Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-22 · Civilinė byla Nr. e2S-2299-661/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
e2S-2299-661/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04359-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Civilinė byla Nr. e2S-2299-661/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04359-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui 44-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „VADUVA“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ieškinį atsakovui 44-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „VADUVA“ (toliau – ir Bendrija), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą 44-ąją laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „VADUVA“, per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti 186 metalinius garažus, esančius Vaduvos g. 30A, Vilniuje, ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją. Atsakovui per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus 186 metalinių garažų, esančių Vaduvos g. 30A, Vilniuje, ir (arba) nesutvarkius garažams tekusios teritorijos, leido ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nukelti 186 metalinius garažus, esančius Vaduvos g. 30A, Vilniuje, ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Šalies argumentai

3. Atsakovas 2022 m. birželio 10 d. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2022 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo; panaikinti 2022 m. gegužės 9 d. teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; tuo atveju, jei teismas manytų, jog atsakovas privalo garažus iškeldinti, nustatyti 6 mėnesių terminą garažus iškeldinti ir teritoriją sutvarkyti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. rezoliucija atnaujino praleistą terminą pateikti pareiškimą, priėmė prašymą, išsiuntė ieškovui pateikti atsiliepimą.

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ieškovas prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą, o sprendimą už akių palikti nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi patenkintas atsakovo 44-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vaduva“ pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo; panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės; ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

7. Teismas nurodė, kad reikalavimas buvo pareikštas netinkamam subjektui – 44-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „VADUVA“, o turėjo būti pareikštas visiems bendrijos nariams, kuriems priklauso metaliniai garažai. Bendrija gali būti patraukta į bylą atsakovu, jeigu bendrijai priklauso bendro naudojimo turtas, esantis bendrijos teritorijoje.

8. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, jog egzistuoja sąlyga nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Metalinius garažus patraukti turi teisę tik garažų savininkai. Todėl teismas tenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

9. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje atsakovu patraukta 44-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Vaduva“, byloje nėra duomenų ar egzistuoja bendrijos teritorijoje esantis bendro naudojimo turtas, priklausantis bendrijai nuosavybės teise, o atsakovais byloje turi būti patraukti visi garažų savininkai, ieškovas privalo pakeisti atsakovą (jeigu bendrija neturi nuosavybės teise jai priklausančių bendro naudojimo daiktų) arba papildyti atsakovų sąrašą, papildomai patraukiant atsakovais byloje visus 44-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vaduva“ metalinių garažų savininkus, kurie ir turi pareigą pašalinti garažus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas privalo nurodyti kitus atsakovus (garažų savininkus), nes tiek pagal CPK nuostatas, tiek pagal teismų praktiką ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13, 45 straipsniai). Atsakovas Bendrija neatskleidžia duomenų apie savo narius, o viešuosiuose registruose apie juos nėra informacijos, todėl ieškovas neturi galimybės garažų savininkų įtraukti atsakovais.

11.2. Teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimą – taikė visiškai ginčui netinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netaikydamas tinkamos ir pirmosios instancijos teismui privalomos Vilniaus apygardos teismo praktikos (2017 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017). Skundžiamos nutarties motyvai yra visiškai nepagrįsti, jie privalo būti keičiami, kadangi remiantis tokiais motyvais Administracijai užkertamas kelias toliau reikšti ieškinį Bendrijai dėl garažų nukėlimo.

11.3. Administracijai neturint ir negalint gauti duomenų apie Bendrijos garažų savininkus, bylos nagrinėjimas pagal tokius skundžiamos nutarties motyvus tampa neįmanomu. Jeigu būtų panaikinti skundžiamos nutarties motyvai dėl to kas gali būti atsakovu šioje byloje, nutarties dalis dėl proceso atnaujinimo taptų nemotyvuota, todėl nutartis turėtų būti panaikinama ir šioje apimtyje, o pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo spręsti sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą.

11.4. Ieškovas neturi galimybės sužinoti Bendrijos garažų savininkų duomenų, kadangi jų neatskleidžia pati Bendrija. Bendrija gali būti yra suinteresuota neatskleisti garažų savininkų – Bendriją sudaro patys garažų savininkai. Taigi, Administracija, traukdama Bendriją atsakove, faktiškai traukia ir garažų savininkus, kadangi jie ir sudaro Bendriją. Atitinkamai, įpareigojimo Bendrijai nustatymas, faktiškai yra įpareigojimo Bendrijos nariams nustatymas. Negali būti toleruojama tokia situacija, kai Bendrijai (o faktiškai garažų savininkams) neatskleidžiant duomenų apie save ir taip tikintis išvengti atsakomybės Administracija nebegalėtų realiai ginti savo interesų.

Atsiliepimas

12. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas iš esmės reiškia reikalavimą asmenims, kurių nenurodo, tuo pačiu pasirenka netinkamą atsakovą (Bendriją), kuomet Bendrija niekaip neįtakojo galimo ieškovo teisių pažeidimo. Bendrijos įsitikinimu būtina į bylą įtraukti tuos asmenis, kurie galimai pažeidžia ieškovo interesus, tokiu būdu užtikrinant civilinio proceso 2, 7, 8 straipsniuose įtvirtintų principų laikymąsi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis užkerta jam reikšti reikalavimus Bendrijai ir taip apginti savo pažeistus interesus. Dėl to, apelianto nuomone, visa skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo teiginiais sutinka iš dalies.

15. Skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl dviejų klausimų: 1) panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės; 2) ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių abiejų klausimų pasisakys atskirai.

Dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo

16. CPK 288 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, CPK nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutarčių, kuriomis tenkinamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 288 straipsnio taikymo, nurodė, jog nagrinėjamu atveju CPK nėra numatyta, kad nutartis, kuria tenkinamas pareiškimas dėl sprendimo už akių panaikinimo ir civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, yra skundžiama. Įstatymų leidėjo valia atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl tokios nutarties, kuria atsisakoma patenkinti tokį pareiškimą. <...> Tokiam trūkumui (t. y. kad nutartis negali būti apeliacijos objektas) paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, nutraukiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje e2-77-464/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, apskundimo tvarką ir be pagrindo priėmė ieškovo atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies, nes ši nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

19. Dėl išvardintų priežasčių nutraukimas apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties dalies, kuria patenkintas atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo; panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

20. Nepaisant to, kad apeliacinis procesas dėl minėtos nutarties nutrauktas, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

21. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. <…> Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-147-1075/2021 ir kt.).

22. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė argumentus dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu už akių, t. y. esminis jo argumentas buvo, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, atsakovai turėtų būti garažų savininkai. Priėmus sprendimą už akių, ginčas tinkamai išspręstas nebuvo, nes atsakovui nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į ieškovo argumentus, pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus. Todėl šiuo atveju yra būtina išklausyti šalių paaiškinimus teismo posėdyje. Tik įvertinus visus prieinamus įrodymus, taip pat apklausus šalis, bus įmanoma teisingai išnagrinėti kilusį ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Taigi, šioje byloje buvo viena iš CPK 288 str. 4 d. nurodytų sąlygų – atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai (argumentai) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl ieškinio trūkumų

23. CPK 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

24. CPK 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

25. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).

26. Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, jog tik ieškovas turi teisę pasirinkti kam reikšti ieškinį, t. y. kas bus atsakovu byloje. Teismas gali tik pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą ar įtraukti atsakovais kitus asmenis, tačiau ieškovas negali būti verčiamas reikšti ieškinį tiems asmenims, su kuriais jis bylinėtis nenori.

27. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

28. Ieškovas nurodo, kad jam Bendrija nesuteikė duomenų apie jos narius, todėl jis negalėjo tų asmenų traukti į bylą atsakovais. Šiuo atveju ieškovas mano, kad Bendrija pažeidžia jo teises, todėl būtent ją ir patraukė atsakovu. Taigi, ši byla turi būti nagrinėjama to asmens atžvilgiu, kurį nurodė ieškovas.

29. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas be pagrindo įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas privalo pakeisti atsakovą arba papildyti atsakovų sąrašą, papildomai patraukiant atsakovais byloje visus Bendrijos metalinių garažų savininkus.

30. Dėl išvardintų priežasčių panaikinama skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Panaikinus nutarties dalį dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus, byla bus toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, t. y. byla nėra baigta, todėl šioje bylos stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties dalies, kuria patenkintas atsakovo 44-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vaduva“ pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatytas 14 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėjas Alvydas Barkauskas