- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1270-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00547-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- A. J. V.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. V. ieškinį atsakovams antstoliui R. S. ir J. S., trečiajam asmeniui Swedbank, akcinei bendrovei dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. V. pareiškė ieškinį atsakovams antstoliui R. S. ir J. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, kuriuo prašė:
1.1. Pripažinti antstolio R. S. 2022 m. rugsėjo 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-70-29824 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui A. J. V. nuosavybės teises į 397/3966 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir į 366,51 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo turtas), įpareigojant antstolį R. S. grąžinti atsakovei J. S. sumokėtą 142 140 Eur turto kainą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės J. S. nuosavybės teise valdomą ginčo nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises.
Šalies argumentai
3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad šiuo metu atsakovė J. S. gali nevaržomai disponuoti įgytu ginčo turtu, jį perleisti, apsunkinti hipoteka, nuoma ar kitokiais turto suvaržymais, dėl ko ieškovas, tuo atveju, jei teismas ieškinį tenkintų, bus priverstas inicijuoti kitus teisinius procesus. Be to, tai negarantuos turto sugrąžinimo ieškovui, nes išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo gali būti teisiškai neįmanoma. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės patvirtina grėsmę ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, todėl nusprendė, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas.
6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo – teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų, jog atsakovė J. S. ėmėsi veiksmų, siekiant perleisti varžytynėse įgytą nekilnojamąjį turtą arba turi tokių ketinimų. Tai, kad atsakovės nuosavybės teisės į ginčo turtą nėra suvaržytos, teismo įsitikinimu, nėra pakankama aplinkybė preziumuoti atsakovės nesąžiningumą ir siekį vengti teismo sprendimo vykdymo.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra ginčo turto adresu. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad ieškovui apie atsakovės ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą neabejotinai būtų žinoma, tačiau ieškovas tokių aplinkybių nenurodė, duomenų apie inicijuotą turto pardavimą nepateikė.
8. Teismas nurodė, kad CPK 137 straipsnio 4 dalies pagrindu atliktas įrašas viešajame registre apie civilinės bylos dėl daiktinių teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą iškėlimą yra pakankama prevencinė priemonė siekiant išlaikyti nepakitusią ginčo turto faktinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovas A. J. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia susigrąžinti nuosavybės teisę į ginčo turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus ginčo turto, atsakovė gali juo laisvai disponuoti, dėl ko, teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė J. S. prašo ieškovo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
Motyvuojamoji dalis
12.1. Ieškovo pateiktas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl teismas vien šiuo pagrindu turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo turtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas analizuoja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas nenustatyta.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
15. Vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme atitinkamą reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys preliminariai pagrįstas, tuo pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Nusprendęs, kad neįrodyta reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Atskirajame skunde teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas nekvestionuojamas. Susipažinus su ieškovo reikalavimais bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar kad jis pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti plačiau nepasisako.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertinami. Į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas, bus atsakyta galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai teismas visapusiškai įvertins į bylą pateiktus įrodymus ir jais grindžiamas aplinkybes.
19. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
20. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad byloje yra kilęs ginčas dėl registruojamo daikto teisinio statuso ir tuo pagrindu viešajame registre, kuriame turtas registruotas, yra atliktas įrašas apie civilinės bylos iškėlimą, nusprendė, kad tai yra pakankama prevencinė priemonė siekiant išlaikyti nepakitusią faktinę padėtį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikė.
21. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. CPK 137 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį, o priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai.
22. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos iškėlimo fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra informacinio pobūdžio ir neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visgi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai netaikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Atsakovo nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.
24. Sutiktina su atsakove, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jokių įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų ir siekti perleisti ginčo turtą ar jį apsunkinti, nepateikė. Aktualu pažymėti, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodo būtent ginčo turto adresu, kas patvirtina, jog nors nuosavybės teisė į ginčo turtą perėjo atsakovei, tačiau ji iki šio momento neturi galimybės įgyvendinti visų savo, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisių. Ši aplinkybė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taip pat įrodo, kad atsakovei atliekant nesąžiningus veiksmus (siekiant perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims), ieškovui apie juos neabejotinai būtų žinoma (mažai tikėtina, kad nekilnojamojo turto objekto perleidimas ar derybos dėl jo perleidimo įvyktų be fizinės daikto apžiūros).
25. Be to, sprendžiant dėl ieškovo įrodinėjamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (ieškovas ją sieja su atsakovės galimybe perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims), pažymėtina, kad remiantis Nekilojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ginčo turtas yra įkeistas hipotekos sandoriu. Turto, įkeisto hipoteka, disponavimas yra apsunkintas, iš esmės priklausantis nuo kreditoriaus, kurio naudai jis įkeistas, valios, todėl apie siekį perleisti ginčo turtą atsakovė turėtų informuoti kreditorių. Duomenų apie tokius atsakovės ketinimus nėra pateikta, todėl atsakovės nesąžiningumas, kaip grėsmę teismo sprendimo vykdymui kelianti aplinkybė, laikytinas neįrodytu.
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo, šiuo metu nėra iškilusi reali grėsmė ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.