Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2206-863/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-13
Bylos Nr.: e2-2206-863/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: Lietuvos

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovui V. B. ir jo atstovui advokatui K. V.,atsakovės atstovui advokatui L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos bokso federacijai dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 955 Eur skolą, 1 921,82 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog po Lietuvos olimpinio sporto centro reformos, nuo 2018 m. sausio 31 d. treneriai buvo atleisti iš darbo, o federacijos, tame tarpe ir atsakovė, pačios galėjo įdarbinti sau reikalingus atskirų sporto šakų olimpinės rinktinės narių trenerius, nuomotis bazes, samdyti personalą ir pirkti kitas su olimpinės rinktinės narių ruošimu susijusias paslaugas. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 29 d. iš atsakovės gautu elektroniniu laišku buvo informuotas, jog atsakovė planuoja jį įdarbinti pagal terminuotą individualios veiklos sutartį nuo 2018 m. vasario 1 d. Nurodė, jog tiksliai vykdė visus atsakovės nurodymus, kad galėtų ir toliau treniruoti Lietuvos olimpinės rinktinės narius, todėl sutvarkė visus dokumentus ir 2018 m. vasario 1 d. gavo verslo liudijimą. Pažymėjo, kad atsakovė iš savo pusės pilnai parengė ir 2018 m. sausio 31 d. elektroniniu laišku pateikė sutartį, kuri tą pačią dieną buvo pasirašyta ir pagal atsakovės nurodymus grąžinta atgal atsakovei. Pagal sutartį įsipareigojo suteikti atsakovei rekreacijos ir švietimo paslaugas sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., 18 780 Eur, mokant ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 d. pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Pažymėjo, kad nuosekliai vykdė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas ir kaip numatyta sutartyje teikė sąskaitas faktūras už realiai suteiktas paslaugas apmokėjimui, tuo tarpu atsakovė pradėjo vengti minėtų sąskaitų apmokėjimo. Nesuprasdamas dėl kokios priežasties atsakovė ignoruoja savo sutartinius įsipareigojimus, 2018 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas informuoti, kodėl nėra vykdoma sutartis. 2018 m. birželio 22 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog remiantis 2018 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, visi 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinėje -rinkiminėje Konferencijoje išrinkto Federacijos vykdomojo komiteto sprendimai yra negaliojantys, atsižvelgiant į tai, laiko, kad neturi jam mokėti. Pažymėjo, jog negavo jokio pranešimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo, jam nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl suteikiamų paslaugų kokybės. Taip pat nurodė, jog 2018 m. spalio 5 d. buvo organizuotas Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame vienas iš darbotvarkės klausimų buvo dėl jų tolimesnio bendradarbiavimo, po diskusijų šiame posėdyje buvo nuspręsta jį įdarbinti Federacijoje bandomajam laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pasirašant laikiną paslaugų teikimo sutartį pagal individualią veiklą. Nurodo, jog jam visiškai tai nesuprantama, kadangi laiko, jog tarp šalių dar galioja ankstesnė sutartis, be to pasiūlytos naujos pasirašyti sutarties sąlygos yra absoliučiai identiškos tarp šalių pasirašytai sutarčiai.

Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovas ieškinio reikalavimus tikslino, 2019 m. sausio 9 d. patikslintu ieškiniu padidino ieškinio dalyką, papildomai prašydamas priteisti įsiskolinimą už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais suteiktas paslaugas bei delspinigius už minėtų paslaugų neapmokėjimą, iš viso prašydamas iš atsakovės priteisti 14 085 Eur skolą ir 3 239,55 Eur delspinigius.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti. Nurodė, jog nors ieškovas aiškina, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį ji įsipareigojo jam sumokėti 18 780 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. suteiktas paslaugas, tačiau ieškovo nurodoma sutartis tarp šalių niekada nebuvo sudaryta. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos bokso federacijos įstatų 3.22.4. punktu, sutartis pasirašo Lietuvos bokso federacijos prezidentas, kitų asmenų, kurie galėtų pasirašyti sandorius federacijos vardu įstatai nenumato. Prezidentas vienasmeniškai atstovauja federaciją ir sprendžia dėl jos įsipareigojimų ir jų apimties bei turinio. Paaiškino, jog vykdomasis komitetas pagal savo kompetenciją nesudaro ir nepasirašo sutarčių ir įsipareigojimų Lietuvos bokso federacijai sukurti negali. Mano, jog ieškovas jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog sutartis tokiomis sąlygomis, kaip nurodo ieškovas, buvo sudaryta ir pasirašyta federacijos įstatų nustatyta tvarka, nepateikė. Taip pat paaiškino, jog apmokėjo kelias ieškovo pateiktas sąskaitas, tačiau šios sąskaitos buvo apmokėtos pagal atskirus atvejus, o pats ieškovas sąskaitose taip pat nenurodo, kad jos išrašytos sutarties, kuria jis grindžia savo ieškinį, pagrindu. Nurodė, jog nors ieškovas teigia, kad vykdė treniruočių planus, treniravo olimpinės rinktinės sportininkus, tačiau apie ieškovo treniruočių planus jai apskritai nėra nieko žinoma. Pažymėjo, kad kaip teisingai nurodė ieškovas, jokio pranešimo apie sutarties nutraukimą jam nėra išsiuntusi, kadangi laiko, kad jokios sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo, todėl ir nebuvo ką nutraukti. Atkreipė dėmesį, jog nors patikslintame ieškinyje teigiama, jog ieškovas ruošė varžyboms rinktinės narius E. P., E. S., L. P., T. O., tačiau Lietuvos bokso federacijai apie ieškovo treniruočių planus apskritai nėra nieko žinoma, nes bendradarbiauti jis atsisakė, jokio kontakto nepalaiko ir nepalaikė. Be to, ieškovas niekada neteikė jokių ataskaitų bei informacijos, nors jeigu manyti, jog jis dirba sutarties pagrindu, turėjo tą daryti. Pažymėjo, jog nors E. P. buvo nuolat kviečiamas, tačiau per 2018 metų sezoną nedalyvavo Federacijos organizuotuose sporto renginiuose, stovyklose. Buvo teigiama, jog renginiai sutampa su iš anksto suderintais komerciniais renginiais, kurie su pasiruošimu olimpinėms žaidynėms nieko bendro neturi. E. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį Federacija sužinojo 2018 metų vasario mėnesį. Pareikšti įtarimai dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo, šiuo metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, to pasekoje E. P. yra suspenduotas. Mano, jog tai absoliučiai nesuderinama su keliamais etiniais ir moraliniais reikalavimais, kompromituoja boksą, kaip sportą. Taip pat mano yra akivaizdu, jog E. P. treneris, kas juo bebūtų, teigiamos įtakos sportininkui nedaro, yra praradęs kontrolę. Sportininkas yra pareiškęs, jog jis ketina pasitraukti į profesionalų sportą, dėl ko olimpinėse žaidynėse dalyvauti apskritai negalėtų. Patikslintame ieškinyje minimas E. S. treniruojasi Kaune, jį treniruoja Federacijos rinktinės vyriausiasis treneris V. B.. L. P. nėra rinktinės narys. T. O. Lietuvos čempionate pasirodė nepasiruošęs, akivaizdu, kad jis nesitreniravo. Pažymėjo ir tai, jog gavusi ieškinį iš teismo, kad nebūtų neaiškumo ir neapibrėžtumo, 2018 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku dar kartą atskirai informavo ieškovą, kad neteiktų sąskaitų, nes jos nebus apmokamos, paslaugų, kaip ieškovas jas supranta, neteiktų, jeigu jos, ieškovo supratimu yra teikiamos. Tačiau nepaisant to, ieškovas, žinodamas apie esamą situaciją, kad nebus mokama, vis tiek pateikė sąskaitas už tris mėnesius ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti jose nurodytas sumas. Tokiu būdu mano visiškai aišku, kad jeigu ieškovas ir treniruoja sportininkus, tą jis daro ne jos užsakymu, o atskiru susitarimu su sportininkais, tačiau šie susitarimai yra už jos (Federacijos) kompetencijos ir įsipareigojimų ribų.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas papildomai paaiškino, jok niekur nėra nustatyta kiek ir kokiuose renginiuose ar stovyklose dalyvauti sportininkui. E. P. nedalyvavo 2018 metų vasaros stovyklose dėl asmeninių priežasčių (vestuvių).

Ieškovo atstovas atkreipė dėmesį, jog Federacijos prazidentas dėl didelio užimtumo kasdienės veiklos darbus buvo perleidęs generaliniam sekretoriui D. M., pastarasis veikė jo įgaliojimo pagrindu, jis derino sutartį su ieškovu, jo nurodymu buvo išimtas individualios veiklos pažymėjimas. Visas sutartis dėl salių nuomos pasirašė ne prezidentas – D. Š., o D. M..

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, pažymėjo, jog sutartis su ieškovu nei buvo pasirašyta, nei sudaryta. Prezidentas nusprendė nepasirašinėti sutarties po to, kai vasario mėnesio pradžioje atsirado straipsnis dėl E. P. ir kilo abejonių, ar pastarasis nepasuks profesionalaus – komercinio sporto keliais, kas yra nesuderinama su Federacijos tikslais. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šalys būtų pasirašiusios suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, nors tokie nepasirašytoje sutartyje yra numatyti, taip pat pažymėjo, jog sutartyje yra numatytos rekreacinės paslaugos, tuo tarpu ieškovas sąskaitas išrašinėjo už trenerio paslaugas. Taip pat mano, jog ieškinio atsiradimą galimai sąlygojo ieškovo nesusitaikymas su vadovybės Federacijoje pasikeitimu.

Bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė šalių liudytojus.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. D. nurodė, jog jis vadovauja Vilniaus apskrities bokso federacijai. Jau nuo 2017 metų vasaros buvo žinoma, kad ruošiama reforma, centralizuota sistema bus panaikinta, reikės spręsti trenerių, masažuotojų ir kito personalo įdarbinimo klausimus. Tuo metu treneris B. su E. P. grįžo iš Europos čempionato prizininkais. Kadangi trenerio santykiai su Lietuvos federacija nebuvo itin geri, buvo nuspręsta, jog jis (liudytojas) tarpininkaus derybose. Kadangi E. P. buvo pats perspektyviausias sportininkas, atnešantis į Federaciją didžiausius pinigus, 2018 metų sausio mėnesį buvo nuspręsta sudaryti su jo treneriu – B. sutartį. Kaip ir kitos federacijos, buvo nuspręsta sudaryti ne darbo, o paslaugų sutartį. Buvo pasirinkta tipinė sutartis. D. M. atsiuntė sutartį, treneris ją pasirašė ir persiuntė atgal. Teismui priėmus sprendimą dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiai, buvo atstatyti įgaliojimai senos vadovybės, sušaukta nauja konferencija ir išrinkta nauja vadovybė. Tada buvo prabalsuota, kad sudaryti naują sutartį, treneris atsisakė ją pasirašyti, nurodė, kad jau turi pasirašytą. Dėl reorganizacijos Federacija 2018 metais pirmą kartą gavo tikslines lėšas, paslaugoms, kurias anksčiau aprūpindavo ir apmokėdavo Olimpinis centras. Tai naujas dalykas, visi skubėjo, nes reikėjo užtikrinti treniruočių tęstinumą. Trenerio atlyginimas sutartyje buvo toks pats, kokį pastarasis anksčiau gaudavo iš centro, toks sprendimas priimtas tikslu, kad treneris nenukentėtų dėl reorganizacijos. Paaiškino, jog virš 100 000 Eur iš 250 000 Eur finansavimo, kurį gauna Federacija, ateina iš B. auklėtinių pasiekimų. Dėl sportininkų dalyvavimo stovyklose nurodė, jog Lietuvoje tokios stovyklos nėra labai vertingos, nes nėra lygiaverčių sportininkų, todėl jos paprastai rengiamos užsienyje, kur atvažiuoja sportininkai iš kelių valstybių. Dėl trenerio santykių su Federacija, tai jis nevengia kritikos federacijos vadovybei, kai per konferenciją jam nedavė žodžio, treneris iškėlė savo kandidatūrą į prezidentus ir gavo žodį ir sukritikavo piniginių lėšų naudojimą Federacijoje. Mano, jog sudaromos sutartys turėtų būti trišalės: sportininkas įsipareigoja laikytis tam tikro sportinio režimo, treneris treniruoti, o Federacija apmokėti.

Liudytojas D. M. paaiškino, jog iš tikrųjų derino sutartį su B., tačiau ar ji buvo pasirašyta jam nežinoma. Už vasario ir kovo mėnesius sumokėjo, nes toks buvo priimtas sprendimas. Paaiškino, jog 2018 metų lapkričio mėnesį vyko Nacionalinis Respublikos čempionatas ir E. P. jame nedalyvavo dėl dalyvavimo kitame komerciniame renginyje. Taip pat nedalyvavo stovyklose. Jei pirmos instancijos priimtas nuosprendis bus paliktas nepakeistas P. negalės dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, šiuo metu jis yra pakibęs ore, o jo treneriui tikrai buvo žinomi motyvai dėl ko nemokama. Išrinkus naują vadovybę buvo siūloma pasirašyti naują sutartį, kurioje buvo įdėti įvairūs saugikliai dėl trenerio bendradarbiavimo su Federacija, tačiau ją jis atsisakė pasirašyti. Federacija yra pasiruošusi apmokėti už trenerį, jei pavyks susitarti. B. parengtoje sutartyje buvo numatyta suma, perkelta iš darbo sutarties su Olimpiniu centru. Buvo nuspręsta sutarties nepasirašinėti ir palaukti iki naujojo vykdomojo komiteto susirinkimo.

Liudytojas E. P. nurodė, jog treneris B. jį treniravo visus 2018 metus, S. vasarą išėjo pas kitą trenerį. Treniruotės vykdavo du kartus per dieną: ryte Olimpiniame sporto centre, vakare – Sportimos salėje. Treniruotėse buvo keturi sportininkai, buvo kviečiami žmonės iš Spartos klubo, kad būtų su kuo treniruotis ir kelti lygį, jie padėdavo ruoštis. Būdavo atvejų kai keli auklėtiniai neatvažiuodavo ir nepranešdavo apie neatvykimą, tuomet jis būdavo vienas. 2018 metais dalyvavo varžybose Suomijoje, Šociko turnyre Lietuvoje, Chantimantijske, bet neprisimena kuriais tiksliai metais. Federacijoje nemėgsta trenerio ir pavyzdžiui Rio de Žaneire vykusių Olimpinių žaidynių metų federacijos atstovai – M. ir Š. atvyko, atvyko ir nusifotografavo su Stanioniu, o su juo (liudytoju) ne, iškovojus medalį vėl niekas nepasveikino. Su treneriu dirba nuo 2007 metų, nuo šių metų (2019 metų) neturi salės, tenka kartais važiuoti pas trenerį į Maišiagalą. Į stovyklą 2018 metais buvo kviečiamas, tačiau nevažiavo dėl vestuvių, o šiaip stovykla Kaune nėra tikra stovykla, su treneriu važiuodavo į stovyklas užsienyje, kur buvo galima treniruotis su partneriais, gauti į kaulus ir tobulėti, o Lietuvoje nėra jokių partnerių. Duomenis apie stovyklas gaudavo iš rinktinės trenerio – B. Sunkumai prasidėjo jau po olimpiados Rio de Žaneire, jei nebūtų tuomet laimėjęs, su treneriu būtų buvę susidorota, bet laimėjo, tad viskas nutilo. Kodėl yra taip, nežino. Mano, jog treneris, kuris gavo tiek medalių, turėtų būti aukštinamas, o ne ignoruojamas. Dėl dalyvavimo Lietuvos čempionate paaiškino, jog tuo metu ruošėsi profesionalų kovai, bet nedalyvavo ir joje, nes gavo traumą. Kai viską kuravo Olimpinis centras, gaudavo ir maistą ir vitaminus, aprangą, stovyklas užsienyje, o dabar – stovyklos Lietuvoje, vitaminus gauti keblu, treneris atlyginimo negauna. Paslydo vieną kartą ir dėl to, mano, treneris atlyginimo nebegauna.

Liudytojas E. S. paaiškino, jog pas trenerį B. treniravosi nuo 2007 metų iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, kuomet naujos draugės įtakotas pakeitė savo nusistatymą trenerio ir sporto atžvilgiu, pakilo motyvacija, nusprendė kažką keisti ir priėmė pasiūlymą treniruotis pas B Kaune. Treniruojantis pas B. visas dėmesys buvo P., o jis jautėsi tik kaip pagalbininkas. Į treniruotes dažnai ateidavo žmonės iš miesto ir juos irgi treniruodavo, tad profesionalams sportininkams dėmesio buvo skiriama mažai. Dėl to ir motyvacija buvo nekokia, 2018 metais vasarą jokioms varžyboms nesiruošė, tad išvažiavo į Šilutę, o rugsėjo pradžioj nusiuntė treneriui žinutę, jog važiuoja į Kauną. Jo pasiekimai – nuo 2013 metų 7 kartus iš eilės tapo Šociko turnyro nugalėtoju (6 kartus treniruojant B. ir 1 kartas jau treniruojant B.), 2014 metų Europos turnyre buvo trečias, nuo jaunučių – Lietuvos čempionas.

Liudytojas V. B. nurodė, jog dirba Kauno sporto mokykloje „Gaja“, taip pat Lietuvos sporto universitete (eina prorektoriaus pareigas) bei visuomeniniais pagrindais eina bokso rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas. Patvirtino, jog šiuo metu treniruoja sportininką S., kuris 2018 metų liepą ir rugpjūtį dalyvavo sporto stovyklose, o rugsėjį atėjo į Kauno sporto mokyklą. Neprisimena ar pats siūlė E. S. pereiti treniruotis pas jį. Su sportininku kalba ir apie ateitį, skatina baigti studijas, kurios užtikrintų ateitį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas V. B. laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. sausio 31 d. buvo įdarbintas Lietuvos olimpiniame sporto centre (toliau – LOSC) darbo sutarties Nr. 1047 pagrindu, treniravo Lietuvos bokso rinktinės atstovus, jų tarpe E. P. ir E. S..

Nuo 2018 m. sausio 31 d. buvo pakeisti LOSC įstatai, pagal naujus įstatus trenerių samdymas nebeliko LOSC funkcija, kaip ir ką samdyti turėjo nuspręsti pačios atitinkamų šakų sporto federacijos.

2018 m. sausio 19 d. įvyko Lietuvos bokso federacijos (toliau ir anksčiau taip pat – Federacija) vykdomojo komiteto posėdis, kurio metu svarstant trečią (Nr. 3) darbotvarkės klausimą generalinis sekretorius D. M. nurodė, jog po LOSC restruktūrizacijos nuo 2018 m. sausio 31 d. visi treneriai bus atleisti iš darbo, o federacijos pačios galės įdarbinti arba neįdarbinti sau reikalingus atskirų šakų olimpinės rinktinės narių trenerius, nuomotis bazes, samdyti medicininį personalą, kadangi Lietuvos olimpinės rinktinės ir olimpinės pamainos sportininkus E. P., E. S., T. O. ir L. P. treniravo V. B. (ieškovas), pasiūlė jį įdarbinti pagal individualios veiklos sutartį rekreacijos ir švietimo profilį, nes tokiu būdu Federacija sutaupytų lėšų mokesčiams. Vykdomojo komiteto nariai vienbalsiai nusprendė samdyti bokso trenerį V. B. pagal individualios veiklos sutartį terminuotam laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2019 m. sausio 31 d. už 1 565 Eur per mėnesį atlyginimą neatskaičius mokesčių, kas sudarys 1 300 Eur į rankas, įpareigojant trenerį deklaruoti ir sumokėti valstybei privalomus mokesčius (Vykdomojo komiteto posėdžio Nr. 1 protokolas el. b. t. I, l. 40-44).

2018 m. sausio 29 d. elektroniniu laišku Federacijos generalinis sekretorius D. M. informavo Federacijos prezidentą D. Š., ieškovą V. B., Lietuvos rinktinės vyriausiąjį trenerį V. B. ir Vilniaus bokso federacijos vadovą A. D., (pastarasis teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl įtemptų Federacijos santykių su treneriu V. B. tarpininkavo sudarant su juo sutartį), jog treneris V. B. Federacijoje bus įdarbintas nuo vasario 1 d., todėl sausio 30 arba 31 d. internetu turi išsiimti individualios veiklos pažymėjimą, nurodydamas konkrečią veiklos sritį – rekreacija ir švietimas, veiklos kodas 855100, tuomet Federacija pasirašys paslaugų pirkimo – teikimo sutartį, nesukuriant darbo santykių (el. b. t. I, l. 38).

2018 m. sausio 31 d. elektroniniu laišku Federacijos generalinis sekretorius D. M. išsiuntė ieškovui bei papildomai Vilniaus bokso federacijos vadovui A. D. ir Federacijos prezidentui D. Š. sutarties pagal individualią veiklą šabloną, nurodydamas susipažinti, įrašyti individualios veiklos pažymėjimo numerį, atspausdinti du egzempliorius, pasirašyti ir persiųsti pasirašymui arba pristatyti į Federacijos būstinę (el. b. t. I, l. 33-34).

Ieškovas nuo 2018 m. vasario 1 d. išsiėmė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 776520 individualiai veiklai „Sportinis ir rekreacinis švietimas“ (kodas 855100) vykdyti (el. b. t. I, l. 57).

2018 m. vasario 5 d. internetiniame tinklapyje 15 min pasirodė straipsnis apie tai, jog Kauno apylinkės prokuratūroje buvo gautas pranešimas, kuriuo boksininkas E. P. kaltinamas smurto panaudojimu buvusios merginos atžvilgiu (el. b. t. II, l. 42-43).

2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-252-661/2018 Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 30 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1052-809/2017, kuriuo teismas pripažino 2016 m. balandžio 30 d. Lietuvos bokso federacijos neeilinę konferenciją neteisėta, o jos metu priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Teismo sprendimo pagrindu įgaliojimų neteko 2016 m. balandžio 30 d. neeilinės konferencijos metu išrinkti Federacijos valdymo organai, nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. birželio 9 d. buvo atstatyti buvusių valdymo organų įgaliojimai, jų tarpe V. B. kaip vykdomojo komiteto nario ir viceprezidento įgaliojimai (el. b. t. II, l. 52).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoju apklaustas Federacijos generalinis sekretorius D. M. neginčijo, jog gavo ieškovo pasirašytą sutartį, tačiau nurodė, jog nežinąs ar pastaroji buvo pasirašyta iš Federacijos pusės, vėliau nurodė, jog sutartis nebuvo pasirašyta tikslingai, nes atsirado straipsnis spaudoje dėl E. P. ikiteisminio tyrimo, o vėliau – 2018 m. kovo 27 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo 2016 m. balandžio 30 d. Federacijos neeilinė konferencija buvo pripažinta neteisėta, todėl buvo laukiama naujojo vykdomojo komiteto susirinkimo.

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų bei Juridinių asmenų registro išrašo (el. b. t. I, l. 121-123) nustatyta, kad 2018 m. birželio 9 d. įvyko Federacijos rinkiminė konferencija, jos metu buvo išrinkti nauji vykdomojo komiteto nariai, tam tikri liko nepakitę, ieškovo kandidatūra buvo keliama į Federacijos prezidentus, tačiau nesulaukė palaikymo, ieškovas taip pat neteko vykdomojo komiteto nario įgaliojimų (el. b. t. II, l. 52).

2018 m. birželio 22 d. ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog jam nėra mokamas atlyginimas už paslaugas ir gavo generalinio sekretoriaus 2018 m. birželio 22 d. atsakymą, jog sprendimas dėl jo įdabinimo yra negaliojantis, todėl visi priimti sprendimai bus iš naujo svarstomi naujai išrinkto vykdomojo komiteto.

2018 m. rugsėjo 21 d. įvykdo Federacijos vykdomojo komiteto posėdis, kurio metu pirmu klausimu buvo nuspręsta patvirtinti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. kovo 23 d. imtinai priimtus Federacijos vykdomojo komiteto posėdžių sprendimus, išskyrus 2018 m. sausio 19 d. posėdžio sprendimą Nr. 3, t. y. dėl V. B. įdarbinimo; ketvirtu klausimu buvo sprendžiama dėl bendradarbiavimo su bokso treneriu V. B.: prezidentas informavo, jog darbo sutartis su ieškovu nebuvo pasirašyta dėl nebegaliojančio vykdomojo komiteto sprendimo pasirašyti su juo darbo sutartį, taip pat pastebėjo, jog pasigęstama komunikacijos su treneriu. Vykdomasis komitetas vienbalsiai nusprendė pakviesti trenerį V. B. į kitą vykdomojo komiteto posėdį ir išklausyti jo nuomonės dėl noro tęsti bendradarbiavimą, dirbant vienu iš rinktinės bokso trenerių (el. b. t. I, l. 15-18).

2018 m. spalio 5 d. įvyko vykdomojo komiteto posėdis, kurio metu svečio statusu dalyvavo V. B.. Buvo nuspręsta ieškovą įdarbinti bandomajam laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal individualią veiklą už 1 656 Eur per mėnesį atlygį. Posėdžio metu buvo išklausytas Federacijos vyriausiasis treneris (kartu ir vykdomojo komiteto narys) V. B., kuris skundėsi ieškovo nebendradarbiavimu ir nekontaktavimu su Federacija, todėl buvo nuspręsta pasirašant sutartį su ieškovu detaliai numatyti kaip bus keičiamasi informacija tarp Federacijos ir trenerio bei kas tame procese ir kaip dalyvaus (el. b. t. I, l. 58-60). Tokio sprendimo pagrindu buvo paruošta 2018 m. spalio 8 d. sutartis (el. b. t. I, l. 36-37) ir Priedas Nr. 1 prie sutarties – Papildomos sutarties sąlygos, kuriose inter alia numatyta pareiga vykdyti generalinio sekretoriaus ir vyr. trenerio nurodymus, derinti pasirengimo planus ir kt. (el. b. t. I, l. 31). 2018 m. spalio 19 d. elektroniniu paštu ieškovui ir papildomai valdymo organų nariams buvo išsiųsta naujai parengta sutartis su priedu. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas naujai parengtos sutarties nepasirašė.

Iš liudytojų paaiškinimų ir 2018 m. spalio 5 d. vykdomojo komiteto posėdžio protokolo nustatyta ir atsakovė to neginčijo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis) ieškovas visą ginčo laikotarpį treniravo E. P., iki 2018 m. birželio – L. P., iki 2018 m. rugsėjo mėnesio – E. S., iki 2018 m. spalio 5 d. ir galimai ilgiau T. O..

Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra tarp šalių ginčo, jog už 2018 m. vasario ir kovo mėnesius atsakovė ieškovui sumokėjo po 1 565 Eur pagal jo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tarp šalių kilo ginčas dėl Federacijos prievolės atsiskaityti su ieškovu už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. gruodžio mėnesio (imtinai).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 6 dalį dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Remiantis CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalimis, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.

Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Žemesnės instancijos teismas

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutarties formą reglamentuojančio CK 6.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju iš šalių rašytinių įrodymų, liudytojo D. M. ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2018 metų sausio mėnesį šalys vedė darybas dėl sutartinių santykių įforminimo būdo, buvo priimtas sprendimas sudaryti atlygintinų paslaugų sutartį, sulygta dėl atlyginimo dydžio, sutarties termino, netesybų dydžio ir paslaugų teikėjo pareigos susimokėti visus mokesčius. Nors ieškovas, kaip paslaugų tiekėjas sutartį pasirašė ir pateikė atsakovei, iš atsakovės pusės sutartis niekuomet nebuvo pasirašyta.

CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Kadangi rašytinės sutarties abi šalys niekuomet nepasirašė, šalių ginčui išspręsti būtina nustatyti ar tarp jų susiklostė sutartiniai atlygintinių paslaugų teikimo santykiai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016)

Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir tinkamai įvertinti, kokius veiksmus atliko ieškovas atsakovės naudai, koks šių veiksmų sąsajumas su šalių derinta bet nepasirašyta paslaugų teikimo sutartimi – teikti rekreacijos ir švietimo paslaugas, o iš esmės treniruoti rinktinės atstovus, taip pat svarbūs yra šalių veiksmai tiek iki įrodinėjamos sutarties sudarymo, tiek po to, ir šalių bendradarbiavimas ginčo laikotarpiu.

Byloje nustatyta, jog nors sutartis nebuvo pasirašyta, ieškovas visą ginčo laikotarpį naudojosi atsakovės suteiktu sporto inventoriumi – treniruotės vykdavo atsakovės panaudos pagrindais naudojamoje LOSC salėje bei atsakovės išnuomotojoje VšĮ „Sportas ir poilsis“ salėje, sutarčių prieduose ieškovas ir jo treniruojami asmenys: E. P., E. S., T. O. ir L. P. buvo įrašyti kaip asmenys, turintys teisę naudotis sale (el. b. t. II, l. 16-20). Apie realų treniruočių vykdymą byloja duomenys iš treniruočių registravimo žurnalo, kuriame ieškovo parašytinai fiksuotos treniruočių datos ir laikai (el. b. t. I, l 183-199, t. II, l. 23-27). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2018 metų vasario mėnesį ieškovas su savo auklėtiniais E. P. ir E. S. dalyvavo varžybose Suomijoje, atsakovė apmokėjo ieškovo kelionės išlaidas ir dienpinigius (el. b. t. I, l. 173-177, 180-182, t. II, l.21), 2018 m. gegužės mėnesį ieškovo sportininkai T. O., E. S., E. P. ir L. P. dalyvavo A. Š. turnyre. Minėtos aplinkybės byloja apie tai, jog nesant pasirašytos sutarties, paslaugos buvo teikiamos ir priimamos Federacijos sportininkų. Taip pat nustatyta, jog nors atsakovė sutarties nepasirašė, apmokėjo dvi pirmas ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose ieškovas nurodė nepasirašytoje sutartyje sulygtą atlygį. Vėliau sąskaitos nebuvo apmokamos, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ir atsakovė jų nepateikė ir niekaip nepaaiškino jų nebuvimo, jog atsakovo išrašomos sąskaitos buvo grąžintos ar jam buvo pasakyta nebetreniruoti Lietuvos bokso rinktinės atstovų. Priešingai, byloje esantys įrodymai byloja apie tai, jog atsakovei buvo žinoma apie tai, jog ieškovas treniruoja sportininkus, jie dalyvavo varžybose, treniruotėms buvo naudojamasi atsakovės teikiamu sportiniu inventoriumi.

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą teismas remdamasis tikimybių pusiausvyros principu laiko labiau tikėtinu, jog tarp šalių susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo santykiai, šalys sulygo dėl ieškovo trenerio paslaugų Lietuvos rinktinės atstovams teikimo už 1 565 Eur per mėnesį atlyginimą, o rašytinė sutartis nebuvo pasirašoma dėl atsakovei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: ikiteisminio tyrimo E. P. atžvilgiu pradėjimo, vėliau dėl teismo sprendimo, kuriuo neeilinės konferencijos sprendimai buvo pripažinti negaliojančiais, priėmimo. Kartu pažymėtina, jog minėto teismo sprendimo priėmimas neturėjo tiesioginės įtakos tarp šalių susiklosčiusiems santykiams, teismo sprendimas, kuriuo, buvo pripažinti negaliojančiai sprendimai dėl naujų valdymo organų išrinkimo, savaime nereiškia, jog 2 metus, kol vyko teisminis procesas, federacijos veikla buvo neteisėta. Pažymėtina, jog pati atsakovė 2018 m. rugsėjo 21 d. vykdomajame komitete nusprendė patvirtinti visus tuo laiku vykdomojo komiteto sprendimus, apart vieno – dėl ieškovo įdarbinimo. Vis gi nepatvirtinus šio sprendimo, jau susiklostę sutartiniai santykiai nebuvo nutraukti, tuo metu ieškovas jau nebetreniravo E. S., nes pastarasis, kaip nurodė teisme, gavo trenerio V. B. pasiūlymą pareiti treniruotis į Kauną, bei L. P., tačiau buvo tęsiamos T. O. ir E. P. treniruotės Federacijos suteiktose salėse.

2018 m. spalio 5 d. vykdomajame komitete vėl buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo įdarbinimo ir į šį posėdį buvo pakviestas pats ieškovas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog jo metu kilo nesutarimų tarp ieškovo ir trenerio V. B. ir iš esmės buvo nuspręsta, jog ieškovo paslaugų teikimas galimas tik esant ieškovo atskaitingumui atsakovei ir veiksmų derinimui tiek su atsakove tiek su vyr. treneriu – V. B.. Buvo paruošta ir ieškovui išsiųsta sutartis su priedu, kurios ieškovas nepasirašė. Vertinant susiklosčiusią situaciją darytina išvada, jog ieškovas neakceptavo jau susiklosčiusių santykių sąlygų pakeitimo, todėl remiantis sutarčių laisvės principu, pagal kurį kiekviena šalis šalis turi laisvę spręsti ar dalyvauti tam tikruose santykiuose ar jų atsisakyti, konstatuotina, jog iki šiol susiklostę santykiai nutruko. Atitinkamai ieškovui priklauso atlyginimas už faktiškai atliktas paslaugas iki 2018 m. spalio 19 d. (kuomet jam buvo išsiųsta nauja sutartis, kurios pastarasis neakceptavo), t. y. 10 381,16 Eur už 6 mėnesius ir 19 dienų ((6*1 1565) + (1 565/30*19)).

Tenkindamas ieškinį iš dalies teismas nepasisako dėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, jog E. P. nusprendė baigti sportininko karjerą, nes pastarasis sprendimas buvo priimtas 2019 m. gegužės mėnesį, praėjus beveik pusę metų nuo ginčo laikotarpio, taip pat plačiau nepasisakytina dėl minėto sportininko baudžiamųjų bylų, nes pastarosios bylos išnagrinėjimui iš esmės neturėjo jokios teisinės reikšmės: dėl sportininko atžvilgiu iškeltų baudžiamųjų bylų atsakovė galėjo reikšti pretenzijas treneriui, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta, atitinkamai trenerio atlyginimas už faktiškai suteiktas paslaugas negalėjo priklausyti nuo baudžiamųjų bylų baigties.

Dėl netesybų ir procesinių palūkanų

Be skolos priteisimo ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 3 239,55 Eur delspinigių paskaičiuotų taikant 0,2 procentų delspinigių dydį už 180 dienų.

Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties nesudarė, todėl ieškovas nepagrįstai reikalavimą dėl minimalių nuostolių atlyginimo grindžia CK 6.71 straipsnio nuostatomis ir atsakovės nepasirašytos sutarties sąlygomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; kt.).

Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovės priteistina 307,17 Eur įstatyminių netesybų (10 381,16*6 %*180/365).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atitinkamai ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo minėto įstatymo pagrindu yra pagrįstai ir tenkintintinas. Procesinės palūkanos priteistinos nuo priteistos sumos - 10 688,33 Eur (10 381,16 + 307,17).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška: ieškovo ieškinys dėl 17 324,55 Eur priteisimo (14 085 Eur skolos ir 3 239,55 Eur netesybų) patenkintas 61,69 procentais, priteisiant 10 688,33 Eur sumą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 61,69 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 38,31 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustačius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką, pasisakytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 290 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 2 129,60 Eur advokato pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą, konsultacijas, iš viso – 2 419,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie 1 175 Eur advokato pagalbos išlaidas dėl atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį surašymą. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu teismas visas minėtas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl remiantis nustatyta procentine priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška ieškovui iš atsakovės priteistina 1 492,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 450,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2019 m. sausio 10 d. nutartimi teismas atidėjo 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, įvertinus bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą iš ieškovo valstybės naudai priteistina 38,31 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės – 61,69 Eur.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 1,86 Eur neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), tačiau įvertinus tai, jog iš šalių priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis, patirtos pašto išlaidos proporcingai dalintinos šalims (ieškovui 0,72 Eur, atsakovei - 1,14 Eur) ir iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 39,03 Eur, iš atsakovės – 62,83 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos bokso federacijos, juridinio asmens kodas 191931917, ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 381,16 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 16 euro centų) skolos, 307,17 Eur (tris šimtus septynis eurus ir 17 euro centų) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 492,65 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 65 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos bokso federacijai, juridinio asmens kodas 191931917, 450,14 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 14 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos bokso federacijos, juridinio asmens kodas 191931917, valstybės naudai 62,83 Eur (šešiasdešimt du eurus ir 83 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39,03 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 3 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti šalims, jog valstybės naudai priteistos lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok