Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. e2-366-524/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2-366-524/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Atsakovas
R. Ž.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-366-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00147-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.11.18; 3.4.3.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. G., atsakovui R. Ž., jo atstovui advokatui O. D., atsakovės bankrutuojančios UAB ,, Robrona“ atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Robrona“, atsakovui R. Ž. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2019 m. spalio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp LUAB „Robrona“ ir R. Ž., niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog ieškovė yra LUAB „Robrona“ kreditorė. 2019-07-30 BUAB „Robrona“ kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas darbotvarkės klausimas, susijęs su reikalavimo teisės pardavimu vykdomojoje byloje, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Kreditorių susirinkime buvo nutarta pardavinėti reikalavimo teisę išieškoti iš skolininko M. C. 29 719,55 Eur vykdomojoje byloje Nr. e2-2213-799/2017 viešo skelbimo būdu, nustatant pradinę pardavimo kainą 7669,00 Eur . Nepardavus, viešo skelbimo būdu reikalavimo teises vykdomojoje byloje pardavinėti antrą kartą, sumažinant kainą 30 proc. nuo pirminės pardavimo kainos, nustatant pradinę pardavimo kainą 5368,00 Eur. Nepardavus antrą kartą, viešo skelbimo būdu reikalavimo teises vykdomojoje byloje parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne už mažesnę nei 3000,00 Eur kainą. Skelbimus skelbti www.skelbiu.lt, taip pat pasiūlyti skolų išieškojimo bendrovėms. Protokolu buvo nuspręsta kainos didinimo intervalą nustatyti 100,00 Eur. 2019-09-11 ieškovei el. paštu bankroto (nemokumo) administratorė S. Š. pateikė informaciją apie skelbimą ir nurodė, kad reikalavimo teisė yra parduodama už 5368,00 Eur sumą. Ieškovas 2019-10-29 el. paštu iš VšĮ „Credibell“ administracijos gavo informaciją apie tai, kad pagal viešą skelbimą 2019-10-08 ji pasiūlė už reikalavimo teisę 5368,00 Eur sumą (t. y. pradinę nustatytą kainą). 2019-10-14 ši įmonė gavo atsakymą iš bankroto (nemokumo) administratorės, kad šios įmonės pasiūlyta suma buvo mažesnė už kito pasiūlymo sumą, todėl parduoti reikalavimo teisės negali. Kadangi ši įmonė buvo suinteresuota įsigyti reikalavimo teisę, pagal jos duomenis 2019-10-16 išsiuntė bankroto (nemokumo) administratorei patikslintą pasiūlymą įsigyti reikalavimo teises už 5700,00 Eur sumą. VšĮ „Credibell“ administratorės prašė informuoti apie pasiūlymą ir įmonės kreditorius. Tačiau 2019-10-16 administratorė atsakė, kad reikalavimo teisės parduotos. 2019-10-16 buvo gautas atsakymas, kuriame administratorė nurodė, jog ji reikalavimo teises pardavė didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui už 5500,00 Eur sumą (t. y. net 200 eurų pigiau, nei pasiūlė VšĮ „Credibell“).

Šalies argumentai

3. Ieškovė ieškinyje teikia teisinį įvertinimą ir nurodo, jog ginčijamas sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, kadangi bankroto (nemokumo) administratorė nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų dėl tokio sandorio sudarymo, be to, pažeidė jai kreditorių susirinkimo metu nustatytas kompetencijos ribas. Neatmetama galimybė, jog sandoris buvo sudarytas iš anksto piktavališkai susitarus su pirkėju, turint tikslą reikalavimo teisę parduoti konkrečiam asmeniui. Reikalavimui taip pat taikytinos ir actio Pauliana nuostatos.

4. Ieškinio motyvuojamojoje dalyje yra nurodoma kasacinio teismo praktika.

5. Ieškovė akcentuoja, kad bankroto (nemokumo) administratorė nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, paminėtomis anksčiau, ir pažeidė kreditorių 2019-07-30 susirinkimo metu protokole 07 nustatytą reikalavimo teisės pardavimo tvarką, t. y. laikytis nustatyto kainos didinimo intervalo — 100,00 Eur. Kaip matyti iš pateikiamų su ieškiniu įrodymų, bankroto (nemokumo) administratorė gavo kitos potencialiai reikalavimą norėjusios įsigyti įmonės pasiūlymą, todėl, esant ne vienam potencialiam pirkėjui, laikydamasi kreditorių nustatytos procedūros, privalėjo informuoti tokius pirkėjus apie galimą kainos didinimo intervalą ir gavusi didesnį pasiūlymą apie jį informuoti kitą potencialų pirkėją, pasidomėti, ar kaina nebus didinama. Nemokumo administratorė ne tik šios pareigos neįvykdė, bet ir VšĮ „Credibell“ pateikus didesnį pasiūlymą, kuris buvo didesnis 200 Eur, atsisakė tokį pasiūlymą priimti, nes neva sandoris jau buvo sudarytas su kitu pirkėju.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodo, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog su reikalavimo teisę įsigijusiu pirkėju susitarimas buvo sudarytas iš anksto ir galbūt dėl to neteisėtos finansinės naudos galėjo turėti nemokumo administratorė. Todėl toks sandoris taip pat prieštarauja ir viešajai tvarkai bei gerai moralei (LR CK 1.81 str.).

Atsiliepimas

7. Atsakovė LUAB ,,Robrona“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir juo prašo ieškinį atmesti.

8. Atsiliepime nurodo, jog 2019-10-16 VšĮ „Credibell“, atsižvelgdama į 2019-10-14 bankroto administratorės pranešimą dėl pardavimo rezultato, pasiūlė nupirkti reikalavimo teisę už 5700,00 Eur. Nurodytas pasiūlymas pateiktas jau pasibaigus skelbimo galiojimo terminui (2020 m. spalio 16 d. 10 val 00 min.).

9. Atsakovė nurodo, kad šis paskutinis VšĮ „Credibell“ 2019-10-16 pakartotinis pasiūlymas yra galbūt piktavališko susitarimo tarp skolininko M. C. ir VšĮ „Credibell“ rezultatas. Tai patvirtina šios aplinkybės. 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš skolininko M. C. buvo priteista 29 529,55 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. 2017 m. rugpjūčio 23 d. M. C. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo įtrauktas į BUAB „Robrona“ kreditorių sąrašą su 2942,82 Eur finansiniu reikalavimu. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Išskirtinio būsto statyba“, kurios vadovas yra tas pats M. C., taip pat buvo įtraukta į BUAB „Robrona“ kreditorių sąrašą su 33218,87 Eur finansiniu reikalavimu (civilinė byla Nr. eB2-1156-479/2017). Skolininkas M. C., atstovaudamas kreditorei UAB „Išskirtinio būsto statyba“, 2019 m. spalio 15 d. 19.41 val. pateikė prašymą suteikti informaciją dėl jo asmeninės skolos pardavimo. 2019 m. spalio 16 d. 9 val. 41 min. bankroto administratorė pateikė atsakymą, kad reikalavimo teisės buvo parduotos fiziniam asmeniui už 5500,00 Eur sumą. Nurodytame administratorės rašte nebuvo skelbta ir, be to, nebuvo ir paties kreditoriaus prašoma kitų dalyvavusių reikalavimo teisių pardavimo procese asmenų pavadinimo, adreso ir pasiūlymo pirkti reikalavimo teisę sumos. Tačiau jau 2019-10-16 9 val. 58 min. gautas papildomai iš VšĮ „Credibell“ siūlymas padidinti reikalavimo teisės pirkimo sumą iki 5700,00 Eur sumos, t. y. galbūt jau žinant kito pirkėjo pasiūlytą 5500,00 Eur kainą. Apie glaudžius ryšius su VšĮ „Credibell“ patvirtina ir ieškinyje pats ieškovas, nes, nežinodamas apie kitus asmenis, dalyvavusius reikalavimo teises pirkime, ieškinyje nurodo, kad 2019-10-23 el. paštu iš VšĮ „Credibell“ administracijos gavo informaciją apie reikalavimo teisių pardavimą. Taigi ieškovas pats patvirtina, kad kartu su VšĮ „Credibell“ dalyvavo reikalavimo teisių pirkimo procese, piktnaudžiavo įstatymų suteikiamomis kreditoriaus teisėmis ir procesinėmis teisėms,, tuo akivaizdžiai siekdamas padėti išvengti civilinės atsakomybės savo vadovui ir skolininkui M. C.

Šalies argumentai

10. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinio reikalavimus.

11. Ieškovė dublike nurodo, jog atsakovė teigia, kad pakartotinis VšĮ „Credibell“ pasiūlymas pateiktas jau pasibaigus skelbimo terminui, tačiau pabrėžia, kad atsakovė informavo VšĮ „Credibell“ apie tai, kad jos pasiūlymas nepriimtinas, tik 2019-10-14, vietoje to, kad, gavusi 2 pasiūlymus 2019-10-08, kitą darbo dieną būtų informavusi VšĮ „Credibell“, kad yra tiekėjas, kuris pasiūlė didesnę sumą, ir kad šis potencialus pirkėjas taip pat galėtų pasiūlyti dar didesnę kainą (iš ko kreditoriai tik išloštų), tikėtina, jau po reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo su R. Ž. Atsakovė savo atsiliepime teikia įvairiausias prielaidas apie galimus sąmokslus, ieškovė triplike nurodo, taip pat gali daryti prielaidas, kad atsakovė itin skubotai įvykdė pardavimą dėl to, kad su R. Ž. buvo susitarusi dėl šio sandorio iš anksto ir galbūt galėjo gauti iš šio sandorio kokios nors naudos. Galbūt dėl to atsakovė vengė pateikti ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Beje, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė iki šiol nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad už reikalavimo teises R. Ž. būtų sumokėjęs.

Atsiliepimas

12. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame prašo atmesti ieškinį.

13. Atsakovė triplike papildomai nurodo, jog ieškovė, nepaneigdama atsakovo išdėstytų 2020-05-15 atsiliepime argumentų dėl galimo pačio atsakovo piktavališko susitarimo su reikalavimo teisės pirkėja VšĮ „Credibell“, dublike nurodo, kad, negavus daugiau (200,00 Eur) už reikalavimo teisės perleidimą, galbūt pats bankroto administratorius piktavališkai susitarė su pirkėju, turėdamas tikslą reikalavimo teisę parduoti konkrečiam asmeniui ir iš to turėti naudos. Tokie ieškovės argumentai, išdėstyti dublike, yra visiškai niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti. Reikalavimo teisės pardavimas, priešingai, nei teigia pati ieškovė dublike, vyko nepažeidžiant 2019-07-30 kreditorių susirinkimo nutarimo, skaidriai ir gauta 5500,00 Eur suma viršijo numatytą šio nutarimo minimalią pardavimo kainą (3000,00 Eur). Apie reikalavimo teisės pardavimą ieškovė buvo gerai informuota, tai patvirtina 2019-10-18, 2019-11-01, 2019-11-18 ieškovės siųsti elektroniniu paštu laiškai bankroto administratorei, 2019-12-13 įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame dalyvavo ir pats ieškovės atstovas (skolininkas) M. C., kuris jokių pastabų, pretenzijų pirmuoju darbotvarkės klausimu, įskaitant ir informaciją apie reikalavimo teisės pardavimą, nei žodžiu, nei balsavimo raštu biuletenyje nepateikė ir balsavo „už“ pateiktos informacijos informatyvumą bei išsamumą. Be to, ieškovė kreditorių susirinkime patvirtinta informacijos teikimo kreditoriams tvarka, pasirašiusi konfidencialumo sutartį, turėjo teisę susipažinti su pateikiamos informacijos medžiaga (išskyrus asmens duomenis), įskaitant ir ieškovės reikalaujamą mokėjimo už reikalavimo teisės perleidimą dokumentą (pridedamas prie tripliko). 2019-11-01 rašytame elektroniniame laiške bankroto administratorei nurodo, kad atvyks 2019-11-04 susipažinti su bankroto byla, tačiau neatvyko.

14. Atsakovė triplike prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 str.

15. Ieškinyje R. Ž. buvo nurodytas kaip trečiasis asmuo, tačiau 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje ieškovei buvo pasiūlyta pakeisto jo procesinę padėtį į atsakovo.

Šalies argumentai

16. 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė prašymą pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo, prašymas buvo patenkintas teisėjos rezoliucija ir pakeista R. Ž. procesinė padėtis į atsakovo.

Atsiliepimas

17. 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovas R. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.

18. Atsiliepime atsakovas R. Ž. nurodo, kad, 2019 m. rugsėjo 26–27 d. interneto svetainėje www.skelbiult radęs skelbimą dėl reikalavimo teisės į skolininką M. C. pardavimo už pradinę 5368,00 Eur kainą, 2019-10-08 9 val. 00 min. pateikė prašymą-siūlymą reikalavimo teisę vykdomojoje byloje įsigyti už 5500,00 Eur. Kadangi anksčiau minėta kaina buvo pasiūlyta tinkamai, laiku ir buvo didžiausia, todėl 2019-10-08 ir buvo pasirašyta ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis.

19. Atsakovas R. Ž. atsiliepime akcentuoja tai, kad skolininkas M. C., kuris yra UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovas, ne kartą skambino jam kaip naujajam kreditoriui, siūlė šią reikalavimo teisę perparduoti jam, tačiau nesugebėjo suformuluoti (sudėlioti) šios turtinės teisės įsigijimo sąlygų, todėl šis klausimas taip ir liko neišspręstas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašymus, paaiškino, kad po atsakovo R. Ž. paaiškinimo pasitvirtina išankstinio susitarimo sudarant ginčo sandorį aplinkybės, nes šis atsakovas nieko nepamena. Nurodo, kad galima daryti išvadą, kad 2019 m. spalio 8 d. buvo nuvykta pas administratorę ir buvo pasirašyta sutartis, t. y. sandoris įvyko anksčiau, nei buvo sudaryta sutartis. VšĮ ,,Credibell“ pateikė informaciją visiems kreditoriams, kad ketina dalyvauti varžytynėse. Kreditorių susirinkimo nutarimo nebuvo laikomasi, nes geresnis pasiūlymas buvo 200 eurų didesnis, nei atsakovas pasiūlė, tačiau šis pasiūlymas nebuvo galutinis. Teisingumo įgyvendinimas yra svarbiau nei skaičiai.

21. Teismo posėdyje atsakovas R. Ž. paaiškino, kad jis dalyvavo varžytynėse ir jas laimėjo, nes toks yra jo darbas. Jis bendravo tik su administratore S. Š. ir visus reikalingus rekvizitus sandoriui sudaryti gavo iš jos, sutartį pasirašė ne nuotoliniu būdu. Apie reikalavimo teisės pardavimą buvo viešai paskelbta. 2019 m. spalio 8 d. jis pateikė pasiūlymą, po to sumokėjo ir tada gavo atsakymą, kitų aplinkybių nepamena.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismo posėdyje atsakovės BUAB ,,Robrona“ atstovas R. P. palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašymus, paaiškino, kad VšĮ ,,Credibell“ pateikė pavėluotą pasiūlymą. Ieškiniu yra vilkinama bankroto byla, didinamos administravimo išlaidos. VšĮ ,,Credibell“ pasiūlymas buvo pateiktas po darbo valandų ir skirtumas buvo 200 eurų. Sutartis buvo sudaryta 2019 m. spalio 14 d., o pasiūlymas pateiktas 2019 m. spalio 8 d., atsiliepime į ieškinį yra padaryta klaida dėl datos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad 2018 m.kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš skolininko M. C. buvo priteista 29 529,55 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos BUAB „Robrona“.

24. 2017 m. rugpjūčio 23 d. M. C. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo įtrauktas į BUAB „Robrona“ kreditorių sąrašą su 2942,82 Eur finansiniu reikalavimu.

25. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Išskirtinio būsto statyba“, kurios vadovas yra M. C., taip pat buvo įtraukta į BUAB „Robrona“ kreditorių sąrašą su 33218,87 Eur finansiniu reikalavimu.

26. Skolininkas M. C., atstovaudamas kreditorei UAB „Išskirtinio būsto statyba“, 2019 m. spalio 15 d.1 9.41 min. pateikė prašymą suteikti informaciją dėl jo asmeninės skolos pardavimo.

27. 2019 m. spalio 16 d. 9 val. 41 min. bankroto administratorė pateikė atsakymą, kad reikalavimo teisės buvo parduotos fiziniam asmeniui už 5500,00 Eur sumą.

28. 2019-12-13 įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir pats ieškovės atstovas ir buvęs BUAB „Robrona“ skolininkas M. C., kuris jokių pastabų, pretenzijų pirmuoju darbotvarkės klausimu, įskaitant ir informaciją apie reikalavimo teisės pardavimą, nei žodžiu, nei balsavimo raštu biuletenyje nepateikė ir balsavo „už“ pateiktos informacijos informatyvumą.

29. Byloje nustatyta, kad 2019-07-30 BUAB „Robrona“ kreditorių susirinkime buvo nutarta pardavinėti reikalavimo teisę išieškoti iš skolininko M. C. 29 719,55 Eur vykdomojoje byloje Nr. e2-2213-799/2017 viešo skelbimo būdu ir nustatyti pradinę pardavimo kainą 7669,00 Eur . Nepardavus, viešo skelbimo būdu reikalavimo teises vykdomojoje byloje pardavinėti antrą kartą, sumažinant kainą 30 proc. nuo pirminės pardavimo kainos, nustatant pradinę pardavimo kainą 5368,00 Eur. Nepardavus antrą kartą, viešo skelbimo būdu reikalavimo teises vykdomojoje byloje parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne už mažesnę nei 3000,00 Eur kainą.

Žemesnės instancijos teismas

30. 2019-09-11 ieškovei el. paštu bankroto (nemokumo) administratorė S. Š. pateikė informaciją apie skelbimą ir nurodė, kad reikalavimo teisė yra parduodama už 5368,00 Eur sumą.

31. Ieškovė 2019-10-29 el. paštu iš VšĮ „Credibell“ administracijos gavo informaciją apie tai, kad pagal viešą skelbimą 2019-10-08 šis pirkėjas pasiūlė už reikalavimo teisę 5368,00 Eur

32. Skelbimo, pateikto su atsiliepimu į ieškinį, tekste nurodyta, kad skelbimas galioja 14 dienų nuo 2019-09-24.

33. 2019-10-14 VšĮ „Credibell“ gavo atsakymą iš bankroto (nemokumo) administratorės, kad šios įmonės pasiūlyta suma buvo mažesnė už kito pasiūlymo sumą, todėl parduoti reikalavimo teisės negali.

34. VšĮ „Credibell“ 2019-10-16 išsiuntė bankroto administratorei patikslintą pasiūlymą įsigyti reikalavimo teises už 5700,00 Eur sumą.

35. 2019-10-16 administratorė atsakė, kad reikalavimo teisės parduotos. 2019-10-16 buvo gautas atsakymas, kuriame administratorė nurodė, jog ji reikalavimo teises pardavė didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui už 5500,00 Eur sumą.

36. 2019-10-14 mokėjimo pavedimas, pateiktas su tripliku, įrodo, kad atsakovas R. Ž. sumokėjo 5500,00 Eur už įsigytą reikalavimo teisę į M. C. ir sudarė sutartį.

37. Ieškovė nurodo ieškinio motyvuojamojoje dalyje kasacinio teismo praktiką.

38. Ieškovė nurodo, kad bankroto (nemokumo) administratorė nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, paminėtomis anksčiau, ir pažeidė kreditorių 2019-07-30 susirinkimo metu protokole nustatytą reikalavimo teisės pardavimo tvarką, t. y. laikytis nustatyto kainos didinimo intervalo – 100,00 Eur, nes bankroto (nemokumo) administratorė gavo VšĮ „Credibell“ pasiūlymą, todėl, esant ne vienam potencialiam pirkėjui, laikydamasi kreditorių nustatytos procedūros, privalėjo informuoti tokius pirkėjus apie galimą kainos didinimo intervalą ir gavusi didesnį pasiūlymą apie jį informuoti kitą potencialų pirkėją, pasidomėti, ar kaina nebus didinama. Ieškovė nurodo, kad nemokumo administratorė ne tik šios pareigos neįvykdė, bet ir VšĮ „Credibell“ pateikus pasiūlymą, kuris buvo didesnis 200 Eur, atsisakė tokį pasiūlymą priimti, nes neva sandoris jau buvo sudarytas su kitu pirkėju.

Šioje byloje pasisakytina dėl ieškovės nurodomų ginčo sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindų, dėl to, ar atsakovės BUAB ,,Robrona“ administratorė pažeidė kreditorių 2019-07-30 susirinkimo metu protokole nustatytą reikalavimo teisės pardavimo tvarką, dėl ieškovės –kreditorės nurodomo teisių pažeidimo.

39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

40. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

42. Viena iš nurodytų būtinų actio Pauliana sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio.

43. Ieškinyje nurodomų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė ginčo sandorį ginčija tuo pagrindu, kad atsakovė BUAB ,, Robrona“ neprivalėjo su atsakovu R. Ž. sudaryti sandorio, nes buvo pažeista kreditorių nustatyta tvarka ir abi šio sandorio šalys buvo nesąžiningos.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

45. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovė yra bankrutuojančios įmonės kreditorė, o jos vadovas –bankrutuojančios įmonės skolininkas, kurio skolą 29 719,55 Eur vykdomojoje byloje Nr. e2-2213-799/2017 viešo skelbimo būdu nusprendė parduoti BUAB „Robrona“ kreditoriai 2019-07-30 susirinkime, nustatant pradinę pardavimo kainą 7669,00 Eur. Nepardavus, viešo skelbimo būdu reikalavimo teises vykdomojoje byloje pardavinėti antrą kartą, sumažinant kainą 30 proc. nuo pirminės pardavimo kainos, nustatant pradinę pardavimo kainą 5368,00 Eur. Nepardavus antrą kartą, viešo skelbimo būdu reikalavimo teises vykdomojoje byloje parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne už mažesnę nei 3000,00 Eur kainą.

46. Byloje įrodyta, kad toks viešas pasiūlymas buvo suformuluotas skelbime ir jis galiojo 14 dienų nuo 2019-09-24, t. y. iki spalio 8 d.

47. Ginčo reikalavimo teisės į M. C. pardavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas.

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas vienas esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015). Šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per ĮBĮ nustatytas bankroto procedūras. Bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, todėl būtina laikytis įstatyme nustatytos procedūros tiek turtą parduodant varžytynėse, tiek pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką – ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma yra imperatyvi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1729-407/2016).

49. Reikalavimo teisės, kaip ir neparduoto varžytynėse nekilnojamojo turto, pardavimo tvarką įgaliotas nustatyti kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 25 straipsnio 3 dalis). Bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės, kaip ir kito įmonės turto, pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą (reikalavimo teisę), turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus.

50. ĮBĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuota bankrutuojančiai įmonei priklausančios reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją parduodamo turto kainą paprastai nustato kreditorių susirinkimas (komitetas), įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017, 33 punktas). Taigi kreditorių susirinkimas (komitetas) sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, o teismas turi ribotą tokių sprendimų kontrolę, t. y. teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017, 25 punktas).

51. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovė, būdama įmonės kreditore, nebuvo iškėlusi ginčo dėl 2019-07-30 susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nustatyta pradinė pardavimo kaina 7669,00 Eur, o nepardavus nutarta viešo skelbimo būdu reikalavimo teises vykdomojoje byloje pardavinėti antrą kartą, sumažinant kainą 30 proc. nuo pirminės pardavimo kainos, nustatant pradinę pardavimo kainą 5368,00 Eur, todėl šioje byloje nėra pagrindo analizuoti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą.

52. Ši bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisė buvo parduota už 5 500 Eur 2019 m. spalio 14 d., todėl byloje neįrodyta, jog šis kreditorių nustatytas pardavimo būdas buvo neefektyvus ir atsakovės BUAB ,,Robrona“ administratorė turėjo pareigą papildomai reklamuoti parduodamą turtą ar priimti ieškovės nurodomos VšĮ „Credibell“ pateiktą pasiūlymą po įvykusio ginčo pardavimo.

53. Byloje įrodyta, kad VšĮ „Credibell“ 2019-10-16 išsiuntė bankroto administratorei patikslintą pasiūlymą įsigyti reikalavimo teises už 5700,00 Eur sumą, t. y. 200 eurų didesnę sumą, nei siūlė atsakovas R. Ž., pateikdamas 2019 m. spalio 8 d. pasiūlymą per skelbime nurodytą jo galiojimo 14 dienų terminą.

54. Byloje neįrodyta, kad VšĮ „Credibell“ 200 eurų didesnis pasiūlymas, pateiktas po skelbime nurodyto termino, buvo ekonomiškai naudingas įmonės administratorei, dėl kurio ji galėjo atšaukti sudarytą ginčo sandorį.

55. Byloje neįrodyta, kad ginčo sandorio šalys elgėsi nesąžiningai, administratorė nevykdė bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkte nustatyta tvarka, todėl neįrodyta viena iš actio Pauliana sandorio negaliojimo sąlygų – atsakovė BUAB ,,Robrona“ neprivalėjo su atsakovu R. Ž. sudaryti ieškovės ginčijamo sandorio. Priešingai, nesudarius šio sandorio būtų buvusios pažeistos bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių procedūros.

56. Ieškovė ieškinį grindžia ir ginčo sandorio šalių nesąžiningumu, tačiau jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiai įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumo principas turinio CK neatskleistas, tačiau šio principo turinys yra išaiškintas kasacinio teismo praktikoje. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas apibūdina asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, taip pat veikiamą subjektą individualizuojančias savybes, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.

57. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas esant ginčo teisiniams santykiams. Ieškovė nurodo, jog dėl ginčo sandorio buvo susitarta 2019 m. spalio 8 d. ir jis buvo sudarytas ta data. Šiai aplinkybei įrodyti ieškovė nurodo atsiliepime nurodytą 2019 m. spalio 8 d. datą, kurią atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė kaip rašymo apsirikimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl sandorio datos neįrodo ginčo sandorio šalių nesąžiningumo, nes byloje įrodyta, kad ieškovės nurodoma VšĮ „Credibell“ nebuvo pateikusi savo pasiūlymo iki 2019 m. spalio 14 d., nors byloje įrodyta, kad 2019-09-11 ieškovei el. paštu bankroto (nemokumo) administratorė S. Š. pateikė informaciją apie skelbimą ir nurodė, kad reikalavimo teisė yra parduodama už 5368,00 Eur sumą.

58. Ieškovės nurodomas ginčo sandorio šalių bendravimas iki sandorio neįrodo šioje konkrečioje situacijoje, kad būtų neatitikęs protingumo ir teisingumo principų reikalavimų ar prieštaravęs ĮBĮ normoms, imperatyviai reglamentuojančioms administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus.

59. Teismas pripažino atsakovo R. Ž. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, iš jo paaiškinimo nustatyta, kad reikalavimo teisių supirkimas yra jo verslas ir sandorį sudarė tada, kai sumokėjo pinigus, o pasiūlymą pateikė 2019 m. spalio 8 d. Konstatuotina, kad ieškovės motyvai dėl administratoriaus bei atsakovo R. Ž. nesąžiningumo yra tik samprotavimai, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

60. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šalių santykių, nustatytų jau įvykdyta sutartimi, stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) ir sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu. Taigi gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

61. Byloje neįrodyta, kad VšĮ „Credibell“ pateikė 200 eurų didesnį pasiūlymą pagal skelbimą dėl reikalavimo teisės pardavimo per nustatytą terminą, todėl tenkinti ieškinio ir konstatuoti, kad ginčo sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovės BUAB ,,Robrona“ prašymo ieškovei skirti baudą

CPK 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Ieškovui prašant atsakovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu, pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio. Tai daryti CPK nėra uždrausta. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovams priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nustatytas taisykles. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovas R. Ž. pateikė įrodymus, jog turėjo 500 EUR išlaidų advokato pagalbai. Byloje nustatyta, kad atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, advokatas atstovavo atsakovui teismo posėdyje, todėl ši suma neviršija paminėtų Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p.

63. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė RUAB ,,Robrona“ už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, duomenų rinkimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1132,20 Eur atstovui pagal įgaliojimą teisininkui R. P. Įgaliojimas pateiktas 2020 m. rugsėjo 14 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme šiai atsakovei pagal pavedimą atstovavo ne advokatas ar advokato padėjėjas, o įgaliotas asmuo įmonės darbuotojas, kuriam ir buvo atlyginta už teisinių paslaugų suteikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Nors cituojamoje byloje buvo sprendžiama dėl atstovavimo fiziniam asmeniui, o nagrinėjamoje byloje – dėl atstovavimo juridiniam asmeniui, tačiau yra pagrindas remtis nurodytu išaiškinimu, nes CPK įtvirtintas atstovavimo reglamentavimas šiai bylai aktualiu aspektu yra analogiškas. Iš įgaliojimo nustatyta, kad atsakovei atstovavo bankrutuojančios įmonės teisininkas, jos darbuotojas, todėl atsakovės nurodomos bylinėjimosi išlaidos negali būti vertinamos ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas.

64. Remiantis paminėtais motyvais atsakovės RUAB ,,Robrona“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

n u sprendž i a:

ieškinį atmesti.

Atmesti prašymą skirti ieškovei baudą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ R. Ž. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė