17 000 Lt), o likusią sumą 1593 Eur (5500 Lt) ji panaudojo jau sukurtos šeimos reikalams, o kadangi sutuoktinis nedirbo, tai ½ dalis jos asmeninių lėšų panaudoti ieškovo asmeniniams reikalams, todėl pusę šios sumos turi būti priteista iš ieškovo.

Iš byloje esančio 2005-02-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad po S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldi turtą duktė S. A.; paveldimą turtą sudaro – butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, kurios yra sąskaitoje AB banke „Hansabankas“. Iš 2006-02-24 buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad S. A. parduoda L. G. butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini); nurodytas butas parduotas už 22 500 Lt. Iš byloje pateikto pakvitavimo matyti, kad S. A. šiuos pinigus yra gavusi.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė priešieškinyje nurodytos sumos 4923,54 Eur (17 000 Lt), t. y. dalies gautos pardavus jos paveldėtą turtą, bankui neįmokėjo, šias aplinkybes patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigus, gautus už paveldėtą turtą, panaudojo įvairių poreikių tenkinimui, asmeninių skolų mokėjimui, paminklo pastatymui, vestuvių iškėlimui, šeimos buities sąlygų gerinimui, buitinės technikos, baldų pirkimui, bendro turto išlaikymui, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 217,22 Eur sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė taip pat priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo ½ dalį jos įmokėtų įmokų bankui AB „Swedbank“, kurias ji sumokėjo iš savo gauto darbo užmokesčio, viso 2609 Eur.

Byloje nustatyta, kad 2013-09-18 AB Swedbank suteikė ieškovui ir atsakovei bendrą 10366,67 Eur paskolą, pastato, kuriame yra šalims priklausantis butas, renovacijai. Šalys patvirtino, kad dalis paskolos buvo grąžinta, tačiau paskui dėl lėšų stygiaus, paskola nebuvo mokama, todėl susidarė skola, kuri priteista teismo sprendimu. Iš byloje pateikto 2016 m. birželio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-773-225/2016 matyti, kad iš skolininkų A. D. ir S. D. solidariai priteista 7127,20 skolos, 3 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 6348,15 Eur kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 160 Eur (iš kiekvieno po 80 Eur) Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriui „Swedbank“, AB.

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. CK 3.88 str. 1 dalies 5 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taigi kito sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskolą bankui už namo renovaciją dengė iš bendro sutuoktinio turto ir visai nesvarbu, kad paskola buvo mokama iš jos darbo užmokesčio, be to, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pradžioje paskolą bankui mokėjo ieškovas, o paskui ji, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė skolą grąžino iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto gautų pajamų, ieškovas neturi prievolės mokėti atsakovei kompensacijos.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti ieškinio senaties institutą reikalavimui dėl ieškovo prašomos priteisti 4897 Eur sumos iš atsakovės.

Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo galbūt pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, o pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 36 punktas).

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip ir bet kuris kitas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 26 punktas).

Atsižvelgus į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, į dispozityvumo ir betarpiškumo principus (CPK 13, 14 straipsniai) bei įvertinęs bylos medžiagą, procesinių dokumentų ir atsakovės bei jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžiuose turinį, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturi pareigos spręsti klausimų, susijusių su ieškinio senaties instituto taikymo reikalavimui priteisti skolą iš atsakovės, kadangi taikyti ieškinio senaties instituto atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neprašė. Atsakovei nesuformulavus prašymo taikyti ieškinio senatį, ieškovas neturėjo galimybės nurodyti savo pozicijos šiuo klausimu. Taigi, teismui ėmus nagrinėti byloje nepareikštą materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą, būtų pažeisti pamatiniai šalių rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12,17 straipsniai), taip pat būtų pažeistas ir draudimas peržengti byloje pareikštus reikalavimus, įtvirtintas CPK 265 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui ir atsakovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 50), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. D. palikti pavardę – D., atsakovei S. D. palikti pavardę – D..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti automobilį DAEWOO NUBIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės.

Prievolę kreditoriui Savivaldybės įmonei „Plungės būstas“ pagal 2018 m. balandžio 16 d. Plungės apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje eL2-1919-669/2018, po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo A. D. ir atsakovės S. D. prievole.

Prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB pagal 2016 m. birželio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-773-225/2016, po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo A. D. ir atsakovės S. D. prievole.

Prievolę uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ po santuokos nutraukimo pripažinti daline ieškovo A. D. ir atsakovės S. D. prievole, nustatant, kad ieškovas ir atsakovė skolą kreditoriui grąžins lygiomis dalimis.

Prievolę kreditoriui antstoliui Vaidui Drungilui vykdomojoje byloje Nr. 0051/17/01600, po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo A. D. ir atsakovės S. D. prievole.

Prievolę kreditoriui antstolei Ilonai Girdenienei vykdomosiose bylose Nr. 0051/17/01600, Nr. 0051/18/00790, po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo A. D. ir atsakovės S. D. prievole.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.