- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-1490-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07031-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- UAB „AC Invest“
- Suinteresuotas asmuo
- VSDFV Vilniaus skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo UAB „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC Invest“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys VSDFV Vilniaus skyrius, antstolė Virginija Meškauskienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėjas UAB „AC Invest“ pateikė antstolei skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti visų vykdomųjų bylų vykdymą, panaikinti procesinius dokumentus ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąsias bylas, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas kaip nepagrįstas. Skundui dėl antstolės veiksmų pagrįsti nurodoma, jog antstolė 2016-02-05 informavo pareiškėją, kad areštavo atsakovo turtą ir apskaičiavo vykdymo išlaidas. Tačiau antstolė, priimdama savo procesinius dokumentus, nepagrįstai ignoravo tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai buvo neteisėti pareiškėjo atžvilgiu – fondo pakartotiniai sprendimai vienašališkai ir tinkamai neinformavus pareiškėjo bei ignoravus pareiškėjo prašymą dėl skolos atidėjimo, pakartotinai kreiptis į antstolę (dar nesulaukus ginčo tarp bylos šalių dėl analogiško fondo pirmo tokio sprendimo nagrinėjimo pabaigos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme), buvo priimtas nepagrįstai, neteisėtai, nesąžiningai, nes toks fondo sprendimas prieštaravo bendriesiems sutarčių sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, pareiškėjo, kaip vartotojo, nenaudai. Fondo pradėtas nesąžiningas ir neteisėtas išieškojimas perduodant vykdomuosius dokumentus antstolei buvo neteisėtas, nes prieštaravo bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidė kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą skolininko nenaudai. Paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2007 m. pastoviai ir reguliariai kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas fondui ir laikėsi su fondu suderinto susidariusios skolos padengimo mokėjimo grafiko; pareiškėjo įsiskolinimas susidarė nedidelėmis sumomis per ilgą laiko tarpą ir buvo nežymus lyginant su per visą pareiškėjo veiklos laikotarpį sumokėta suma; pareiškėjas visą laiką nuo 2007 m. mokėjo įmokas fondui, nors turėjo didelių finansinių problemų dėl prarastų investicijų per finansinę krizę, ir pagrįstai galėjo susimažinti priskaičiuotų įmokų dydį (kaip padarė daug šalies įmonių), bet to nepadarė ir nevengė mokėti įmokų; pareiškėjas sumokėjo fondo priskaičiuotus delspinigius, kurie atitinka sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir buvo neprotingai bei nesąžiningai dideli; atsakovas ne kartą kreipėsi į fondą su prašymais panaikinti arba sumažinti priskaičiuotus delspinigius, nes netesybos nėra skirtos vienai sutarties pusei pasipelnyti kitos pusės sąskaita ir jos negali būti neprotingai didelės.Antstolė priimdama savo sprendimą ir siųsdama raginimą šioje byloje klaidingai nustatė faktines šios bylos aplinkybes. Atlikdama savo funkcijas antstolė privalėjo vadovautis teisėtumo principu, todėl priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdama vykdymo veiksmus, turėjo užtikrinti vykdymo teisėtumą, privalėjo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju antstolė to tinkamai nepadarė, nes antstolės raginime nurodyta skola atsirado tik fondui neteisėtai ir nesąžiningai anksčiau suderinto laiko kreipusis į ją dėl išieškojimo. Antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nurodydama grąžinimo priežastis. Antstolė remdamasi klaidingais ir nepagrįstais fondo sprendimo argumentais ir tikrovės neatitinkančiais faktais priėmė nesąžiningą bei nemotyvuotą sprendimą patenkinti fondo prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą.Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad pareiškėjas nenurodo jokių pagrindų dėl vykdomųjų bylų sustabdymo. Pažymi, kad skola iš skolininko nėra išieškota, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas. Pažymi, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo UAB „AC Invest“ skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė Virginija Meškauskienė priėmė vykdymui VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą dėl skolos iš skolininko išieškojimo. Duomenų apie tai, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra negaliojantis (nuginčytas), byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-01-27 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-4154-580/2015, atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014-05-02 sprendimą bei prašymą atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-26 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-238-552/2016, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-27 sprendimą paliko nepakeistą.Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė pagrįstų CPK įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdyti VSDFV sprendimą dėl skolos išieškojimo, t. y. skunde nurodyti argumentai nepagrindžia tokių pagrindų buvimo.Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas tarsi skundžia tik 2016-02-05 antstolio priimtus procesinius dokumentus, tačiau jo skunde iš esmės motyvuojama dėl visų antstolės žinioje vykdomų išieškotojo sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas turėjo teisę pateikti skundą tik dėl patvarkymo (kuriam apskųsti naikinamieji terminai nėra suėję), teismas šia apimtimi išsprendęs skolininko pateiktą skundą laikė nepagrįstu. Taip pat teismas konstatavo, jog dalyje dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pareiškėjo skundas taip pat nėra pagrįstas. Pareiškėjo motyvai grindžiami iš esmės antstolės pareiga atsisakyti priimti vykdymui išieškotojo sprendimus, tačiau dėl tokių sprendimų teisėtumo yra priimti teismų sprendimai, todėl tokie pareiškėjo argumentai laikyti nepagrįstais.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 24-31), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1d. nutartį; sustabdyti visų vykdomųjų bylų vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo nagrinėjimo pabaigos, panaikinti procesinius dokumentus ir jų vykdymą; užbaigti vykdomąsias bylas, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas kaip nepagrįstas. Nurodė, jog teismas netinkamai nustatė faktines esmines šios bylos aplinkybes, t.y. tai, kad antstolė priėmė vykdymui vieną VSDFV Vilniaus skyriaus (toliau - fondas) sprendimą dėl skolos iš skolininko išieškojimo. Priešingai – fondas nepagrįstai ir netinkamai kreipėsi į antstolę net su 20 skirtingų sprendimų, o antstolė nepagrįstai ir netinkamai pradėjo net 20 skirtingų vykdomųjų bylų (vykdomosios bylos Nr. 0015/14/04642-7, Nr. 0015/14/27524-9, Nr. 0015/15/13951-7, Nr. 0015/15/23643), ir taip nepagrįstai ir netinkamai padidino skolos išieškojimo vykdymo išlaidas kelis kartus. Taigi nepagrįsta ir teismo išvada, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo nėra pagrįstas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2016-02-04 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl visų išieškojimų sustabdymo, leidimo pateikti patikslintas deklaracijas fondui, dėl delspinigių sumažinimo ar panaikinimo, tačiau gavo atsakymą, jog klausimas dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo galės būti sprendžiamas tik pateikus rašte įvardintus dokumentus, o delspinigių mažinimo klausimas galės būti sprendžiamas tik sumokėjus įmokų įsiskolinimą. Taip pat pareiškėjas su atsakymu gavo sprendimą išieškoti skolą priverstine tvarka. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į fondą su savo prašymais rasti galimybių atidėti mokesčių skolos sumokėjimą, tačiau fondo sprendimai buvo nesąžiningi, o teismas į tai neatsižvelgė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-04 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo yra teisėti ir priimti nepažeidžiant įstatymo nustatytų reikalavimų, o antstoliui pateikti vykdyti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka iki šiol nėra įvykdyti, todėl sustabdyti įmokų įsiskolinimo išieškojimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė Virginija Meškauskienė pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (7.2)7-10-82269, Nr. (7.2) 7-10-75000, Nr. (7.2) 7-10-66419, Nr. (7.2) 710-61466, Nr. (7.2) 7-10-53365 bei Nr. (7.2) 7-10-89193 dėl atitinkamai 231,86 Lt, 102,60 Lt, 399,80 Lt, 399,80 Lt, 248,71 Lt, 1205,54 Lt skolų išieškojimo iš UAB „AC Invest“ išieškotojo pagal VSDFV Vilniaus skyriaus naudai vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/14/04642, Nr. 0015/14/04643, Nr. 0015/14/04644, Nr. 0015/14/04645, Nr. 0015/14/04646, Nr. 0015/14/04647. Taigi apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jo atžvilgiu VSDFV Vilniaus skyriaus naudai užvesta 20 vykdomųjų bylų.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo sprendžiamas taikant teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atskiroje civilinėje byloje, todėl šioje byloje šis pakartotinis pareiškėjo atskirajame skunde išreikštas reikalavimas nėra nagrinėjamas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju antstolis turėjo pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus (CPK 626 str., 627 str.). Atsižvelgiant į apelianto reikalavimus, t.y. panaikinti procesinius dokumentus ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąsias bylas, visų pirma pažymėtina, jog tiek šie tiek atskirajame skunde suformuluoti reikalavimai, tiek analogiški reikalavimai pirminiame skunde dėl antstolio veiksmų yra nekonkretūs. Tačiau, atsižvelgiant į visumą apelianto pateiktų argumentų darytina išvada, jog apeliantas visų pirma laiko nepagrįstais antstolės patvarkymus priimti vykdymui išieškotojo sprendimus, o remiantis šia aplinkybe – ir iš to sekusius vėlesnius antstolės veiksmus.Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (LR CPK 586 straipsnio 1 dalis). LR CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Taigi antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Straipsnio 2 dalis detalizuoja, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino ir kt. Visos tikrintinos aplinkybės yra susijusios su formaliu kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Nagrinėjamu atveju antstolė, nenustačiusi aptartų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (7.2)7-10-82269, Nr. (7.2) 7-10-75000, Nr. (7.2) 7-10-66419, Nr. (7.2) 710-61466, Nr. (7.2) 7-10-53365 bei Nr. (7.2) 7-10-89193 dėl atitinkamai 231,86 Lt, 102,60 Lt, 399,80 Lt, 399,80 Lt, 248,71 Lt, 1205,54 Lt skolų išieškojimo iš UAB „AC Invest“ išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Taigi antstolė, spręsdama vykdomųjų dokumentų priėmimo klausimą, veikė pagal CPK nuostatas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolė V. Meškauskienė turėjo atsisakyti priimti vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų dėl skolų išieškojimo iš skolininko UAB „AC Invest“. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad VSDFV Vilniaus skyriaus priimti sprendimai yra negaliojantys (nuginčyti), byloje nėra pateikta. Pažymėtina ir tai, jog išieškotojo veiksmų teisėtumo vertinimas antstolio kompetencijai nepriskiriamas, nes tokie faktai nustatinėjami bendrąja ginčo teisenos tvarka, todėl apelianto argumentai dėl neva nesąžiningų ir neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, atsisakant atidėti įmokų sumokėjimą bei neva neteisėto Fondo pradėto išieškojimo perduodant vykdomuosius dokumentus antstolei, nėra nagrinėjami šioje byloje ir negalėjo būti pagrindu antstolei atsisakyti priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, pagrįstai priėmė vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą.Konstatavus, jog vykdomieji dokumentai buvo teisėtai priimti vykdyti, o apeliantui nepateikus jokių kitų CPK 629 straipsnyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, reikalavimas nutraukti visas vykdomąsias bylas laikytinas nepagrįstu.Vertinant apelianto teiginį, jog antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos nepagrįstos, kadangi antstolė neva nepagrįstai pradėjo 20 skirtingų vykdomųjų bylų ir taip padidino skolos išieškojimo išlaidas, pažymėtina, jog šią aplinkybę apeliantas jau buvo nurodęs pirminiame skunde dėl antstolio veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi. Be to, kaip jau minėta, antstolė pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (7.2)7-10-82269, Nr. (7.2) 7-10-75000, Nr. (7.2) 7-10-66419, Nr. (7.2) 710-61466, Nr. (7.2) 7-10-53365 bei Nr. (7.2) 7-10-89193 yra pradėjusi ne dvidešimt, kaip teigia apeliantas, o šešias vykdomąsias bylas: Nr. 0015/14/04642, Nr. 0015/14/04643, Nr. 0015/14/04644, Nr. 0015/14/04645, Nr. 0015/14/04646, Nr. 0015/14/04647. Kadangi apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumas skundžiamas iš esmės tuo, jog antstolė neva neteisėtai priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo vykdomąsias bylas, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog vykdomosios bylos pradėtos teisėtai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdymo išlaidos skolininkui buvo apskaičiuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos tvarkos.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio1 d. nutartį palikti nepakeistą.