Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui V. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) byloje pateikė išvadą. Išvadoje nurodė, jog ieškovė su dukra gyvena daugiabučio namo vieno kambario bute, kurio bendras plotas 30 kv. m. Butas yra nuomojamas. Butas šviesus, tvarkingas, su centriniu šildymu, vonia ir tualetu. Baldai nauji ir tvarkingi. Vaikas turi savo lovytę, maniežą, žaislus. Namie alkoholinių gėrimų nematyti, vaistai laikomi vaikui neprieinamoje vietoje. Buto langai yra pietų pusėje, todėl gyvenamoji patalpa šviesi ir jauki. Mažametis vaikas nuo gimimo auga ieškovės aplinkoje, šeimoje vaikų teisių pažeidimų nenustatyta, todėl manytina, kad ieškovė tinkamai ir rūpestingai atlieka mamos pareigas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Skyriaus vertinimu ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka S. Š. interesus, o prašoma priteisti suma yra pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo padėtis nėra lygiavertė, ieškovei tenka didesnė rūpinimosi našta vaiku, kas ieškovei trukdo susirasti darbą.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nėra ir gyvena atskirai. Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovės pajamas sudaro 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoka, 100 Eur išmoka vaikui, 200 Eur darbo paieškos išmoka, viso 514,32 Eur. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktos darbo ieškančio asmens atmintinės nustatyta, jog atsakovas yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, darbo neturi, prieš tai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šalių dukra nuo gimimo gyvena su motina, kuri žino ir supranta vaiko poreikius, rūpinasi vaiko poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo savo pareigas dukros atžvilgiu. Iš pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. birželio 8 d. išvados nustatyta, jog ieškovė su dukra gyvena daugiabučio namo vieno kambario bute, kurio bendras plotas 30 kv. m. Butas yra nuomojamas. Butas šviesus, tvarkingas, su centriniu šildymu, vonia ir tualetu. Baldai nauji ir tvarkingi. Vaikas turi savo lovytę, maniežą, žaislus. Namie alkoholinių gėrimų nematyti, vaistai laikomi vaikui neprieinamoje vietoje. Buto langai yra pietų pusėje, todėl gyvenamoji patalpa šviesi ir jauki. Mažametis vaikas nuo gimimo auga ieškovės aplinkoje, šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, ieškovė tinkamai ir rūpestingai atlieka mamos pareigas, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaiko interesus geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Vaiko S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove V. Š. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 Eur per mėnesį nuo 2020 m. vasario 9 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, atsakovas sutinka dukros išlaikymui mokėti po 200 Eur per mėnesį.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus ir proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros S. Š. poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia 498 Eur. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaikui yra reikalinga: maistui – 150 Eur; drabužiai, avalynė – 60 Eur; vaistai, vitaminai – 30 Eur; būsto išlaikymas – 150 Eur; higienos priemonėms – 20 Eur; transportui – 10 Eur; pramogoms – 20 Eur, darželiui – 58,56 Eur.

Teismo vertinimu, tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius.

Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

Nustatyta, kad nepilnametis vaikas S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra 1 metų ir 7 mėnesių amžiaus, lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, nenustatyta, jog vaikas turėtų specialių poreikių, išskyrus tai, kad vaiko yra silpnas imunitetas ir jam reikalingi vitaminai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas lėšų, reikalingų vaiko poreikių patenkinimui, dydis iš esmės yra protingas ir realus. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie sudarytą nuomos sutartį, nepateikė įrodymų, kad už nuomą moka 180 Eur, taip pat byloje nėra jokių duomenų kokių ir kiek moka mokesčių už būstą. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnamečiui vaikui tenka 150 Eur suma už būsto išlaikymą. Tačiau visiems yra žinoma aplinkybė, kad turi būti užtikrinta vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas, todėl teismas sprendžia, kad 50 Eur suma būsto išlaikymui yra protinga ir atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius suma. Taigi, teismo vertinimu konstatuotina, kad 398 Eur suma per mėnesį yra pakankamo dydžio patenkinti ne tik būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, bet ir poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį yra 414,32 Eur, turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, kilnojamojo turto neturi, duomenų apie kreditorius nėra, kitų išlaikytinių, be dukros, neturi. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, jo pajamos nėra žinomos, nekilnojamojo turto neturi, duomenų, kad turėtų kreditorių, kitų išlaikytinių, be dukros, nėra.

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove būtent ji privalo rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, būstu, apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už būrelius ir kitais poreikiais. Kai vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Teismas konstatavo, kad šalių dukros poreikiams 398 Eur suma per mėnesį yra pakankamo dydžio. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ji gauna 100 Eur kasmėnesinę išmoką vaikui. Atsižvelgiant į tai, vienam tėvui tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis sudaro 149 Eur (398 Eur – 100 Eur = 298 Eur; 298 Eur / 2 tėvų = 149 Eur).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas sutiko dukros išlaikymui mokėti po 200 Eur, į ieškovei tenkantį didesnį aprūpinimo teikimą vaikui, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, nepilnamečio vaiko S. Š. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki nepilnamečio vaiko S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2020 m. vasario 9 d.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvo pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2020 m. vasario 9 d. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio atsakovas nupirko vaikišką maniežą už 35 Eur bei 4 ar 5 paketus sauskelnių. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Tačiau kaip teisingai teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pažymėjo, vaikiško maniežo ir sauskelnių nupirkimas nėra laikytinas tinkamu išlaikymu.

Teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Vadinasi, ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. turėjo būti sumokėjęs 600 Eur (3 mėn. x 200 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečiui vaikui privalo būti teikiamas išlaikymas, kuris būtinas jo vystymuisi, turi pagrindą iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovės ieškinys patenkintas 84 procentais (gyvenamosios vietos nustatymas – 100 proc., išlaikymas – 67 proc.).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-526-5118 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo žyminis mokestis nustatomas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur bei 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti (200 x 12 mėn. = 2 400 Eur x 3 proc. x 75 proc.) 54 Eur žyminį mokestį, o už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą mokėtinas 14 Eur (600 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis, viso atsakovas valstybei turi sumokėti 68 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 7 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-4474, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 282,61 Eur. Šioje byloje ieškovės ieškinys patenkintas 84 procentais. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 237,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (282,61 Eur x 84 proc.).

Atsakovo teisinės pagalbos išlaidas sudaro 300 Eur. Šioje byloje ieškovės ieškinį atmetus 16 procentų iš ieškovės atsakovui priteistina 48 Eur (300 Eur x 16 %) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 10,52 Eur pašto išlaidų, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dydį, iš atsakovo priteistinos 8,84 Eur pašto išlaidos, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. Š., gimusia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini)., už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. gegužės 24 d.

Nepilnamečio vaiko S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. Š., gimusią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. M. 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 8,84 Eur (aštuonis eurus 84 ct) už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-6445-824/2020, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. M. 237,40 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės V. Š. 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. M..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.