Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-69-524/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-26
Bylos Nr.: e2S-69-524/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-01004-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skortis“
Ieškovas: D. K.

Kategorijos

3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. e2S-69-524/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01004-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skortis“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skortis“ dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuomos sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Skortis“ prašydama:

1) iškeldinti atsakovę iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m);

2) patikslinti 2022 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties 1 punkto nuostatą įrašant nuomojamų patalpų, žemės dalies indeksus, nurodant, jog „Nuomotoja išnuomoja jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą indeksais 5-1 (12,66 kv. m) ir 5-2 (4,54 kv. m), su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kuri sudaro 0,0091 ha, adresu (duomenys neskelbtini), ir kuri žemės sklypo naudojimo plane pažymėta raide „D“, konstatuojant, kad ši nuostata galioja nuo 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties sudarymo dienos;

3) pakeisti 2022 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties 1 priedo 1 punktą nustatant, jog „metinis nuomos mokestis yra 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų)“, nustatant, kad šiame ieškinio rezoliuciniame punkte suformuluota 2022 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties sąlyga įsigalioja nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

4) papildyti 2022 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį punktu nustatant, jog „Nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį, prieš 12 mėnesių raštu įspėjęs Nuomininką apie Sutarties nutraukimą“, ir nustatant, kad šiame ieškinio rezoliuciniame punkte suformuluota 2022 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties sąlyga įsigalioja nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

5) papildyti 2022 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį punktu nustatant, jog „nuomos mokestis perskaičiuojamas (padidinamas) kiekvienais metais vadovaujantis praeitų kalendorinių metų vartotojų kainų indeksu (VKI), t. y nuomos mokesčio dydis yra dauginamas iš VKI dydžio ir dalinamas iš 100, nepasirašant papildomo Šalių susitarimo. Kiekvieną kartą tokiu būdu naujai apskaičiuotas nuomos mokesčio dydis tampa nuomos mokesčiu, kuris vėlesniais metais yra perskaičiuojamas, kaip yra aprašyta šiame Sutarties punkte. Jeigu Nuomininkas nesutinka su nauju nuomos mokesčiu, Nuomotojas turi teisę Sutartį nutraukti Sutartį prieš 12 mėnesių raštu įspėjęs Nuomininką apie Sutarties nutraukimą“, ir nustatant, kad šiame ieškinio rezoliuciniame punkte suformuluota 2022 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties sąlyga įsigalioja nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

6) priteisti bylinėjimosi išlaidas;

7) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: a) uždrausti atsakovei UAB „Skortis“ patekti ir atlikti bet kokius veiksmus antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpoje – bute (plane pažymėtas indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), esančiame (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu atsakovei naudotis, išnuomoti ar kitokia forma perleisti naudotis, valdyti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims; b) įpareigoti atsakovę UAB „Skortis“ per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti ieškovei antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto, (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), šiuo metu esančių spynų raktus (raktų komplektą).

2. Ieškinyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo, t. y. jokiu teisėtu pagrindu nevaldydama antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto (pastaba: plane pažymėtos indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), įsilaužė į ieškovei priklausantį butą, pakeitė spynas ir tokiu būdu neteisėtai užvaldė jai priklausantį butą. Ieškovė šiuo metu negali patekti į butą ir šias aplinkybes patvirtina 2022 m. spalio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsakovė teigia, jog neva antrame aukšte patalpa – butas (gyvenamosios paskirties) atsakovei yra išnuomotas, todėl ten patekti negalima. Ieškovė taip pat nurodo, kad bute buvo palikti jai nuosavybės teise priklausantys asmeniniai daiktai, kurių dalis liko po jos motinos O. D. mirties. Tačiau šiuo metu ieškovė neturi jokių galimybių patekti į jai priklausančią nuosavybę, pasiimti daiktų ir įsitikinti, kad jie apskritai dar yra. Ieškovė kaimynų buvo informuota, jog atsakovė į butą įleidžia nakvoti savo kavinės lankytojus, jie bute vartoja alkoholį. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovė nuomoja ieškovei priklausantį butą tretiesiems asmenims, naudojasi jos asmeniniais daiktais. Nuomininkai dažnai keičiasi, tuo bloginama patalpų būklė ir mažinama jų vertė, taip pat atsakovei tokiu būdu naudojant ginčo patalpas joms tikėtinai yra daroma žala, ji, ieškovės manymu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje gali didėti. Be kita ko, nuomos sutartis nenumato atsakovės teisės subnuomoti patalpas be nuomotojo sutikimo, tačiau atsakovė šias patalpas nuomoja trumpalaikės nuomos pagrindais tretiesiems asmenims. Atsakovė šiomis patalpomis naudojasi neatlygintinai ir iš to neteisėtai gauna naudą. Remiantis tuo, kas nurodyta, tam, kad būtų išvengta gresiančios žalos, ieškovė mano, kad reikia uždrausti atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpoje – bute (plane pažymėtas indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu atsakovei naudotis, išnuomoti ar kitokia forma perleisti naudotis, valdyti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims. Nesiėmus tokios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovės teigimu, jos teisės gali būti pažeistos, be to, gali būti padaryta materialinė žala jos turtui. Taip pat yra būtina įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti ieškovei antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto (plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m) šiuo metu esančių spynų raktus (raktų komplektą).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovės D. K. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei UAB „Skortis“ patekti ir atlikti bet kokius veiksmus antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpoje – bute (plane pažymėtas indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu atsakovei naudotis, išnuomoti ar kitokia forma perleisti naudotis, valdyti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims; įpareigoti atsakovę UAB „Skortis“ per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti ieškovei antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto, (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), šiuo metu esančių spynų raktus (raktų komplektą).

4. Teismas nurodė, kad, susipažinus su byloje pareikšto ieškinio turiniu, šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio atitinkamomis aplinkybėmis. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, ieškovė pasirinko galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymų, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su siekiamais užtikrinti ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) yra nustatyta.

5. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju ginčo butas yra ieškovės nuosavybė, ieškovė turi teisę nevaržomai disponuoti šiuo ginčo objektu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės buvimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo nekilnojamajam turtui, atsakovė turėtų galimybę jį pati naudoti, išnuomoti ar kitokia forma perleisti naudotis, valdyti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija ir pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimams įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, kurios leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje.

6. Teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovė šiuo metu negali patekti į butą ir šiuos argumentus pagrindžia 2022 m. spalio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog atsakovės atstovas antstoliui nurodė, kad antrame aukšte patalpa – butas (gyvenamosios paskirties) atsakovei yra išnuomotas, todėl ten patekti negalima. Atsižvelgiant į šiuos ieškovės paaiškinimus, faktinių aplinkybių protokole užfiksuotus duomenis, taip pat į tai, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, siekiančiai naudotis jai priklausančia patalpa, iškilus šalių ginčui dėl nuomos sutarties sąlygų, šalių skirtingo nuomos sutarties sąlygų aiškinimo, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir ieškovės prašomą antrąją laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovei per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti ieškovei antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto, (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), šiuo metu esančių spynų raktus (raktų komplektą).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad ginčas yra kilęs iš 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties, kuria šios sutarties šalys – tuometinė turto savininkė O. D. ir atsakovė UAB „Skortis“ – susitarė, jog nuomotoja išnuomoja atsakovei visą jai priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nebuvo ir nėra 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties šalis. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tiek dėl šios aplinkybės, tiek dėl to, jog atsakovę su turto savininkę siejo ilgamečiai minėto turto nuomos santykiai, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki pat nuomotojos O. D. mirties jokių ginčų ar neaiškumų dėl sudarytos nuomos sutarties nebuvo. Šalims buvo aiškus tiek sutarties turinys, tiek išnuomotas visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek nuomos kaina. Šalys jokių pretenzijų viena kitai neturėjo. Ir tik ieškovei paveldėjus turtą, „pasipylė“ sutarties (dėl kurios ji nesitarė ir valios nederino) interpretacijos ir „neaiškumai“ iš ieškovės pusės. 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties 1 punkte kalbama apie savininkei priklausančio turto, esančio nurodytu adresu, išnuomojimą. Ieškovė maišo daiktinę valdymo teisę su daiktine naudojimosi teise, t. y. atsakovė nuomos sutarties pagrindu valdo visą išsinuomotą turtą, o naudoja jį tiek ir taip, kaip tai labiausiai būtina atsakovės vykdomai veiklai organizuoti ir vykdyti.

9. Atskirajame skunde teigiama, jog, vertinant suformuotus ieškinio reikalavimus, matyti, kad ieškovė visų pirma siekia modifikuoti 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties 1 punktą tokia linkme, jog atsakovei išnuomotas neva ne visas ieškovės turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o tik dalis turto, taip modifikavus sutartį, teismui pripažinus, kad antras aukštas atsakovei neva nebuvo išnuomotas, ieškovė siekia ieškinio reikalavimo patenkinimo, t. y. atsakovės iškeldinimo iš nurodomų ieškinyje patalpų. Pareiškusi šiuos ieškinio reikalavimus, ieškovė teismui pateikė ir prašymą minėtų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš esmės ieškovė tiek ieškinio reikalavimu, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė vieno ir to paties teisinio tikslo – uždrausti atsakovei naudotis ieškinyje nurodytomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Skundžiama 2022 m. spalio 25 d. nutartimi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, realiai išsprendė ieškinio reikalavimo patenkinimo klausimą, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių turinys ir teisinė reikšmė yra tapatūs ieškinio reikalavimui dėl iškeldinimo, t. y. uždrausti atsakovei naudotis patalpomis, kuriomis atsakovė iki šiol naudojosi teisėtai – 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties pagrindu. Kasacinės instancijos teismas nuosekliai laikosi suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, o būtent draudimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti ieškovo reikalavimus, kurie gali būti išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, ieškovės prašomos ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikė ieškovei nepagrįstą procesinį pranašumą, nes, dar neišnagrinėjus bylos, patenkintas ieškovės reikalavimas, nors šiuo metu dar nėra aišku, ar toks reikalavimas iš viso yra pagrįstas. Esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė prevencinio ieškinio nepareiškė.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei sukelia tiesioginę žalą dėl nebegalėjimo naudotis patalpomis, kurios tiesiogiai naudojamos ne pačiame viešojo maitinimo procese, bet šios veiklos organizavime kaip atsakovės personalo poilsio vieta pietų pertraukos metu ir kitiems su atsakovės veikla susijusiems poreikiams tenkinti. Ir tokios neproporcingos bei žalingos pasekmės atsakovei yra pritaikytos nesant nei bylos išnagrinėjimo iš esmės, nei jokių objektyvių duomenų apie tokio ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą apskritai. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė įsilaužė į ieškovės patalpas, kaip nėra duomenų, jog būtų pakeitusi spynas. Byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė net neįrodinėja, kad ieškovė turi raktus nuo ginčo patalpų, kuriais negali atrakinti patalpų. Neįrodinėja ir byloje nėra duomenų, jog ginčo patalpos būtų užrakintos. Ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes bei teismo argumentus, neva ieškovė negali patekti į patalpas, kadangi, priešingai, nei teigia ieškovė, į ginčo patalpas bandė patekti ne ieškovė (turto savininkė), o atsakovei nežinomi asmenys, neturintys jokių įgalinimų veikti ieškovės vardu. Pažymėtina, kad asmenims nebuvo sudarytos jokios fizinės kliūtys patekti į patalpas, o buvo kultūringai paaiškinta, jog patalpos, į kurias asmenys nori patekti (neturėdami savininkės įgalinimų veikti jos vardu), yra išnuomotos nuomos sutartimi atsakovei ir į jas gali patekti tik savininkė arba asmenys turintys, savininkės įgalinimus. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, nei ieškovė, nei asmenys, dalyvavę faktinių aplinkybių konstatavime, į pačias patalpas net nebandė įeiti ir duomenų, kad į patalpas įsilaužta ar atsakovė pakeitė spynas, nėra, kaip nėra ir duomenų, jog ieškovė negali patekti į patalpas.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) O. D. mirė, o jos teises ir pareigas pagal 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį perėmė ieškovė. Ieškovė, būdama teisių perėmėja, turi teisę kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties pakeitimo, ypač kai paaiškėja, jog ji prieštarauja bendriems teisės principams, teisės normoms, faktinėms aplinkybėms, tikrajai šalių valiai, pažeidžia vienos iš šalių nuosavybės teises ir kt., ir tai patvirtina su ieškiniu pateikti objektyvūs įrodymai. Atsakovės nurodyti teiginiai, jog nuo 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties sudarymo iki O. D. mirties jokių ginčų ar neaiškumų dėl sudarytos nuomos sutarties nebuvo ir kt., yra prieštaringi ir neatitinka tikrovės. O. D. dėl 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties dar 2021 m. vasarą skundėsi savo sūnui A. D., kad yra nepatenkinta nuomos mokesčio dydžiu, kad jaučiasi apkvailinta, tačiau nieko negali padaryti. 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, jog išnuomojamų patalpų paskirtis – visuomeninis maitinimas, antro aukšto patalpos yra gyvenamosios paskirties, o ne visuomeninio maitinimo. Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, ignoruoja su ieškiniu pateiktus įrodymus (2022 m. balandžio 18 d. garso įrašą), kurie paneigia atsakovės dėstomą poziciją apie tai, kad 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutartimi atsakovei buvo išnuomotos visos O. D. priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pati atsakovė iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašto, adresuoto ieškovei, nelaikė savęs šių patalpų valdytoja, tai patvirtina ir minėtas 2022 m. balandžio 18 d. garso įrašas. Atsakovė pagal 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį nebuvo ir nėra antro aukšto patalpų valdytoja, o minėtas patalpas ėmė neteisėtai naudoti būtent po to, kai ieškovė nesutiko pasirašyti atsakovės siūlomo sutarties pakeitimo, kuriuo būtų buvęs išspręstas tik nuomos kainos klausimas, o ne ištaisyti kiti esminiai sutarties trūkumai. Iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, t. y. patalpų užvaldymo ir ėmimo jas naudoti savo interesams, būtent O. D., o vėliau ieškovė valdė šias patalpas, tai patvirtina ir ieškovės žinioje buvę patalpų raktai, kuriuos atsakovė siūlė ieškovei palikti.

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog reikalavimas iškeldinti atsakovę iš antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų yra savarankiškas reikalavimas, kuris reiškiamas atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų pagrindu, kuriuos ji atliko 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, neteisėtai pradėjusi valdyti ir naudoti minėtas patalpas, nors jos pagal 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį perduotos nebuvo. Jeigu atsakovė 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų būtų neteisėtai neužvaldžiusi, į jas nebūtų įsilaužusi, būtų pakeitusi spynų ir pradėjusi jų naudoti, ieškovė reikalavimo dėl iškeldinimo nebūtų reiškusi, nes iki minėto laiko šios patalpos buvo išimtinai jos žinioje. Laikinosios apsaugos priemonės leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje. Ieškovė po 2022 m. balandžio 18 d. pokalbio su atsakove išvyko į užsienį, kuriame nuolatos gyvena. Ieškovė užrakino jai nuosavybės teise priklausiusias patalpas. Ieškovė tuo metu priėmė sprendimą nepalikti atsakovei raktų dėl vandens užsukimo žiemą, nurodė, jog pagalvos. Atsakovė dėl patalpų priežiūros kreipėsi į savo brolio A. D. šeimą ir jiems perdavė patalpų raktus, kad rūpintųsi šiuo turtu, jį prižiūrėtų ir ieškovės pavedimu atliktų kitus su šiuo turtu susijusius veiksmus, įskaitant šio buto nuomą tretiesiems asmenims. Tai, kad ieškovė prieš išvykdama paliko atrakintas patalpas ir neva jos nebuvo rakinamos, juolab kad bute buvo likę motinos daiktų po jos mirties (beje, tai girdima ir garso įraše), yra mažų mažiausiai nelogiška. Atsakovė nutyli, jog 2022 m. spalio 2–3 d. V. D. (brolio sutuoktinė) buvo atvykusi į butą, tačiau į jį su turimais raktais patekti negalėjo. Netrukus prisistatė atsakovės atstovai ir V. D. nurodė, jog pakeitė spynas, nes jie šias patalpas neva yra išsinuomoję. V. D. informavo, jog bute yra asmeninių ieškovės daiktų ir kad tokie jų veiksmai neteisėti. Atsakovės atstovai nurodė, jog kitą dieną, t. y. 2022 m. spalio 4 d., 10 valandą gali įleisti į patalpas V. D., V. D. atsakovės atstovai pažinojo ir jokių klausimų tuo metu dėl jos įgaliojimų nekėlė. V. D. apie esamą situaciją informavo ieškovę. Ieškovė pasitarusi su teisininkais nurodė V. D. vykti su antstoliu, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes – patalpose esančius daiktus, taip pat kad nėra galimybės į patalpas patekti su jų turimais raktais. Tačiau 2022 m. spalio 4 d., V. D. atvykus su antstole, atsakovė nurodė, jog į patalpas patekti negalima, nes patalpos neva yra išnuomotos atsakovei. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė pateikti įrodymų apie tai, kad ji negali su turimais raktais patekti į patalpas, negalėjo dėl objektyvių priežasčių – atsakovės veiksmų – ribojimo patekti į patalpas. Ieškovė dėl 2022 m. spalio 25 d. nutarties vykdymo kreipėsi į antstolę. Atsakovė teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdė, su ieškove dėl raktų perdavimo nesusisiekė.

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai melagingos, nes patalpos visada buvo rakinamos, tai patvirtina ne kartą garso įraše minėtos atsakovės atstovų užfiksuotos aplinkybės apie patalpų rakinimą ir raktų jiems perdavimą, kad galėtų užsukti kranus žiemą. Tai, kad gyvenamosios paskirties patalpos būtų nerakinamos, įvertinus ir jų buvimo vietą, yra tiesiog absurdiška, o atsakovė tokius teiginius nurodo akivaizdžiai siekiama pridengti atliktus savo neteisėtus veiksmus. Pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šios patalpos niekada nebuvo rakinamos. Antra, atsakovė nurodydama, jog ji neturėjo raktų nuo minėtos patalpos ir negali perduoti to, ko niekada neturėjo, tik patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovei šios patalpos niekada nebuvo išnuomotos, todėl atsakovei jokie raktai nuo patalpų nebuvo perduoti ir ji jų neturėjo. Ieškovė pažymi, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir atsakovės atstovams apie tai buvo žinoma, nes pareigūnai su atsakovės direktore buvo susisiekę bei nurodę susiekimo pagrindą. Akivaizdu, jog atsakovės atstovai, bijodami jiems galinčios kilti atsakomybės dėl neteisėto turto užvaldymo – įsilaužimo į patalpas ir kt., ėmėsi veiksmų – atrakino patalpas ir šiuo metu, kaip galima suprasti, laiko atrakintas. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti, tolesniems neteisėtiems atsakovės veiksmams atlikti, kurių įžūlumui, kaip matyti, ribų nėra. Šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, nuosavybės gynimo principu, prioritetas turi būti teikiamas teisei į nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovės D. K. prašymas ir ieškovės D. K. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei UAB „Skortis“ patekti ir atlikti bet kokius veiksmus antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpoje – bute (plane pažymėtas indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu atsakovei naudotis, išnuomoti ar kitokia forma perleisti naudotis, valdyti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims ir atsakovė įpareigota per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti ieškovei antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto, (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), šiuo metu esančių spynų raktus (raktų komplektą).

18. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir jų tikslą, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, skundžiamą nutartį grindė ieškovės melagingomis ir niekuo neįrodinėtomis aplinkybėmis, padarė ydingas prielaidas, jog ieškovės nurodomos aplinkybės neva realybėje egzistuoja.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

19. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus „Procesas“ penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.

20. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

21. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

22. Taigi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

23. Nagrinėjamu atveju teismas, atlikęs prima facie ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio turinio ir kitų byloje pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Kaip minėta, teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi vertinti, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovo argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi, egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas.

24. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-838/2008). Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

25. Be kita ko, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

26. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1270-330/2022).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 1 d. nuomos sutartimi tuometinė turto savininkė O. D. (teisių perėmėja – ieškovė D. K.) atsakovei UAB „Skortis“ išnuomojo nuomotojai priklausančias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žeme, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo patalpos, t. y. antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), nuosavybės teise priklauso ieškovei ir kad atsakovė nesiekia įgyti nuosavybės teisę į šias patalpas. Ginčas kyla dėl to, ar atsakovė šias ginčo patalpas turi teisę valdyti ir naudoti 2021 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutarties pagrindu.

28. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčo patalpos atsakovei 2021 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutarties pagrindu niekada nebuvo išnuomotos, todėl prašo atsakovę iškeldinti iš ginčo patalpų, taip pat reiškia kitus reikalavimus dėl 2021 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutarties modifikavimo, t. y. sutarties punktų ir priedo, susijusių su nuomos dalyku ir kaina, patikslinimo ir papildymo. Atsakovė priešingai – laikosi pozicijos, jog ji jau yra įgijusi teisę ginčo patalpas valdyti ir jomis naudotis būtent 2021 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutarties pagrindu.

29. Ieškovė taip pat ieškiniu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: a) uždrausti atsakovei UAB „Skortis“ patekti ir atlikti bet kokius veiksmus antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpoje – bute (plane pažymėtas indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), esančiame (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu atsakovei naudotis, išnuomoti ar kitokia forma perleisti naudotis, valdyti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims; b) įpareigoti atsakovę UAB „Skortis“ per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti ieškovei antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto, (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), šiuo metu esančių spynų raktus (raktų komplektą). Šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas.

30. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovei neteisėtai ir neatlygintinai naudojantis ginčo patalpomis ieškovė neturi jokių galimybių patekti į jai priklausančią nuosavybę, pasiimti jai priklausančių daiktų ir įsitikinti, kad jie apskritai dar yra, be to, ieškovei yra daroma žala, kadangi yra bloginama ginčo patalpų būklė ir mažinama jų vertė jas nuomojant tretiesiems asmenims, be to, ieškovė tokiu būdu neteisėtai gauna naudą už patalpų nuomą. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei sukelia tiesioginę žalą dėl nebegalėjimo naudotis išsinuomotomis patalpomis, kurios tiesiogiai naudojamos ne pačiame viešojo maitinimo procese, bet šios veiklos organizavime kaip atsakovės personalo poilsio vieta pietų pertraukos metu ir kitiems su atsakovės veikla susijusiems poreikiams tenkinti.

31. Kaip minėta, pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas tik preliminarus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas, kuris reiškia patikrinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Akivaizdu, kad šalių teiginiai, susiję su sutartiniais jų santykiais, ginčo objektu, sutarties sąlygų interpretavimu ir kt., sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra ir negali būti nagrinėjami, nes jie sudaro šios ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio argumentų nagrinėjimas jau pradinėje bylos proceso stadijoje prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Taigi, teismas nenustatęs aplinkybių, susijusių su atsakovės naudojimosi ginčo patalpomis teisėtumu, neturi pagrindo spręsti, kuriai šaliai kokio dydžio iš tiesų yra daroma ar nedaroma žala taikant ar netaikant ieškovės nurodomas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, ieškovė neįrodinėjo, jog šiuo atveju ieškovės nurodomos žalos atsiradimas ar negalėjimas atlikti tam tikrų veiksmų kaip nors apsunkins, padarys neįmanomą ar beprasmį konkrečių ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl atsakovės iškeldinimo ar dėl patalpų nuomos sutarties modifikavimo vykdymą. Dėl leidimo patekti į patalpas, daiktų pasiėmimo, padarytos žalos atlyginimo priteisimo teisme gali būti reiškiami savarankiški reikalavimai. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri įtvirtinta CPK 144 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-934-407/2021).

32. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.490 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis. CK 6.632 straipsnis numato, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Su ieškiniu pateiktoje 2021 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutartyje nėra nieko pasakyta apie teisę subnuomoti ar perduoti panaudai ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims atsakovės išsinuomotą daiktą su ar be nuomotojos sutikimo. Šios sutarties 9 punktas nustato, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, keisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojos sutikimą. Taigi, atsakovė bet kokiu atveju (net jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė ginčo patalpas turi teisę valdyti ir naudoti 2021 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutarties pagrindu) neturėdama nuosavybės teisių į ginčo patalpas be nuomotojos (ieškovės), t. y. ginčo patalpų savininkės, sutikimo šiuo atveju ginčo patalpomis neturi ir neturės teisės disponuoti – dėl to ginčas nekyla. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties argumentais, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė turėtų galimybę butą išnuomoti ar kitokia forma perleisti naudotis, valdyti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti, ir kad dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija ir pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

33. Pažymėtina ir tai, kad ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys). Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti teisinius santykius. Ieškiniu dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (pvz., perduotų turtą, sumokėtų skolą). Atitinkamai teismų sprendimai pagal teisės gynimo būdą taip pat skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, „Teismų praktika“, 2017, 48, p. 205–224). Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, o toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667/2014, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir paprastai net negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).

34. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir, bylos duomenimis, nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikius ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovei palankaus sprendimo dėl iškeldinimo ar dėl sutarties modifikavimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Kitaip tariant, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei leidžiant ir toliau naudotis ginčo patalpomis dėl galimai padarytos žalos ar kt. bus apsunkintas, pasidarys neįmanomas ar beprasmis atsakovės iškeldinimas iš ginčo patalpų ar patalpų nuomos sutarties modifikavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesusijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais dėl sutarties modifikavimo, kadangi, kaip minėta, toks teismo sprendimas nereikalauja vykdymo.

35. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Pagal bendrą taisyklę, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju, teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai, nes susiję su negalimumu jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

36. Vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra iškeldinti atsakovę iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m). Kaip minėta, ieškovė taip pat ieškiniu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: a) uždrausti atsakovei UAB „Skortis“ patekti ir atlikti bet kokius veiksmus antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpoje – bute (plane pažymėtas indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu atsakovei naudotis, išnuomoti ar kitokia forma perleisti naudotis, valdyti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims; b) įpareigoti atsakovę UAB „Skortis“ per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos perduoti ieškovei antro aukšto gyvenamosios paskirties patalpų – buto, (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtų indeksais 5-3 (38,80 kv. m), 5-4 (16,07 kv. m), 5-5 (5,28 kv. m), 5-6 (12,75 kv. m), šiuo metu esančių spynų raktus (raktų komplektą). Šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju tiek ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę ir ginčo patalpų, tiek prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, nes sukelia tokias pačias teisines pasekmes atsakovės teisėms, t. y. atsakovė netenka teisės valdyti ir naudotis ginčo patalpomis. Kaip jau minėta, pagrindinis ir įprastas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo tikslas yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones byla neturėtų būti išnagrinėta iš esmės. Šiuo atveju pritaikius ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės būtų iškeldinta iš ginčo patalpų. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė šio atvejo išimtinumo ir poreikio užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria konstatuota, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti ieškovės nurodomas laikinąsias apsaugos priemones, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė