- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- e2-1460-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01455-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Citadele“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų dagvis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-3841-640/2018 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų dagvis“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3108-431/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Citadele“ bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Vakarų dagvis“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-559-464/2017, nusprendė: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per „BTA Insurance Company SE“ ?lialą Lietuvoje, ieškovei BUAB ,,Vakarų dagvis“ 140 635,15 Eur draudimo išmoką, 5 062,87 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmesti.
3. Pareiškėja nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 3 d. raštas patvirtino naujas esmines aplinkybes, kurios laikytinos pagrindu atnaujinti procesą: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, nes dėl suklydimo ieškovei priteista 6 497,49 Eur mažesnė suma, kas keičia įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą dėl ginčo išsprendimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 3 d. raštu patvirtinta, kad teisingas yra antrasis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo būdas. Tuo pačiu patvirtinama, kad teismo sprendime taikytas PVM apskaičiavimo būdas, paklausime pažymėtas pirmuoju, laikytinas klaidingu. Iš to matyti, kad teismo sprendimo 58 ir 59 pastraipose nustatyti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos, atimant PVM, ir apskaičiuojant bendrą priteistiną sumą.
4. Pareiškimas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3108-431/2016 taip pat grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida: teismo sprendimo 58 ir 59 pastraipose nustatyti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos, atimant PVM, ir apskaičiuojant bendrą priteistiną sumą. Klaidingas žalos dydžio apskaičiavimas laikytinas aiškia materialinės teisės normos taikymo klaida, lėmusia neteisingą teismo sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja patikslintame prašyme atnaujinti procesą papildomai nurodė, kad esminės aplinkybės, kurios akivaizdžiai patvirtino, esant pagrindui atnaujinti procesą, paaiškėjo gavus o?cialų atsakymą iš mokesčių administratoriaus. Tačiau tuo atveju, jei teismas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą skaičiuotų nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo priėmimo, pareiškėja nurodė, kad ji, nepraleidusi įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, kreipėsi į sprendimą priėmusį teismą 2018 m. kovo 8 d., 2018 m. kovo 27 d., ir 2018 m. gegužės 4 d. prašymais ištaisyti rašymo apsirikimus bei aiškias aritmetines klaidas, tačiau prašymai nebuvo tenkinti, neatnaujinus proceso. Dėl šių priežasčių, ieškovė prašo atnaujinti prašymo padavimo terminą, jei teismas laikytų jį pradelstu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjos BUAB ,,Vakarų dagvis“ prašymo atnaujinti procesą; priteisė iš pareiškėjos atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą 408,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei BUAB ,,Vakarų dagvis“ iš atsakovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, 140 635,15 Eur draudimo išmoką, 5 062,87 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 8 d., o pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą į teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti, konstatavo, kad ieškovė nesužinojo jokių naujų aplinkybių, kurių neturėjo ar negalėjo žinoti dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo teisme, nes mokesčių administratoriaus išaiškinimas dėl mokesčio skaičiavimo, teismo vertinimu, negali būti laikomas nauja aplinkybe, kurios ieškovė negalėjo ir neturėjo galimybės sužinoti bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, jog ieškovė savo paklausimą dėl PVM skaičiavimo būdo mokesčių administratoriui pateikė tik po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o terminas pateikti kasacinį skundą buvo suėjęs, t. y. 2018 m. kovo 28 d. Teismo vertinimu, tokį paklausimą bei atsakymą į jį, ieškovė turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme. Teismas konstatavo, kad pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 3 d. rašte nurodyto PVM apskaičiavimo būdo negalima laikyti nauja paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas nustatė, kad minėtame rašte yra pateiktas valstybinės institucijos – mokesčių administratoriaus atsakymas į ieškovės paklausimą PVM apskaičiavimo klausimu. Tokia aplinkybė, teismo vertinimu, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
10. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime ištaisymo. Ieškovė savo prašymus grindė aplinkybe, jog apeliacinės instancijos teismas, išskaičiuodamas iš ieškovei priteistinos draudimo išmokos 21 proc. PVM, padarė aiškių aritmetinių apsirikimų, kurie lėmė ir klaidingą bendros priteistinos sumos apskaičiavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino tokio ieškovės prašymo, nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime atlikti apskaičiavimai, priešingai nei savo prašyme nurodė ieškovė, yra aritmetiškai teisingi. Teismo nutartyje nurodyta, jog nenustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime būtų padaryti ieškovės nurodyti aritmetiniai skaičiavimo apsirikimai, susiję su PVM išskaičiavimu, ir, atitinkamai, su bendros ieškovei priteistinos sumos apskaičiavimu, todėl teisėjų kolegija ieškovės aiškiai nepagrįsto prašymo dėl klaidų ištaisymo netenkino. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovės argumentai, kad teismo sprendime buvo padaryti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą.
11. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė yra praleidusi terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir kad pagrindo jį atnaujinti nėra.
12. Teismas, atmetęs prašymą atnaujinti procesą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Vakarų dagvis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3108-431/2016; pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą, ištaisant prašyme nurodytus rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Skundžiama teismo nutartis nėra motyvuota, nėra išnagrinėtos visos pareiškime nurodytos aplinkybės.
13.2. Skundžiama nutartimi teismas neatnaujino termino, motyvuodamas tuo, kad paklausimą mokesčių administratoriui bei atsakymą į jį, ieškovė turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme. Nesutiktina su šia teismo išvada, nes tokio paklausimo pateikimo būtinybė atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo, nes ieškovė negalėjo numatyti, kad teismo sprendime bus atlikti klaidingi ieškinio sumos perskaičiavimai. Tačiau teismas, nagrinėdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, nevertino ieškovės pateiktų argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 3 d. raštą, kuriame nurodytas PVM apskaičiavimo būdas, negalima laikyti nauja paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies prasme. Su tuo nesutiktina, nes tokio oficialaus dokumento bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo gauta, o ir jo būtinybė atsirado po bylos išnagrinėjimo, pastebėjus teismo sprendime klaidą, padarytą atliekant pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimus.
13.4. Teismas turėjo įvertinti, kad ieškovė savo prašymą grindė tuo, kad apie aritmetinę klaidą tapo žinoma, tik susipažinus su 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu, o tai taip pat laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Tai yra, ši aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui, ir tai turi esminę reikšmę bylai. Todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad nenustatyta naujai paaiškėjusi aplinkybė.
13.5. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, jog ieškovės argumentai, kad teismo sprendime buvo padaryti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliantei nėra suprantama, kokiu pagrindu padaryta tokia išvada, kuomet oficialus mokesčių administratoriaus raštas patvirtina tokiai klaidai esant. Be to, byloje atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad sandėlio atstatomoji vertė be PVM 2016 m. kovo 7 d. yra 170 785,12 Eur, o teismo sprendime ši suma klaidingai sumažinta iki 163 253,50 Eur. Su tuo sutiko ir atsakovas, pateikdamas 2018 m. gegužės 29 d. atsiliepimą. Iš to matyti, kad klaida akivaizdi, ir ji įrodyta, tačiau teismas be jokių motyvų padarė išvadą, kad klaidos nėra, nors pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas privalėjo nurodyti motyvus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Ieškovės argumentai dėl termino prašymui atnaujinti procesą prieštaringi: viena vertus, ieškovė teigia, jog terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pareikšti nepraleistas; kita vertus, ieškovė teigia, jog terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių.
14.2. Ieškovė prašymą atnaujinti procesą grindžia ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o nauju įrodymu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos išaiškinimu, dėl kurio Ieškovas kreipėsi praėjus trijų mėnesių terminui (2018 m. kovo 28 d.) po teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą priėmė 2017 m. gruodžio 8 d.), kurį ieškovė turėjo ir galėjo pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme.
14.3. Ieškovės pozicija, kuriuo CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu turi būti atnaujintas procesas, yra nenuosekli. Pirminiame prašyme atnaujinti procesą ieškovė rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, patikslintame prašyme pakeitė į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, konstatuotina, jog ieškovė nesužinojo jokių naujų aplinkybių, kurių neturėjo ar negalėjo žinoti dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo teisme, nes mokesčių administratoriaus išaiškinimas dėl mokesčio skaičiavimo negali būti laikomas nauja aplinkybe, kurios ieškovė negalėjo ir neturėjo galimybės sužinoti bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis pareiškėjos atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
16. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas yra paduotas nepraleidus termino, kuris nustatytas CPK 368 straipsnyje, ir yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 2 dalyje nurodyti trūkumai.
17. Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atmetė pareiškėjos prašymą, nes nustatė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir kad nėra pagrindo jį atnaujinti bei todėl, kad nenustatė bylos atnaujinimo pagrindų. Pareiškėja, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį netenkinti prašymo atnaujinti procesą dėl 1) CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo, 2) dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytų pagrindų nebuvimo.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šį terminą, jeigu nėra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis penkerių metų terminas, skaičiuojamą nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus), teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei BUAB ,,Vakarų dagvis“ iš atsakovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, 140 635,15 Eur draudimo išmoką, 5 062,87 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė (pareiškėja) BUAB ,,Vakarų dagvis“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
20. Apeliantė teigia, kad minėtą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl to, jog mokesčių administratoriaus atsakymą ji gavo jau šiam terminui pasibaigus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta priežastis šiuo atveju negali būti pripažįstama svarbia.
21. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė savo paklausimą dėl PVM skaičiavimo tvarkos mokesčių administratoriui pateikė tik po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o terminas pateikti kasacinį skundą buvo suėjęs, t. y. 2018 m. kovo 28 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokį paklausimą ieškovė turėjo galimybę pateikti ir gauti atsakymą į jį dar bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.
22. Nors apeliantė teigia, kad anksčiau paklausti mokesčių administratoriaus dėl PVM apskaičiavimo būdo ir pateikti teismui jo atsakymą negalėjo, nes negalėjo žinoti, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai apskaičiuos PVM, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė gali būti laikoma nebent ieškovės pareigos laiku pateikti įrodymus netinkamo vykdymo apraiška (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), o ne pagrindu pripažinti, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo iš esmės metu negalėjo sužinoti mokesčių administratoriaus pozicijos dėl PVM apskaičiavimo būdo. Pažymėtina, kad jau minėtoje CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ne tik sužinojimo, bet ir turėjimo sužinoti kriterijus.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad PVM apskaičiavimo klausimas buvo aktualus skaičiuojant draudimo išmokos, kurį prašė priteisti ieškovė, dydį. Siekdama pagrįsti prašomos priteisti draudimo išmokos dydį ieškovė turėjo jį įrodyti leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus atsakymas laikytinas vienu iš įrodymų, galėjusių pagrįsti priteistinos draudimo išmokos dydį (CPK 197 straipsnis). Taigi ieškovė kreiptis į mokesčių administratorių ir teismui pateikti jo atsakymą dėl PVM apskaičiavimo būdo galėjo dar bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.
24. Dėl aptartų argumentų visumos laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė praleido įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (terminas jam pateikti baigėsi 2018 m. kovo 8 d., o prašymas buvo pateiktas 2018 m. gegužės 14 d.).
25. Nors termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas šį prašymą atmesti (žr. šios nutarties 16 punktą), tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, taip pat pasisako ir dėl pareiškėjos nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
26. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą).
27. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1022-943/2018).
28. Apeliantė nurodė, kad ji mokesčių administratoriaus poziciją dėl PVM apskaičiavimo būdo sužinojo, kuomet gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 3 d. raštą. Šią aplinkybę ji laiko naujai paaiškėjusia, kuri, apeliantės teigimu, nepagrįstai liko neįvertinta apskaičiuojant draudimo išmokos dydį.
29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau patikslintame ieškinyje (2016 m.) ieškovė nurodė esanti PVM mokėtoja, todėl argumentus dėl draudimo išmokos dydžio grindė ir PVM tarifu. Taigi įrodymus, galinčius pagrįsti jos prašymą priteisti tam tikro dydžio draudimo išmoką, turėjo pateikti bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos nesikreipimas į mokesčių administratorių bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, jei, kaip pati nurodo, mokesčių administratoriaus atsakymas turi esminę reikšmę apskaičiuojant draudimo išmokos dydį, vertintinas kaip nerūpestingumas įgyvendinant savo procesines teises. Taigi mokesčių administratoriaus atsakymo neįvertinimas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
31. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas tuomet, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (pastaroji sąlyga nesaisto tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro).
32. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė atnaujinti procesą taip pat ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime (nutartyje) padarytos, apeliantės teigimu, aiškios teisės normos taikymo klaidos. Tačiau visų pirma, kaip minėta, proceso atnaujinimas minėtu pagrindu galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Taigi tokios aplinkybės konstatuoti nėra pagrindo. Antra, kita iš būtinų sąlygų procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu yra ta, kad sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tokios aplinkybės konstatuoti taip pat nėra pagrindo.
33. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą ir šiuo pagrindu. Be to, prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nepagrįstas iš esmės.
34. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismo padaryta teisės aiškinimo klaida turi būti aiški, t. y. gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantės nurodomi argumentai, susiję su teisės normų, nustatančių draudimo išmokos dydžio apskaičiavimą, taikymu negali būti pripažinti akivaizdžiais.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai), todėl apeliantės argumentas, kad įvertinus mokesčių administratoriaus atsakymą priteistos draudimo išmokos dydis būtų didesnis, abejotinas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi prašymo dėl klaidų ištaisymo netenkino nurodydamas, jog nenustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime būtų padaryti ieškovės nurodyti aritmetiniai skaičiavimo apsirikimai, susiję su PVM išskaičiavimu, ir, atitinkamai, su bendros ieškovei priteistinos sumos apskaičiavimu. Taigi apeliantės nuomonė dėl teisės aiškinimo klaidos padarymo apeliacinės instancijos teismo sprendime, ypač atsižvelgus į tai, kad šalių kasacinius skundus atsisakyta priimti, pakankamai abejotina, kas reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinis teismas padarė klaidą apskritai, o juo labiau aiškią.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juo labiau nėra pagrindo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą, ištaisant ieškovės prašyme atnaujinti procesą nurodytus rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
38. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, nagrinėjamoje byloje patyrė 294,94 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidų.
39. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovo prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas priteisiant iš pareiškėjai administruoti skirtų lėšų 294,94 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančiam per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 300665654), naudai iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų dagvis“ (juridinio asmens kodas 302667561) bankrotui administruoti skirtų lėšų 294,94 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 94 ct) atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidų.