Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Baltijos finansų korporacija“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės UAB „Una“ atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, trečiajam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Baltijos finansų korporacija“ ieškinį atsakovei UAB „Una“, tretiesiems asmenims A. D., G. B. ir R. S. dėl be pagrindo įgytų lėšų (avanso) grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys A. D., G. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą bei laiką jiems pranešta tinkamai (b.l. 88–89, 101–102), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

UAB „Jarimpekso investicija“ yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (b.l. 65), todėl teismo nutartimi šis trečiasis asmuo pašalintas iš bylos (CPK46-48).

Posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl sunkios ekonominės padėties, bankui atsisakius suteikti kreditą. Taip pat atsakovė privalėjo atlikti įskaitymą arba reikšti reikalavimus dėl netesybų ir nuostolių, tačiau to nepadarė, todėl sumokėtas avansas turi būti grąžintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-03-07 tarp ieškovės UAB „Baltijos finansų korporacija“ ir atsakovės UAB „Una“ ir UAB „Jarimpekso investicija“ buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, pagal kurią pardavėjai (atsakovė UAB „Una“ ir UAB „Jarimpekso investicija“) įsipareigojo pirkėjui (ieškovei UAB „Baltijos finansų korporacija“) parduoti žemės sklypą, esantį Minijos g. 63, Klaipėdos mieste, o ieškovė – žemės sklypą nupirkti, sumokėti nustatytą žemės sklypo kainą. Šalys susitarė, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2008-05-05. Pirkėjas sumokėjo pardavėjams 100.000,00 litų avansą, kiekvienam pardavėjui po 50.000,00 Lt (b.l. 7). Iki numatyto termino nesudarius pagrindinės sutarties, 2008-05-23, 2008-06-10 pardavėjai UAB „Una“ ir UAB „Jarimpekso investicija“ pranešė ieškovei, jog terminas sudaryti pagrindinę sutartį pratęsiamas ir pagrindinė sutartis bus sudaroma pas notarą nurodytu laiku, 2008-07-07 notaro išduotas liudijimas patvirtina, jog pareiškimas ieškovei buvo įteiktas (b.l. 26–31). Tačiau pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Ginčas šioje byloje kilo dėl avanso, neįvykdžius preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, grąžinimo

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Pagal CK 6.165 str. įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Šalių susitarimai atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šalių išreikštą valią, turi įvertinti, kaip kvalifikuoti pagal preliminarųjį susitarimą perduotus pinigus.

Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog pagal CK 6.165 str. 5 d., jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir pinigai laikomi perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl gali būti reikalaujama juos grąžinti pagal CK 6.237 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-04 nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011). Tačiau ne visais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesudarius pagrindinės sutarties, avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis neturi teisės reikalauti grąžinti jų, jei iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje numatė, kad pagrindiniam sandoriui neįvykus dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės, sumokėta pinigų suma negrąžinama (sutarties 4.5 punktas). Taigi preliminariosios sutarties turinys patvirtina, kad šalys preliminariojoje sutartyje nustatė prievolės užtikrinimo būdą – netesybas (CK 6.71 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas, bylos Nr. 3K-P-382/2006).

Pagal CK 6.165 str. 4 d. civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma, gali būti taikomos esant neteisėtiems asmens veiksmams. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose, kaip civilinės atsakomybės sąlyga dėl netesybų pagrindo, yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu būtų pripažinta ieškovės kaltė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, būtų pagrindas ieškovės sumokėtą avansą, kaip atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovės minimaliems nuostoliams, patirtiems ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginti.

Byloje nustatyta, jog šalys 2008-03-07 sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią UAB „Una“ (kartu su bendrasavininku UAB „Jaripekso investicija“) įsipareigojo parduoti, o UAB „Baltijos finansų korporacija“ nupirkti žemės sklypą, esantį Minijos g. 63, Klaipėdos mieste (b. l. 7). Byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės ketinimai dėl turto pirkimo–pardavimo buvo realūs ir rimti. Pirkėjas sumokėjo pardavėjui UAB „Una“ 50.000,00 litų avansą. Sutartyje šalys aptarė netesybų mokėjimo sąlygas, t.y. šalys nustatė, jog jeigu pirkėjas atsisakys pirkti sutartyje nurodytą turtą, pirkėjo sumokėtas avansas negrąžinamas, tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys parduoti pirkėjui minėtą turtą – grąžins pirkėjui sumokėtą avansą. Šalys nustatė, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2008-05-05. Preliminarios sutartis 1.2 punkte nurodyta, kad pirkėjas ir pardavėjas įsipareigoja pasirašyti pagrindinę sutartį iki 2008-05-05. Praleidus šį terminą dėl pirkėjo kaltės pardavėjai įgauna teisę vienašališkai nustatyti kitą pagrindinės sutarties pasirašymo datą. Iš 2008-05-21 pardavėjo rašto adresuoto UAB „Baltijos finansų korporacija“ vadovui A. D. matyti, kad vadovaujantis tarp šalių pasirašytos sutarties 1.2 punktu pagrindinės sutarties pasirašymo terminas pratęstas ir pranešta, jog pagrindinės sutartis bus sudaroma 2008-06-10. 2008-06-10 pranešimu pagrindinės sutarties pasirašymo terminas pratęstas ir pirkėjui pranešta, jog pagrindinės sutartis bus sudaroma 2008-07-01. 2008-05-23 ir 2008-06-10 ir 2008-07-01 Kauno m. 14-ojo notaro biuro notaro patvirtinti pareiškimai ir liudijimas apie dokumentų įteikimą ieškovei patvirtina, jog sandorio sudarymui buvo numatytos datos– 2008-06-10, vėliau 2008-07-01. Jokių areštų, apribojimų ar trečiųjų asmenų pretenzijų, darančių minimos žemės pardavimo negalimu – nebuvo (b.l. 29). Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirkėjas nei numatytu laiku, nei anksčiau, nei vėliau į notarų biurą neatvyko, taip pat nėra duomenų, kad apie tai pranešė pardavėjams. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tai reiškia, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t.y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių arba netesybų atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Ieškovė ieškinyje nenurodo dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovo ir buvusio ieškovės vadovo A. D. nurodytos aplinkybės, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta bankui atsisakius suteikti kreditą, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Kaip teigia atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo R. S., šalims nesudarius pagrindinės sutarties iki numatyto termino – 2008-05-05, šalys ne kartą bendravo telefonu ir derino pagrindinės sutarties pasirašymo datą, kadangi jokių objektyvių kliūčių tam nebuvo nei iš ieškovės, nei iš atsakovės pusės, ieškovės vadovas A. D. vis atidėliodavo galutinę datą, dėl ko pardavėjai išsiuntė rašytinius ir notaro patvirtintus pranešimus. Teismas daro išvadą, jog net ir pasitvirtinus trečiojo asmens A. D. nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su pasikeitusia ekonomine padėtimi ir banko atsisakymu suteikti kreditą, šioje byloje tai neturi esminės reikšmės, nes ieškovė, kaip būsima turto pirkėja, veikdama pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo pareigą įsitikinti finansinėmis galimybėmis įsigyti pageidaujamą turtą. Be to, šias aplinkybes nurodė tik A. D., buvęs ieškovės UAB „Baltijos finansų korporacija“ vadovas nepateikdamas jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, pateikdamas paaiškinimus, atsiųstus elektroniniu laišku, dėl ko teismui nėra galimybės identifikuoti laiško siuntėją (CPK 175-¹, 175-²), tačiau pati ieškovė šių aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ilgą laiką, t.y. daugiau nei 5 metus jokių pretenzijų pardavėjams neturėjo ir dėl avanso grąžinimo nesikreipė. Tokie bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog preliminarios sutarties neįvykdė būtent ieškovė (pirkėjas), neatvykdama sudaryti sandorio, todėl būtent ieškovei tenka sandorio nesudarymo teisinės pasekmės. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdydama preliminariąją sutartį ieškovė nepakankamai bendradarbiavo, todėl nustačius tik vienos iš sutarties šalių, t.y. ieškovės nesąžiningą elgesį dėl pagrindinio sandorio nesudarymo, teismas konstatuoja, kad sandoris neįvyko dėl ieškovės nepakankamo aktyvumo, sąžiningumo ir apdairumo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas avansą įskaityti kaip netesybas, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovė privalo pateikti įrodymus dėl avanso, kaip netesybų, įskaitymo. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.). Kaip matyti iš preliminariosios sutarties turinio, šalys vienarūšių priešpriešinių reikalavimų neturėjo, todėl įskaitymą reglamentuojančios teisės normos šiuo atveju netaikytinos. Taip pat nepagrįsta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog jai atsakovė nepranešė apie tai, kad avansas nebus grąžintas. Kaip teigia byloje atsakovės atstovas ir trečiais asmuo R. S., apie avanso įskaitymą atsakovė pranešė ieškovei (garso įrašo 36 min.). Taigi, laikytina, jog ieškovė nenuneigė aplinkybės, jog apie tai, kad sumokėtas avansas bus įskaitytas kaip netesybos, ji buvo tinkamai informuota. Tai pat pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, atsakovė neturėjo pagrindo reikšti priešieškinio, kadangi kaip matyti, ieškovės sumokėtą avansą atsakovė įskaitė kaip netesybas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovė UAB „Una“ byloje pateikė duomenis, jog ji patyrė 2.420,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 106-109), todėl iš ieškovės priteistina atsakovei UAB „Una“ 2.420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti neprašo, todėl išlaidų priteisimo klausimas nesvarstomas. Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teismui nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-10 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę –areštavo atsakovei UAB „Una“, įmonės kodas 132843764, buveinės adresas – Kauno m. sav. Kauno m. A. B. g. 19A-24, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 50.000,00 Lt sumos (b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 150, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Baltijos finansų korporacija“ 2.420,00 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Una“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Una“, įmonės kodas 132843764, buveinės adresas – Kauno m. sav. Kauno m. A. B. g. 19A-24, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 50.000,00 Lt sumos, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.