Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „KT Modules“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties, kuria išspręstas UAB „KT Modules“ prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jupojos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovei UAB „KT Modules“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimu už akių nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteista 4 581,20 Eur skola, 124,21 Eur delspinigiai, 11,15 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4 705,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 351,29 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2. Atsakovė 2025 m. spalio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį tenkinti. Panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo teismui terminą atsakovė pradelsė tik 1 kalendorinę dieną, t. y. jį praleido ypač mažai, todėl, įvertinus termino praleidimo mažareikšmiškumą, prašo jį atnaujinti (Failas 1, b. l. 78–84).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas 2025 m. rugsėjo 12 d., atsakovė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą padavė 2025 m. spalio 6 d., nors, kaip teismas nustatė, vėliausia diena pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti buvo 2025 m. spalio 2 d. Nustatęs, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengti ir pateikti jį teismui, atsakovės atstovo nurodytų praleisto termino aplinkybių teismas nepripažino svarbiomis ir praleisto termino neatnaujino.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai ir neteisėtai skaičiuojami procesiniai terminai. 20 dienų terminas, per kurį atsakovė turėjo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, suėjo 2025 m. spalio 2 d. Atsakovė 2025 m. spalio 3 d. per LITEKO sistemą pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl terminą praleido ypač nežymiai (1 kalendorine diena nuo sprendimo už akių priėmimo), tačiau visiškai nepraleido termino, jeigu terminas būtų skaičiuojama nuo sprendimo už akių gavimo dienos.

4.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktas tą pačią dieną, kai buvo išsiųstas atsakovei elektroninių ryšių priemonėmis – 2025 m. rugsėjo 12 d. ir įteiktas. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų laikęs, kad sprendimas už akių atsakovei buvo įteiktas 2025 m. rugsėjo 13 d. (po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti diena), skundžiama nutartis nebūtų priimta, kadangi pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pateiktas per EPP sistemą 2025 m. spalio 3 d.

4.3. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nenurodė jokios objektyvios priežasties, dėl ko laiku, per nustatytą terminą nepateikė teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o vien tik formalūs pagrindai neturėtų tapti pagrindu riboti asmens procesinių teisių. Skundžiamoje nutartyje nebuvo konstatuota ir nustatyta, kad atsakovė piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ar veiktų prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

4.4. Atsakovės nuomone, skundžiama nutartis priimta netinkamai ir nesąžiningai aiškinant CPK įtvirtintas normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, siekiant nubausti tiek atsakovę, tiek jos atstovą. Neatnaujinus praleisto procesinio termino būtų pažeistos esminės atsakovės teisės gintis nuo nepagrįstų reikalavimų ir įrodyti savo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai įvertino atsakovės nurodomas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas.

Dėl apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų

8. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė EPP sistemos išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškimas dėl sprendimas už akių peržiūrėjimo teismui buvo pateiktas 2025 m. spalio 3 d.

9. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

10. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės pateiktas įrodymas yra susiję su klausimo nagrinėjimu, taip pat įvertinus, jog šio įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė su juo buvo supažindinta, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, susijusį su termino atnaujinimu, apeliacinės instancijos teismas nutaria atsakovės naujai pateiktą įrodymą pridėti prie bylos.

Dėl praleisto termino pareiškimui paduoti atnaujinimo

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-16537-457/2025 buvo priimtas teismui nustačius, jog atsakovei ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti tinkamai 2025 m. rugpjūčio 20 d. (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 2 dalis), teismo nustatytas terminas pasibaigė 2025 m. rugsėjo 9 d., tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Sprendimas už akių atsakovei išsiųstas 2025 m. rugsėjo 12 d. per EPP. 2025 m. rugsėjo 23 d. teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės 350,42 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. LITEKO duomenimis, 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. spalio 3 d. 2025 m. lapkričio 13 d. ieškovė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išavimo, duomenų apie šio prašymo išsprendimą byloje nėra.

12. Atsakovė 2025 m. spalio 6 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Atnaujinus terminą, prašė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį tenkinti. Pateiktu pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė iš esmės nesutinka su teismo priimtu sprendimu už akių ir siekia bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakyta atsakovei atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

13. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė nenurodė jokios objektyvios priežasties, dėl ko laiku, per nustatytą terminą nepateikė teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taip pat, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai aiškinant CPK įtvirtintas teisės normas, o būtent – reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo momentą, kai dokumentai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

14. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285–289 straipsniai). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

15. CPK 287 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 75 straipsnyje nurodoma, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Pažymėtina, kad praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant priežasčių, nulėmusių šio termino praleidimą, svarbą bei jų įtaką šalies galimybei laiku atlikti procesinius veiksmus (CPK 78 straipsnis, 287 straipsnio 1 dalis).

16. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Tai reiškia, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, o civilinio proceso teisės normos turi būti taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos bei šalių lygiateisiškumo principai įtvirtinti atitinkamai CPK 5 ir 17 straipsniuose. Nurodytos nuostatos aktualios sprendžiant byloje kilusį ginčą.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu pasisakyta, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas byloje Nr. 7/97). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

18. Pirmiausia pasisakytina dėl procesinių terminų skaičiavimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas už akių atsakovei buvo įteiktas 2025 m. rugsėjo 12 d.

19. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, įvertinus tai, kad sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis), terminas šiam pareiškimui pateikti negalėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 12 d., kadangi metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Todėl terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 13 d. (kita diena, einanti po 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo už akių priėmimo ir išsiuntimo), terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo formaliai turėtų pasibaigti 2025 m. spalio 2 d.

20. Pažymėtina, kad nors formaliai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminas nėra siejamas su jo faktišku įteikimu, nes, kaip minėta, pareiškimas gali būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, tačiau ši nuostata negali būti taikoma ir aiškinama pažodžiui ir atsietai nuo kitų CPK normų ir konstitucinių proceso principų, nes sprendimas už akių priimamas šaliai, šiuo atveju atsakovei nedalyvaujant, todėl iki to momento, kol ji nėra faktiškai informuota, kad sprendimas jau priimtas, ji neturi galimybės žinoti, kad jai kyla pareiga atlikti procesinius veiksmus, tai yra iki sprendimo įteikimo atsakovė objektyviai neturi galimybės pasinaudoti teise paduoti pareiškimą. Teisė, kurios neįmanoma įgyvendinti, negali būti laikoma realiai įgyvendinama teise. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo realiai įteikti.

21. CPK 73 straipsnyje nustatyti procesiniai terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsiranda teisė atlikti procesinį veiksmą. Todėl teisė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šiuo atveju realiai atsakovei galėjo atsirasti tik tada, kai ji sužinojo arba turi realią galimybę sužinoti apie priimtą sprendimą už akių. Tuo atveju, jeigu sprendimą už akių pripažinsime tinkamai įteiktu pagal fiktyvaus įteikimo taisykles, tai atsakovės teisė pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat egzistuotų tik formaliai, bet ne realiai ir neobjektyviai.

22. Pažymėtina, kad prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir sprendimo už akių pateikimas yra vienintelis būdas atsakovei išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes apeliacine ar kasacine tvarka atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimo už akių (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Sprendimas už akių iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes teismas, jį priimdamas, vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Toks sprendimas atspindi tik vienos šalies (t. y. ieškovo) požiūrį, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo už akių gali būti išdėstyta tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išreikšti savo poziciją dėl bylos dalyko. Šios galimybės įgyvendinimas susijęs su tinkamu procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, taip nagrinėjamu atveju suteikiant teisę pateikti prieštaravimus ir naudotis visomis kitomis proceso dalyvio procesinėmis teisėmis.

23. Sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualus tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022, 35 punktas).

24. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei sprendimas už akių buvo siunčiamas elektroninėmis ryšių priemonėmis per EPP sistemą. CPK 175¹ straipsnyje yra reglamentuojami informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Minėto straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Aktualios procesinių terminų pabaigos skaičiavimo taisyklės nustatytos CPK 74 straipsnio 5, 6 punktuose, kuriuose nurodyta, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu.

25. Todėl, nors CPK 287 straipsnyje nurodyta, kad pareiškimas paduodamas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai kartu su CPK 73, 175¹ straipsniais ir teisės į teisingą teismą principu. Sprendimo priėmimo momentas pats savaime nesukuria šaliai realios galimybės pasinaudoti teise į sprendimo už akių peržiūrėjimą. Todėl termino eiga gali prasidėti tik nuo faktiško ar įstatyme nustatyta tvarka laikomo sprendimo įteikimo momento, kai šalis įgyja realią galimybę įgyvendinti jai suteiktą teisę, o ne vertinant tik formalų terminų laikymąsi. Priešingas aiškinimas paverstų šią teisę formalia ir pažeistų teisės į gynybą esmę. Todėl nors sprendimas už akių formaliai vertinant galėtų būti laikomas atsakovei įteiktas tinkamai kitą dieną po jo išsiuntimo dienos, tačiau tokiu atveju atsakovė apie priimtą sprendimą už akių būtų informuota tik teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu.

26. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su duomenimis LITEKO sistemoje, duomenų, kada atsakovei buvo pristatytas ir kada ji perskaitė per EPP sistemą 2025 m. rugsėjo 12 d. jai išsiųstą sprendimą už akių, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimas už akių galėjo būti peržiūrėtas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad 20 dienų terminas, per kurį atsakovė turėjo teisę pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovei turėjo būti skaičiuojamas nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. (po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena), tai yra tada, kai atsakovė realiai galėjo susipažinti su teismo procesiniais dokumentais, o ne nuo po sprendimo už akių išsiuntimo dienos einanti diena, ir terminas pasibaigė 2025 m. spalio 6 d. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vėliausia diena pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti buvo 2025 m. spalio 2 d. Įvertinus tai, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu dėl termino atnaujinimo per EPP sistemą buvo pateiktas 2025 m. spalio 3 d., o į bylą užregistruotas 2025 m. spalio 6 d., todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė praleido terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netgi tokiu atveju, jeigu būtų pagrindas laikyti, kad atsakovė pateikė prieštaravimus praleidusi terminą, pirmosios instancijos teismas ir tokiu atveju neturėjo prielaidų atsisakyti priimti pareiškimą, kadangi terminas būtų tik formalus ir nežymus. Proceso šalis objektyviai įgyja galimybę laiku atlikti procesinius veiksmus byloje tik tada, kai ji teismo informuojama apie prasidėjusį procesą ir šiame procese jai tenkančias pareigas įstatymo nustatyta tvarka (būdais). Net jeigu ir būtų galima laikyti, kad terminas buvo neapibrėžtas, teismas turėjo pareigą ex officio spręsti dėl termino atnaujinimo, įvertinus susiklosčiusią situaciją dėl dokumentų įteikimo (CPK 78 straipsnis).

28. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui paduotas iš esmės nepažeidus nustatytų terminų, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nustatytų procesinių terminų skaičiavimo tvarką. Teismas nepagrįstai, dar nepasibaigus nustatytam pareiškimo dėl 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminui, priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsakovės prašymo dėl praleisto procesinio termino – sprendimo už akių peržiūrėjimo – atnaujinimo, netenkino ir nesprendė klausimo dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimo (287–288 straipsniai). Kaip minėta, atsakovei nepraleidus nustatyto termino, pirmosios instancijos teismas privalėjo nuspręsti dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo.

Dėl kitų skundo argumentų

29. Apeliantė atskirajame skunde dėsto aplinkybes, kad ji sužinojusi apie priimtą sprendimą už akių ėmėsi pastangų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, t. y. siekė pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teigia, kad ji nebuvo pasyvi ir tyčia nepraleido termino pateikti prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad procesinis terminas buvo praleistas dėl įsivėlusios žmogiškosios klaidos administruojant įmonės korespondenciją. Pažymi itin didelį bylų ir ikiteisminių pretenzijų skaičių atsakovės atžvilgiu.

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 31 punktas). Taigi įstatymų leidėjas suteikia teismams diskreciją vertinti procesinio termino praleidimo priežasčių svarbą. Kasacinio teismo aptarti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nusprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas priežastis, jai sutrukdžiusias nustatytu terminu pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrimo, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nurodyti apeliantės argumentai netgi tuo atveju, jeigu formaliai būtų galima laikyti, kad terminas pareiškimui pateikti buvo praleistas, buvo pakankami tam, kad praleistas terminas dėl pareiškimo pateikimo būtų atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apeliantės nurodytas ir apeliacinio teismo nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl terminų skaičiavimo ir jų reikšmės, siekiant užtikrinti atsakovės teisės į teisminę gynybą, teisingumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius atsakovės veiksmus negalima vertinti kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesu, nes teismui prašymas dėl termino atnaujinimo ir pats pareiškimas už akių pateiktas per protingą terminą.

33. Atsižvelgiant į visus šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi nusprendus neatnaujinti termino ir neišsprendus klausimo dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo, atsakovei gali būti apribota galimybė gintis nuo byloje pareikšto ieškinio ir teikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Procesinio pobūdžio aplinkybė (termino praleidimas) galėtų būti pateisinamas tik tada, kai šalis aiškiai netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir yra ganėtinai daug praleidusi terminą procesiniam veiksmui atlikti (nesikreipia į teismą per protingą laiko tarpą).

34. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė ir nesutikimo su ieškovės ieškiniu argumentus ir duomenis, kuriais ginčija ieškovės išdėstytas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nevertino. Taigi pirmiau jau nurodytos aplinkybės (formalus termino skaičiavimas, atsakovės veiksmuose nenustatyta piktnaudžiavimo procesu požymių) leidžia konstatuoti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią išskirtinę situaciją ir nemanyti, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti buvo praleistas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks terminų skaičiavimas leidžia tikėtis civilinio proceso tikslų įgyvendinimo (CPK 2 straipsnis) ir dera su proceso ekonomiškumo, koncentruotumo reikalavimais ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Nurodytais motyvais atsakovės atskirasis skundas, pateiktas dėl nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių pateikti, tenkinamas ir skundžiama 2025 m. spalio 8 d. pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o klausimas dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.