- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1954-430/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01542-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „A.“, UAB „A.“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ (toliau – UAB „.A.“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6703-728/2018 pagal pareiškėjos UAB „A.“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/14/04642, 0015/14/04643, 0015/14/04644, 0015/14/04645,0015/14/04646, 0015/14/04647, 0015/14/27524, 0015/14/27525, 0015/14/27526, 0015/14/27527, 0015/14/27528, 0015/14/27529, 0015/15/13951, 0015/15/13952, 0015/15/13953, 0015/15/13954, 0015/15/13955, 0015/15/13956, 0015/15/13957, 0015/15/23643 pagal VSDFV Vilniaus skyriaus išduotus vykdomuosius dokumentus. Skolininkė UAB „A.“ pateikė antstolei V. M. 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundus dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti visus antstolės procesinius dokumentus ir užbaigti vykdomąsias bylas; panaikinti kaip nepagrįstas visas jos atžvilgiu apskaičiuotas vykdymo išlaidas; panaikinti antstolės 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. S1-22537, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininkės prašymą. Antstolė 2018 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S1-31822 atsisakė tenkinti skolininkės skundus ir persiuntė juos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi skolininkės skundą atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6703-728/2018 skolininkės UAB „A.“ skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja skundžia visus antstolės veiksmus ir prašo panaikinti visus procesinius dokumentus ir užbaigti vykdomąsias bylas, tačiau teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnio nuostatas, nagrinėjo pareiškėjos skundą tik ta apimtimi, kuria skundas neperžengia įstatyme įtvirtinto 20 dienų antstolių veiksmų apskundimo termino. Dėl to teismas tikrino antstolės veiksmus vykdomosios bylose Nr. 0015/14/04642, Nr. 0015/14/257524, Nr. 0015/15/13951, nes pareiškėjos skundais skundžiami minėtose vykdomosiose bylose antstolės priimti: 2017 m. rugpjūčio 7 d. nurodymas Nr. S-17-15-8854 dėl priverstinio piniginių lėšų išieškojimo, 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas dėl turtinių teisių arešto Nr. S1-22512, 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas Nr. S1-22514, 2017 m. rugpjūčio 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1-22527.
Teismas nustatė, kad šiose vykdomosiose bylose antstolės nurodytos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir tinkamai apskaičiuotos. Pažymėjo, jog pareiškėjos skolos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus sumažintos tik 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (7.1) 5-27-14685, o iki šios datos pareiškėja nebuvo įvykdžiusi VSDFV sprendimų.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodomų ar kitų galimų vykdomųjų bylų užbaigimo (nutraukimo) pagrindų nėra, o antstolė laikėsi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Pažymėjo, kad, sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, vykdomoji byla gali būti užbaigiama tik tada, kai įvykdomas vykdomasis dokumentas ir padengiamos antstolio turėtos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju, vykdymo išlaidos, susidariusios vykdomosiose bylose, nebuvo padengtos, dėl to vykdomosios bylos negalėjo būti nutrauktos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6703-728/2018, prašydama panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir skundą tenkinti.
Apeliantė nurodė, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes pareiškėja skolos VSDFV Vilniaus skyriui neturėjo, nevėlavo sumokėti nustatytas mokestines įmokas. Pažymėjo, jog pirminius netikslius duomenis apie draudžiamąsias pajamas už pareiškėją pateikė įgaliota įmonė, buvusius netikslumus pareiškėja ištaisė. Dėl padarytos klaidos pareiškėja negali būti baudžiama ir skaičiuojamos vykdymo išlaidos, areštuotos sąskaitos ir nekilnojamasis turtas. VSDFV 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos skolos panaikintos ir paaiškėjo, kad skolų ir jų apmokėjimo vėlavimo nebuvo. Apie VSDFV sprendimą antstolė buvo informuota ir visos vykdomosios bylos turėjo būti užbaigtos, o vykdomieji dokumentai ir jų pagrindu apskaičiuotos vykdymo išlaidos panaikintos.
Pažymėjo, kad pareiškėja skundė ne visus antstolės veiksmus vykdant vykdomąsias bylas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o tik antstolės atliktus veiksmus vykdomosiose bylose po 2016 m. lapkričio 1 d., kai antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir netenkino pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo. Skolininkės manymu, antstolė gavusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. raštą, kuriame nurodyta, jog UAB „A.“ fondo biudžetui neskolinga, turėjo nutraukti vykdomąsias bylas CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir panaikinti apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Netenkindama pareiškėjos prašymo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, antstolė nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.
Pažymėjo, jog antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir ignoravo aplinkybes dėl skolų susidarymo, nors pats VSDFV Vilniaus skyrius pateikė pareiškėjai klaidinančius ir nesuprantamus atsakymus bei suvestines, kuriuose aiškiai neparodoma reali situacija. 2017 m. spalio 12 d. pareiškėja gavo papildomus dokumentus iš VSDFV internetinės sistemos, patvirtinančius, kad 2017 metais pareiškėjas neturėjo skolų, o turėjo tik permokas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į naujai paaiškėjusias esmines faktines aplinkybes, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (7.1E) VRE-SP1 nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė neįrašyti pareiškėjos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje draudėjos UAB „A.“ apdraustojo A. C. draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų už 2017 metų gruodžio mėnesį pagal 2018 m. sausio 8 d. SAM pranešimą Nr. 12.
A. V. Meškauskienė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti.
Antstolė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines normas, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių. VSDFV sprendimų išdavimo ir jų pateikimo antstolei vykdyti dieną, faktinės UAB „A.“ skolos pagal antstolei pateiktus sprendimus egzistavo. Tą patvirtino išieškotojas VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į antstolės prašymą pateikti papildomą informaciją, reikalingą teisingam skundų išnagrinėjimui. Dėl to antstolė neturėjo teisinio pagrindo užbaigti vykdomąsias bylas CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Pažymėjo, kad antstolis pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidos detalizuotos vykdymo išlaidų apskaičiavime, jos apskaičiuotos įstatymo nustatyta tvarka, įtraukiant tik būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas.
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-6703-728/2018, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.
Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo skolininkės UAB „A.“ 20 vykdomųjų bylų pagal VSDFV Vilniaus skyriaus išduotus sprendimus (vykdomuosius dokumentus) Nr. (7.2) 7-10-82269, Nr. (7.2) 7-10-75000, Nr. (7.2) 7-10-66419, Nr. (7.2) 7-10-61466, Nr. (7.2) 7-10-53365, Nr. (7.2) 7-10-89193, Nr. (7.2) 7-10-58599, Nr. (7.2) 7-10-89193, Nr. (7.2) 7-10-58599, Nr. (7.2) 7-10-43515, Nr. (7.2) 7-10-51244, Nr. (7.2) 7-10-35343, Nr. (7.2) 7-10-28244, Nr. (7.2) 7-10-20954, Nr. (7.2) 7-10-23211, Nr. (7.2) 7-10-15452, Nr. (7.2) 7-10-7197, Nr. (7.2) 7-10-90164, Nr. (7.2) 7-10-83660, Nr. (7.2) 7-10-75364, Nr. (7.2) 7-10-67505, Nr. (7.2) 7-10-105595 dėl skolų išieškojimo. Skolininkė pateikė antstolei 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundus dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti visus antstolės procesinius dokumentus ir užbaigti vykdomąsias bylas; panaikinti apskaičiuotas vykdymo išlaidas kaip nepagrįstas; panaikinti antstolės 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. S1-22537, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininkės prašymą. Antstolė 2018 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S1-31822 atsisakė tenkinti skolininkės skundus ir persiuntė juos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi skolininkės skundą atmetė.
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). VSDFV sprendimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį vykdo antstolis. Nagrinėjamu atveju VSDFV pateikė vykdyti 20 VSDFV sprendimų (vykdomųjų dokumentų) dėl skolos (mokestinių nepriemokų) išieškojimo priverstine tvarka. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad šie vykdomieji dokumentai būtų panaikinti ar negaliojantys (nuginčyti), dėl to antstolė V. M., remdamasi jais, turėjo teisinį pagrindą pradėti vykdymo veiksmus skolininkės atžvilgiu. Nenustatyta jokių įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolė V. M. turėjo atsisakyti priimti vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus dėl skolų išieškojimo iš skolininko UAB „A.“. Vykdomųjų dokumentų priėmimo metu antstolės veiksmai atitiko vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, tam pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kokius vykdymo veiksmus turėjo atlikti antstolė, gavusi VSDFV pranešimą dėl UAB „A.“ atsiskaitymo su VSD fondo biudžetu, ir skolininkės prašymą dėl vykdomųjų bylų užbaigimo.
CPK 629 straipsnis reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimą. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad vykdomoji byla gali būti nutraukiama išieškotojui atsisakius išieškojimo. Apeliantė teigia, kad būtent šis vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindas turėjo būti taikytas nagrinėjamoje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai išieškotojas aiškiai nurodo antstolei, jog atsisako išieškojimo skolininko atžvilgiu, nes išieškojimo atsisakymas sukelia išieškotojui teisines pasekmes. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti antstoliui visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Tuomet vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.
VSDFV 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimu Nr. (8.1.) 3-130683 antstolei, informavo antstolę, kad „pagal Fondo valdybos Vilniaus 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (7.1) 5-27-14685 dėl UAB „A.“ apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pagal elektroninius prašymus, buvo sumažintos valstybinio socialinio draudimo įmokos. UAB „A.“ Fondo biudžetui yra neskolinga“. 2017 m. rugsėjo 4 d. VSDFV pranešimu papildomai informavo antstolę, kad „UAB „A.“ 2016 m. lapkričio 1 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė elektroninį prašymą, dėl apdraustojo A. C. 2013 m. sausio–2016 m. vasario, liepos–rugsėjo mėnesių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos tikslinimo, dėl draudėjo padarytos klaidos. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (7.1) 5-27-14685 buvo sumažintos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Apie priimtą sprendimą ir pasikeitusią situaciją Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 3-130683 informavo antstolę“. Įvertinus šiuos pranešimus, akivaizdu, jog išieškotojas neatsisako išieškojimo. Išieškotojo pranešimai yra informacinio pobūdžio ir toks raštas negali būti vertinamas kaip išieškojimo atsisakymas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1300-258/2016). Vykdomosiose bylose taip pat nėra duomenų apie išieškojimo atsisakymą, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo bylą nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad skolininkė nepateikė įrodymų, jog būtų egzistavęs kitas CPK 629 straipsnyje numatytas vykdomosios bylos nutraukimo teisinis pagrindas.
CPK 632 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų sąrašas – vykdomoji byla laikoma baigta, kai: 1) visiškai įvykdomas vykdomasis dokumentas; 2) CPK 631 straipsnio tvarka grąžinamas vykdomasis dokumentas išieškotojui; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 5) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Nagrinėjamu atveju išieškotojas antstolei 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimu nurodė, kad skolininkė UAB „A.“ Fondo biudžetui yra neskolinga, tačiau nepadengtos antstolės vykdymo išlaidos. Vadovaujantis CPK nuostatomis, pripažinta, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610–611 straipsniai). CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. CPK 611 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Analogišką vykdymo išlaidų išieškojimą numato ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 66 straipsnis. Todėl, sistemiškai aiškinant normas, vykdomoji byla negali būti baigta, jeigu nėra sumokėtos visos pagrįstos vykdymo išlaidos (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-124/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimus, pagrįstai pripažino, kad vykdymo išlaidos skolininkui buvo apskaičiuotos teisėtai ir laikantis Sprendimų vykdymų instrukcijoje nustatytos tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad skolininkė UAB „A.“ ne kartą skundė antstolės V. M. veiksmus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, šių išlaidų dydžio, tačiau antstolės pažeidimų nebuvo nustatyta (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-13368-294/2016, Nr. 2S-1490-653/2016).
Apeliantė prašo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, taikant šiuos principus, neturi būti pažeidžiamas ir interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių principai. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo nutraukti vykdomąsias bylas ir priskaičiuotas vykdymo išlaidas, nepaisant to, jog antstolė V. M. skolininkės atžvilgiu minėtose vykdomosiose bylose vykdo išieškojimą jau kelerius metus. Nutraukus vykdomąsias bylas be vykdymo išlaidų atlyginimo būtų pažeista interesų pusiausvyra ir teisėtų lūkesčių principai, antstolė patirtų nuostolių, todėl toks pareiškėjos prašymas negali būti tenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo, ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad antstolio veiksmų teisėtumo vertinimas sąlygojamas vykdymo proceso normų taikymo aiškinimu, tačiau tai neužkerta kelio rinktis kitą galbūt pažeistų teisių gynimo būdą.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjos UAB „A.“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-6703-728/2018 palikti nepakeistą.