- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- 1-474-718/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44463-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Sarpalienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2022-04-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (2 000 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 19 d., apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pas sutuoktinę G. J. į darbą – į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), reikalavo pastarosios pervesti į jo sąskaitą 50 eurų. G. J. atsisakius, pagrasino pastarajai, jog ją užmuš, ir sudavė kumščiu vieną smūgį į kairės pusės šonkaulius, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, po ko išsitraukęs virtuvinį peilį ir jį nukreipęs į G. J. vėl reikalavo pervesti pinigus į jo sąskaitą, priešingu atveju pagrasino papjauti, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad G. J. yra jo žmona, pragyveno santuokoje 39 m. Santykiai po įvykio blogi. Turi sodą, ten yra namas, kurį reikia kūrenti. Nuvažiavo į sodą, pjovė malkas, baigėsi benzinas. Tuo metu gyveno pas mamą. Sėdo į autobusą ir atvažiavo į Klaipėdą. Nežadėjo važiuoti pas žmoną, tiesiog sustojo autobusas Šiaulių stotelėje, pažiūrėjo kiek valandų, buvo 16.30 val., nutarė užeiti pas žmoną, nes neturėjo pinigų benzinui. Buvo išgėręs sode su draugu alaus. Žmona dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, pagalvojo, jog užeis pas žmoną paprašyti pinigų- duotų ar pervestų į sąskaitą 10-20 eurų, bet tikrai ne 50. Žmona buvo elektros skyriuje, jis pasisveikino, paprašė 10-15 ar 20 eurų benzinui, kad supjauti malkas. Ji atsisakė duoti, pradėjo necenzūrinius žodžius vartoti. Ji norėjo praeiti pro jį, jis ją norėjo pagauti, bet ji „išsirovė“. Pirštu jos nėra palietęs. Ji pralindo pro jį, pasakė: „dink iš parduotuvės, gerai, tuos 10 eurų tau pervesiu“. Jis išėjo, išeidamas jai pasakė: „lauke palauksiu, parodyk, kad pervedei“. Išėjo į lauką, stovėjo, laukė. Belaukiant atvažiavo policija ir jį išvežė. Peilį turėjo, jį vežė pas mamą. Pas mamą nėra galąstuvo, o mama paprašė, kad parvežtų kokį peilį. Namuose pažiūrėjo aštresnį, pagalando ir vežė įsikišęs į kišenę. Buvo pamiršęs apie tą peilį. Matyt, kai žmoną bandė pagauti, prasivėrė kišenė. Tikrai nebėgo, nerėkė, negrasino, kad užmuš ar papjaus. Žmona ne viena dirbo. Nežino, ką kiti žmonės galėjo matyti. Kad jai peiliu grasino, nepripažįsta. Gražiai žmonos paprašė pinigų, ji pradėjo necenzūriniais žodžiais sakyti, kad jis dingtų. Paskui ji pasakė: „dink, pervesiu“. Ji ėjo pro šalį, jis sakė „G., palauk“, pabandė sustabdyti, ji ištrūko iš jo. Ji pasakė, kad perves 10 eurų. Geranoriškai. Ji buvo prašiusi, kad jis mažiau vaikščiotų į darbą, gal todėl jam sakė necenzūrinius žodžius. Gal ji išsigando ir iškvietė policiją. Laukė žmonos, kad ji parodytų, kad pinigus pervedė. Apie 5 min. stovėjo lauke. Kai santykiai buvo geri, dažnai užeidavo pas žmoną. Viską atsimena, ne dažnai išgeria. Tuo metu nedirbo, buvo pirštą nusipjovęs, prieš tai ranka buvo lūžusi. Paskutinė darbovietė turbūt „Maxima“, paskui turėjo traumų. Buvo žiemą ranką susilaužęs, kai namo eidamas paslydo. Pripažįsta, kad prašė pinigų. Su žmona atskirai gyvena, nes kai pakliuvo išgėręs su mašina, dar buvo normalūs santykiai, paskui, kai konfiskavo mašiną, žmonai buvo labai pikta, jai buvo sunku iš (duomenys neskelbtini) važinėti iki darbo su maršrutiniu. Butas ir namas (duomenys neskelbtini) šeimos turtas. Pusė metų iki įvykio kartu nebegyveno, žmona buvo supykusi dėl teistumo. Po teistumo gyveno dar metus, kol nekonfiskavo automobilio. Būdavo, kad pasibardavo, bet trenkęs jai nėra. Psichologinio smurto nėra naudojęs, nėra grasinęs. Kartais susitikdavo, jos mama gyvena šalia jo mamos, kartais ten susitikdavo. Grasinęs žmonai nėra, o pats yra gavęs nuo jos keptuve per galvą, bet pretenzijų nereiškė. Norėjo žmoną apkabinti, gal atrodo, kad trenkė, kaip gali mušti savo žmoną. Kai ji iš jo ištrūko, peilis išlindo, žiūri, kas čia dabar, ogi peilis, ir įsikišo jį atgal. Negrasino, pas jį su nervais viskas gerai. Konfliktas truko porą minučių. Neblaivumas netrukdo prisiminti, alaus buvo pavartojęs, stipresnių gėrimų nevartojo. Prieš tai dieną gėręs nebuvo, važiavo malkų pjauti.
Nukentėjusioji G. J. nurodė, kad į darbo pabaigą į parduotuvę atėjo jos sutuoktinis A. J., jis buvo neblaivus. Ji pasakė, kad paeitų į šoną, kad nematytų jos kolegos ir pirkėjai, nes jai yra gėda, jis nuolat ateina ir terorizuoja. Paėjęs į šoną jis eilinį kartą pareikalavo pinigų, jis kiekvieną savaitę ateina neblaivus ir prašo, jau buvo nusibodę. Jis jai griebė už sprando, trenkė kumščiu ir pasakė: „tu, padla, dabar kentėsi“. Pamatė, kad jis agresyviai nusiteikęs, pasistengė ištrūkti iš jo. Šaukdama išbėgo prie kasos. Kolegos paprašė, kad padėtų. Abu nuėjo, A. J. pamatė, kad ji ne viena ir truputį pasitraukė. Ėjo pirkėjai. Jis vėl pripuolė, paklausė, ar duos pinigų. Pasakė, kad neduos. Laikėsi atstumo, po salę bėgiojo nuo jo, nes išsigando. Paskui jis salėje išsitraukė peilį, pasakė: „jei neduosi pinigų, aš tave papjausiu“. Ji pasakė, kad iškvies policiją, jis atsakė: „kviesk ką nori, aš tavęs palauksiu po darbo ir mes pašnekėsime“. Ji nubėgo, jis išėjo į lauką, pakilo į antrą aukštą, pamatė, kad jis jos laukia po darbo, išsigando ir iškvietė policiją. Pirmiausia jis apkabinęs trenkė kumščiu kažkur į pilvo sritį. Buvo agresyviai nusiteikęs, gal ne tiek skaudėjo, labiau baimė buvo. Paskui salėje jau buvo ne viena, laikėsi atstumo ir su tuo peiliu pagrasino, suprato, kad reikia kažką daryti. Jis tiesiog atsuko peilį, pasakė, kad jei neduos pinigų, papjaus. Ne kartą yra rašęs grasinančias žinutes. Patikėjo, kad gali papjauti. Yra ne kartą kvietusi policiją, jis naudodavo smurtą prieš ją, čia ne pirmas kartas. Pas ekspertą nėjo, pareigūnai apžiūrėjo, nieko nebuvo. Prašė 50 eurų, buvo neblaivus. Jis nuolat jos prašo pinigų, tai vaistams, tai benzinui, tai dar kažkam. Duodavo, kai turėdavo su savimi, jau būdavo pasiruošusi, nes žinojo, kad jis gali ateiti ir paprašyti. Jai būdavo gėda prieš kolegas. Turėdavo pasiruošusi po kokį 10 eurų, duodavo, kad tik išeitų. Matosi ir pavedimai, kad nuolat jam pervesdavo, tiesiog jis nuolat ją terorizavo. Neatsimena, ar tą kartą grynų prašė, ar pervesti. Jis nedirba apie 1,5 m. Taip ir gyvena, tai jos, tai mamos prašo pinigų, tai jos mamos, yra jos kolegų prašęs. Jis visiems prasiskolinęs yra. Bendro ūkio neveda. Lapkričio mėn. taip pat nebevedė. Gyvena pas mamą, pas draugę buvo apsistojusi. Jis metus gyveno sode, paskui pas mamą išėjo, nes neturėjo iš ko gyventi. Pradėtas skyrybų procesas, buvo paskirtas posėdis, tačiau jis neatvyko. Parduotuvė filmuojama. Kolegos matė įvykį. Kasininkė girdėjo, kad bėgo šaukdama, paskui kitas kolega atėjo apginti. Po poros savaičių jis vėl buvo atėjęs girtas, grasindamas ir prašydamas pinigų, ir ji vėl kvietė policiją. Peilis buvo virtuvinis, jo mamos. Iš kišenės išsitraukė peilį. Jai yra keletą kartų iš policijos skambinę, sakė, kad jos vyras ieško, skambina į policiją, sako, neranda nei darbe, nei namuose. Kol dirbo, alkoholį vyras vartodavo savaitgaliais, kai nedirba, tai vos ne kasdien vartoja alkoholį. Yra paimta paskola, už kurią pirko automobilį, kurį konfiskavo. Jam pasakė: „jei tu praradai mašiną, būk malonus ir mokėk paskolą už ją“. Dėl tos priežasties paėmė tą jo banko kortelę, kad sumokėti paskolą. Nedaug jis gauna, apie 130 eurų, o įmoka yra 160 eurų. Jo pensijos neužtenka padengti paskolai. Dar namo paskola yra, už ją reikia mokėti. Butas yra parduotas sūnui, nes labai išsigando, kad jis gali pragerti viską.
Liudytoja J. K. nurodė, kad dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. 2023-11-19 buvo sekmadienis, darbo pabaiga, stovėjo prie kasos. Buvo atėjęs A. J. pas G. J., kalbėjosi. Prabėgo G. J. pro kasą, A. J. paskui ją prabėgo. Nubėgo link toršerų. A. J. G. prašė pinigų, grasino, kad papjaus, girdėjo tuos žodžius. Ką atsakė G. J., nepasakys, turėjo savo darbų ir nesiklausė. Pasibaigė tuo, kad G. J. stovėjo vienoje pusėje, jis kitoje, paskui G. J. nubėgo į salę. Įsiminė, kad jis prašė pinigų ir grasino, kad papjaus. Peilio nematė. Labai išsigando, kai ji prabėgo, o jis paskui. Iškvietė kažkas policiją. G. J. buvo išgąsdinta. A. J. ne pirmą kartą atėjo į parduotuvę, jis išgėręs ateina prašyti pinigų. Buvo išgėręs tą kartą, nes svirduliavo, kai bėgo paskui. Anksčiau gan dažnai ateidavo pinigų, yra jam skolinusi. Anksčiau mažiau piktnaudžiavo alkoholiu. Yra jų parduotuvėje pirkęs alaus, pasiskolinęs pinigų pirkdavo alų, pasiskolindavo ir išeidavo. Skolos negrąžino. Su G. J. asmeniškai nekalbėdavo apie jų santykius. Tas apsilankymas buvo išskirtinis, nes buvo agresija, puolimas. Anksčiau yra buvę agresijos, yra buvęs sumuštas atėjęs. Peilio nematė, girdėjo, kaip sakė, kad papjaus. A. J. laukė prie parduotuvės, pamatė, kad atvažiavo ekipažas. Mano, kad G. J. laukė. necenzūrinių žodžių iš G. J. negirdėjo. Kaltinamasis buvo už kelių žingsnių nuo jos, garsiai šnekėjo, buvo neadekvatus, ir ji buvo išsigandusi.
Liudytojas D. J. nurodė, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. A. J. žino iš matymo. Buvo sekmadienis, jau į darbo pabaigą. Pribėgo prie jos išsigandusi kolegė G. J., paprašė, kad apgintų. Paklausė, kas atsitiko, kolegė pasakė, kad buvęs vyras ją terorizuoja, persekioja. Nuėjo arčiau kasų zonos, vyras buvo kiek nuošaliau, po to jis priėjo prie jos ir paskui vaikščiojo, kad reikalui esant apgintų. Vyras prašė 50 eurų. Tiesioginio grasinimo susidoroti negirdėjo, buvo terorizavimas, keletas keiksmažodžių. Vaikščiojo po salę, G. J. buvo savo darbo vietoje, veiksmas nusikėlė arčiau kasų, jis nieko nebegirdėjo, stebėjo per atstumą situaciją, kad galėtų pribėgti apginti kolegę. G. J. sakė, kad neduos pinigų. Buvo darbo pabaiga, G. J. sakė, kad sulaukė grasinimų, kad kviečia policiją. Ji bijojo viena išeiti iš darbo. Išeidamas pamatė, kad vyras buvo pareigūnų patikrintas. Peilio nematė, negirdėjo grasinimo papjauti. A. buvo neblaivus. Anksčiau buvo atėjęs į parduotuvę, bet kažkokių konfliktinių situacijų nebuvo. Po to kalbėjo su G. J., ji sakė, kad vyras grasino jai peiliu. Apie valandą viskas vyko. Parduotuvė dirba iki 17 val., kaltinamasis apie 16 val. atėjo. Patalpos filmuojamos. Neturėjo galimybės peržiūrėti vaizdo įrašų. Pirmas toks atvejis darbe, G. J. buvo išsigandusi. Ar buvo išsigandusi J. K., neatkreipė dėmesio.
Rašytiniai bylos duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-11-19, patruliuojant AP „L1111“ tyrėjai E. L. kartu su vyr. patruliu D. K., 16.58 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras, pasiėmęs peilį, vaikšto prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Vyras reikalauja duoti pinigų. GMP atsisakė. Pranešėja lauks parduotuvėje. Atvykus nurodytu adresu 17.01 val. kartu su ekipažu „L1926“, prekybos centro aikštelės kampe buvo pastebėtas vyriškis, kaip vėliau nustatyta, A. J., (alkotesteriu Drager Aclotest 7510 Nr. ARKA-0016, patikros sertifikato Nr. 1985730, nustatytas 1,46 prom. neblaivumas), kuriam atlikus asmens dalinę apžiūrą, striukės dešinės pusės kišenėje rastas peilis su rudos spalvos medine rankena, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 552486. Šalia esančio pastato viduje stovėjo pranešėja G. J., kurios paklausus, kas nutiko, atsakė, kad vyras A. J., su kuriuo negyvena jau metus laiko, pastoviai rašinėja jai grasinančias žinutes reikalaudamas pinigų, kadangi neturi iš ko gyventi, o šiandien atėjo pas ją į darbą „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu adresu, išsitraukęs peilį su rudos spalvos rankena reikalavo pinigų grasindamas papjauti, bei trenkė į šoną. 17.04 val. A. J. sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę. Priimtas G. J. pareiškimas. Įvykio vieta neapžiūrėta, kadangi parduotuvė jau nebedirbo, nebuvo galimybės patekti į vidų, tačiau parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. p. išsiųstas reikalavimas dėl vaizdo kamerų įrašų. Įvykis filmuotas E. L., D. K., E. Z., S. G. BODY kameromis (b. l. 100-101).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, jog peilis įpakuotas į specialų policijos paketą Nr. 552486, ant kurio yra paaiškinamieji užrašai ir tyrėjo parašu. Atkirpus specialųjį policijos paketą, jame rastas vienas objektas - peilis. Peilis susideda iš dviejų dalių, tai yra iš geležtės ir rankenos. Peilio bendras ilgis iki 238 mm. Peilio geležtė pagaminta iš šviesios spalvos metalo, valcuoto, vienašmenė, kurios ašmenys pagaląsti iš abiejų pusių. Peilio geležtės ilgis iki 126 mm, plotis iki 28 mm, storis 1,5 mm. Ant peilio geležtės kairės pusės plokštumos yra gamyklinis užrašas „TRAMONTINA MADE IN BRAZIL“. Peilio geležtė be nuožambio. Nuo smaigalio yra peilio geležtės pentis. Smaigalyje matoma stipri deformacija. Ant peilio geležtės koto dvejomis kniedėmis pritvirtinta medinė rankena. Rankena tamsios spalvos iki 112 mm ilgio, plačiausioje vietoje iki 21 mm pločio ir iki 12 mm storio. Pagal bendrus požymius bei matmenis, apžiūrimas peilis turi panašumų su bendros buitinės paskirties peiliais, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šaudmenų ir ginklų kontrolės įstatymu, aprašomas peilis nepriskiriamas šaltiesiems - nešaunamiesiems ginklams (b. l. 89-95).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas, kuriame užfiksuota kaip G. J., paskambinusi pagalbos numeriu, nurodo, kad į jos darbovietę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos vyras, kuris reikalauja pinigų ir grasina peiliu (b. l. 73-75).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše užfiksuota kaip į parduotuvę ateina A. J., kuris kalbėdamas su G. J. suduoda pastarajai vieną bei iš kišenės išsitraukia daiktą panašų į peilį, o po to vėl įsideda į kišenę, o būtent:
- vaizdo įraše, kurio Nr. 10.10.23. 201_01-202_07-20231120090 649167.mp4, „Šviestuvai“, kuris filmuotas 2023-11-19 nuo 16.38.54 val. užfiksuota, kaip G. J. vaikštant tarp skyrių, jai iš paskos vaikšto A. J.. Kur eina G. J., ten jai iš paskos eina ir A. J.. Matosi, kad moteris sustoja, sustoja ir vyras, moteris kažką kalba, ranka stumia nuo savęs vyrą. Abu asmenys stovi vienas priešais kitą, moteris išsitraukia telefoną, juo atlieka funkcijas, vyras moteriai ant telefono numeta kažkokį daiktą, konkrečiai ką, nesimato, daiktas yra panašus į popierių, vyras iš striukės dešinės kišenės išsitraukia daiktą, panašų į peilį, moteris staiga atsitraukia, nueina. Vyras daiktą, panašų į peilį, įsideda į dešinę striukės kišenę ir nueina. Netrukus vyras vėl tarp skyrių vaikšto paskui moterį. Kur eina moteris, ten iš paskos eina ir vyras. 17.04.23 val. įrašas baigiasi;
- vaizdo įraše, kurio Nr. 10.10.23. 202_07-20231120100 343539.mp4, „Lauko šviestuvai“, kuris filmuotas 2023-11-19 nuo 16.38.54 val. užfiksuota, kaip G. J. tarp skyrių bėgant nuo A. J., pastarasis bėga paskui ją. 17.03.38 val. įrašas baigiasi;
- vaizdo įraše, kurio Nr. 10.10.23. 202_09-20231120100 343539.mp4, „ Šviestuvai 2“, kuris filmuotas 2023-11-19 nuo 16.39.09 val. užfiksuota, kaip G. J. vyras vejasi per „šviestuvų“ skyrių, jai atsisukus, A. J. dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį jai į krūtinę. 16.40.00 val. įrašas baigiasi;
- vaizdo įraše, kurio Nr. 10.10.23. 202_09-20231120101 022680.mp4, „Šviestuvai 2“, kuris filmuotas 2023-11-19 nuo 16.48.20 val. užfiksuota, kaip G. J. stovi šviestuvų skyriuje, slepiasi tarp lentynų. A. J. stovi už lentynos, kažką kalba, grūmoja ranka, spaudo kumščius. 16.52.20 val. įrašas baigiasi;
- vaizdo įraše, kurio Nr. 10.10.23. 202_13-20231120101 346844.mp4, „Praėjimai nuo kilimų“, kuris filmuotas 2023-11-19 nuo 16.40.35 val. užfiksuota, kad skyriuje eina G. J.. Jai iš paskos A. J.. Kur eina G. J., ten tai iš paskos eina A. J.. Matosi, kad moteris sustoja, sustoja ir vyras, tarpusavyje kalbasi. 16.50:13 val. įrašas baigiasi;
- vaizdo įraše, kurio Nr. 10.10.23. 204_08-2023112094 849251.mp4, „Įėjimas“, kuris filmuotas 2023-11-19 nuo 16.37.36 val. lauko kamera užfiksuota, kad G. J. lauke prie parduotuvės eina per automobilių aikštelę. Jai kelią pastoja A. J.. Moteris eina atgal į parduotuvę, vyras paskui ją. 16.39.30 val. įrašas baigiasi;
- vaizdo įraše, kurio Nr. 10.10.23. 204_09-2023112095 158495.mp4, „Įėjimas“, kuris filmuotas 2023-11-19 nuo 16.52.351 val. lauko kamera užfiksuota, kad G. J. išeina iš parduotuvės, stovi prie įėjimo. Atvyksta policijos ekipažas. 17.05.20 val. įrašas baigiasi. (b. l. 85- 88)
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta pagal iškvietimą ir lauke prie parduotuvės pamato stovintį A. J.. Pas pastarąjį randamas virtuvinis peilis. A. J. nurodo, kad peilį iš sodo veža namo mamai. G. J. pareigūnams nurodo, kad A. J. atvykęs pas ją į darbą, reikalavo pinigų, grasino peiliu bei sudavė jai kumščiu vieną smūgį (b. l. 76-79).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).
Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).
Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Kaltinamasis A. J. kaltu dėl šių nusikalstamų veikų nepripažino, tai yra neigė, jog G. J. grasino nužudyti ar kitaip sužaloti sveikatą bei neigė, jog sudavė kumščiu į šonkaulius. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atvažiavo pas G. J. į darbą pasiskolinti pinigų. Striukės kišenėje turėjo peilį, tačiau G. J. jo nerodė. Kadangi peilio rankena buvo išlindusi, G. J. matė, jog pas jį yra peilis. Parduotuvėje G. J. norėjo nuo jo pabėgti, rėkė, nenorėjo kalbėtis, o jis mėgino ją sulaikyti. Tada jis išėjo iš parduotuvės į lauką. G. J. turėjo neužilgo baigti darbą, tad nutarė jos palaukti lauke ir dar kartą pakalbėti bei paprašyti pervesti jam pinigų. Būnant lauke ir laukiant, kol G. J. baigs darbą, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog į darbo pabaigą atėjo jos sutuoktinis A. J., matė, kad jis neblaivus. Paprašė jo, kad paeitų į šoną, kad nematytų jos kolegos ir pirkėjai, nes jai buvo gėda, A. J. nuolat ateina ir terorizuoja. A. J. jai griebė už sprando, trenkė kumščiu ir pasakė: „tu, padla, dabar kentėsi“. Tada ji iš jo ištrūko. Šaukdama išbėgo prie kasos. Kolegos paprašė, kad padėtų. Su kolega nuėjo atgal, A. J. pamatė, kad ji ne viena ir truputį pasitraukė. A. J. vėl pripuolė, paklausė, ar duos pinigų. Paskui A. J. išsitraukė peilį, pasakė: „jei neduosi pinigų, aš tave papjausiu“. Patikėjo, kad gali papjauti. Ji nubėgo. A. J. išėjo į lauką. Ji pakilo į antrą aukštą, pamatė, kad A. J. jos laukia po darbo, išsigando ir iškvietė policiją. Ne kartą A. J. yra rašęs grasinančias žinutes. Anksčiau A. J. naudodavo smurtą prieš ją. Peilis buvo virtuvinis. Šiuos nukentėjusiosios parodymus apie fizinio skausmo sukėlimą ir grasinimą nužudyti kaltinime nurodytu metu patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytoja J. K. nurodė, kad sekmadienį, darbo pabaigoje, stovėjo prie kasos. Atėjo A. J. pas G. J., kalbėjosi. Prabėgo G. J. pro kasą, A. J. paskui ją prabėgo. Nubėgo link toršerų. A. J. G. J. prašė pinigų, grasino, kad papjaus, girdėjo tuos žodžius. Peilio nematė. A. J. laukė prie parduotuvės, galimai laukė G. J.. Necenzūrinių žodžių iš G. J. negirdėjo. Kaltinamasis buvo už kelių žingsnių nuo jos, garsiai šnekėjo, buvo neadekvatus, ir ji buvo išsigandusi. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas D. J., kuris nurodė, kad sekmadienį, darbo pabaigoje, pribėgo prie jos išsigandusi kolegė G. J., paprašė, kad apgintų. Paklausė, kas atsitiko, kolegė pasakė, kad buvęs vyras ją terorizuoja, persekioja. Nuėjo arčiau kasų zonos, vyras buvo kiek nuošaliau, po to jis priėjo prie jos ir iš paskos vaikščiojo. Vyras buvo neblaivus, jis prašė 50 eurų. Tiesioginio grasinimo susidoroti negirdėjo, buvo terorizavimas, keletas keiksmažodžių. Vaikščiojo po salę, G. J. buvo savo darbo vietoje, veiksmas nusikėlė arčiau kasų, jis nieko nebegirdėjo, stebėjo per atstumą situaciją, kad galėtų pribėgti apginti kolegę. G. J. sakė, kad neduos pinigų. Išeidamas pamatė, kad vyras buvo pareigūnų patikrintas. Peilio nematė, negirdėjo grasinimo papjauti. Po to G. J. sakė, kad vyras grasino jai peiliu. Šių liudytojų parodymų turinys vertintinas kaip patvirtinantis nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Tai, jog A. J. sukėlė fizinį skausmą G. J. ir grasino nužudyti, G. J. iškart pranešė BPC darbuotojui nurodydama, jog į jos darbovietę „(duomenys neskelbtini)“, atėjo jos vyras, kuris reikalauja pinigų ir grasina peiliu (b. l. 73-75). Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009).
Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos bei grasinimo nužudyti pavirtina ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriame konstatuota, jog vaizdo įraše užfiksuota, kaip į parduotuvę ateina A. J., kuris kalbėdamas su G. J., dešinės rankos kumščiu suduoda pastarajai vieną smūgį į krūtinę bei iš kišenės išsitraukia daiktą, panašų į peilį, o po to vėl įsideda į kišenę. Be to, iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus Body kameros vaizdo įrašą, pas A. J. rastas virtuvinis peilis (b. l. 76-79).
Iš bylos duomenų matyti, jog A. J. 2020 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau ikiteisminis nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog yra ne kartą yra kvietusi policiją, nes A. J. naudodavo smurtą prieš ją. Porą savaičių po įvykio, A. J. vėl buvo atėjęs girtas, grasindamas prašė pinigų, ir ji vėl kvietė policiją. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusioji patikėjo, kad A. J. grasinimas yra tikras ir realus ir ji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Visa tai – nukentėjusiosios santykiai su kaltinamuoju, kaltinamojo asmenybė, jo elgesys iki šio įvykio, agresyvus elgesys paties įvykio metu, išsakytų grasinimų turinys ir jų išsakymo būdas, panaudotas fizinis smurtas, rankoje laikytas peilis, sudarė nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad 2023 m. lapkričio 19 d., apie 16.40 val., parduotuvėje įvykusio konflikto metu kaltinamojo išsakyti grasinimai ją nužudyti gali būti realiai įvykdyti ir tai nukentėjusiąją išgąsdino. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis išsakė nukentėjusiajai grasinimus nužudyti, norėjo, kad nukentėjusioji suprastų jo žodžius kaip realią grėsmę jos gyvybei, patirtų išgąstį.
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitų objektų apžiūros protokolais, vaizdo ir garso įrašais, kita rašytine bylos medžiaga.
Byloje esantys įvairių įrodymų šaltinių duomenys savo informaciniu turiniu nėra prieštaringi, atitinka ir papildo vienas kitą, todėl sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl daro išvadą, kad A. J. kaltę patvirtinantys įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog A. J. padarė nusikalstamas veikas.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2023 m. lapkričio 19 d., apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pas sutuoktinę G. J. į darbą – į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), reikalavo pastarosios pervesti į jo sąskaitą 50 eurų. G. J. atsisakius, pagrasino pastarajai, jog ją užmuš, ir sudavė kumščiu vieną smūgį į kairės pusės šonkaulius, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, po ko išsitraukęs virtuvinį peilį ir jį nukreipęs į G. J. vėl reikalavo pervesti pinigus į jo sąskaitą, priešingu atveju pagrasino papjauti, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji pagal A. J. grasinimo išraišką, panaudotą fizinį smurtą bei įrankį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. J. bei nukentėjusioji G. J. kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Iš Lietuvos teismų sistemos duomenų LITEKO matyti, jog šias metais prasidėjo skyrybų procesas, tačiau jų santuoka dar nėra nutraukta, bendras turtas nepadalintas, G. J. naudoja A. J. banko kortelę, į kurią pervedama A. J. pensija, šia kortele apmoka bendrą paskolą, paimtą perkant transporto priemonę. Tai patvirtina, kad tarp jų nusikaltimų darymo metu buvo susiklostę šeimos narių santykiai. Taigi, kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Bausmių skyrimas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai jog jis nedirba (tomas 1, b. l. 106-108), iki šios veikos padarymo kaltinamasis buvo teistas, jo teistumas neišnykęs, yra nesumokėjęs nuosprendžiu paskirtos baudos, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (tomas 1, b. l. 109-117). Atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies bei 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšys – areštai (BK 49 straipsnis), kurių terminai nustatomi atitinkantys maksimalų šios bausmės dydį. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-11-19 17.03 val. iki 2023-11-20 14.55 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Atsižvelgiant į tai, kad A. J. nuteisiamas arešto bausme pirmą kartą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.
A. J. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, į tai, kad neaišku kokia neatlikta bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dienai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu paskirta bausmė - bauda - su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme – areštu – nebendrintina.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaip matyti, kaltinamasis panaudodamas peilį padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tad peilis pripažintinas šios nusikalstamos veikos įrankiu. Atsižvelgiant į tai, šis peilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, konfiskuotinas.
Kiti klausimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – peilis, išimtas iš kaltinamojo A. J., 2024-01-25 perduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK saugyklą, aktas Nr. PD-00000020075 (b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; skaitmeninė laikmena (DVD) su esančiais įrašais: BPC, Body kamerų ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausmę;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-11-19 17.03 val. iki 2023-11-20 14.55 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginti vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, A. J. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti peilį, saugomą Klaipėdos apskrities VPK saugykloje, kurį nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (DVD) su esančiais įrašais: BPC, Body kamerų ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.