Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-186-613/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-10
Bylos Nr.: e2A-186-613/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: asociacijos „Šilo ragas“
Ieškovas: I. P.
Advokatai: Audronis Mažeika

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-186-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00584-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos „Šilo ragas“ medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovui Kretingos rajono medžiotojų būreliui „Šilo ragas“ dėl garbės ir orumo pažeidimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. P. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio pirmininko V. P. 2016 m. kovo 21 d. pasirašytoje I. P. charakteristikoje esantis teiginys, kad I. P. „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka tikrovės ir žemina I. P. garbę ir orumą; įpareigoti atsakovą per 5 dienas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centrui, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui registruotu paštu išsiunčiant paneigimą su tokiu tekstu: „Informuojame, kad Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio pirmininko V. P. Jums pateiktoje I. P. 2016 m. kovo 21 d. charakteristikoje esanti informacija, kad I. P. (duomenys neskelbtini), yra tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pažemino I. P. garbę ir orumą.“

2. Nurodė, kad yra medžiotojas, buvo medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ nariu. Ieškovas ir buvęs būrelio pirmininkas V. P. dažnai konfliktuodavo. V. P. 2016 m. kovo 21 d. pasirašė ieškovo charakteristiką, kurioje nurodė, kad ieškovas „(duomenys neskelbini)“. Minėta charakteristika 2016 m. kovo 21 d. su raštu „Dėl informacijos pateikimo“ buvo pateikta Kretingos rajūno savivaldybės VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centrui, o 2017 m. kovo 6 d. su raštu „Dėl policijos pareigūnų bei sveikatos įstaigų veiksmų“ pateikta Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Ieškovas mano, kad charakteristikoje pateikta informacija galėjo ir gali tapti kliūtimi jam gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Informacija apie (duomenys neskelbtini) yra tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Kretingos rajono „Šilo ragas“ medžiotojų būrelis atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovas yra buvęs atsakovo medžiotojų būrelio narys, jis 2018 m. rugpjūčio 28 d. būrelio valdybos sprendimu (sprendimas nebuvo nuginčytas ir yra galiojantis) buvo pašalintas iš būrelio narių. Atsakovo buvęs pirmininkas V. P. 2016 m. kovo 21 d. charakteristiką rašė, atsižvelgdamas į tuo metu turėtus duomenis apie ieškovą. V. P., siekdamas užkirsti kelią galimam neteisėtam ginklo panaudojimui ir siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, veikdamas kaip medžiotojų būrelio pirmininkas, ieškovo charakteristiką pateikė ne neapibrėžtam asmenų ratui, o asmenims, kurie pagal savo kompetenciją sprendžia, ar ieškovas pagal savo sveikatos būklę gali turėti (laikyti) ginklų, ar tinkamai buvo atlikti ieškovo sveikatos patikrinimai. Atsakovas ir jo tuometinis pirmininkas V. P. veikė sąžiningai ir teisėtai, nes siekė apsaugoti visuomenės narius nuo ginklų turinčio alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens galimų neprognozuojamų poelgių, todėl, atsakovo manymu, sąžiningas kreipimasis į valstybės ir savivaldybės institucijas nelaikytinas duomenų paskleidimu. Nesant duomenų paskleidimo fakto, ieškovas savo tariamai pažeistų teisių negali ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio pagrindu. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir faktai dėl ieškovo ilgalaikio girtuokliavimo, pakrikusios psichikos ir hospitalizavimo išblaivinti (gydyti) turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punkte nustatytą prejudicinę galią nagrinėjant šią civilinę bylą ir atsakovas neprivalo iš naujo įrodinėti nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių ir faktų.

4. Atsikirsdamas į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, teismui pateiktame dublike ieškovas I. P. pažymėjo, kad baudžiamosios bylos dalykas nebuvo nagrinėjamos 2016 m. kovo 21 d. ieškovo charakteristikos, dėl kurioje esančio teiginio ieškovas savo teises ėmėsi ginti šioje byloje civiline tvarka, surašymo aplinkybės ir turinys. Ieškinys pareikštas dėl konkretaus teiginio ,,(duomenys neskelbtini)“, atsakovas bando išplėsti / pakeisti ieškinio dalyką. Ieškinyje nereiškiami reikalavimai paneigti objektyvias aplinkybes dėl hospitalizavimo ar ginklų konfiskavimo, ieškovo teisės laikyti ginklus ir kt., ieškinys susijęs su atsakovo – juridinio asmens – paskleistais duomenimis dėl hospitalizavimo priežasties. 2016 m. kovo 21 d. charakteristikos teiginys, neva ieškovas buvo hospitalizuotas dėl (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Atsakovas patvirtino, kad charakteristikos duomenys surinkti iš trečiųjų asmenų pasakojimų, to tai tuos duomenis kvalifikuoja kaip gandus. Be to, atsakovas neturėjo teisės tokių asmens privačių duomenų rinkti, saugoti ir jais disponuoti, t. y. dalytis su kitais asmenimis, atitinkamai – tokiais neteisėtu būdu gautais įrodymais, kaip neatitinkančiais leistinumo reikalavimų, negali atsikirtinėti į ieškinį. Atsakovas nenurodo, kaip prašoma paneigti informacija susijusi su Sveikatos apsaugos ministerijos ar Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kitų institucijų kompetencijomis, todėl laikytina, kad duomenys paskleisti.

5. Atsakovas Kretingos rajono „Šilo ragas“ medžiotojų būrelis triplike pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, leidimus įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus išduoda teritorinių policijos komisariatų licencijavimo skyriai, pareiškėjui pateikus sveikatos patikrinimo pažymą. Vykdant ginklų kontrolę sveikatos įstaigos turi glaudžiai bendradarbiauti su policijos institucijomis, o tai, sprendžiant iš Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo ir Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. gegužės 15 d. sprendimo grąžinti ieškovui ginklus, nebuvo daroma. Tiek išteisinamasis nuosprendis, tiek kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai laikytini CPK 197 straipsnyje nurodytais rašytiniais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, būdamas medžiotojų būrelio pirmininku, negalėjo nereaguoti į nederamą ir netinkamą ieškovo elgesį, o rašydamas charakteristiką rėmėsi žinomu ieškovo gyvenimo būdu, jo bendravimo su kitais būrelio nariais stiliumi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2020 lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo I. P. ieškinį tenkino. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad atsakovo Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio 2016 m. kovo 21 d. Medžiotojų būrelio nario I. P. charakteristikoje, adresuotoje Kretingos psichikos sveikatos centrui, nurodoma: „<...> (duomenys neskelbtini) <...>.“ Charakteristiką pasirašė būrelio pirmininkas V. P..

9. Teismas nusprendė, kad VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centrui adresuotoje ieškovo charakteristikoje nurodyta informacija yra žinios paskleidimo faktas, žinia yra apie ieškovą ir ši žinia turi būti grindžiama tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis.

10. Teismas, nustatęs ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė fakto, kad ieškovas 2015 m. gruodžio 25 d. buvo hospitalizuotas išblaivinti dėl (duomenys neskelbtini), o, pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovas yra juridinis asmuo, teikdamas kokius nors faktus tretiesiems asmenims apie asociacijos narį, kad ir kilniu bei pilietišku tikslu, turėjo būti įsitikinęs tų faktų tikrumu, esant reikalui juos pasitikrinti, o ne vadovautis gandais ar subjektyvia kitų asmenų neigiama nuomone apie ieškovą.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neneigia, kad buvo hospitalizuotas 2015 m. gruodžio 25 d. dėl alkoholio vartojimo, tai patvirtino ir Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos ligoninė, ir baudžiamosios bylos Nr. PK-96-824/2016 medžiaga.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, kad buvo žinių paskleidimo faktas, jog paskleistos žinios yra apie jį, paskleistos žinios neatitinka tikrovės, paskleistos žinios žemina jo garbę ir orumą. Taip pat nusprendė, kad paskleisti duomenys turi būti paneigti tokiu pačiu būdu, kokiu jie buvo paskleisti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelis (toliau – ir apeliantas, atsakovas) apeliaciniame skunde prašo teismo Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos garbės ir orumo bylose, nepagrįstai laikydamas, kad atsakovas, kreipdamasis į institucijas, padarė teisės pažeidimą, paskleidė žinias.

13.2. Pagal kasacinio teismo praktiką, kuria remiasi ieškovas, nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės ar savivaldybės instituciją (pareigūną), ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003, nurodė, kad nebūtų logiška teigti, jog įstatyme (Konstitucijos 21, 25 straipsniuose) nustatytos teisės realizavimas yra teisei priešinga veika bei pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Nenustačius paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas pasireiškia atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimu.

13.3. Be to, Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

13.4. Mano, kad anksčiau aptartos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju, kadangi atsakovas į nurodytas institucijas kreipėsi sąžiningai ir jo tikslas buvo apsaugoti visuomenės narius nuo galimų neadekvačių ginklų turinčio ieškovo veiksmų.

13.5. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija charakteristikoje esančių duomenų apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu, jo hospitalizavimą ir gydymą ligoninėje.

13.6. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas neįrodė fakto, kad ieškovas 2015 m. gruodžio 25 d. buvo hospitalizuotas išblaivinti dėl (duomenys neskelbtini), padarė neištyręs ir neįvertinęs visų įrodymų apie ieškovo hospitalizavimo aplinkybes, jo ligos istorijos ir medicininių dokumentų, esančių prie šios bylos pridėtoje išnagrinėtoje V. P. iškeltoje baudžiamojoje byloje, t. y. pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

13.7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, prieš teikdamas institucijoms faktus apie ieškovą, turėjo būti įsitikinęs tų faktų tikrumu, esant reikalui juos pasitikrinti. Teigia, kad atsakovo galimybę gauti tikslesnę informaciją apie ieškovo sveikatos būklę, jo hospitalizavimo aplinkybes ir diagnozę suvaržo ir iš esmės paneigia Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas.

13.8. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sprendžiant šį ginčą neturi reikšmės atsakovo į bylą pateikta informacija apie ieškovo ginklų paėmimą, pripažinimą, kad ieškovo sveikatos patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šie faktai rodo, kad atsakovas į institucijas kreipėsi turėdamas tam pagrindą ir veikdamas sąžiningai, atsakovo skundas buvo pripažintas pagrįstu, po šio skundo ieškovo sveikata dėl leidimo laikyti ginklus turėjo būti tikrinama laikantis teisės aktų reikalavimų.

13.9. Teigia, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į nurodytas institucijas, kurios yra kompetentingos spręsti klausimą dėl ieškovo teisės laikyti ginklus, ieškovas tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, o jo institucijoms perduoti duomenys iš esmės buvo pagrįsti ir teisingi. Net ir konstatavus, kad ieškovo pateikti duomenys yra nevisiškai teisingi, ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo.

13.10. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apie (duomenys neskelbtini) byloje nėra duomenų, o ir apie (duomenys neskelbtini) ieškovo charakteristikoje pasisakyta nėra.

Atsiliepimas

14. Ieškovas I. P., atstovaujamas advokato Audronio Mažeikos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teigia, kad ieškovas aiškiai ir konkrečiai suformulavo ieškinio reikalavimus, t. y. 2016 m. kovo 21 d. charakteristikos teiginys, neva ieškovas buvo hospitalizuotas dėl (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Toks teiginys įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą.

14.2. Mano, kad atsakovo nurodytoje baudžiamojoje byloje nėra šiai bylai prejudicinę reikšmę galinčių turėti faktų, kadangi nei 2016 m. kovo 21 d. charakteristikos surašymo aplinkybės, nei jos turinys nebuvo baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalyku, o fizinio asmens išteisinimo faktas dėl visiškai kitų epizodų padarinių aspektu šioje civilinėje byloje yra nereikšmingas.

14.3. Teigia, kad 2016 m. kovo 21 d. charakteristikos dalis dėl ieškovo hospitalizavimo neva dėl (duomenys neskelbtini) grindžiama vien gandais, t. y. sutuoktinės ir medžiotojų būrelio nario pateikta informacijos interpretacija.

14.4. Pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini), į bylą nepateikta. Byloje apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai tokio fakto patvirtinti taip pat negalėjo.

14.5. Teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką, netgi nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, o paskleistiems duomenims taikomas ir jų gavimo teisėtumo reikalavimas. Nagrinėjamu atveju pats atsakovas patvirtino, kad charakteristikos duomenys surinkti iš trečiųjų asmenų netgi netiesiogiai, o iš šių pasakojimų apie kitus šaltinius, t. y. per asmenų grandinę, o tai iš esmės tuos duomenis kvalifikuoja kaip gandus, be to, atsakovas netgi neturėjo teisės tokių asmens privačių duomenų rinkti, saugoti ir jais disponuoti, t. y. dalytis su kitais asmenimis, atitinkamai – tokiais neteisėtu būdu gautais įrodymais, kaip neatitinkančiais leistinumo reikalavimų, negali atsikirtinėti į ieškinį.

14.6. Taip pat teigia, kad atsakovo teiginiai, neva negalima laikyti, jog duomenys apie ieškovą buvo paskleisti, kadangi tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems) su skundo pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims, nepagrįsti, kadangi atsakovas remiasi kasacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

14.7. Be to, pažymėjo, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovo veiksmai buvo sąlygoti ne deklaruojamos pareigos sąžiningai informuoti kompetentingas įstaigas ir apsaugoti visuomenę nuo ieškovo neprognozuojamų veiksmų turint ginklų, o asmeninių ieškovo ir V. P. konfliktiškų santykių, pastarajam pasinaudojus vadovaujamu juridiniu asmeniu. Atsakovas galėjo apsiriboti informacijos pateikimu Psichikos sveikatos centrui, policijai. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas yra fizinis, ne viešasis asmuo, atsakovas yra juridinis asmuo, jis rašyti tikrovės neatitinkančius duomenis neturėjo jokio teisėto pagrindo.

14.8. Mano, kad aplinkybė, kad kokių nors šalies įrodymų teismas nepripažino pakankamais ir patvirtinančiais jos įrodinėjamas aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų netinkamo taikymo. Aplinkybė, kad šalis su teismų atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, juos interpretuoja kitaip, nei tai darė teismai, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

17. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo pažeidimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo tenkino.

20. Atsakovas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos garbės ir orumo bylose, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatų ir kasacinio teismo praktikos aiškinimo ir taikymo

21. Ieškovas dėl garbės ir orumo pažeidimo kreipėsi dėl to, kad Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio pirmininko V. P. 2016 m. kovo 21 d. pasirašytoje charakteristikoje esantis teiginys apie ieškovą, kad I. P. „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, prašo įpareigoti atsakovą paneigti šią informaciją.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą, tačiau šis įstatymas gynimo objektų sampratos nepateikia, todėl tikslinga nustatyti, kaip turi būti suprantama garbė ir orumas. Garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį; orumas – tai yra asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Orumas nėra subjektyvus savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas – visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi būti viešoji nuomonė. Įstatymai gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau saugo ne visas šio vertinimo puses – jie garantuoja asmeniui tik tą įvertinimą, kurį jis savo poelgiais užsitarnauja. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama informacijos, atitinkančios tikruosius poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, žinias.

24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas (šios aplinkybės neginčija nei atsakovas, nei ieškovas), pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką, garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

25. Ieškovas, gindamas savo garbę ir orumą, turi įrodyti žinių paskleidimo faktą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovui įrodžius šiuos tris teisiškai reikšmingus faktus, atsakovui kyla pareiga pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį paneigti prezumpciją, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. įrodyti, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę.

26. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio pirmininko V. P. 2016 m. kovo 21 d. pasirašytoje charakteristikoje pateikta informacija (žinios) yra apie ieškovą, byloje nėra, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad byloje įrodytas faktas, kad pateikta informacija (žinios) yra apie ieškovą.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatytas žinių paskleidimo faktas. Mano, kad sprendžiant šią bylą tinkamiausius išaiškinimus (precedentą) yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003. Pažymėjo, kad minėtą kasacinio teismo praktiką nurodė ir ieškovas teismui teiktuose savo procesiniuose dokumentuose (dubliko 14 punktas).

28. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, nurodytu šios nutarties 27 punkte. Mano, kad minėta kasacinio teismo nutartis nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi byla buvo nagrinėjama tarp fizinių asmenų (mokytojai), iš kurių vieni kreipėsi į savivaldybės merą ir švietimo skyriaus vedėją, t. y. tiesiogiai kompetentingus asmenis, dėl jų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra juridinis asmuo.

29. Precedentų taikymo klausimu būtina pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 29 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl precedentų taikymo, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir faktines aplinkybes, nagrinėtas minėtoje kasacinio teismo nutartyje, įvertinusi šalių paaiškinimus dėl nagrinėjamam ginčui taikytinos kasacinio teismo praktikos, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo nutartyje nurodytais išaiškinimais, sprendžiant reikalavimo dėl garbės ir orumo pažeidimo pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje šalys buvo fiziniai asmenys, o nagrinėjamu atveju atsakovas yra juridinis asmuo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamos ir minėtos kasacinio teismo bylos ratio decidendi nesutampa ir nėra teisinio pagrindo ja vadovautis. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio teismo išaiškinimas dėl žinių (informacijos) paskleidimo fakto pripažinimo, nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, yra aktualus ir taikytinas sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003, yra išaiškinęs, kad nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nebūtų logiška teigti, jog įstatyme (Konstitucijos 21, 25 straipsniuose) nustatytos teisės realizavimas yra teisei priešinga veika ir pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Nenustačius paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas pasireiškia atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimu.

32. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas orientuoja į tai, kad sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais. Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

33. Apelianto manymu, šios anksčiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju, nes atsakovas į nurodytas institucijas kreipėsi sąžiningai ir jo tikslas buvo apsaugoti visuomenės narius nuo galimų neadekvačių ginklų turinčio ieškovo veiksmų.

34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas buvo atsakovo narys, turėjo leidimus laikyti šaunamuosius ginklus. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2015 m. gruodžio 25 d. buvo hospitalizuotas išblaivinti, o atsakovas dėl šio fakto pateikė atitinkamoms valstybės institucijoms 2016 m. kovo 21 d. charakteristiką apie ieškovą.

35. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant reikalavimą dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, svarbu nustatyti žinių paskleidimo faktą ir tai, ar asmuo, kuris paskleidė nevisiškai tikslią informaciją, tą padarė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

36. Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

37. Pažymėtina, kad laisvė laisvai reikšti savo mintis ir teisė turėti įsitikinimus, taip pat teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra konstitucinės nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Tačiau informacijos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės į informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas, kuris naudojasi savo teisėmis, privalo laikytis įstatymais nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti laisvėmis, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2016 m. kovo 21 d. charakteristiką apie ieškovą pateikė sveikatos priežiūros įstaigai, policijos departamentui, SAM ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

39. Kaip teigia atsakovas, 2016 m. kovo 21 d. charakteristiką apie ieškovą pateikė siekdamas apsaugoti visuomenę nuo alkoholiu piktnaudžiaujančio, ginklų turinčio ieškovo galimų neprognozuojamų veiksmų. Atsakovo nuomone, jis gynė viešąjį interesą ir tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją, nesiekė pažeminti ieškovo. Atsakovas informaciją (žinias) apie ieškovą teikė institucijoms, kurios pagal savo kompetenciją turėjo spręsti, ar ieškovas gali laikyti ginklus.

40. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą leidimus įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus išduoda teritorinių policijos komisariatų licencijavimo skyriai, pareiškėjui pateikus atitinkamą sveikatos patikrinimo pažymą. Tai yra, vykdant ginklų kontrolę sveikatos įstaigos turi glaudžiai bendradarbiauti tiek tarp savęs, tiek su policijos institucijomis. Sprendžiant iš Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo ir Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. gegužės 15 d. sprendimo grąžinti ieškovui ginklus, nebuvo tinkamo bendradarbiavimo tarp medicinos įstaigų ir policijos komisariatų, dėl to ieškovui ginklai buvo grąžinti neįvertinus jo gydymo VšĮ Kretingos ligoninėje.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas, kreipdamasis į atitinkamas institucijas, veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens atstovas, medžiotojų būrelio pirmininkas, kuris pažinojo ieškovą kaip asmenį, kaip būrelio narį.

42. Iš baudžiamosios bylos PK-96-824/2016, kuri buvo pradėta pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. I. P. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo V. P. už sistemingą jo šmeižimą, medžiagos nustatyta, kad V. P., būdamas medžiotojų būrelio vadovas, turėjo pagrindo kreiptis į kaltinime nurodytas institucijas ir informuoti jas apie I. P.. Visų pirma, V. P., turėjo žodinę informaciją tiek iš savo sutuoktinės I. P., kad ji, ligoninėje matė nukentėjusįjį (ieškovą), kuris dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje, tiek iš būrelio narių, kad nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus, ilgiau nei vieną dieną. Tiek V. P., tiek ir kitiems medžiotojų būrelio nariams buvo žinoma, kad nukentėjusysis kartą buvo pašalintas iš medžioklės dėl girtumo, tiek V. P., tiek ir 2014 m. spalio 2 d. šventės dalyviams buvo žinoma dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio būnant neblaiviam, aplinkybės, kad I. P. laiko namuose šaunamuosius ginklus, kaltinamajam (atsakovui) sudarė realų pagrindą kreiptis į atitinkamas institucijas ir reaguoti į medžiotojo I. P. (ieškovo) elgesį, kuris turėtų būti įvertintas atlikus aplinkybių tyrimą. V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis, pasitaręs su medžiotojų klubo nariais, dėl I. P. elgesio, nutarė imtis veiksmų, kurie galėtų užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui. Tai, kad V. P. žinios apie I. P. alkoholio vartojimą nėra be pagrindo, patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Viešosios įstaigos Kretingos ligoninės terapijos skyriaus gydytojų išrašas iš kurio nustatyta, kad I. P. šioje ligoninėje buvo hospitalizuotas nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini). Taip pat iš šio išrašo nustatyta, kad I. P. pristatytas į ligoninę nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, turėjusias įtakos atsakovo kreipimuisi į atitinkamas valstybės institucijas, kreipimosi motyvus, adresatus, atsakovo kaip juridinio asmens teisę teikti atitinkamo pobūdžio dokumentus (informaciją, charakteristiką), atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodytą šios nutarties 31, 32 ir 36 punktuose, daro išvadą, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atitinkamai reaguoti į paaiškėjusią situaciją dėl ieškovo hospitalizavimo išblaivinti ir tokio atsakovo kreipimosi (informacijos pateikimą atitinkamoms valstybės institucijoms) nevertina kaip žinių paskleidimo fakto. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, nurodytos šios nutarties 42 punkte, yra prejudiciniai faktai, dėl to jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nenustatyta, kad valstybės institucijoms pateikta informacija apie ieškovą buvo paskleista tretiesiems asmenims.

44. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju informacijos (žinių) apie ieškovą pateikimas nevertintinas kaip žinių paskleidimo faktas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš sąlygų, kada gali būti ginami asmens garbė ir orumas.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, pateikdamas informaciją (žinias) apie ieškovą atitinkamoms valstybės institucijoms, tai padarė nesąžiningai ir (ar) piktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

46. Iš baudžiamosios bylos PK-96-824/2016 medžiagos taip pat nustatyta, 2016 m. sausio 21 d. Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio valdybos posėdžio metu buvo pasiūlyta griežtinti būrelio organizuojamų medžioklių discipliną ir užsiimti prevencija prieš alkoholio vartojimą, reaguojant į Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl besaikio alkoholio vartojimo ir su tuo susijusiomis pasekmėmis, siekiant išvengti tragedijų, susijusių su netinkamu ginklų panaudojimu. Šio kaltinamojo (V. P.) pranešimo pagrindu, valdyboje buvo nutarta įpareigoti būrelio grupių vadovus ir organizuojamų medžioklių vadovus uždrausti medžioklės metu bet kokį alkoholio vartojimą (...), paskatinti būrelio narius ne pasyviai stebėti girtuokliaujantį kolegą medžiotoją, o reaguoti į pavojingas situacijas ir apie iškilusias ginklo panaudojimo ar piktnaudžiavimo juo grėsmes pranešti atitinkamoms institucijoms.

47. Kretingos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka (išteisinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nukentėjusiojo I. P. (ieškovo) apeliacinį skundą atmetė), padarė išvadą, kad V. P. turėjo pagrindo manyti, kad jo turimos žinios apie I. P. dėl jo alkoholio vartojimo, yra teisingos ir jis, kreipdamasis į visas kaltinimuose nurodytas institucijas, svarstant I. P. elgesį medžiotojų susirinkimuose 2014 m. spalio 2 d. ir 2016 m. sausio 21 d., o taip pat ir teikdamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijai informaciją apie I. P., neturėjo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos apie I. P.. Kaip jau minėta anksčiau, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, dėl to jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

48. Vien ieškovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovo ir atsakovo santykiai buvo konfliktiški, kad atsakovas jau 2016 m. gruodžio 28 d. buvo pateikęs informaciją apie ieškovą psichikos sveikatos centrui, todėl teikti papildomai kitiems adresatams charakteristiką nebuvo poreikio, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas veikė nesąžiningai. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 21 d. charakteristiką atsakovas pateikė ne tik psichikos sveikatos centrui, bet ir Policijos departamentui, t. y. institucijoms, kompetentingoms spręsti, ar ieškovas gali laikyti ginklus.

49. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 31 ir 36 punktuose, t. y. kad, nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra neaktualūs nagrinėjamo ginčo atveju ir dėl jų nepasisako.

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo pažeidimo

50. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, išvadą, kad atsakovas neįrodė fakto, kad ieškovas 2015 m. gruodžio 25 d. buvo hospitalizuotas išblaivinti dėl (duomenys neskelbtini), padarė neištyręs ir neįvertinęs visų įrodymų apie ieškovo hospitalizavimo aplinkybes, jo ligos istorijos ir medicininių dokumentų, pridėtus išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinamas V. P..

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

52. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, ginčui taikytinų materialinės teisės normų ir kasacinio teismo praktikos, vadovaudamasis šios nutarties 46 ir 47 punktuose nurodytais išaiškinimais, ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą, taip pat ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus duomenis, kuriais pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, nesivadovavo, ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta faktų, kuriems esant ginama asmens garbė ir orumas, visuma. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, ar pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant dėl reikalavimo dėl garbės ir orumo pažeidimo pagrįstumo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

56. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

57. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 000,00 Eur už advokato pagalbą (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas) (2020 m. liepos 23 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 20200723/23, 2020 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1037288) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantas pateikė teismui įrodymus, kad už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį ir už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 75, 2020 m. gruodžio 3 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 20201203/51, 2020 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1089760). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, apeliantui iš ieškovo iš viso priteistina 1 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo I. P. ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo I. P. atsakovui Kretingos rajono medžiotojų būreliui „Šilo ragas“ 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo I. P. atsakovui Kretingos rajono „Šilo ragas“ medžiotojų būreliui „Šilo ragas“ 1 075,00 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė