Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „BENU Vaistinė Lietuva“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, ir atsakovo priešieškinį dėl pirmumo teisės pažeidimo ir įpareigojimo atnaujinti nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, jog UAB „Benu Vaistinė Lietuva“ turi pirmumo teisę atnaujinti 2014-06-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S94-1155 bei įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybės administraciją atnaujinti nuomos sutartį papildomam 5 metų terminui, taip pat, priteisti iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje aiškinama, kad esant nuomos sutarties šalių susitarimui dėl nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį pasibaigus jos terminui, toks susitarimas sutarties šalims nustato atitinkamas teises ir pareigas. Nustačius, kad nuomininkas nėra pažeidęs nuomos sutarties sąlygų, jas vykdė tinkamai, yra pagrindas su nuomininku atnaujinti nuomos teisinius santykius neskelbiant naujo viešo konkurso dėl patalpų nuomos. Nagrinėjamu atveju „Benu Vaistinė“ aiškiai išreiškė valią dėl nuomos sutarties atnaujinimo, kadangi tinkamai vykdė visus nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl savivaldybė privalo atnaujinti nuomos sutartį su „Benu Vaistine“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys atmestinas.

Nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį reglamentuojančiame CK 6.482 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.482 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nėra imperatyvi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-23/2018, Nr. e3K-3-331-403/2019 ir kt). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

Taigi, savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, nustatydama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialaus turto nuomos tvarką, priimdama sprendimus, susijusius su konkrečių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nuosavybės teisės objektų nuoma, privalo vadovautis anksčiau minėtu efektyvumo principu, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Kaip žinia, iš nuomos sutarties, kuri yra atlygintinė, nuomojamo turto nuomotojo gaunama nauda pirmiausiai pasireiškia nuomos mokesčio forma, o maksimali nauda – kiek įmanoma didesnio nuomos mokesčio gavimu. Atsižvelgiant į tai, kad turto nuomos viešo konkurso organizavimo tikslas yra sudaryti sutartį su asmeniu, kuris sutinka mokėti didžiausią nuomos mokestį, savivaldybės turto nuoma viešo konkurso būdu vertintina kaip atitinkanti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą efektyvumo principą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo pasirinktas elgesys (atsisakymas atnaujinti nuomos sutartį su atsakovu) ne tik atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau tuo pačiu užtikrina skaidrią savivaldybei priklausančio turto nuomos tvarką bei Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai atsakovas neišsikėlė iš jam pagal sutartį perduotų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir atsakovą iškeldinti. Teismas, įvertinęs veiklos pabūdį, kurį užimtose patalpose vykdo atsakovas, sprendžia, kad ieškovo prašomas nustatyti 1 mėnesio terminas, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovui savanoriškai išsikelti iš užimtų patalpų yra protingas ir sąžiningas, todėl toks terminas yra nustatytinas.

Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi nurodyti sprendime dėl ginčo esmės (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Veiksmai, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, pagal kasacinio teismo praktiką yra išimtinai susiję su atsakovu (pavyzdžiui, tėvų pareigų vykdymas), arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo vykdomos veiklos pobūdžio (prekyba vaistais, medikamentais, medicinėmis priemonėmis ir pan.) išsikraustyti iš užimtų patalpų be neproporcingos žalos medicininėms prekėms gali tik pats atsakovas, kadangi medikamentų laikymo (saugojimo) bei transportavimo sąlygoms užtikrinti yra reikalingos ne tik specialios sąlygos, bet ir žinios, kaip tai padaryti. Taigi, teismas taiko įstatyme įtvirtintus padarinius – 100 Eur dydžio baudą atsakovui už kiekvieną pradelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą nustatytais terminais, išieškant baudą iš kaltosios šalies ieškovo naudai (CK 6.61 str. 2 d., CPK 273 str., 771 str.). Teismo įsitikimu baudos paskyrimas atitika teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei skatina atsakovą savanoriškai įvykti teismo sprendimą nustatytasi terminais.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 339,26 Eur turtinę žalą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas 339,26 Eur reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas dėl neteisėtų veiksmų, t. y. savavališkai neišsikeldamas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, padarė ieškovui žalą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas iki šiol naudojasi ginčo patalpomis. Ieškovas nurodo, kad 339,26 Eur turtinę žalą sudaro negautas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2019-06-11 iki 2019-09-16.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismo sprendime jau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš ginčo patalpų nėra išsikėlęs iki šiol, todėl toks atsakovo elgesys pasibaigus nuomos sutarčiai pripažintinas neteisėtu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl negautų pajamų įrodinėjimo yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Atsakovui ir po nuomos sutarties pasibaigimo neišsikeliant iš ginčo patalpų ir jomis toliau naudojantis atsiranda pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui dėl to kyla neigiamos pasekmės, kadangi ieškovo nuosavybės teisė yra pažeidžiama, o tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neišsikėlimo) ir pasekmių (ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo) yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Savo nuosavybės teisę ieškovas gina reikšdamas negatorinį ieškinį. Matyti, kad ieškovas pasirinko poziciją jam padarytą turtinę žalą prilyginti nuomos mokesčiui, kurį ieškovas būtų gavęs už laikotarpį nuo 2019-06-11 iki 2019-09-16, jei tarp šalių nuomos sutartis būtų pratesta pirminėmis sąlygomis. Teismo nuomone, ieškovas prašo priteisti protingo dydžio žalą, imant domėn, kad pačio atsakovo elgesys (delsimas išsikelti iš užimtų patalpų) rodo, jog užimtos patalpos yra vertingos komercinei veiklai vykdyti ir tokio dydžio nuomos mokestį, ieškovas gali pagrįstai tikėtis gauti iš bet kurio išsinuomoti patalpas suinteresuoto asmens.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, matyti, kad 6 procentų palūkanos gali būti priteistos tik tuo atveju, jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.) (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Taigi, išvestinis ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra tenkintinas tik iš dalies ieškovui priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi ieškovas yra viešasis juridinis asmuo. Tokios pat pozicijos savo praktikoje šiuo klausimu laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-400/2005, Nr. 3K-3-422/2013 ir kt.).

Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškinys yra tenkintinas iš dalies, o priešieškinys atmestinas. Atmetus priešieškinį atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tenkinus ieškinio pagrindinius reikalavimus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą yra priteistinas 90 Eur žyminis mokestis (75 + 15) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai), kadangi procesiniai dokumentai teismui buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra tenkintas iš dalies. Teismas, įvertinęs, kad ieškovui iš atsakovo yra priteista ne 6, o 5 procentų dydžio metinės palūkanos, sprendžia, jog skirstant bylinėjimosi išlaidas 3,45 Eur dydžio bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovą UAB „BENU Vaistinė Lietuva“, į. k. 135874035, iš ieškovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, į. k. 188774975, priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 5799-2003-6013, esančių adresu Krantinės g. 30, Kupiškyje, su visais atsakovui priklausančiais daiktais.

Nustatyti atsakovui UAB „BENU Vaistinė Lietuva“, į. k. 135874035, 1 (vieno) mėnesio terminą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, savanoriškai išsikelti iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, o pasibaigus šiam terminui už kiekvieną pradelstą dieną atsakovui skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą ieškovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos naudai.

Priteisti ieškovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, į. k. 188774975, iš atsakovo UAB „BENU Vaistinė Lietuva“, į. k. 135874035, 339,26 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 26 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „BENU Vaistinė Lietuva“, į. k. 135874035, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.