Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų dagvis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Citadele“ bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-559-464/2017, nusprendė: „Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per „BTA Insurance Company SE“ ?lialą Lietuvoje, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų dagvis“ 140 635,15 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 15 centų) draudimo išmoką, 5 062,87 Eur (penkis tūkstančius šešiasdešimt du eurus 87 centus) delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 145 698,02 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.“ Ieškovė nurodo, jog 2018 m. gegužės 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas patvirtino naujas esmines aplinkybes, kurios laikytinos pagrindu atnaujinti procesą: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, nes dėl suklydimo ieškovei priteista 6 497,49 Eur mažesnė suma, kas keičia įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą dėl ginčo išsprendimo. 2018 m. gegužės 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu patvirtinta, kad teisingas yra antrasis PVM apskaičiavimo būdas. Tuo pačiu patvirtinama, kad teismo sprendime taikytas PVM apskaičiavimo būdas, paklausime pažymėtas pirmuoju, laikytinas klaidingu. Iš to matyti, kad teismo sprendimo 58 ir 59 pastraipose nustatyti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos, išminusuojant PVM, ir apskaičiuojant bendrą priteistiną sumą. Pareiškimas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3108-431/2016 taip pat grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida: teismo sprendimo 58 ir 59 pastraipose nustatyti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos, išminusuojant PVM, ir apskaičiuojant bendrą priteistiną sumą. Klaidingas žalos dydžio apskaičiavimas laikytinas aiškia materialinės teisės normos taikymo klaida, lėmusia neteisingą teismo sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. 2018 m. gegužės 11 d. prašyme ieškovė nurodė, kad esminės aplinkybės, kurios akivaizdžiai patvirtino, esant pagrindui dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjo gavus o?cialų atsakymą iš mokesčių administratoriaus. Tačiau tuo atveju, jei teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą skaičiuotų nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo priėmimo, pažymėtina, kad ieškovas, nepraleidęs įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, kreipėsi į sprendimą priėmusį teismą 2018 m. kovo 8 d., 2018 m. kovo 27 d., ir 2018 m. gegužės 4 d. prašymais ištaisyti rašymo apsirikimus bei aiškias aritmetines klaidas, tačiau prašymai nebuvo tenkinti, neatnaujinus proceso. Dėl šių priežasčių, ieškovė prašo atnaujinti prašymo padavimo terminą, jei teismas laikytų jį pradelstu. Atsiliepimu atsakovas prašo netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog prašymą atnaujinti procesą ieškovė grindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktu atsakymu į VšĮ Nacionalinis teisės centras 2018 m. kovo 28 d. paklausimą, kuriame keliamas klausimas, kuris iš dviejų nurodytų PVM minusavimo būdų yra teisingas. Atsakovas atkreipia dėmesį, visų pirma, į tai, jog VMI atsakymu remtis byloje negalima. Ieškovė, kreipdamasis į VMI, išsamiai nepaaiškino faktinių aplinkybių. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sandėlio atstatomoji vertė be PVM 2016 m. kovo 7 d. datai yra 170 785,12 EUR. Gamybinių ir kitų įrengimų atstatyti neįmanoma, todėl turi būti atlygintą jų vertė, nurodyta draudimo polise, neskaičiuojant PVM. Vadovaujantis draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 11.7 puntu, visai draudimo išmokai taikoma tik viena išskaita (289,62 EUR). Ieškovė paskaičiavo, kad jam priklausanti draudimo išmoka sudaro 209 845,41 EUR (170 785,12 + 18 664,75 + 20685,16 – 289,62). Taip pat, vadovaudamasis draudimo taisyklių bendrųjų sąlygų 9.1 ir 9.3 punktais, ieškovė paskaičiavo 0,02 proc. delspinigius už laiku neišmokėtą draudimo išmoką, kuri už 6 mėn. sudaro 7 596,40 EUR. Kreipdamasi į VMI ieškovė nepateikė reikšmingų bylos aplinkybių, todėl pateiktas atsakymas apskritai negali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje. Kita vertus, tokio apskaičiavimo pagrindimo, ieškovė į civilinę bylą teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės neteikė. Atsakovas nurodo, jog iš prašymo motyvų nėra suprantama, ar ieškovė Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą dėl PVM apskaičiavimo laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios ir prašo atnaujinti procesą, ar įrodymu, patvirtinančiu aritmetinę ar rašymo apsirikimo klaidą teismo sprendime. Pažymėtina, jog ieškovės pateikti prašymai ištaisyti rašymo apsirikimus bei aiškias aritmetines klaidas nebuvo tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau išaiškinta, jog klaidas, susijusias su priteistos sumos dydžiu, galima ištaisyti tik tuo atveju, jeigu klaidą teismo sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus, rašant (spausdinant) sprendimo tekstą. Taisant rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas sprendimo turinys, todėl jeigu neteisingą skaičiavimą sąlygojo priteistinos sumos apskaičiavimo tvarka ar pasirinktas būdas (mechanizmas), toks sprendimo koregavimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą nėra galimas. Teismo priteistos sumos dydį laikant rašymo apsirikimo ar skaičiavimo klaida ir ją pakeitus, būtų pakeista teismo sprendimo esmė. Atsakovas nurodo, jog ieškovė yra praleidusi terminą prašymui paduoti.

Prašymas netenkinamas.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017-12-08 sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-12-08 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei BUAB ,,Vakarų dagvis“ iš atsakovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, 140 635,15 Eur draudimo išmoką, 5 062,87 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindais. Nurodė, jog terminas prašymui paduoti skaičiuotinas nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto gavimo, o jei teismas laikytų jį praleistą, prašo jį atnaujinti. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 8 d., tuo tarpu su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą ieškovė kreipėsi tik 2018-05-14, t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl ieškovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, konstatuotina, jog ieškovė nesužinojo jokių naujų aplinkybių, kurių neturėjo ar negalėjo žinoti dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo teisme, nes mokesčių administratoriaus išaiškinimas dėl mokesčio skaičiavimo negali būti laikomas nauja aplinkybe, kurios ieškovė negalėjo ir neturėjo galimybės sužinoti bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog ieškovė savo paklausimą dėl PVM skaičiavimo tvarkos mokesčių administratoriui pateikė tik po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o terminas pateikti kasacinį skundą buvo suėjęs, t.y. 2018 m. kovo 28 d.. Tokį paklausimą bei atsakymą į jį, ieškovė turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme. Todėl nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra (CPK 78 str.). Ieškovė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3108-431/2016 prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 3 d. rašte nurodytą išaiškinimą dėl PVM apskaičiavimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką paminėtos įstatymo normos prasme naujai paaiškėjusiomis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gegužės 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame nurodytas PVM apskaičiavimo būdas, negalima laikyti nauja paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. prasme. Minėtame rašte yra pateiktas valstybinės institucijos – mokesčių administratoriaus atsakymas į ieškovės paklausimą PVM apskaičiavimo klausimu. Tokia aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Ieškovė taip pat prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu, t. y. buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida: teismo sprendimo 58 ir 59 pastraipose nustatyti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos, išminusuojant PVM, ir apskaičiuojant bendrą priteistiną sumą. Ieškovė nurodo, jog klaidingas žalos dydžio apskaičiavimas laikytinas aiškia materialinės teisės normos taikymo klaida, lėmusia neteisingą teismo sprendimo priėmimą. Pagal Liteko duomenis nustatyta, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime ištaisymo. Ieškovė savo prašymus grindė būtent ta aplinkybe, jog apeliacinės instancijos teismas, išskaičiuodamas iš ieškovei priteistinos draudimo išmokos 21 proc. PVM, padarė aiškių aritmetinių apsirikimų, kurie lėmė ir klaidingą bendros priteistinos sumos apskaičiavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino tokio ieškovės prašymo, nes nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime atlikti apskaičiavimai, priešingai nei savo prašyme nurodė ieškovė, yra aritmetiškai teisingi. Teismo nutartyje nurodyta, jog nenustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime būtų padaryti ieškovės nurodyti aritmetiniai skaičiavimo apsirikimai, susiję su PVM išskaičiavimu, ir, atitinkamai, su bendros ieškovei priteistinos sumos apskaičiavimu, todėl teisėjų kolegija ieškovės aiškiai nepagrįsto prašymo dėl klaidų ištaisymo netenkino. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės argumentai, kad teismo sprendime buvo padaryti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos yra nepagrįsti ir atmestini. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, jog yra CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas pagrindas atnaujinti procesą. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 2 p., 9 p. pagrindais. Taip pat ieškovė yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei pagrindo jį atnaujinti nėra. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 408,38 Eur išlaidos už advokato paslaugas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų dagvis“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Citadele“ bankas.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų dagvis“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 408,38 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.