Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Vilniaus apskrities bokso federacijos atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apskrities bokso federacijos ieškinį atsakovei Lietuvos bokso federacijai dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos bokso federacijos vykdomojo komiteto posėdyje, įvykusiame 2020 m. birželio 4 d., Panevėžyje, 9 dienotvarkės punktu svarstytas klausimas „Dėl Vilniaus apskrities bokso federacijos” ir vykdomojo komiteto narių balsų dauguma nutarta pašalinti Vilniaus apskrities bokso federaciją iš Lietuvos bokso federacijos narių, remiantis Lietuvos bokso federacijos įstatų 4.7.2 punktu, kuris numato, kad narys gali būti pašalintas iš federacijos narių, jeigu jis kenkia Federacijos reputacijai ar ją blogina, diskredituoja Federacijos veiklą Lietuvoje ir/ar užsienyje, diskredituoja boksą ir/ar Federacijos veiklą žiniasklaidoje. Lietuvos bokso federacijos 2020 m. birželio 4 d. posėdžio protokole nurodyta, kad pranešėjas D. Š. informavo Lietuvos bokso federacijos vykdomojo komiteto narius, kad iš Lietuvos bokso federacijos generalinio sekretoriaus gavo tarnybinį pranešimą dėl Vilniaus apskrities bokso federacijos ir jos viceprezidento R. L. veiksmų D. P. turnyre 2020 m. kovo 11 d. Lietuvos bokso federacijos prezidentas D. Š. Lietuvos bokso federacijos sekretoriatui pavedė atlikti tyrimą dėl šio įvykio. Apie priimtą sprendimą atsakovė pranešė ieškovei 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr.S-056 „Informavimas dėl Vilniaus apskrities bokso federacijos šalinimo iš Lietuvos bokso federacijos narių“.

Vilniaus apskrities bokso federacija pareiškė ieškinį dėl minėto Lietuvos bokso federacijos vykdomojo komiteto nutarimo panaikinimo. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Lietuvos bokso federacijos veiklos forma – asociacija (Lietuvos bokso federacijos įstatų 1.1 punktas). Asociacijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Asociacijos įstatuose turi būti nurodyta asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.

Lietuvos bokso federacijos įstatų 43 punktas, 4.8 punktas numato, kad sprendimą dėl nario pašalinimo iš federacijos narių priima Vykdomasis komitetas ne mažesne kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių vykdomojo komiteto narių balsų dauguma. Narys laikomas pašalintu iš federacijos narių nuo vykdomojo komiteto sprendimo priėmimo momento. Narių pašalinimo iš federacijos pagrindus reglamentuoja įstatų 4.7 punktas, kuris numato, kad narys vykdomojo komiteto sprendimu yra pašalinamas iš federacijos, jeigu narys ar jam priklausantis sportininkas, treneris, teisėjas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus, federacijos įstatus ar kitus jos dokumentus, federacijos organų nutarimus; narys kenkia federacijos reputacijai ar ją blogina, diskredituoja federacijos veiklą Lietuvoje ir/ar užsienyje, diskredituoja boksą ir/ar federacijos veiklą žiniasklaidoje; narys tiesiogiai ar netiesiogiai trukdo federacijos veiklai, taip pat siekti federacijai tikslų ir vykdyti uždavinius; narys ilgiau kaip 6 mėnesius vėluoja sumokėti nario mokestį arba pavėluotai jį moka du kartus iš eilės; narys neatitinka narystei keliamų reikalavimų, tame tarpe nevykdo su boksu susijusios veiklos. Tačiau atsakovės įstatuose nereglamentuota, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, nurodyta, kad atsižvelgdama į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdama klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis). Analogiška kasacinio teismo praktika formuojama ir vėlesnėse nutartyse (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos bokso federacijos 2020 m. gegužės 29 d. darbotvarkės Nr. S-049 matyti, kad į Lietuvos bokso federacijos vykdomojo komiteto 2020 m. birželio 4 d. 11 val. šaukiamo susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Vilniaus apskrities bokso federacijos pašalinimo iš Lietuvos bokso federacijos narių, tik nurodyta, jog 9 klausimu bus svarstoma dėl Vilniaus apskrities bokso federacijos. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo kitu būdu pranešta apie jos pašalinimo iš Lietuvos bokso federacijos narių klausimo svarstymą minėtame vykdomojo komiteto posėdyje, taip pat kad buvo pateikta su šiuo klausimu susijusi medžiaga. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. S-051 išreiškė pageidavimą dėl Vilniaus apskrities bokso federacijos prezidento A. D. dalyvavimo Lietuvos bokso federacijos Vykdomojo komiteto posėdyje 2020 m. birželio 4 d. 11.00 val. Panevėžyje ir aktualių paaiškinimų darbotvarkės klausimais. Iš Vilniaus apskrities bokso federacijos 2020 m. birželio 2 d. rašto Lietuvos bokso federacijai Nr. VABF2020-06/02, taip pat liudytojų parodymų matyti, kad buvo keliamas klausimas tik dėl Vilniaus apskrities bokso federacijos viceprezidento R. L. sukelto konflikto 2020 m. kovo 11 d. vykusio tarptautiniame D. P. jaunimo bokso turnyro metu.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nei ieškovė, nei vykdomojo komiteto nariai nebuvo iš anksto informuoti apie tai, jog 2020 m. birželio 4 d. 11.00 val. vyksiančiame Lietuvos bokso federacijos Vykdomojo komiteto posėdyje bus svarstomas Vilniaus apskrities bokso federacijos pašalinimo iš Lietuvos Bokso federacijos narių klausimas, ieškovė nebuvo supažindinta su tokio svarstymo medžiaga bei aplinkybėmis, jai nebuvo sudarytos sąlygos parengti pasiaiškinimą dėl visų jos pašalinimo iš federacijos pagrindu buvusių aplinkybių. Ieškovės pašalinimo iš Lietuvos bokso federacijos narių klausimas buvo be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime, taip iš esmės nesuteikiant ieškovei galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems Lietuvos bokso federacijos vykdomojo komiteto nariams. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos nutartimi, konstatuotina, kad ieškovės pašalinimo iš Lietuvos bokso federacijos narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus, dėl ko laikytinas neteisėtu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, buvo pakeista iki tol galiojusi kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, nulemiančių bylos teisminio nagrinėjimo ribas, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, aiškinimo ir taikymo. Minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė koreguoti iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią, atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas asociacijų veiklos garantijas, teismas klausimus dėl asociacijos nario pašalinimo turi teisę analizuoti neva tik procedūriniu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje R. B. ir kt. v. Palangos medžiotojų būrelis „Pensininkai“, bylos Nr. 3-3-550/2006). Aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse suformuota nauja praktika, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, išaiškinta, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui.

Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos bokso federacijos vykdomojo komiteto nutarimą dėl Vilniaus bokso federacijos pašalinimo iš Lietuvos bokso federacijos narių ginčija tiek procedūriniu, tiek ir materialiniu aspektu. Kaip aukščiau nustatyta, ieškovės pašalinimo procedūra iš Lietuvos bokso federacijos narių neatitiko CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, t. y procedūriniu aspektu buvo neteisėta. Vertinant ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių materialinį pagrindą taip pat matyti, jog nebuvo išlaikyta Lietuvos bokso federacijos ir pašalinto jos nario interesų pusiausvyra, o ieškovės atžvilgiu pritaikyta sankcija neturėjo faktinio pagrindo, t. y. ieškovė pašalinta iš asociacijos narių, nesant faktinių duomenų, patvirtinančių Lietuvos bokso federacijos įstatų 4.7.2 punkte numatytą nario pašalinimo iš asociacijos pagrindą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės veiksmus, kurie kenkia Federacijos reputacijai ar ją blogina, diskredituoja Lietuvos bokso federacijos veiklą Lietuvoje ir/ar užsienyje, diskredituoja boksą ir/ar Federacijos veiklą žiniasklaidoje“ (Įstatų punktas 4.7.2.), suponuojančius pagrindą priimti sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš Lietuvos bokso federacijos narių, atsakovė nurodė, kaip R. L. veiksmus, sukeliant konfliktą D. P. turnyro 2020 m. kovo 11 d. metu, taip pat kitus neidentifikuotus ieškovės ar ieškovės narių – fizinių asmenų veiksmus, kenkiančiais atsakovės reputacijai ir veiklai.

Tyrimo medžiagą dėl R. L. sukelto konflikto D. P. turnyro 2020 m. kovo 11 d. metu sudarė Lietuvos bokso federacijos generalinio sekretoriaus D. M. tarnybinis pranešimas, Lietuvos bokso federacijos generalinio sekretoriaus D. M. pareiškimas ,,Dėl LBF narės Vilniaus apskrities bokso federacijos ir jos atstovo veiksmų įvertinimo“; Lietuvos bokso federacijos paklausimas uždarajai akcinei bendrovei Reporteriai LT ,,Dėl D. P. turnyro metu vykusio incidento“, uždarosios akcinės bendrovės Reporteriai LT atsakymas „Dėl 2020 m. Lietuvos bokso federacijos rašto“. Minėtuose dokumentuose nėra įvardinta jokių Vilniaus apskrities bokso federacijos neteisėtų veiksmų, tik nurodyta, jog R. L. prisistatė kaip Vilniaus apskrities bokso federacijos prezidentas. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. D. P. turnyro metu turėjo įgaliojimus atstovauti ieškovę ir sukeldamas atsakovės nurodytą konfliktą išreiškė ieškovės poziciją. Atsakovės kvietimas dalyvauti minėtame turnyre buvo adresuotas ieškovės prezidentui A. D. Taip pat pažymėtina, kad uždarosios akcinės bendrovės Reporteriai LT paaiškinimas pateiktas 2020 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio. Visą laikotarpį iki 2020 m. birželio 4 d. posėdžio sušaukimo atsakovė neinformavo ieškovės apie minėto įvykio tyrimą ir nenurodė, jog šis įvykis bus pagrindu svarstyti ieškovės pašalinimą iš federacijos narių. 2020 m. birželio 4 d. posėdyje dalyvavo Vilniaus apskrities bokso federacijos prezidentas A. D., kuris paaiškino, kad R. L. Vilniaus apskrities bokso federacijos viceprezidentu išrinktas nuo 2020 m. kovo 5 d., t. y. faktiškai prieš pat D. P. turnyrą ir kad jam nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovė minėtame turnyre. Pažymėtina, jog minėti R. L. veiksmai yra įvertinti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-691-959/2021, kurioje D. M. pareiškė ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo R. L. kaip fiziniam asmeniui (e.b.l. 146-159). Nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog minėti R. L. veiksmai atlikti jo kaip fizinio asmens ir nepatvirtina ieškovės veiksmų, suponuojančių Lietuvos bokso federacijos įstatų 4.7.2 punkte numatytą pašalinimo iš federacijos narių pagrindą.

Dėl kitų protokole nurodytų ieškovės veiksmų, įvardijamų kaip priminimo apie ieškovės ir

jos veikloje dalyvaujančių ir/ar nuolatinius ir tęstinius veiksmus Lietuvos bokso federacijos ir bokso sporto atžvilgiu, sistemingą mėginimą kenkti federacijai, jos veiklai, klaidinančius vertinimus žiniasklaidoje, kurie formuoja kartais net ypač negatyvią žmonių nuomonę apie boksą, jos bendruomenę, menkina valdymo organų narių darbą, stokoja objektyvumo ir visapusiškumo. pažymėtina, jog minėti teiginiai nepagrįsti konkrečiais faktais, veiksmais, juos atlikusius asmenis identifikuojančiais duomenimis bei šių asmenų ir jų atliktų veiksmų sąsajomis su ieškove bei patvirtinančius būtent ieškovės valią kenkti Lietuvos bokso federacijai, teikti klaidinančius vertinimus žiniasklaidai ir kt. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių neteisėtus ieškovės ar jos narių veiksmus atsakovės atžvilgiu, kurie būtų konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Priešingai, iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai ieškovės esamų narių ir atsakovės buvusių darbuotojų atžvilgiu. Pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2206-863/2019 ir Vilniaus apygardos teismas savo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-329-653/2020 tenkino V. B. ieškinį; Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26406-996/2018 nusprendė tenkinti A. A. ieškinį Lietuvos bokso federacijos atžvilgiu dėl darbo užmokesčio priteisimo. Protokole taip pat nurodyta, kad A. A. iki šiol faktiškai negražino finansinių Lietuvos bokso federacijos dokumentų, federacijos spaudo, S. M. nepagrįstai mėgino inicijuoti ikiteisminį tyrimą tuo nesąžiningai kenkiant visai federacijai. Tačiau pažymėtina, jog minėti veiksmai buvo atlikti ir ginčas su atsakove kilo dėl tarp A. A., kaip atsakovės darbuotojo, ir Lietuvos bokso federacijos susiklosčiusių teisinių santykių, o ne kaip ieškovės nario. Tuo tarpu byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių teismo konstatuotus ieškovės ar jos valdymo organų, narių neteisėtus veiksmus atsakovės atžvilgiu. Juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti ginama teismo, tačiau atsakovė nėra kreipusis į teismą dėl ieškovės ar jos narių pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, o atsakovės ar jos narių kritika ieškovės atžvilgiu, taip pat savo teisių gynimas teisme negali būti pripažinta neteisėtu veiksmu, suponuojančiu pagrindą pašalinti ieškovę iš Lietuvos bokso federacijos narių.

Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė. Ieškovės ginčijamu sprendimu ieškovė pašalinta iš Lietuvos bokso federacijos narių, iš esmės pažeidžiant bendro pobūdžio procedūrinius standartus, taip pat nesant tam faktinio pagrindu, numatyto atsakovės įstatuose. Ieškovė yra ilgametė atsakovės narė, per visą narystės laikotarpį tinkamai įgyvendino visas nario pareigas, numatytas Lietuvos bokso federacijos statų 4.12 punkte: mokėjo nario mokestį, aktyviai dalyvavo atsakovės veikloje, jos atstovai buvo renkami į atsakovės valdymo organus. Priešingai liudijančių įrodymų byloje nepateikta. Atsakovės sprendimas sukėlė ieškovei realias neigiamas pasekmes ir padarė žalos, nes ieškovė neteko galimybės įgyvendinti savo kaip nario teises bei prisidėti prie Lietuvos bokso federacijos veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Todėl ieškovės ginčijamas atsakovės sprendimas panaikinamas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovės ieškovei; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 16,05 EUR, priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos bokso federacijos Vykdomojo komiteto posėdžio 2020 m. birželio 4 d. nutarimą, kuriuo ieškovė Vilniaus apskrities bokso federacija pašalinta iš Lietuvos bokso federacijos narių.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos bokso federacijos ieškovei Vilniaus apskrities bokso federacijai 75,00 EUR (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos bokso federacijos valstybei 16,05 EUR (šešiolika eurų, penkis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.