Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Europos socialinio fondo agentūra” skundą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra”, tretieji suinteresuoti asmenys Alytaus miesto savivaldybės administracija ir viešoji įstaiga „CPO LT“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjos viešosios įstaigos „Europos socialinio fondo agentūra” skundas atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra” (toliau – ir atsakovė, CPVA), kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 2025/3-35-215 (toliau – ir Sprendimas); 2) jeigu pastarasis reikalavimas nebūtų tenkintas, tuomet pakeisti Sprendimą ir pritaikyti ne didesnę kaip 5 proc. finansinę korekciją.

2. Pareiškėja nurodė šias su ginču susijusias faktines aplinkybes.

2.1. Pareiškėja, veikdama kaip projekto vykdytoja, kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Alytaus miesto savivaldybės administracija, veikiančia kaip perkančioji organizacija (toliau – ir Administracija, Perkančioji organizacija, Partneris), įgyvendindama projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“, projekto kodas Nr. 10-012 P-0001 (toliau – ir Projektas), įsigijo Alytaus „Volungės“ progimnazijos, Volungės g. 2, pastato patalpų paprastojo remonto darbus per trečiąjį suinteresuotą asmenį viešąją įstaigą „Centrinė perkančioji organizacija“ (toliau – ir CPO), kuri įvykdė konkretų pirkimą Nr. CPO299161 (toliau – ir Pirkimas Nr. CPO299161). Pirkimas Nr. CPO299161 buvo vykdomas pirkimo „Negyvenamųjų pastatų rangos pirkimai per CPO LT elektroninį katalogą“ CVP IS Nr. 574750 metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu.

2.2. Skundžiamu Sprendimu konstatuota, kad: i) įtarimas dėl pažeidimo Nr. 1 nepasitvirtino; ii) VšĮ CPO, nustačiusi tiekėjų konkurenciją ribojantį reikalavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus (toliau – ir Pažeidimas Nr. 2); iii) perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas; pažeidimas padarytas perkančiajai organizacijai priėmus sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą (laidavimo raštą), kuris neatitiko Pirkimo Nr. 574750 (DPS) ir Pirkimo Nr. CPO299161 dokumentuose nustatytų reikalavimų; padarytas pažeidimas daro finansinę įtaką Europos Sąjungos biudžetui (toliau – ir Pažeidimas Nr. 3).

2.3. Skundžiamu Sprendimu, remiantis su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, buvo pritaikyta viena bendra 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui – 32 249,87 Eur, ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos – 1 289,99 Eur.

2.4. Pareiškėja nesutinka, jog ji yra padariusi Sprendime nurodytus pažeidimus, todėl laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir naikintinas.

3. Pareiškėja skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Sprendimas neatitinka administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pripažinta, kad institucijos sprendime turi būti nurodyti tokį sprendimą lėmę faktai, argumentai ir motyvai, teisinis pagrindas. Sprendimas, kuriame nenurodomi išsamūs tokį sprendimą lėmę argumentai, motyvai, teisinis pagrindas, laikomas neatitinkančiu imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų;

3.2. Nepaisant to, jog pažeidimo tyrimo formoje nurodoma, kad perkančioji organizacija padarė Pažeidimą Nr. 3, pažeidimo tyrimo formos V skyriuje „Sprendimas dėl finansinės korekcijos“ teigiama, kad „<...> sunkiausią pažeidimą (už kurį taikoma 25 proc. finansinė korekcija) padarė Projekto vykdytojas, todėl finansinė korekcija yra taikoma jam.“ Pareiškėjos įsitikinimu, pažeidimo tyrimo formoje nėra nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, teisės aktai ir jų nuostatos, nėra pateikta faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, konkrečios teisės normos nesusietos su objektyviais duomenimis (faktais), neišdėstyti motyvai, iš kurių būtų galima suvokti, dėl kokių juridinę reikšmę turinčių faktų dėl Pažeidimo Nr. 3 yra priimtas neigiamas pasekmes pareiškėjai sukėlęs Sprendimas;

3.3. CPVA panašiais atvejais, lyginant su Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, finansinę korekciją taiko perkančiosioms organizacijoms, tačiau ginčo CPVA Sprendime 25 proc. finansinė korekcija pritaikyta pareiškėjai, veikusiai kaip Projekto vykdytoja. Tai suponuoja, kad CPVA nesilaiko nuoseklaus atsakomybės nustatymo principo ir netiksliai identifikavo atsakingą už Pažeidimą Nr. 3 subjektą.

3.4. Be kita ko, Sprendime nepateikti aiškūs motyvai, pagrindžiantys korekcijos taikymą. Nėra aišku, kokiu pagrindu didžiausia kaltė tenka pareiškėjai, tai nurodoma tik Sprendimo išvadoje, nors pagal pareiškėjos Skunde pateiktą teismų praktiką, individualus administracinis aktas (sprendimas) turi būti motyvuotas, t. y., turi būti nurodyti sprendimą lėmę faktai, argumentai, įrodymai, teisinis pagrindas. CPVA Sprendimas, kuriame šių elementų trūkstą, neatitinka imperatyvių VAĮ 10 straipsnio reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu. Todėl pareiškėja vertina, kad atsakovė klydo finansinę korekciją taikydama pareiškėjai, o ne perkančiajai organizacijai.

3.5. Reikšmingų faktinių aplinkybių, teisės aktų ir jų nuostatų, faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, motyvų pateikimas atsiliepime į Skundą, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesudaro pagrindo nepanaikinti Sprendimo;

3.6.1. Pagal Pirkimo sutarties 7.1 papunktį, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė ne mažesnė kaip 10 % nuo pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM. Jis turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir galioti iki visiško Tiekėjo įsipareigojimų Užsakovui įvykdymo. Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo – laidavimo rašte (toliau – ir Laidavimo raštas) nurodoma, kad „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų prievolių sumai“;

3.6.2. Pažeidimo tyrimo formoje galbūt klaidingai nurodoma, kad Pirkimo sutarties 7.1 p. numatyta, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis. Taigi, Pirkimo Nr. CPO299161 sąlygų visumoje nebuvo nuostatos, suteikiančios teisę mažinti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą, atsižvelgiant į įvykdytų prievolių sumą <...> nors ir numatytas besąlyginis ir neatšaukiamas draudiko įsipareigojimas, kartu numatyta ir sąlyga – numatytas laiduojamos sumos mažėjimas proporcingai įvykdytų statybos darbų sumai. Todėl vertintina, kad pateiktas netinkamas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas;

3.6.3. Besąlyginis užtikrinimas reiškia pirmo pareikalavimo neatšaukiamą draudiko įsipareigojimą išmokėti pagal užsakovo pareikalavimą, o ne tai, kad nominali suma negali kisti kartu su mažėjančia sutartinių prievolių apimtimi. Laidavimo raštas įtvirtina pirmo pareikalavimo, besąlyginį ir neatšaukiamą įsipareigojimą. „Suma mažėja proporcingai“ apibrėžia maksimalios atsakomybės ribą pagal faktiškai likusią riziką, o ne mokėjimo sąlygų priklausomybę nuo papildomų sąlygų. Pirkimo sutarties 7.1 papunkčio formuluotė „ne mažesnė kaip 10 proc. nuo pradinės sutarties vertės“ apibrėžia reikalaujamą sutarties įvykdymo užtikrinimo dydį pateikimo momentu. Dokumentuose neįtvirtinta imperatyvi pareiga laikyti nominalą nekintamą viso vykdymo metu, nepaisant mažėjančios neužbaigtų įsipareigojimų apimties;

3.6.4. CPVA nepagrindė, kad kuriuo nors metu laidavimo rašte nurodyta suma būtų nukritusi žemiau „ne mažesnės kaip 10 proc.“ ribos tuo metu faktiškai likusių įsipareigojimų padengimui, ar kad „mažėjimo“ nuostata būtų apribojusi perkančiosios organizacijos teisę pareikalauti išmokos. Nesant įrodytos žalos ar konkurencijos poveikio, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo administravimo klausimai negali būti kvalifikuojami kaip pažeidimas, vertinimas turi apsiriboti realios rizikos ir faktinės spragos buvimo konstatavimu;

3.7. Dėl taikytos finansinės korekcijos už Sprendime nurodomą Pažeidimą Nr. 3 pareiškėja nurodo, kad:

3.7.1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje Nr. C-175/23 išaiškino, kad fiksuotų normų skale galima remtis tik kaip orientyru, o galutinė finansinės pataisos suma negali būti nustatoma automatiškai. Būtinas individualus ir išsamus vertinimas, atsižvelgiant į visus konkretaus pažeidimo ypatumus, įskaitant poveikį konkurencijai ir ES biudžetui. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, net teismui pripažinus, jog skundžiamas CPVA sprendimas yra pagrįstas, teismas turi teisę sumažinti CPVA taikytą finansinę korekciją įvertinus pažeidimo sunkumą, pobūdį bei proporcingumo principą;

3.7.2. Jei teismas vis dėlto konstatuotų pažeidimus (su kuo pareiškėja nesutinka), korekcija turi būti sumažinta iki 5 proc., nes: (i) tiekėjų faktinė konkurencija net teoriškai negalėjo būti pažeista, kadangi, kaip CPVA teigia Sprendime, laimėtojo galimai pateiktas netinkamas laidavimo raštas yra netinkamas, tačiau tai jokiu būdu nepažeidė kitų tiekėjų pasiūlymų pateikimą. Pareiškėja nurodo, kad jos žiniomis, laimėtojas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, pareiškėjai nebuvo poreikio panaudoti laidavimo rašto; (ii) CPVA neįrodė realios ar potencialios žalos Europos Sąjungos biudžetui, (iii) ESTT išaiškinimas byloje Nr. C-175/23 reikalauja atsisakyti automatinio maksimalios normos taikymo vien dėl daugeto ar abstraktaus pažeidimų pobūdžio.

4. Atsakovė CPVA pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovės vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėja, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsakovė Sprendime, remdamasi teisiniu reguliavimu bei referuodama į aktualią teismų praktiką ir kompetentingų institucijų išaiškinimus, pakankamai išsamiai ir aiškiai pateikė argumentus ir motyvus, kodėl buvo nustatytas pažeidimas. CPVA vertinimu, visi argumentai ir įrodymai Sprendime ir buvo nurodyti;

4.2. Atsakovė pateikia teisinį ir faktinį vertinimą dėl pareiškėjos argumentų, kad pažeidimas nustatytas perkančiajai organizacijai, o finansinė korekcija pritaikyta pareiškėjai. Pirma, Sprendimas yra kompleksinis ir didelės apimties dokumentas, kuriame atsakovė atliko faktinę ir teisinę analizę bei plačiai pasisakė dėl finansinės korekcijos. Antra, Sprendime buvo aptariami trys skirtingi tarpusavyje susiję subjektai: pareiškėja, Administracija ir CPO. Sprendime buvo paaiškintas visų šių trijų subjektų dalyvavimas atitinkame Pirkime ir jiems tenkančios teisės ir pareigos: perkančioji organizacija kartu su pareiškėja įgyvendino Projektą, visas Pirkimo Nr. CPO299161 procedūras vykdė CPO. Tiek pareiškėjos, tiek perkančiosios organizacijos atsakomybės dėl Pirkimo Nr. CPO299161 persidengia ir abu šie subjektai veikė kartu dėl Projekto įgyvendinimo. Sprendime aiškiai įvardintos visų trijų subjektų atsakomybės. Kaip matyti iš Sprendimo, pažeidimas buvo nustatytas dėl netinkamų perkančiosios organizacijos veiksmų, bet tai nereiškia, kad atsakomybė netenka pareiškėjai ar kad Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Trečia, iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš skundžiamo Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pateikti paaiškinimai, Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas bei atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Ketvirta, Sprendimo turinys leido tiek pareiškėjai, tiek perkančiajai organizacijai, tiek CPO argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tačiau nei CPO, nei perkančioji organizacija Sprendimo neskundė;

4.3. Atsakovė pateikia faktines ir teisines aplinkybes, lėmusias, kad Sprendime finansinė korekcija buvo pritaikyta pareiškėjai. Pirma, būtent pareiškėja, kaip Projekto vykdytoja, yra atsakinga už Projekto administravimą. Pareiškėja su atsakove 2024 m. sausio 31 d. pasirašė sutartį dėl Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ Nr. 10-012-P-0001 įgyvendinimo (toliau – ir Projekto sutartis). Pareiškėja ir perkančioji organizacija 2024 m. vasario 15 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. VD-2024-00581 (toliau – JVS). Pagal JVS 1.2 papunktį, būtent „Projekto vykdytojas atstovauja Partnerį ir Mokyklas bendraujant su Administruojančiąja institucija Projekto įgyvendinimo klausimais“. JVS 2.1.1 – 2.1.8 papunkčiuose apibrėžtos pareiškėjos atsakomybės Projekte. Pareiškėja, vykdydama Projekto vykdytojo pareigas yra atsakinga, kad vykdant Projektą būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Antra, pareiškėja, kaip projekto vykdytoja, Projekte buvo atsakinga už pačios Projekto sutarties pasirašymą, koordinavimą, kai tuo tarpu Perkančioji organizacija nei pasirašė Projekto sutartį, nei ją koordinuoja ir nėra atsakinga už Projekto valdymą. Pareiškėja, kaip Projekto vykdytoja, yra atsakinga subjektui su kuriuo pasirašė Projekto sutartį, t. y., CPVA. Tuo tarpu Perkančioji organizacija jokio teisinio ryšio su CPVA neturi ir yra atsakinga yra pareiškėjai. Trečia, dėl pažeidimo atsakomybė tenka pareiškėjai, tačiau, ji gali būti nukreipiama į partnerį (perkančiąją organizaciją) JVS pagrindu. Pareiškėja, įvertinusi, jog partnerio veiksmai ar neveikimas sukėlė nuostolius, gali prašyti kompensuoti žalą. Taip yra todėl, kad pareiškėja su perkančiąją organizacija JVS numatė atsakomybės pasiskirstymo mechanizmą. CVPA taiko finansines korekcijas tam subjektui, su kuriuo sudaryta finansavimo sutartis (šiuo atveju Projekto sutartis). CPVA išimtinai Sprendimu pritaikius finansinę korekciją perkančiajai organizacijai, galėtų kilti teisinio suinteresuotumo ir teisinio ryšio klausimas, kadangi perkančioji organizacija su CPVA nėra pasirašiusi jokių sutarčių su konkrečiais įsipareigojimais. Išimtis finansinės korekcijos taikymas perkančiajai organizacijai dėl pažeidimo būtų nukreiptas ne su formaliai suinteresuotuoju subjektu. Ketvirta, pažeidimą padarė Perkančioji organizacija ir tai Sprendime aiškiai nurodyta. Tačiau, finansinė korekcija skirta pareiškėjai todėl, jog būtent ji su CPVA pasirašė Projekto sutartį. Atsakovės ir Perkančiosios organizacijos nesieja joks teisinis ryšys;

4.4. Pažymi, kad pareiškėja skunde laikosi pozicijos, jog laidavimo rašto formuluotė, kad „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų prievolių sumai“ buvo tinkama ir atitinkanti Pirkimo Nr. CPO299161 sąlygų reikalavimus, tačiau CPVA su šia pozicija nesutinka. Nurodo, kad Sprendime, sistemiškai įvertinus Pirkimo Nr. 574750 (DPS) ir Pirkimo Nr. CPO299161, Pirkimo sutarties sąlygas, nustatyta, kad buvo nustatytos šios Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būtinos sąlygos: Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis – 10 %; Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo forma – draudimo bendrovės laidavimas arba tokios pat vertės mokėjimu į perkančiosios organizacijos sąskaitą; Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ribos - neatšaukiamas, besąlyginis; Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminas ir Pirkimo sutarties įsigaliojimas - Pirkimo sutartis įsigalioja, kai Sutartį pasirašo abi sutarties šalys ir laimėtojas pateikia Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo patvirtinantį dokumentą. CPVA Sprendime įvertino ir nustatė, kad laimėtojo pateiktas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo neatitiko Pirkimo Nr. 574750 (DPS) ir Pirkimo Nr. CPO299161 sąlygų, kadangi laidavimo rašte buvo nurodyta Pirkimo Nr. CPO299161 sąlygų neatitinkanti nuostata, suteikusi teisę mažinti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą, atsižvelgiant į įvykdytų prievolių sumą;

4.5. Pirkimo Nr. CPO299161 ir Pirkimo Nr. 574750 (DPS) dokumentuose buvo nurodyti detalūs Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimui, turiniui bei įsigaliojimui keliami reikalavimai ir jų buvo privalu laikytis. Vadovaudamasi VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėja (ir/ar perkančioji organizacija) patikrinusi ir nustačiusi, kad laimėtojas pateikė netinkamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, privalėjo taikyti Sutarties projekto 14.1. papunkčio nustatytas teisines pasekmes: „Pirkimo sutartis įsigalioja nuo šalių Pirkimo sutarties pasirašymo dienos ir kai TIEKĖJAS pateikia UŽSAKOVUI reikalaujamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. TIEKĖJUI per 5 darbo dienas nepateikus reikalaujamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, Laikoma, kad TIEKĖJAS atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį“. Įvertinus tai, kad pasiūlymus Pirkime Nr. CPO299161 pateikė šeši dalyviai, sudaryti Pirkimo sutartį turėjo būti siūloma dalyviui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo. To nepadarius, akivaizdžiai sudarytos laimėtojui išskirtinės sąlygos, tokiu būdu ne tik pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, užkertamas kelias sąžiningai dalyvių konkurencijai bei tiesiogiai užkirsta galimybė kitam Pirkimo Nr. CPO299161 dalyviui laimėti Pirkimą Nr. CPO299161. Be to, leidžiant sutartį vykdyti pakeistomis Pirkimo dokumentų sąlygomis, kas yra draudžiama pagal VPĮ 86 straipsnio 3 dalį, buvo pažeistas skaidrumo principas;

4.6. Atsakovės teigimu, pareiškėja klaidingai teigia, jog „Dokumentuose neįtvirtinta imperatyvi pareiga laikyti nominalą nekintamą viso vykdymo metu, nepaisant mažėjančios neužbaigtų įsipareigojimų apimties“. Pirma, Pirkimo sutarties 7.1. papunktyje numatyta, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis. Taigi, Pirkimo Nr. CPO299161 sąlygų visumoje nebuvo nuostatos, suteikiančios teisę mažinti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą, atsižvelgiant į įvykdytų statybos darbų sumą. Visgi, laimėtojo pateiktame laidavimo rašte buvo nurodyta, jog „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų prievolių sumai“, t. y., nors ir numatytas besąlyginis ir neatšaukiamas draudiko įsipareigojimas, kartu numatyta ir nepagrįsta, ir netinkama sąlyga – numatytas laiduojamos sumos mažėjimas proporcingai įvykdytų prievolių sumai. Todėl Sprendime pagrįstai buvo nustatyta, kad pateiktas netinkamas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas. Antra, laimėtojas, pateikdamas pasiūlymą bei pasirašydamas Pirkimo sutartį, patvirtino, jog tiek Pirkimo Nr. CPO299161, tiek Pirkimo Nr. 574750 (DPS) sąlygos, įskaitant reikalavimus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui bei Pirkimo sutarties įsigaliojimui, jam buvo žinomos ir suprantamos, taigi jam buvo žinomos ir šių sąlygų nesilaikymo neigiamos pasekmės. Pareiškėja ir/ar perkančioji organizacija savo ruožtu privalėjo reikalauti, kad laimėtojas pateiktų tinkamą SĮU patvirtinantį dokumentą. Tuo tarpu leidus laimėtojui vykdyti Pirkimo sutartį, laiku nepateikus tinkamo turinio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, laimėtojui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, tokiu būdu leidžiant laimėtojui vykdyti Pirkimo sutartyje nurodytus darbus be sutarties, nes Pirkimo sutartis, vadovaujantis jos 14.1. papunkčiu, de jure neįsigaliojo. Trečia, būsima Pirkimo sutartis visą jos galiojimo laikotarpį turėjo būti užtikrinta konkrečiu nekintančiu dydžiu - 10 proc. Nei pareiškėjai, nei perkančiajai organizacijai nebuvo suteikta teisė priimti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame būtų numatyta galimybė mažinti laiduojamą sumą proporcingai įvykdytų darbų (prievolių) sumai. Pareiškėja ir/ar perkančioji organizacija, nustačius laidavimo rašto neatitikimus, privalėjo reikalauti, kad laimėtojas šiuos trūkumus pašalintų, o draudikui nesutikus, siūlyti kreiptis į kitą draudimo bendrovę. Pareiškėja Skunde nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad laimėtojas dėjo pastangas susitarti su draudiku, kad laidavimo rašte būtų nustatytos sąlygos, atitinkančios Pirkimo Nr. CPO299161 dokumentų reikalavimus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Taip pat pareiškėja ir/ar perkančioji organizacija laidavimo rašte įvertinus netinkamą sąlygą, galėjo prašyti šią sąlygą pakoreguoti (išbraukti);

4.7. Atsakovė nurodo šias aplinkybes dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo. Vadovaujantis ESTT praktika, išsamus ir individualus pažeidimo tyrimas priimant Sprendimą buvo atliktas, papildomas vertinimas nėra reikalingas. Pareiškėja nepateikė konkrečių argumentų, teismų praktikos, kuri patvirtintų, kad finansinė korekcija buvo paskirta neteisingai ar neproporcinga. Nagrinėjamu atveju pažeidimo pobūdis nesudarė galimybės tiksliai apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dydžio taikant Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą finansinę korekciją. Atsakovės vertinimu, paskirta finansinė korekcija ir pasirinktas taikymo mechanizmas neprieštarauja ESTT sprendime ir LVAT praktikai dėl finansinių korekcijų skyrimo atitikties teisiniam reguliavimui. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai. Net formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus ir tai jau gali būti vertinama, kaip potenciali (galima žala), dėl ko jau privaloma taikyti finansinę korekciją. Atsakovės vertinimu, ji tinkami pagrindė 25 proc. finansinės korekcijos dydį. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, atsakovė daro išvadą, kad taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Priimtas Sprendimas patvirtina, jog taikant finansinę korekciją buvo atliktas išsamus nagrinėjimas, kurio metu buvo atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus. Atsakovė, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi, kad buvo padarytas VPĮ pažeidimas, privalėjo taikyti proporcingą finansinę korekciją, ką ir padarė. Kaip nurodyta Sprendime, nagrinėjamu atveju atsakovė, vadovaudamasi jai privalomomis Gairių nuostatomis, nustatė, kad padarytas pažeidimas pagal analogiją atitiko Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį. Atsakovės teigimu ji, nustačiusi, kad buvo padarytas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2021 m. Birželio 24 d. reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 31 punkto nuostatas, ir spręsdama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo: 1) pagrįstai vadovavosi Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatomis; 2) tinkamai nustatė padaryto pažeidimo pobūdį, kadangi pagrįstai sprendė, kad padarytas pažeidimas pagal analogiją patenka į Gairių 2.2 lentelės 17 punkto apimtį; 3) bei individualiai įvertinusi padaryto pažeidimo sunkumą ir padaryto pažeidimo sudėtį, tinkamai nustatė, kad už tokį pažeidimą taikoma 25 proc. finansinė korekcija;

4.8. Apibendrinant atsakovė daro išvadą, kad priėmus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuris neatitiko Pirkimo Nr. 574750 (DPS) ir Pirkimo Nr. CPO299161 dokumentuose nustatytų reikalavimų, buvo padarytas pažeidimas, už kurį taikoma Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyta 25 proc. finansinė korekcija, nenumatant galimybės taikyti mažesnę finansinę korekciją, o tai atitinka tiek LVAT, tiek ESTT formuojamą praktiką. Atsakovė veikė apibrėžtos kompetencijos ribose, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei paisydama teisinio reguliavimo, suponavusio finansinės korekcijos taikymą už nustatytą pažeidimą;

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė šiuos argumentus:

5.1. Administracija 2024 m. vasario 15 d. su pareiškėja (kartu su projekte dalyvaujančiomis mokyklomis) sudarė jungtinės veiklos sutartį „Įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“ (JVS);

5.2. Pagal JVS nuostatas, pareiškėja, kaip Projekto vykdytoja, buvo atsakinga prieš administruojančiąją instituciją - CPVA už Projekto vykdymą. Pareiškėja privalėjo užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą (JVS 2.1.1 p.), tačiau Projekto vykdymo galimi pažeidimai buvo konstatuoti tik pasibaigus darbams, ir tik administruojančiajai institucijai atlikus tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad CPVA nustatė pažeidimus, Administracija teigia, jog pati pareiškėja, kaip Projekto vykdytoja, neužtikrino, kad sutartimi prisiimti įsipareigojimai, būtų vykdomi tinkamai;

5.3. Nors pareiškėja skunde remiasi JVS 3.3.7 punktu, kuriame nurodoma, jog „Partneris (Perkančioji organizacija) įsipareigojo grąžinti netinkamas finansuoti iš Projekto lėšų išlaidas, visiškai atlyginti Projekto vykdytojui dėl Partnerio ar (ir) Mokyklų kaltės patirtus nuostolius ar Projekto vykdytojui bei kitiems asmenims dėl Partnerio ar (ir Mokyklų) kaltės padarytą žalą. Projekto vykdytojo ar kitų institucijų vykdomų patikrinimų metu nustačius pažeidimų, netinkamų išlaidų ir bet kokios žalos ir nuostolių, patirtų dėl Partnerio ar (ir) Mokyklų kaltės netinkamai vykdant ar nevykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pervesti grąžintinų lėšų sumą į Projekto vykdytojo nurodytą sąskaitą per Projekto vykdytojo nurodytą terminą. Projekto vykdytojas taip pat turi teisę išskaičiuoti grąžintiną lėšų sumą iš einamojo mokėjimo Partneriui“, tačiau pati pareiškėja skunde teismui nurodo (skundo 29 punktas), jog „nesant įrodytos žalos ar konkurencijos poveikio, Pirkimo sutarties užtikrinimo klausimai negali būti kvalifikuojami kaip pažeidimas, vertinimas turi apsiriboti realios rizikos ir faktinės spragos buvimo konstatavimu“;

5.4. Administracija nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad „CPVA nesilaiko nuoseklaus atsakomybės nustatymo principo“. Pažymi, kad nors pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė panašiais atvejais, lyginant su Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, taiko finansinę korekciją perkančiosioms organizacijoms ir kaip pavyzdį prideda kitą CPVA sprendimą, priedą Nr. 3, tačiau, Administracijos teigimu, skundžiamas Sprendimas ir pridedamas priedas Nr. 3 nėra tapatūs nagrinėjamos situacijos kontekste, ir negali būti vertintini kaip analogiški atvejai. Kiekvienu atveju CPVA pati sprendžia, kam ir kodėl už padarytus pažeidimus taiko finansinę korekciją, sprendžia individualiai, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, sudarytas sutartis ir kitus faktus. Todėl Administracijos vertinimu, teismui nustačius, jog vykdant projektą, CPVA nustatyti pažeidimai yra teisėti, bei atsižvelgiant į Projekto vykdytojo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (JVS 2.1.1-2.1.8 papunkčiai) finansinė korekcija turėtų būti taikoma pareiškėjai;

5.5. Administracija pritaria pareiškėjos skunde nurodytiems argumentams, jog atsakovės taikoma finansinė korekcija per didelė. Administracijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo tikslai yra pasiekti, sudaryta sutartis yra tinkamai įgyvendinta, finansinės korekcijos dydis turėtų būti sumažintas iki 5 proc.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2025 m. rugpjūčio 25 d. priimto sprendimo Nr. IT020 (Reg. Nr. 2025/3-35-215), kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normas, todėl jai taikyta 25 proc. pataisos norma, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei bylos šalių rašytiniais paaiškinimais, nustatytos toliau nurodytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos aplinkybės.

7.1. Pareiškėja ir atsakovė 2024 m. sausio 31 d. sudarė Projekto sutartį.

7.1.1. Šios sutarties 1 punkto 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytas sutarties dalykas:

„Sutartis sudaroma, siekiant įgyvendinti pavienį ar jungtinį projektą (toliau – projektas), kuriam Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-57 „Dėl finansavimo skyrimo“ skirta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Projektas įgyvendinamas pagal Sutartyje, plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ projektų finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-153 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, ir juose nurodytuose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką. Taisyklės ir vėlesni jų pakeitimai laikomi Sutarties sąlygomis“.

7.1.2. Projekto sutarties 2 punkto, kuriame nurodoma informacija apie šalis, matyti, kad Centrinė projektų valdymo agentūra yra administruojančioji institucija, o Europos socialinio fondo agentūra – projekto vykdytoja. Projekto sutarties 3.2. papunktyje esančioje lentelėje nurodyti Projekto partneriai. Lentelėje septintuoju numeriu nurodyta Alytaus miesto savivaldybės administracija.

7.2. Pareiškėja ir Alytaus miesto savivaldybės administracija (taip pat tam tikros Alytaus mokyklos ir gimnazijos) 2024 m. vasario 15 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. VD-2024-00581.

7.2.1. Pagal JVS 1.2. papunktį, Projekto vykdytoja atstovauja Partnerį ir Mokyklas bendraujant su Administruojančiąja institucija Projekto įgyvendinimo klausimais.

7.2.2. Pagal JVS 1.3. papunktį, Partneris ir Mokyklos atskaitingi Projekto vykdytojai už sutartyje nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.

7.2.3. JVS 2.1. papunktyje išdėstyta, kas priskirtina Projekto vykdytojos atsakomybei. Pagal JVS 2.1.7 papunktį, Projekto vykdytoja įsipareigoja „laikytis reikalavimų, numatytų Projekto sutartyje, PFSA1, TŪM2 programos apraše ir kituose galiojančiuose Projekto įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose“.

7.2.4. JVS 3 punkte nurodyti Partnerio ir Mokyklų įsipareigojimai. Pagal JVS 3.1.8. papunktį, Partneris ir Mokyklos įsipareigoja savo lėšomis apmokėti Partneriui ir Mokykloms priskirtų veiklų išlaidas, kurios patirtos nesilaikant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir (ar) PFSA nustatytų reikalavimų. JVS 3.1.12 papunkčio nuostatos nustato šių subjektų pareigą nedelsiant informuoti Projekto vykdytoją apie visus ginčus teismuose ar kitose ginčų nagrinėjimo institucijose (toliau – ginčai), kylančius tarp Partnerio ar Mokyklų ir paslaugų teikėjų, prekių tiekėjų ar rangovų vykdant Projekto viešuosius pirkimus ir sutartis pagal kurias patirtos išlaidos finansuojamos Partneriui ir Mokykloms skirtomis finansavimo lėšomis, taip pat apie ginčus, kylančius tarp Partnerio ar Mokyklų ir Projekto tikslinės grupės asmenų.

7.2.5. Pagal JVS 3.3.7. papunktį, Partneris įsipareigoja grąžinti netinkamas finansuoti iš Projekto lėšų išlaidas, visiškai atlyginti Projekto vykdytojai dėl Partnerio ar (ir) Mokyklų kaltės patirtus nuostolius ar Projekto vykdytojai bei kitiems asmenims dėl Partnerio ar (ir Mokyklų) kaltės padarytą žalą. Projekto vykdytojos ar kitų institucijų vykdomų patikrinimų metu nustačius pažeidimų, netinkamų išlaidų ir bet kokios žalos ir nuostolių, patirtų dėl Partnerio ar (ir) Mokyklų kaltės netinkamai vykdant ar nevykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pervesti grąžintinų lėšų sumą į Projekto vykdytojos nurodytą sąskaitą per Projekto vykdytojos nurodytą terminą. Projekto vykdytoja taip pat turi teisę išskaičiuoti grąžintiną lėšų sumą iš einamojo mokėjimo Partneriui.

7.3. Alytaus miesto savivaldybės administracija įgyvendindama Projektą, įsigijo Alytaus „Volungės“ progimnazijos, Volungės g. 2, pastato patalpų paprastojo remonto darbus per VšĮ Centrinę perkančiąją organizaciją, kuri įvykdė konkretų pirkimą Nr. CPO299161.

7.4. Pirkimas Nr. CPO299161 buvo vykdomas pirkimo „Negyvenamųjų pastatų rangos pirkimai per CPO LT elektroninį katalogą“ CVP IS Nr. 574750 metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu.

7.5. Pirkimo Nr. 574750 (DPS) dokumentų C dalies 1 priedo „Negyvenamųjų pastatų rangos darbų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą pirkimo sutarties forma (taikoma, kai pasirenkamas kainos vertinimo kriterijus)“ (toliau – Sutarties projektas) 7 punktas skirtas užtikrinimams ir draudimams reglamentuoti.

7.5.1. Sutarties projekto 7.1 papunktyje nustatyta, kad „TIEKĖJAS per 5 darbo dienas nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio vertė ne mažesnė kaip [5 % (penki procentai) / 6 % (šeši procentai) / 7 % (septyni procentai) / 8 % (aštuoni procentai) / 9 % (devyni procentai) /10 % (dešimt procentų] nuo pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM. Užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir galioti iki visiško TIEKĖJO įsipareigojimų UŽSAKOVUI įvykdymo iki bus pateiktas reikalavimus atitinkantis Defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas – pirmo pareikalavimo UŽSAKOVO naudai išduota Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantija / draudimo bendrovės laidavimas / mokėjimas į UŽSAKOVO sąskaitą (suma ne mažesnė kaip [5 % (penki procentai) / 6 % (šeši procentai) / 7 % (septyni procentai) / 8 % (aštuoni procentai) / 9 % (devyni procentai) /10 % (dešimt procentų] Pirkimo sutarties kainos su PVM), tačiau ne trumpiau kaip iki 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos po Pirkimo sutartyje numatyto vėliausio TIEKĖJO sutartinių įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos“.

7.5.2. Sutarties projekto 14.1. papunktyje nurodyta, kad Pirkimo sutartis įsigalioja nuo šalių Pirkimo sutarties pasirašymo dienos ir kai TIEKĖJAS pateikia UŽSAKOVUI reikalaujamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. TIEKĖJUI per 5 darbo dienas nepateikus reikalaujamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, Laikoma, kad TIEKĖJAS atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį.

7.6. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. gegužės 13 d. su Pirkimo CPO299161 laimėtoju UAB „Conlista“ (toliau – ir Tiekėjas) pasirašė Pirkimo sutartį Nr. CPO299161 (toliau – ir Pirkimo sutartis).

7.6.1. Pirkimo sutarties 7.1. papunktyje nustatyta, kad „TIEKĖJAS per 5 darbo dienas nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio vertė ne mažesnė kaip 10 % nuo pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM. Užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir galioti iki visiško TIEKĖJO įsipareigojimų UŽSAKOVUI įvykdymo iki bus pateiktas reikalavimus atitinkantis defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas, nurodytas 7.4. punkte, tačiau ne trumpiau kaip iki 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos po Pirkimo sutartyje numatyto vėliausio TIEKĖJO sutartinių įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos“.

7.6.2. Pirkimo sutarties 14.1. papunktyje nurodyta, kad „Pirkimo sutartis įsigalioja nuo šalių Pirkimo sutarties pasirašymo dienos ir kai TIEKĖJAS pateikia UŽSAKOVUI reikalaujamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. TIEKĖJUI per 5 darbo dienas nepateikus reikalaujamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, laikoma, kad TIEKĖJAS atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį“.

7.7. Atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 610 0006721/2024, kurį 2024 m. gegužės 13 d. išdavė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, nurodyta: „Draudikas besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja Naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavęs Naudos gavėjo raštišką reikalavimą sumokėti nurodytą sumą, atitinkančią Naudos gavėjo patirtų nuostolių sumą dėl Sutartyje numatytų Draudėjo įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ne didesnę nei Draudėjo pagal Sutartį neįvykdytų prievolių vertė, išmokėti draudimo išmoką, neviršijančią bendros 10.661,12 Eur (Dešimt tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt vienas Eur 12 ct) draudimo sumos. Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų prievolių sumai“.

7.8. 2025 m. balandžio 24 d. CPVA kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Pareiškėja 2025 m. gegužės 5 d. el. laišku pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „Draudimo suma neviršija 10 661,12 Eur. Jeigu fiksuojami keli draudiminiai įvykiai tai draudimo suma ir mažėja jau išmokėtai sumai (Įvykdytų prievolių)“.

7.9. 2025 m. birželio 4 d., CPVA įtarus, kad pareiškėja, priimdama netinkamą Laidavimo raštą, tokiais savo veiksmais pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo principus, buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT020. Pareiškėja ir Perkančioji organizacija apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą buvo informuotos CPVA 2025 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2025/2-8015.

8. Nagrinėjamu atveju Sprendimą sudaro trys esminiai dokumentai: 1) „Sprendimo dėl pažeidimo duomenų forma IT020_užpildyta“; 2) „Pažeidimo tyrimo forma (1)_užpildyta“ (toliau – ir Pažeidimo tyrimo forma); 3) „Grąžintinų lėšų forma_G7“.

9.3. aprašytas pažeidimo tyrimas;

9.4. dėl Pažeidimo Nr. 1 nurodytos taikytinos teisės normos ir teismų praktika, nagrinėtu aspektu reikšmingos faktinės aplinkybės, projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai, atsakovės padaryta išvada, kad perkančioji organizacija nenurodžiusi prierašo „arba lygiavertis“ nepažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų; konstatuota, kad įvertinus visas aplinkybes, įtarimas dėl Pažeidimo Nr. 1 nepasitvirtino, todėl Pažeidimas Nr. 1 nėra nenustatomas [teismo vertinimu, padaryta apsirikimo klaida – atsižvelgiant, kad vartojamas žodis „nėra“, toliau turėjo būti žodis „nustatomas“];

9.5. Dėl Pažeidimo Nr. 2 nurodytos taikytinos teisės normos ir teismų praktika, nagrinėtu aspektu reikšmingos faktinės aplinkybės, konstatuota, kad už Pirkimo Nr. 574750 (DPS) dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus yra atsakinga ta perkančioji organizacija, kuri vykdo pirkimo procedūrą, t. y. šiuo atveju – CPO. Įvertinus, be kita ko, CPO pateiktus paaiškinimus, daryta išvada, kad CPO pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus;

9.6. Dėl Pažeidimo Nr. 3 nurodytos taikytinos teisės normos ir teismų praktika, nagrinėtu aspektu reikšmingos faktinės aplinkybės, projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai; pažymėta, kad perkančioji organizacija (arba neatitikimus pastebėjęs ir Projekto vykdytojas) laidavimo rašte įvertinęs sąlyga, jog „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų prievolių sumai“ galėjo prašyti šią sąlyga pakoreguoti. Daryta išvada, kad perkančioji organizacija privalėjo vadovautis pirkimo dokumentais, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatytas reikalavimas būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, o iš paaiškinimo matyti, kad tiek perkančioji organizacija, tiek Projekto vykdytojas reikalavimus dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo vertino gana atsainiai ir tinkamai šių reikalavimų laikymosi iš tiekėjo, neprižiūrėjo; konstatuota, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo principus, kadangi priėmė laidavimo raštą, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir leidęs laimėtojui vykdyti pirkimo sutartį, pakeitė nustatytas esmines pirkimo Nr. CPO299161 sąlygas.

9.7. Sprendimo dalyje dėl pažeidimo, be kita ko, reziumuota, kad perkančioji organizacija, priėmusi sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir leidusi laimėtojui vykdyti pirkimo sutartį, pakeitusi nustatytas esmines pirkimo sąlygas, padarė Pažeidimą Nr. 3; CPO, nustačiusi tiekėjų konkurenciją ribojantį kvalifikacijos reikalavimą, padarė Pažeidimą Nr. 2. Spręsta, kad nustatyti pažeidimai atitinka pažeidimo požymius, nurodytus Reglamento Nr. 2021/1060³ 2 straipsnio 31 punkte.

9.8. Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos nurodytas teisinis reguliavimas, konstatuota, kad dėl Pažeidimo Nr. 2 CPO taikoma 5 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės, tenkančios projektui. Dėl Pažeidimo Nr. 3 turi būti taikoma 25 proc. pataisos norma nuo sutarties vertės, tenkančios projektui. Atkreiptas dėmesys, kad pagal Gairių 1.4 papunktį jei nustatoma, jog per tą pačią pirkimo procedūrą padarytas daugiau nei vienas pažeidimas, pataisų normos nesudedamos; sprendžiant dėl atitinkamai sutarčiai pagal 2 skirsnį taikytinos pataisos normos, atsižvelgdama į sunkesnį pažeidimą. Kadangi buvo nustatyta, kad projekte tame pačiame pirkime padarytas pažeidimų daugetas, daryta išvada, jog taikytina viena bendra (didžiausia) finansinė korekcija. Pažymėta, kad šiuo atvejus sunkiausią pažeidimą padarė Projekto vykdytoja, taigi, už Pažeidimą Nr. 2 ir Pažeidimą Nr. 3 spręsta taikyti vieną bendrą 25 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, tenkančios projektui. Atsižvelgiant į tai, kad sunkiausią pažeidimą (už kurį taikoma 25 proc. finansinė korekcija) padarė Projekto vykdytoja, spręsta, kad finansinė korekcija taikytina jai.

Dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo

10. Remiantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi, be kita ko, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-828-1188/2025).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ ir kitų teisės aktų išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis sąlygomis būtų neperžengtos įstatymo suteiktos perkančiosios organizacijos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

13. Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas Arnold André, C-434/02). Šie visuotinai pripažįstami imperatyvai paprastai reiškia viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvių – perkančiosios organizacijos ar subjekto, viešuosiuose pirkimuose priimančio visuotinai privalomojo elgesio taisykles (pavyzdžiui, įstatymo leidėjo ar viešojo administravimo subjekto) – pozityviąją arba aktyviąją (lygiateisiškumo principas) ir negatyviąją arba pasyviąją (nediskriminavimo principas) pareigas, t. y. pareigas imtis veiksmų bei vengti tokių priemonių, kurie galėtų suponuoti nelygiateisišką santykių dalyvių padėtį arba vienus subjektus diskriminuoti kitų subjektų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025 ir kt.).

14. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija, ir suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Skaidrumo principas viešojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija tiekėjams suteiks lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo konkurso kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022).

15. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, EU:C:2004:236; 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04, EU:C:2006:94; 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-299/08, EU:C:2009:769; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, EU:C:2012:284; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Cartiera dell’Adda prieš CEM Ambiente SpA, C-42/13, EU:C:2014:2345; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018), tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinys viešojo pirkimo sąlygų nustatymo ir taikymo kontekste aiškintinas taip, kad: perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios; siekiant konkurso dalyviams, formuojantiems savo pasiūlymus, sudaryti lygias galimybes, visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos tos pačios sąlygos; siekiant užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei, visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus; esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus. Nurodytų teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų reikšmė pabrėžiama ir administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022).

16. Byloje nustatyta, kad Sutarties projekte ir sudarytoje Pirkimo sutartyje buvo įtraukta sąlyga dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pirkimo sutarties 7.1. papunktyje nustatyta, kad tiekėjas per 5 darbo dienas nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio vertė ne mažesnė kaip 10 % nuo pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM. Užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir galioti iki visiško tiekėjo įsipareigojimų užsakovui įvykdymo iki bus pateiktas reikalavimus atitinkantis defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas, nurodytas 7.4. punkte, tačiau ne trumpiau kaip iki 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos po Pirkimo sutartyje numatyto vėliausio tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos. Pirkimo sutarties 14.1. papunktyje nurodyta, kad tiekėjui per 5 darbo dienas nepateikus reikalaujamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį.

17. Kitaip tariant, nurodytuose Pirkimo dokumentuose buvo numatytas privalomas konkretaus dydžio Prikimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas, o tokios sąlygos įvykdymas buvo imperatyvi sąlyga Pirkimo sutarčiai įsigalioti.

18. Byloje nustatyta, kad Tiekėjas pateikė Laidavimo raštą, kuriame nurodyta sąlyga – „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų prievolių sumai“. Tokia sąlyga, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad Tiekėjo pateiktas Laidavimo raštas Tiekėjo įsipareigojimą dėl Pirkimo sutarties įvykdymo reikalaujama suma užtikrino ne besąlygiškai (kaip reikalaujama tiek Sutarties projekte, tiek pačioje Pirkimo sutartyje). Tokia sąlyga sudarė prielaidas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą mažinti, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu minėta sutartis būtų buvusi nutraukta (tokią galimybę reglamentuoja Pirkimo sutarties 11 punkto nuostatos), taip pat pakisti pačiam Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžiui, įvykdžius dalį darbų pagal Pirkimo sutartį. Vadinasi, pateiktas Laidavimo raštas neatitiko Sutarties projekto ir Pirkimo sutarties reikalavimų.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaip tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą priėmus Laidavimo raštą, kuris neatitiko Sutarties projekte ir Pirkimo sutartyje nurodytų sąlygų, buvo nesilaikyta, be kita ko, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimų. Šiame kontekste pabrėžtina, jog šiuo atveju aktualu ne tai, kad visiems viešojo pirkimo dalyviams buvo žinomos Sutarties projekto nuostatos, taip pat reikalavimai dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, o tai, kaip nustatyti reikalavimai buvo taikomi atitinkamame viešajame pirkime dalyvavusių subjektų atžvilgiu. Priėmus Sutarties projekto ir Pirkimo sutarties sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą buvo sudarytos sąlygos Tiekėjui sudaryti ir įgyvendinti Pirkimo sutartį, nepateikus iš anksto išviešintus reikalavimus atitinkančio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Remiantis tuo darytina išvada, kad sudarius ir įgyvendinus Pirkimo sutartį su Tiekėju, buvo pažeisti minėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai.

20. Pagal VPĮ 86 straipsnio 2 dalį, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis šioje normoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nepateikusio tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo tiekėjo elgesys imperatyviai prilyginamas atsisakymui sudaryti pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija neturi diskrecijos spręsti, kaip vertinti šioje normoje apibrėžtą situaciją (išskyrus jau anksčiau aptartą teisę tokiu atveju kreiptis į tiekėją, siūlant atitinkamus trūkumus ištaisyti). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reglamentavimas nėra savitikslis ar nustatantis nereikšmingą viešųjų pirkimų procedūros formalumą. Iš tiesų aptariamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos užtikrinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų tinkamą laikymąsi – draudimas sudaryti sutartį su tiekėju, pateikusiu pirkimo sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, eliminuoja perkančiosios organizacijos galimybę suteikti nepagrįstą pranašumą pirkimo laimėtojui ir kartu apsaugo kitų pirkimo dalyvių teises (juk vadovaudamasi aptariama teisės norma, perkančioji organizacija atitinkamomis aplinkybėmis privalo ne tik laikyti, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį, tačiau ir imtis aktyvių veiksmų – pasiūlyti sutartį sudaryti kitam pasiūlymą pateikusiam pirkimo dalyviui).

22. Byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad priėmus Tiekėjo pateiktą Laidavimo raštą buvo pažeistos ne tik Sutarties projekto bei Pirkimo sutarties nuostatos bet ir nesilaikyta VPĮ 86 straipsnio 2 dalies įtvirtintų pareigų: i) laikyti, kad Tiekėjas atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį; ii) pasiūlyti sudaryti Pirkimo sutartį antrą geriausią pasiūlymą pateikusiam Pirkimo dalyviui. Į bylos medžiagą nepateikti duomenys, kurie sudarytų pagrindą nustatytas aplinkybes vertinti kitaip.

23. VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.

24. Sutarties įvykdymo užtikrinimui VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas privalomas tinkamas draudimas.

25. Kaip minėta, Sutarties projekte buvo eksplicitiškai įtvirtinta sąlyga, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlygiškas ir neatšaukiamas. Šios aplinkybės suponuoja, kad nagrinėjamo ginčo aspektu reikšminga aptariama sąlyga turėjo įtakos galimų Pirkimo CPO299161 dalyvių apsisprendimui dalyvauti Pirkime CPO299161 ir atitinkamai teikti pasiūlymus, apskaičiuoti siūlomas kainas. Šiame kontekste negalima atmesti prielaidos, jog Pirkimą CPO299161 laimėjusio Tiekėjo kaina būtų buvusi didesnė, jei jis būtų pateikęs nustatytas sąlygas atitinkantį Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, bei atvirkščiai – kad kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina būtų buvusi mažesnė, jei būtų išviešintos tokios Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygos, kurias atitiko Pirkimą CPO299161 laimėjusio Tiekėjo pateiktas Laidavimo raštas. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija vertina, kad priėmus nustatytų Sutarties projekto sąlygų neatitinkantį Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, buvo suteiktas Tiekėjui pranašumas kitų Pirkimo CPO299161 dalyvių atžvilgiu.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, sutikus priimti nustatytų Sutarties projekto ir Pirkimo sutarties sąlygų neatitinkantį Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, buvo de facto pakeistos minėtose sutartyse nustatytos šiuo aspektu reikšmingos sąlygos ir tokiu būdu pažeistas VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas sudarant pirkimo sutartį keisti pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sąlygas.

Dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjai

27. Pareiškėja skunde nurodo, kad pažeidimo tyrimo formoje nėra nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, teisės aktai ir jų nuostatos, nėra pateikta faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, konkrečios teisės normos nesusietos su objektyviais duomenimis (faktais), neišdėstyti motyvai, iš kurių būtų galima suvokti, dėl kokių juridinę reikšmę turinčių faktų dėl Pažeidimo Nr. 3 yra priimtas neigiamas pasekmes pareiškėjai sukėlęs Sprendimas.

28. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Sprendime pakankamai išsamiai ir aiškiai pateikė argumentus ir motyvus, kodėl buvo nustatytas Pažeidimas Nr. 3. Kaip matyti iš Sprendimo, Pažeidimas Nr. 3 buvo nustatytas dėl netinkamų Perkančiosios organizacijos veiksmų, bet tai nereiškia, kad atsakomybė netenka pareiškėjai ar juo labiau, kad Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Būtent pareiškėja, kaip Projekto vykdytoja, yra atsakinga už Projekto administravimą. Akivaizdu, kad pareiškėja, vykdydama Projekto vykdytojos pareigas yra atsakinga, kad vykdant Projektą būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, įgyvendinant patį Projektą. Pareiškėja, kaip Projekto vykdytoja Projekte buvo atsakinga už pačios Projekto sutarties pasirašymą, koordinavimą, o Perkančioji organizacija nei pasirašė Projekto sutartį, nei ją koordinuoja ir nėra atsakinga už Projekto valdymą. Perkančioji organizacija jokio teisinio ryšio su atsakovu neturi, ji atsakinga būtent pareiškėjai.

29. Teisėjų kolegija, pritardama atsakovės išdėstytai pozicijai, pažymi, kad pareiškėja, kaip Projekto vykdytoja, yra ES fondų lėšų pagal Projektą gavėja, su atsakove sudarytos Projekto sutarties šalis. Pareiškėja turi teisę vykdyti Projektą kartu su savo pasirinktais partneriais. Vis dėlto, jokia Projekto sutarties nuostata nesudaro pagrindo išvadai, kad už viešuosius pirkimus (vykdomus įgyvendinant Projekto sutartį) reglamentuojančių teisės normų laikymąsi atsakomybė tenka ne Projekto sutartį sudariusiai Projekto vykdytojai, o jos pasitelktam partneriui (Perkančiajai organizacijai). Pareiškėja yra atsakinga už tinkamą Projekto vykdymą, todėl jos pasitelktų Projekto vykdymui partnerių veiksmai ar neveikimas neturi įtakos jos atsakomybei pagal Projekto sutartį kilti. Šiame kontekste pažymėtinos ir šiame teismo sprendime nurodytos JVS nuostatos bei jų suponuojamas atsakomybės tarp JVS šalių paskirstymas. Be to, pažymėtina, kad priešingas nagrinėjamo atvejo aiškinimas sudarytų prielaidas išvengti atsakomybės už Projekto sutarties vykdymą, kiek tai susiję su viešųjų pirkimų tinkamu vykdymu, atsižvelgiant į tai, kad bylos aplinkybėmis atsakovė neturėtų teisinio pagrindo taikyti finansinės korekcijos Projekto sutarties šalimi nesančiam (taigi, savarankiško teisinio santykio su atsakove neturinčiam) Projekto vykdytojos partneriui (Perkančiajai organizacijai).

30. Tokiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai sprendė, kad Pažeidimą Nr. 3 padarė Perkančioji organizacija, tačiau finansinė korekcija taikytina Projekto vykdytojai, t. y., pareiškėjai.

31. VAI keliamų reikalavimų administraciniams aktams aspektu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais.

32. Remiantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

33. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nors reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą taikomas visose viešojo administravimo srityse, viešojo administravimo subjektai sprendžia skirtingo pobūdžio teisinius santykius, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-706-13 ir kt.). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Visgi net ir esant tokiai situacijai, kiekvienu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I662-5/2012, 2022 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2530-602/2022 ir kt.).

34. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau nurodyta šiame procesiniame sprendime, byloje ginčijamame Sprendime dėl Pažeidimo Nr. 3 buvo nurodytos taikytinos teisės normos ir teismų praktika, nagrinėtu aspektu reikšmingos faktinės aplinkybės, pareiškėjos pateikti paaiškinimai (ginčo byloje nėra, kad pareiškėja buvo informuota apie įtarimus dėl pažeidimų), jų vertinimas, pažeidimo teisinis kvalifikavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime pateikti pakankamai aiškūs motyvai, iš kurių galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai, kaip Projekto sutarties bei JVS šaliai, yra žinomos šių sutarčių nuostatos, taigi, turėjo būti aiškūs tomis sutartimis prisiimti įsipareigojimai ir teisės aktuose numatyta atsakomybė už tų įsipareigojimų pažeidimą). Taigi, aplinkybė, kad Sprendime eksplicitiškai nebuvo nurodyta, jog finansinė korekcija taikoma pareiškėjai, nes būtent ji yra su atsakove sudarytos Projekto sutarties šalis, nesudaro pagrindo aptariamos situacijos vertinti kitaip. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio

35. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jei teismas vis dėlto konstatuotų pažeidimus, korekcija turėtų būti sumažinta iki 5 proc.

36. Atsakovė šiuo aspektu nurodo, kad nustačiusi, jog buvo padarytas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal 2021 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2021/1060) 2 straipsnio 31 punkto nuostatas, ir spręsdama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo: 1) pagrįstai vadovavosi Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatomis; 2) tinkamai nustatė padaryto pažeidimo pobūdį, kadangi pagrįstai sprendė, kad padarytas pažeidimas pagal analogiją patenka į Gairių 2.2 lentelės 17 punkto apimtį; 3) bei individualiai įvertinęs padaryto pažeidimo sunkumą ir padaryto pažeidimo sudėtį, tinkamai nustatė, kad už tokį pažeidimą taikoma 25 proc. pataisos norma.

37. Nagrinėjamu aspektu iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad finansinė korekcija pareiškėjai pritaikyta vadovaujantis PAFT ir Gairėmis. Konkrečiai, nagrinėjamu atveju taikytas Gairių 2.2 lentelės 17 punktas, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Už tokį pažeidimą numatyta 25 proc. pataisos norma.

38. Kaip jau minėta šiame teismo procesiniame sprendime, byloje ginčijamo Sprendimo dalyje dėl finansinės korekcijos nurodytas teisinis reguliavimas, konstatuota, kad dėl Pažeidimo Nr. 2 CPO taikoma 5 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės, tenkančios projektui. Dėl Pažeidimo Nr. 3 turi būti taikoma 25 proc. pataisos norma nuo sutarties vertės, tenkančios projektui. Atkreiptas dėmesys, kad pagal Gairių 1.4 papunktį jei nustatoma, jog per tą pačią pirkimo procedūrą padarytas daugiau nei vienas pažeidimas, pataisų normos nesudedamos; sprendžiant dėl atitinkamai sutarčiai pagal 2 skirsnį taikytinos pataisos normos, atsižvelgdama į sunkesnį pažeidimą. Kadangi buvo nustatyta, kad projekte tame pačiame pirkime padarytas pažeidimų daugetas, daryta išvada, jog taikytina viena bendra (didžiausia) finansinė korekcija. Pažymėta, kad šiuo atvejus sunkiausią pažeidimą padarė Projekto vykdytojas, taigi, už Pažeidimą Nr. 2 ir Pažeidimą Nr. 3 spręsta taikyti vieną bendrą 25 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, tenkančios projektui. Atsižvelgiant į tai, kad sunkiausią pažeidimą (už kurį taikoma 25 proc. finansinė korekcija) padarė Projekto vykdytojas, spręsta, kad finansinė korekcija taikytina jam.

39. Pažymėtinas nagrinėjamu aspektu reikšmingas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti administracinių teismų praktika.

40. PAFT 3.25 papunktis nustato, kad pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir (ar) nacionalinės teisės įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo, kaip jis apibrėžtas Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 30 punkte, veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetą būtų padaroma žala Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetui.

41. Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punkte apibrėžta, kad pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala.

42. Iš esmės analogiškai suformuluotas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte pateiktas pažeidimo apibrėžiamas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga jį aiškinanti Teisingumo Teismo praktika.

43. Anot Teisingumo Teismo, pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 51 p.).

44. Naujausioje savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamai laikosi pozicijos, kad pagal aptariamą Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui. Iš esmės finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-786-624/2025).

45. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiame teismo procesiniame sprendime jau konstatuota, jog atsakovė pagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas ne bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, tačiau toks pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, t. y. pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui.

46. Vis dėlto, vertindama nagrinėjamu aspektu reikšmingą skundžiamo Sprendimo turinį ir vadovaudamasi finansinės korekcijos apskaičiavimui reikšminga Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė teisiniais argumentais nepagrindė, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to nagrinėjamu atveju taikytina fiksuoto dydžio finansinė korekcija. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė fiksuoto dydžio finansinę korekciją pareiškėjai taikė automatiškai, remdamasi vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 dalies nuostatomis.

47. Todėl ši skundžiamo Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir turi būti panaikinta, konstatuojant atsakovės padarytą materialinės teisės pažeidimą. Panaikinus Sprendimo dalį, klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovei spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Europos socialinio fondo agentūra” skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 2025/3-35-215 dalį, kuria viešajai įstaigai „Europos socialinio fondo agentūra” taikytos finansinės korekcijos, ir klausimą dėl finansinių korekcijų taikymo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Kitą pareiškėjos viešosios įstaigos „Europos socialinio fondo agentūra” skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismą.

[1] 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-153 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ aprašo patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais).

[2] Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais).

[3] Europos Parlamento ir Tarybos 2021-06-24 reglamento (ES) 2021/1060 kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės.