Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė atstovui advokato padėjėjui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Sostinė dėl turtinės žalos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp R. V. (toliau – ir draudėjas) ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 2020-03-24 buvo sudarytas būsto draudimo liudijimas Serija LD Nr. 116821157, kurio pagrindu laikotarpiui nuo 2020-03-28 00:00 val. iki 2021-03-27 24:00 val. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Ieškovę informavus apie tai, kad 2021 m. vasario 27 d. ginčo bute įvyko įvykis, t. y. buvo sulietas butas, draudėjui ieškovė sumokėjo 634 Eur draudimo išmoka.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

18. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

20. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

21. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).

22. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius / techninis prižiūrėtojas ir ji yra atsakinga už namo bendrųjų inžinerinių objektų ir bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, privalo užtikrinti tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcionavimą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui. Taigi, byloje ginčo dėl to, kad atsakovė yra atsakinga už bendrojo naudojamo objektų Statinyje priežiūrą, nėra.

24. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas nulėmė ieškovės draudėjui, kaip patalpų savininkui, žalos atsiradimą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė atsakovės neteisėtais veiksmais laiko netinkamą pareigos prižiūrėti Statinio bendrojo naudojimo inžinerines įrangas ir iki įvykio organizuoti jų remontą įgyvendinimą. Ieškovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11, 34, 35 punktų teisiniu reglamentavimu. Taip pat detalizuoja, kad dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo inžinerinę įrangą ieškovės apdraustam turtui buvo padaryta žala, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

28. Kaip minėta, pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl darytina išvada, jog sprendžiant atsakovės, t. y. kaip namo administratorės, atsakomybės klausimą yra svarbu įvertinti, kaip atsakovė atliko (ar neatliko) jai teisės aktais pavestas funkcijas.

31. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, taip pat teismo posėdžio metu jos atstovas pakartojo, kad daugiabučio namo bendro naudojimo objektų patikrinimo metu administratorius turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą. Teismo posėdžio metu akcentavo, kad trečiojo asmens bute buvus revizinėms durelėms, administratorės atstovas būtų galėjęs stebėti konstrukciją. Pažymėjo, kad administratorės atstovas neturi teisės savo iniciatyva daužyti butų savininkų uždėtas apdailas priėjimuose prie vamzdžių. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad stebint bendro naudojimo inžinerinius įrenginius, nėra naudojama įranga, pavyzdžiui, stovo būklė nustatoma patikrinus šilumos punkte ar kitose specialiose patalpose vandens kiekių pakitimus. Taip pat paaiškino, kad administratorės įgaliotas asmuo kas mėnesį bando patekti į butus ir apžiūrėti vamzdžius, tačiau tai nefiksuojama žurnaluose, nes tokia pareiga nėra numatyta teisės aktuose.

33. Teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo įvykus avarijai iš karto leido pašalinti kliūtis priėjime prie vamzdžio, atsakovės atstovas to neneigė, konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog administratorės įgalioti asmenys, kurie buvo atsakingi už Statinio bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių (taigi, ir vamzdžio, kuris įvykio dieną trūko) būklės stebėjimą, faktiškai pas trečiąjį asmenį per visą jo gyvenimo bute laikotarpį nesilankė, nes jiems apsilankius, trečiasis asmuo būtų leidęs išgriauti sienelę, uždengiančią vamzdį, ir įvykio metu jos jau būtų nebuvę. Be to, jei atsakovės įgaliotas asmuo būtų lankęsis trečiajam asmeniui priklausančiame bute iki įvykio, būtų įspėjęs trečiąjį asmenį apie tai, kad ginčo vamzdis neturi būti uždengtas. Administratorė nurodo, kad gyventojams yra nurodoma, kad negalima uždengti vamzdžius, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti. Atsakovė byloje neįrodė, kad statinio butų savininkai (taigi, ir trečiasis asmuo) buvo informuoti apie tai, kad bendro naudojimo objektai negali būti uždengti. Pažymėtina, kad faktą, jog atsakovės įgaliotas asmuo kas mėnesį bandydavo patekti į Statinio butus apžiūrėti bendro naudojimo inžinerines įrangas, atsakovė taipogi įrodinėja deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė informuodavo atskirais pranešimais Statinio butų savininkus (taip pat ir trečiąjį asmenį), kada ketinama atlikti bendro naudojimo objektų būklės apžiūrą, todėl jei ir pasitvirtintų atsakovės nurodyta aplinkybė, jog jos įgaliotas asmuo bandydavo patekti į butus, tai tikėtina buvo daroma iš anksto neinformavus butų savininkus. Dėl minėtų priežasčių teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai įgyvendino įstatyme numatytą pareigą prižiūrėti Statinio bendro naudojimo inžinerines įrangas (įskaitant, ginčo vamzdį). Atsakovės į bylą pateiktas atsakovės įgaliotų asmenų pildytas žurnalas ir Butų savininkų sprendimas dėl namo renovacijos darbų nėra pakankami įrodymai daryti kitokias, nei padarytos aukščiau, išvadas.

34. Atsakovė nurodo, kad Statinio butų savininkai turi pareigą patys stebėti vamzdžių būklę ir informuoti administratorių, jei nustato defektus, tačiau, teismo vertinimu, tai neeliminuoja atsakovės įstatyme numatytos pareigos stebėti Statinio bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių būklę tinkamą įgyvendinimą. Be to, kaip jau minėta, atsakovės atstovas paaiškino, kad bendro naudojimo inžinerinės įrangos stebėjimą, be kita ko, atlikdavo tikrinant vizualinę inžinerinės įrangos būklę kas mėnesį, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės ir motyvai leidžia spręsti apie tai, kad toks patikrinimas buvo atliekamas netinkamai.

35. Paminėtina, kad atsakovė prašė byloje pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovą, byloje atsakovu įtraukiant (duomenys neskelbtini) savininką (trečiąjį asmenį).

36. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. CPK 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

37. Taigi, CPK 43 straipsnio 2 dalies ir 45 straipsnio 1 ir 3 dalies teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovas turi teisę pasirinkti kam reikšti ieškinį, t. y. kas bus atsakovu byloje. Teismas gali tik pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą ar įtraukti atsakovais kitus asmenis, tačiau ieškovas negali būti verčiamas reikšti ieškinį tiems asmenims, su kuriais jis bylinėtis nenori (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje e2S-2299-661/2022).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė pakeisti atsakovą, todėl teismas vertina, ar yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos ieškovės reikalaujamą sumą priteisti iš atsakovės.

39. Byloje atsakovė laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo yra atsakingas už draudėjui padarytą žalą, taigi, jis turi atsakyti ir ieškovei, nes jam priklausančiame bute ties priėjimo prie ginčo vamzdžio buvo pastatyta gipso sienelė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad trečiojo asmens bute buvusi gipso sienelė ties priėjimo prie ginčo vamzdžio nepašalina atsakovės atsakomybės, nes, kaip minėta, byloje atsakovė neįrodė, jog jos įgaliotas asmuo iki įvykio apskritai lankėsi ar ketino, bet nepavyko apsilankyti trečiojo asmens bute, iš anksto informuojant apie planuojamą bendrojo naudojimo objektų apžiūrą. Kita vertus, byloje trečiasis asmuo nurodė, kad ne jo bute buvo nustatytas vamzdžio įtrūkimas ir kad atsakovės pateikta nuotrauka daryta ne jo bute. Atsakovė tokius trečiojo asmens paaiškinimus vertino kaip gynybos priemonę. Tačiau teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisingam ginčo išsprendimui neturi reikšmės, kuriame bute (ar trečiajam asmeniui priklausančiame, ar virš jo esančiame bute) buvo nustatytas vamzdžio įtrūkimas, nes byloje įrodyta, kad ginčo butas 2021-02-27 buvo užlietas vandeniu ir to priežastis buvo vandens vamzdžio įtrūkimas, kuris, kaip konstatuota šiame sprendime, buvo nulemtas atsakovės netinkamo pareigos vykdyti Statinio bendro naudojimo inžinerinių įrenginių (tarp jų ir ginčo vamzdžio) techninės būklės nuolatinę priežiūrą įgyvendinimo.

40. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai – t. y. nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtą pareigą stebėti Statinio bendro naudojimo inžinerinių įrenginių (tarp jų ir ginčo vamzdžio) techninę būklę ir laiku organizuoti remontą, dėl ko draudėjui buvo padaryta žala (apdraustas ginčo butas buvo užlietas vandeniu).

41. Ieškovė iš atsakovės reikalauja priteisti 634 Eur turtinės žalos, kurią ji sumokėjo draudėjui, kaip draudimo išmoką. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė 2021 m. kovo 10 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, remonto sąmatą (toliau – sąmata1), taip pat šią sąmatą detalizuojančią lokalinę sąmatą (toliau – sąmata2). Iš sąmatos1 matyti, kad skaičiuojant draudėjo remonto galimas išlaidas, buvo atsižvelgta į tai, kad paskutinio remonto darbai bute buvo atlikti 2020-06-01. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudarant draudimo sutartį su draudėju nebuvo fiksuojama buto būklė, taip pat įvykus ginčo įvykiui, ieškovės atstovas nebuvo nuvykęs apžiūrėti buto, pats draudėjas fiksavo buto būklę ir atsiuntė ieškovei, o apie atlikto remonto datą nurodė pats draudėjas.

42. Pagal 2016 m. gegužės 17 d. būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) IV dalyje „Draudimo išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas“ numatyta, kad pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektas, statybos leidimas, atstatymo / remonto darbų sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) draudžiamojo įvykio metu sunaikintą ar sugadintą turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objektui atstatyti iki draudžiamojo įvykio buvusios būklės, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir (arba) draudiko atliktu vertinimu (3.1 punktas).

44. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skaičiuojant darbų kainas, buvo atsižvelgta į viso koridoriaus sienų ir kambario vienos sienos plotą. Plotas buvo apskaičiuotas pagal pateiktą buto planą, atėmus durų plotus. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad tokiu būdu apskaičiuotas sienų plotas gali būti netikslus, įvertinus tai, kad Statinys yra senos statybos pastatas, butas standartinis, durys standartinės, kurie ieškovei, kaip savo srities profesionalui, turėjo būti žinomi.

45. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju aiškinantis, ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 634 Eur dydžio žalą, nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateiktos sąmatos2 duomenimis, nes ji negali būti laikoma detalizuojančia sąmatą1. Visų pirma, sąmatoje1 nurodytų darbų kainos nesutampa su sąmatoje2 nurodytomis kainomis. Antra, sąmatoje1 nėra įtrauktos (nėra nurodytos) ieškovės tiesioginėmis išlaidomis laikomos papildomos medžiagos (vertė 3 proc.), papildomi mechanizmai (vertė 3 proc.), specifiniai darbai (vertė 17 proc.), papildomas darbo užmokestis (vertė 8 proc.), socialinio draudimo išlaidos (1,79 proc.), statybvietės išlaidos (9 proc.), kurie yra numatyta sąmatoje2. Trečia, sąmatoje2 didžioji dalis nurodytų darbų kodų neatitinka sąmatoje1 nurodytų darbų kodų. Ketvirta, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl sąmatoje2 nurodytos konkrečių darbų kainos neatitinka sąmatoje1 nurodytų atitinkamų darbų kainų, apsiribodama paaiškinimu, kad jai buvo pateikta būtent tokia detalizuota sąmata. Kadangi ieškovė draudėjui išmoką išmokėjo, remiantis sąmatos1 duomenimis, teismas vertins būtent šį dokumentą. Ieškovė pateiktoje sąmatoje1 detalizuoja kokios yra atskirų darbų kainos. Atsakovė, ginčydama ieškovės nurodytų darbų kainas, remiasi internetiniame puslapyje http://infostatyba.lt/ skelbiamomis statybos darbų vidutinėmis rinkos vertėmis. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas vidutines darbų rinkos kainas nustatė pagal užklausos datą. Taigi, atsakovės vidutinės darbų rinkos kainos neatspindi ginčo įvykio metu egzistavusias darbų vidutines rinkos kainas. Todėl teismas neturi pagrindo remtis atsakovės nurodytomis rašytiniuose paaiškinimuose darbų kainomis. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovės sąmatoje1 nurodytos darbų kainos yra neprotingo dydžio ir neatitinka ginčo įvykio metu egzistavusias darbų kainas. Teismas sprendžia, kad sąmatoje1 nurodyti darbai, atsižvelgiant į draudėjo turtui padarytos žalos pobūdį, yra būtini ir atsakovės nepaneigti.

46. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

47. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovė, tiek sudarydama draudimo sutartį su draudėju, tiek įvykus ginčo įvykiui, į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nuvykusi, žalos administravimą, kaip paaiškino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, atliko nuotoliniu būdu, pats draudėjas fiksavo turtui padarytą žalą ir siuntė ieškovei nuotraukas. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo bute remontas buvo padarytas 2020-06-01, ieškovė nepateikė. Taigi, šią aplinkybę ieškovė įrodinėja tik deklaratyviais teiginiais, kas šiuo atveju nėra pakankami konstatuoti buvus šiam faktui, atitinkamai, ieškovė turi prisiimti iš to atsirandančias neigiamas pasekmes.

48. Draudimo sutartyje nustatyta, kad Statinys yra 1986 m. statybos. Atsakovė šį faktą patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose. Kadangi ieškovė byloje neįrodė, kad ginčo bute paskutiniai remonto darbai buvo atlikti 2020 metais, yra pagrindas darbų kainas skaičiuoti, atsižvelgiant į Statinio statybos metus bei į jo nusidėvėjimą, buvusį ginčo įvykio metu. Teismas pritaria atsakovei, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis 2007 m. liepos 4 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu Nr. 6 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Pagal šio nutarimo 1.1 punktą, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento. Taigi, Statinio, taip pat ir ginčo buto, faktinis nusidėvėjimas ginčo įvykio dieną buvo 28 proc. ((2021-1986) * 0,8 = 28), kaip ir nurodė atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose. Todėl skaičiuojant darbų kainą, turi būti taikomas 28 proc. nusidėvėjimas ir ieškovės sąmatoje1 apskaičiuota darbų kaina mažintina 188,72 Eur suma (674 Eur * 28 proc. = 188,72 Eur). Atitinkamai, atėmus besąlyginę išskaitą (40 Eur), yra pagrindas ieškovės reikalaujamą priteisti žalą laikyti įrodyta 445,28 Eur dydžio apimtyje (674 Eur -188,72 Eur – 40 Eur).

49. Šiame sprendime nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtą pareigą stebėti Statinio bendro naudojimo inžinerinių įrenginių (tarp jų ir ginčo vamzdžio) techninę būklę ir laiku organizuoti remontą (neteisėti veiksmai), dėl ko ginčo buto draudėjui buvo padaryta žala ir ieškovė turėjo sumokėti ir sumokėjo draudimo išmoką, taigi, tokiu būdu patyrė nuostolius (ieškovei buvo padaryta žala), kurie įrodytais laikomi 445,28 Eur apimtyje (žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos). Todėl iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 445,28 Eur dydžio turtinę žalą.

50. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

51. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 28,56 Eur (634 Eur * 0,06 palūkanų dydis / 365 * 274 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021-07-01) iki ieškinio pareiškimo teismui.

52. CK 6.288 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu. 2 dalyje numatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę.

53. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė atsakovei 2021 m. balandžio 30 d. teikė pretenziją, kurioje prašė atsakovės per 15 dienų pervesti 634 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo draudėjui. Ieškovė prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už 274 dienas ir nurodo, kad palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki ieškinio pareiškimo, t. y. ne nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos, kaip nurodo ieškinyje, bet už trumpesnį terminą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalauja turtinės žalos 445,28 Eur apimtyje, todėl 6 proc. dydžio metinės palūkanos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos nuo šios sumos. Vienos dienos kompensuojamos palūkanos yra 0,02 proc. (6 proc. / 365 dienų). Kadangi atsakovė ieškiniu prašo priteisti kompensacines palūkanas už 274 dienas, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 24,40 Eur dydžio kompensacinės palūkanos (445,28 Eur * 0,02 proc. * 274 d.).

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 469,68 Eur (445,28 Eur + 24,40 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

55. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

56. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – yra patenkinti 71 proc. (469,68 * 100 / 662,56).

57. Ieškovė sumokėjo 19 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus, kad ieškovė patyrė 70 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu. Atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius. Todėl iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 63,19 Eur (89 Eur * 71 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsniu).

58. Atsakovės atstovas byloje pateikė duomenis, įrodančius, kad atsakovė patyrė šias atstovavimo išlaidas: 465,85 Eur už advokato padėjėjo rengimąsi bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje 2022-07-19 (3:30 val.); 968 Eur už prašymo pratęsti parengimą (1:00 val.) ir rašytinių paaiškinimų rengimą (7 val.); 532,40 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje 2022-08-19; 532,40 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą 2022-10-12 teismo posėdyje. Byloje pateikti įrodymai, įrodantys, kad šios sąskaitos yra apmokėtos. Taip pat atsakovės atstovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 22-1333 ir darbų detalizavimą 532,40 Eur sumai už rengimąsi ir dalyvavimą teismo posėdyje 2022-11-30.

59. Atsakovės atstovas paskutinės sumos apmokėjimo faktą pagrindžiantį įrodymą į bylą pateikė atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, t. y. pažeidžiant CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką, kad išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš atsakovės atstovo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad apmokėjimas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 21 d., PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 22-1333 išrašyta 2022-11-23. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus, jog atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 532,40 Eur sumai, taigi, pagal ją atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti. Atsakovė mokėjimą atliko jau atidėjus byloje teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo nepriimti apmokėjimo faktą įrodančio dokumento, nes įrodymai, patvirtinantys atsakovės pareigą atsiskaityti su atstovu, buvo pateikti laiku. Teismas daro išvadą, kad atsakovė dėl svarbių priežasčių praleido CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, todėl konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti atsakovei praleistą terminą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiam įrodymui pateikti ir jį priimti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

60. Kadangi atsakovės atstovas 2022-08-19 d. teismo posėdyje nedalyvavo, nėra pagrindo atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė patyrė, apmokėdama PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 22-922 (532,40 Eur).

61. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas įrodytomis atsakovės atstovavimo išlaidomis laikyti 2 498,65 Eur dydžio apimtyje (465,85 Eur + 968 Eur + 532,40 Eur + 532,40 Eur). Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo nurodytas atstovavimo valandas, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas trukmę, rengiamų procesinių dokumentų pobūdį bei bylos sudėtingumą, šias išlaidas laiko protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius (5, 8.5, 8.17, 8.19 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovės reikalavimai patenkinti 71 proc., iš ieškovės atsakovei yra pagrindas priteisti 724,61 Eur (2 498,65 Eur * 29 proc.).

62. Teismas, siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.130 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistinas 661,42 Eur (724,61 Eur -63,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

63. Byloje buvo patirta 11,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų apimtį, iš atsakovės valstybei priteistina 8,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (11,48 Eur * 71 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

64. CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuostatas, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Kadangi ieškovei tenkanti su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų dalis, t. y. 3,33 Eur (11,48 Eur -8,15 Eur), yra mažesnė už Įsakyme nustatytą minimalų priteistino bylinėjimosi išlaidų dydį, ši suma iš ieškovės valstybei nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė, juridinio asmens kodas 121457971, 445,28 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 28 ct) turtinės žalos, 24,40 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 40 ct) dydžio kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 469,68 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 68 ct), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Sostinė, juridinio asmens kodas 121457971, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 661,42 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė, juridinio asmens kodas 121457971, 8,15 Eur (aštuonis eurus ir 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.