- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- e2-26406-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20360-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- Lietuvos
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Kęstutis Virketis, Liutauras Kinderis
- Kategorijos
- 1.3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos bokso federacijos ieškinį atsakovui A. A. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos bokso federacija (toliau – ieškovė, darbdavė, Federacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5) A. A. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama darbuotojo reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) bei patenkintus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2991 darbo byloje Nr. APS-36-8011 (toliau – sprendimas), atmesti, panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, laikant jį netekusiu galios.
Ieškovė paaiškino, kad 2012 m. vasario 2 d. visuotinėje Federacijos narių konferencijoje atsakovas buvo išrinktas Federacijos generaliniu sekretoriumi, su juo 2014 m. vasario 28 d. buvo sudaryta darbo sutartis, 2016 m. balandžio 30 d. įvykusioje Federacijos narių konferencijoje atsakovas buvo atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų, Federacijos generaliniu sekretoriumi išrinktas kitas asmuo – D. M., su atsakovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta Federacijos prezidento įsakymu, atsakovas buvo atleistas iš darbo išmokant jam 642,18 Eur išmoką už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 811 Eur (2 mėn.) išeitinę išmoką, su juo buvo pilnai atsiskaityta. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 tenkino 3 klubų ieškinį Federacijai, pripažino 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos konferenciją neteisėta, konferencijos metu priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento dėl procedūrinių pažeidimų, šis teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. kovo 27 d. nutartį apeliaciniame procese (civilinės bylos Nr. 2A-252-661/2018), savarankiškų reikalavimų atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 nereiškė, procese nedalyvavo, atleidus jį iš darbo savo galimai pažeistų teisių negynė, atleidimo iš darbo per 1 mėnesio nustatytą terminą neginčijo, tik po 2 metų nuo jo atleidimo iš darbo dienos 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio priteisimo, taip pat prašydamas pripažinti, kad jo darbo santykiai Federacijoje tęsiasi nuo 2016 m. balandžio 30 d., Darbo ginčų komisija darbuotojo prašymą tenkino, su kuo Federacija nesutinka. Teigė, kad atsakovui esant atleistam iš darbo, nutrauktai darbo sutarčiai, jo darbo teisiniai santykiai tęstis negalėjo, jie yra pasibaigę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 atsakovo darbo santykių savaime neatkuria, pasekmių atsakovo atleidimui iš darbo neturi, be to, tuo metu Federacijos generalinio sekretoriaus funkcijas ėjo kitas asmuo, Federacijos įstatai nenumato galimybės generalinio sekretoriaus funkcijas vykdyti keliems asmenims vienu metu. Ieškovės nuomone, kadangi atsakovo darbo santykiai buvo nutraukti, atleidimas iš darbo nebuvo pripažintas neteisėtu, jis nebuvo grąžintas į darbą, tokiu būdu, reikalavimas priteisti jam atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės mėn., iš viso 10 137,50 Eur, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad teismo sprendimas atsakovui teisinių pasekmių nesukelia, atsakovo atleidimo klausimas nebuvo nagrinėtas sprendime, byloje atsakovas buvo apklaustas liudytoju; generalinio sekretoriaus funkcijos negali dubliuotis, visą nagrinėjamą laiką D. M. ėjo generalinio sekretoriaus pareigas, atsakovas tuo metu darbo funkcijų nevykdė, todėl jo darbo santykiai tęstis negalėjo; atsakovo atleidimas iš darbo nėra pripažintas neteisėtu; atsakovas neprašė priteisti jam kompensaciją už priverstinę pravaikštą; 2018 m. birželio 9 d. D. M. yra perrinktas Federacijos generaliniu sekretoriumi ir iki šiol eina šias pareigas.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 1–4).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. balandžio 30 d. Kėdainiuose įvyko neeilinė–rinkiminė konferencija, kurią savavališkai sušaukė Federacijos prezidentas D. Š., prieš šią konferenciją 2016 m. sausio 29 d. vyko Federacijos eilinė ataskaitinė konferencija, kurioje buvo nuspręsta surengti rinkiminę konferenciją 2016 m. IV ketvirtyje; po 2016 m. balandžio 30 d. neeilinės–rinkiminės konferencijos, remiantis tik jos nutarimu, Federacijos prezidentas 2016 m. gegužės 2 d. priėmė įsakymą Nr. 5B „Dėl atšaukimo iš užimamų pareigų“, tokiu būdu su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta, esant tokiam neeilinės–rinkiminės konferencijos sprendimui jis neskundė darbo sutarties nutraukimo, jis nėra Federacijos narys ir neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neeilinės– rinkiminės konferencijos sprendimų, tačiau tai padarė Federacijos nariai, jų ieškinys teismo buvo patenkintas, Federacijos neeilinė konferencija buvo pripažinta neteisėta, neeilinės konferencijos priimti sprendimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jame nustatytos aplinkybės tapo prejudiciniais faktais. Mano, kad teismui pripažinus visus 2016 m. balandžio 30 d. neeilinės–rinkiminės konferencijos sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, jo kaip Federacijos generalinio sekretoriaus statusas išliko nepertraukiamas. Teigia, kad būtent taip susiklosčiusią situaciją vertino ir pati ieškovė, ką, jo manymu, įrodo Federacijos prezidento 2018 m. kovo 27 d. išrašytas įgaliojimas Federacijos referentui D. M., Federacijos referento D. M. 2018 m. kovo 30 d. raštas Nr. S-064 adresuotas jam, kaip Federacijos generaliniam sekretoriui, Federacijos prezidento 2018 m. balandžio 4 d. raštas Nr. S-065, išsiųstas jam, kaip Federacijos generaliniam sekretoriui, pati ieškovė visuose dokumentuose nurodo, kad jis yra Federacijos generalinis sekretorius, o D. M. – referentas.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė palaikantis atsiliepime išdėstytą poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad Federacijos prezidento 2016 m. gegužės 2 d. įsakyme nurodytas vienintelis atsakovo atšaukimo iš pareigų teisinis pagrindas – 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinės–rinkiminės konferencijos nutarimas, tačiau šis nutarimas teismo yra pripažintas niekiniu dėl esminių pagrindų; aplinkybė, kad nagrinėjamu laikotarpiu generalinio sekretoriaus darbo funkcijas atliko D. M., yra ieškovės problema; teismo sprendimu atkurtas atsakovo generalinio sekretoriaus statusas; yra žinoma, kad 2018 m. birželio 9 d. D. M. yra perrinktas Federacijos generaliniu sekretoriumi, todėl mano, kad atsakovo generalinio sekretoriaus įgaliojimai tęsėsi iki 2018 m. birželio 9 d.; aplinkybė, kad Darbo ginčų komisijos išieškotas darbuotojui vidutinis darbo užmokestis nebuvo įvardintas kaip kompensacija už priverstinę pravaikštą, nereiškia, kad teismas darbo byloje to negali įvardinti, pati išieškotina suma nesiskiria.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl darbo santykių ir atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. vasario 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 01 Federacijos generalinio sekretoriaus pareigoms (el. b. t. I, b. l. 11–12), 2016 m. balandžio 30 d. įvyko Federacijos neeilinė–rinkiminė konferencija, kurios metu, be kita ko, buvo išrinktas naujas Federacijos generalinis sekretorius – D. M. (el. b. t. I, b. l. 34–39), Federacijos prezidentas, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinės–rinkiminės konferencijos nutarimu, 2016 m. gegužės 2 d. priėmė įsakymą Nr. 5/B „Dėl atšaukimo iš užimamų pareigų“, kuriuo nuo 2016 m. gegužės 1 d. atleido atsakovą iš Federacijos generalinio sekretoriaus pareigų (el. b. t. I, b. l. 13), pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis atsakovo darbo pabaiga Federacijoje fiksuojama 2016 m. gegužės 2 d. (el. b. t. I, b. l. 135, 160), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 pripažino 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinę konferenciją neteisėta, o neeilinės konferencijos metu priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (el. b. t. I, b. l. 40–48), Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-252-661/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 (el. b. t. I, b. l. 49–60), darbuotojas 2018 m. balandžio 18 d. su prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš Federacijos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 9–10), Darbo ginčų komisija sprendimu konstatavo, kad darbuotojo darbo santykiai Federacijoje tęsiasi nuo 2016 m. gegužės 3 d., nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš Federacijos 10 137,50 Eur darbo užmokestį už laikotarpį 2016 m. gegužės mėn.–2018 m. gegužės mėn. (el. b. t. I, b. l. 6–8).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 pripažino 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinę konferenciją neteisėta ir šios neeilinės konferencijos metu priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (el. b. t. I, b. l. 40–48), Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-252-661/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 (el. b. t. I, b. l. 49–60), taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 yra įsiteisėjęs, jame nurodyta, kad pati Federacija atsiliepime nurodė, jog buvęs generalinis sekretorius A. A. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi 2016 m. balandžio 30 d. konferencijoje priimti sprendimai susiję su juo asmeniškai atleidžiant iš pareigų, taip pat nurodyta, kad tuometinis Federacijos generalinis sekretorius A. A. nebuvo įleistas į konferenciją, nors joje buvo renkamas Federacijos generalinis sekretorius. 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinėje konferencijoje buvo išrinktas naujas Federacijos generalinis sekretorius D. M., atsakovas atšauktas iš Federacijos generalinio sekretoriaus pareigų (nutarimo 8, 18 punktai – el. b. t. I, b. l. 34–39). Aukščiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiek pati Federacijos neeilinė konferencija pripažinta neteisėta, tiek šios neeilinės konferencijos metu priimti sprendimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.
Teismas, pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017 nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai.
Pažymėtina, kad Federacijos prezidento 2016 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 5/B „Dėl atšaukimo iš užimamų pareigų“, kuriuo nuo 2016 m. gegužės 1 d. atsakovas atleistas iš Federacijos generalinio sekretoriaus pareigų, priimtas būtent vadovaujantis 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinės konferencijos nutarimu (el. b. t. I, b. l. 13), kuris įsiteisėjusiu aukščiau nurodytu teismo sprendimu pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, todėl teismas sutinka su atsakovo teiginiu, jog jo kaip Federacijos generalinio sekretoriaus statusas išliko nepertraukiamas.
Kartu pažymėtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinės konferencijos metu priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, D. M. išrinkimas naujuoju Federacijos generaliniu sekretoriumi taip pat pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu nuo sprendimo priėmimo momento, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovo darbo santykiai tęstis negalėjo, nes nuo 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos generalinio sekretoriaus pareigas ėjo D. M.. Vien tai, kad Federacija mokėjo darbo užmokestį D. M. kaip generaliniam sekretoriui, kai vėliau teismas sprendimu pripažino tokio asmens paskyrimą generaliniu sekretoriumi neteisėtu, niekaip neįtakoja atsakovo teisių ir pareigų, tai tik pačios ieškovės, kaip darbdavės, pareiga tinkamai įforminti pagal teismo sprendimą nustatytas aplinkybes ir faktus, tai jokiu būdu nereiškia, kad tuo pat metu du asmenys ėjo tas pačias pareigas.
Teismui pripažinus neteisėtu ir negaliojančiu nuo priėmimo momento 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinės konferencijos nutarimą, kuriuo atsakovas buvo atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų, o D. M. paskirtas į generalinio sekretoriaus pareigas (nutarimo 8, 18 punktai – el. b. t. I, b. l. 34–39) laikoma, kad atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu.
Iš byloje esančių Federacijos prezidento 2018 m. kovo 27 d. išrašyto įgaliojimo Nr. 2018/0127 Federacijos referentui D. M., Federacijos referento D. M. 2018 m. kovo 30 d. rašto Nr. S-064 „Dėl neeilinės–rinkiminės konferencijos sušaukimo“, adresuoto atsakovui, kaip Federacijos generaliniam sekretoriui, Federacijos prezidento 2018 m. balandžio 4 d. rašto Nr. S-065 „Dėl vykdomojo komiteto posėdžio darbotvarkės“, adresuoto atsakovui, kaip Federacijos generaliniam sekretoriui, (el. b. t. II, b. l. 5, 6, 8), 2018 m. balandžio 3 d. sudaryto perdavimo priėmimo akto, kuriame ties Federacijos referento pareigomis pasirašė D. M., o jame atsakovas įvardintas Federacijos generaliniu sekretoriumi, (el. b. t. I, b. l. 101) matyti, kad pati ieškovė savo rengtuose dokumentuose nurodo, kad atsakovas yra Federacijos generalinis sekretorius, o D. M. – referentas, taip pat pats D. M. save įvardija referentu, o atsakovą generaliniu sekretoriumi. Taigi, akivaizdu, kad pati ieškovė pripažįsta, jog atsakovo kaip Federacijos generalinio sekretoriaus statusas yra išlikęs nepertraukiamas.
Aukščiau nurodyti dokumentai (el. b. t. II, b. l. 5, 6, 8), taip pat atsakovo 2018 m. balandžio 5 d. raštai adresuoti Federacijos prezidentui bei vykdomojo komiteto nariams (el. b. t. II, b. l. 9–10, 11–13), 2018 m. balandžio 13 d. Federacijos vykdomojo komiteto posėdžio dalyvių sąrašas (el. b. t. II, b. l. 14) taip pat įrodo aplinkybę, kad atsakovas nuo aukščiau nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo Federacijoje realiai vykdė generalinio sekretoriaus pareigas iki 2018 m. birželio 9 d., kai buvo išrinktas naujas Federacijos generalinis sekretorius.
Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad atsakovo darbo santykiai Federacijoje generalinio sekretoriaus pareigose tęsėsi nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 8 d. imtinai, todėl, Federacijai neginčijus Darbo ginčų komisijos nurodyto darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (405,50 Eur), teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsniu, 217 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 219 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsnio 3 dalimi, suteikiančia teismui teisę darbo bylose viršyti pareikštus darbuotojo reikalavimus bei taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, apie ką šalys buvo įspėtos teismo posėdžio metu, kaip tai įtvirtina įstatymas, priteisia darbuotojui iš Federacijos 10 234,05 Eur (10 137,50 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 3 d. (el. b. t. I, b. l. 135) + 96,55 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 8 d. imtinai) vidutinį darbo užmokestį.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į DK 231 straipsnio nuostatas, pagal kurias šaliai nesutinkant su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu ir kreipusis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, teismas darbo ginčą dėl teisės nagrinėja iš esmės; Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūrėjimo dalykas; teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, teismas pripažįsta, kad atsakovo darbo santykiai generalinio sekretoriaus pareigose Federacijoje tęsėsi nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 8 d. imtinai bei priteisia darbuotojui iš Federacijos 10 234,05 Eur vidutinį darbo užmokestį; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 405,50 Eur, nukreipti vykdyti skubiai.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiam advokatui sumokėtas jo patirtas 484 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. II, b. l. 23, 39–40).
Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos 4 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės Lietuvos bokso federacijos ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo santykiai generalinio sekretoriaus pareigose Lietuvos bokso federacijoje (į. k. 191931917) tęsėsi nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 8 d. imtinai.
Priteisti atsakovui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos bokso federacijos (į. k. 191931917) 10 234,05 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų ir penkių euro centų) vidutinį darbo užmokestį, 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. DGKS-2991 darbo byloje Nr. APS-36-8011 laikyti netekusiu galios.
Sprendimo dalį dėl atsakovo A. A. naudai iš ieškovės Lietuvos bokso federacijos priteistos 405,50 Eur (keturių šimtų penkių eurų ir penkiasdešimt euro centų) sumos vykdyti skubiai.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Lietuvos bokso federacijos (į. k. 191931917) 4 Eur (keturių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinama, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.