Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1023-124/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
2S-1023-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01229-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Pareiškėjas
A. Z.
Civilinė byla Nr. 2S-1023-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01229-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 101;121.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. Z. skundu (4–8 b. l.) kreipėsi į antstolį V. D., prašydamas pripažinti neteisėtu antstolio V. D. 2014-05-16 patvarkymą dėl prašymų tenkinimo toje dalyje, kurioje vykdomojo dokumento grąžinimas ir vykdomosios bylos užbaigimas atidėtas iki visų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui sumokėjimo, o taip pat pripažinti neteisėtu 2014-05-29 vykdymo išlaidų apskaičiavimą dalyje dėl reikalavimo sumokėti 2402 Lt atlygio, 345,25 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų bei 57,98 Lt papildomų išlaidų, įpareigoti antstolį V. D. priimti patvarkymą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui A. Z. ir vykdomąją bylą Nr. 0047/13/01364 užbaigti.

Antstolis V. D. 2014-07-23 Patvarkymu dėl pateikto skundo (2–3 b. l.) atsisakė patenkinti A. Z. skundą ir bylą perdavė nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo A. Z. skundą atmetė (10–11 b. l.).

Teismas nurodė, kad V. B. iki 2013-11-07 vengė nurodyti savo buvimo ir gyvenamąją vietą, antstolio procesinių dokumentų nepriiminėjo. V. B. kito likvidaus turto neturi, nors jo atžvilgiu dar yra 8 vykdomosios bylos. A. Z. perėmus reikalavimo teisę iš BAB „Snoras“ ir sustabdžius vykdymo veiksmus, buvo pažeistos kitų išieškotojų, tame tarpe ir pirmos eilės išieškotojos teisės į skolos išieškojimą. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kokiais terminais ir kokiomis sąlygomis V. B. įsipareigojo grąžinti skolą pareiškėjui, todėl tokie V. B. ir A. Z. veiksmai užkerta kelią kitų išieškotojų reikalavimams patenkinti. Vykdomojoje byloje esantis V. B. prašyme-skunde nurodytas motyvas, kad A. Z. sutiko atidėti išieškojimą neribotam laikui už mokamas procesines palūkanas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. Z. ir V. B. sudarė taikos arba skolos padengimo sutartį, dėl ko iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Instrukcijos 68 p.).

Visos vykdomojoje byloje išieškotojo sumokėtos būtinosios vykdomosios išlaidos išieškomos iš skolininko grąžinamos išieškotojui. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad BAB „Snoras” perleido A. Z. teisę į 345 Lt vykdymo išlaidas, kurios išieškojus šią sumą turi būti grąžintos atitinkamam asmeniui.

Į būtinąsias vykdymo išlaidas įtrauktas vienas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kai skolininkas apskaičiuotą skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą sumoka per raginimo terminą arba iki šie skaičiavimai išlieka nepakitę. Vykdomojoje byloje buvo atlikti papildomi apskaičiavimai, todėl 13,80 Lt už vykdymo išlaidų apskaičiavimą pagrįstai įtrauktos į papildomas vykdymo išlaidas. Patvarkymas paskirstyti lėšas privalo būti surašomas visose vykdomosiose bylose, kuriose antstolis disponuoja bet kokio pobūdžio lėšomis, todėl patvarkymas paskirstyti lėšas yra galimas ir pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (16–20 b. l.) pareiškėjas A. Z. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti, pripažinus, jog yra praleistas terminas atskirajam skundu paduoti – atnaujinti terminą ir atskirąjį skundą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas prašė antstolio ir teismo įvertinti antstolio 2014-05-16 patvarkymo, kuriuo vykdomojo dokumento grąžinimas ir vykdomosios bylos užbaigimas atidėtas iki visų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui sumokėjimo, atitikimą CPK 631 str. reikalavimams. Tačiau teismas, atmesdamas skundą, dėl šio skundo argumento visiškai nepasisakė, netyrė šio antstolio veiksmo teisėtumo, dėl to galima daryti išvadą, jog nutartyje nepasisakyta dėl skundo esmės, o tai sudaro pagrindą nutartį, kaip visiškai nemotyvuotą, panaikinti CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu. CPK 631 str. nenumatyta antstolio teisė atidėti vykdomojo dokumento grąžinimą ir vykdomosios bylos užbaigimą. Antstolis, atidėdamas vykdomojo dokumento grąžinimą ir vykdomosios bylos užbaigimą iki vykdymo išlaidų apmokėjimo, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir pažeidė 631 str. 1 d. 1 p. bei CPK 585 str. 4 d. reikalavimus.

2. Išieškotojas patvirtina, jog su skolininku jokių rašytinių susitarimų, taikos sutarčių ar skolos padengimo sutarčių nėra sudaręs ir vykdomojoje byloje nėra ir negali būti jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl visiškai neaišku, kokiais įrodymais yra pagrįsta teismo išvada. Žodinis išieškotojo susitarimas su skolininku atidėti priverstinį skolos išieškojimą nėra taikos sutartis, nes jis neatitinka CK 6.983 str. 3 d. reikalavimų, taip pat tai nėra skolos padengimo sutartis, nes neatitinka CK 6.436 str. 1 d. reikalavimų.

3. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog antstoliui yra pateiktas ne prašymas nutraukti vykdomąją bylą, o ją užbaigti grąžinant išieškotojui vykdomąjį dokumentą CPK 631 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Užbaigiant vykdomąją bylą šiuo pagrindu pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 66 punktą išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Taigi, ir atlyginimas antstoliui gali būti skaičiuojamas tik nuo tų sumų, kurios buvo faktiškai išieškotos iki vykdomojo dokumento atsiėmimo. Šioje vykdomojoje byloje antstolis neišieškojo nei vieno lito, taikos ir skolos padengimo sutartys nesudarytos, todėl gauti atlyginimo jis neturi teisės.

4. Tarp išieškotojo ir pradinio išieškotojo BAB banko „Snoras” sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad skolininko V. B. skola sudaro 24,366,46 Lt sumą, tarp jų 345 Lt vykdymo išlaidų. Šie duomenys patvirtina, kad pradinis išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, sumokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas, o sudarydamas Reikalavimo perleidimo sutartį perleido A. Z. teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš skolininko. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos antrą kartą sumokėti būtinųjų vykdymo išlaidų.

5. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog patvarkymas paskirstyti lėšas privalo būti surašomas visose vykdomosiose bylose, kuriose antstolis disponuoja bet kokio pobūdžio lėšomis. Toks antstolio patvarkymas gali ir privalo būti priimtas tik išieškojus lėšas ir tik CPK 753 str. pagrindu. Tačiau šioje vykdomojoje byloje antstolis jokių lėšų neišieškojo, todėl visiškai nepagrįstas reikalavimas sumokėti už 2013-08-12 patvarkymo paskirstyti įmokėtas pinigų sumas parengimą bei jo egzempliorių (Paskaičiavimo 2.14 ir 2.26 punktai) 11,04 Lt sumą.

6. Teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl antstoliui vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, kurio vertės visiškai pakanka tiek skolininko skolai, tiek vykdymo išlaidoms apmokėti, ir nesant išieškotojo prašymui, buvo būtina padaryti net aštuonias užklausas bankams (Paskaičiavimo 2.8 punktas). Antstolis, pateikdamas šias užklausas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl reikalauti kompensuoti su šiomis užklausomis susijusias išlaidas, iš viso su indeksavimu 33,14 Lt, neturi teisės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (27–29 b. l.) antstolis V. D. nurodė, kad jis nesutinka su atskiruoju skundu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tuo argumentu, kad teismas netyrė, nevertino ir nemotyvavo ar antstolio 2014-05-16 patvarkymas, kuriuo vykdomojo dokumento grąžinimas ir vykdomosios bylos užbaigimas atidėtas iki visų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui sumokėjimo, atitinka CPK 631 str. reikalavimams.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad išieškotojas A. Z. 2014-02-27 ir 2014-04-11 raštais Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo prašė atšaukti paskelbtas turto antrąsias varžytynes, grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui A. Z. ir vykdomąją bylą užbaigti (v. b., 63, 64, 81, 82, 87, 88 b. l.). Prašyme išieškotojas nurodė, kad jam yra žinoma, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 66 punktą jis turi sumokėti visas faktines pagrįstas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo (v. b., 87,88 b. l.).

Antstolis V. D. 2014-05-16 Patvarkymu dėl prašymų tenkinimo nutarė tenkinti A. Z. ir skolininko V. B. prašymus dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, atidėdamas vykdomojo dokumento grąžinimą ir vykdomosios bylos užbaigimą iki visų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui sumokėjimo (v. b., 96–97 b. l.). Patvarkyme nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0047/13/01364 nesumokėtas vykdymo išlaidas sudaro 345,25 Lt būtinųjų, 331,46 Lt papildomų, 257,22 Lt faktinių vykdymo išlaidų ir 2402 Lt atlygis antstoliui. Patvarkymas surašytas vadovaujantis LR CPK 625 straipsnio norma bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu.

Išieškotojas A. Z. nesutinka su šiuo 2014-05-16 antstolio Patvarkymu.

LR CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui išieškotojo prašymu (CPK 631 str. 1 d. 1 p.). Vykdomoji byla laikoma baigta LR CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. LR CPK 611 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (t. y. iš skolininko), antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Analogišką vykdymo išlaidų išieškojimą numato ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 66 straipsnis, kuriame pasakyta, jog išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (LR CPK 6111 str. 1 d.). Taigi, iš nurodytų teisės normų matyti, kad grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojui, vykdomoji byla negali būti baigta, jeigu nėra sumokėtos visos vykdymo išlaidos. Kadangi vykdomasis dokumentas šiuo konkrečiu atveju neįvykdytas, išieškotojo prašymu jis gali būti grąžintas tik išieškotojui A. Z. sumokėjus visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo. Vykdomojo dokumento grąžinimo atidėjimą iki vykdymo išlaidų sumokėjimo numato jau aukščiau minėta LR CPK 625 straipsnio 1 dalis. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, išieškotojo atskirojo skundo argumentas, jog CPK 631 str. nenumatyta antstolio teisė atidėti vykdomojo dokumento grąžinimą ir vykdomosios bylos užbaigimą, o antstolis, priimdamas 2014-05-16 Patvarkymą viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir pažeidė 631 str. 1 d. 1 p. bei CPK 585 str. 4 d. reikalavimus, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad atlyginimas antstoliui gali būti skaičiuojamas tik nuo tų sumų, kurios buvo faktiškai išieškotos iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, šioje vykdomojoje byloje antstolis neišieškojo nei vieno lito, taikos ir skolos padengimo sutartys nesudarytos, todėl gauti atlyginimo jis neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 67, 68 punktuose (redakcija galiojusi nuo 2014-01-15) nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, išskyrus išieškojimus iki 200 litų, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, išskyrus išieškojimus iki 200 litų, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas teismo sprendimo neįvykdė nei gera valia, nei per antstolio raginime nustatytą terminą (v. b. 10, 11 b. l.). Apie tai, kokius teisinius padarinius sukelia sprendimo neįvykdymas per raginime nustatytą terminą, skolininkas žinojo, nes jie yra nurodomi raginime įvykdyti sprendimą (CPK 656 straipsnio 4, 5 punktai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-5/2007; kt.).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad antstolis V. D. pagrįstai paskaičiavo 2402 Lt atlygį antstoliui. Pažymėtina, kad nors vykdomojoje byloje skola neišieškota, tačiau antstolis atliko eilę priverstinio vykdymo veiksmų: užklausinėjo bankus, Sodrą, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, Gyventojų registro tarnybą, areštavo turtą, vykdė ginčo turto varžytynes ir kt., tai įrodo byloje esantys duomenys, todėl negalima teigti, kad antstolis neturi teisės gauti atlyginimo. Priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos antrą kartą sumokėti būtinųjų vykdymo išlaidų.

Iš vykdomojoje byloje esančio antstolio 2013-11-07 Skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo vykdomosiose bylose matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0047/13/01364 būtinąsias vykdymo išlaidas sumoje 345 Lt išieškotojas yra sumokėjęs (v. b. 37 b. l.). Kad 345 Lt būtinosios vykdymo išlaidos antstoliui yra sumokėtos patvirtina ir 2013-12-04 Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punktas, kuriuo pradinis kreditorius BAB bankas Snoras nurodė, jog skolininko V. B. skola pradiniam kreditoriui yra: 21 888,01 LT negrąžinto kredito, 342,37 Lt nesumokėtų palūkanų, 839,38 Lt nesumokėtų delspinigių, 820,80 Lt priskaičiuotų palūkanų, 130,90 Lt vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos ir 345 Lt vykdymo išlaidos, viso – 24 366,46 Lt (v. b., 46 b. l.). Išieškotojui nesumokėjus būtinų vykdymo išlaidų, antstolis būtų atsisakęs priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 p.). Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad antstolis V. D. nepagrįstai reikalauja pakartotinai sumokėti 345 Lt dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas.

Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad antstolis nepagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas už 8 užklausas bankams, kai išieškojimą antstolis vykdė iš įkeisto turto. Teismas laiko pagrįstu ir apelianto argumentą, kad antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes užklausinėti bankus apie skolininko turimas lėšas, kai išieškojimas yra vykdomas, būtent, iš įkeisto turto, nėra jokio teisinio pagrindo. Tokiais savo veiksmais antstolis siekia padidinti ir taip didelias vykdymo išlaidas, tuo labiau, kad bankai buvo užklausti kitose vykdomosiose bylose pagal išieškotojų R. D., Telšių rajono savivaldybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus vykdomuosius dokumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad išlaidos už 8 bankų užklausas sumoje 33,14 Lt yra neteisėtos (2014-05-29 vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.8 p.).

Antstolis V. D. nepagrįstai paskaičiavo išlaidas ir už 2013-08-12 Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kurios sudaro 6,90 Lt (indeksuotos) (2.15 p.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 48 punktas numato, kad į būtinas vykdymo išlaidas įskaitomos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 p. nenumato, kad antstolis turi priimti Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir jį išsiųsti skolininkui. Todėl antstolis nepagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis neteisėtai reikalauja sumokėti išlaidas ir už vykdymo išlaidų paskaičiavimą, kurios sudaro 6,90 (2014-05-29 vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.18 p.), nes jos turi būti įskaičiuojamos į būtinąsias vykdymo išlaidas. Antstolis nepagrįstai priskaičiavo 6,90 Lt už Patvarkymo paskirstyti įmokėtas sumas parengimą (2.14 p.), nes kaip jau minėta patvarkymas neturi būti priimamas, o turi būti atliktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, 20,70 Lt (6,90 Lt x 3) išlaidos už 2013-08-12 Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, už 2013-08-12 Patvarkymo paskirstyti įmokėtas sumas parengimą ir 2013-08-12 vykdymo išlaidų paskaičiavimą yra neteisėtos (2.14, 2.15, 2.18 p.).

Išlaidos, nurodytos 2014-05-29 vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.26 punkte sumoje 4,14 Lt yra teisėtos ir turi būti sumokėtos antstoliui, nes 2013-08-12 buvo išduota minėto patvarkymo kopija. Išlaidos, nurodytos 2014-05-29 vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.25 punkte sumoje 6,90 Lt tai pat yra teisėtos ir turi būti sumokėtos antstoliui, nes šios išlaidos nepatenka į būtinąsias vykdymo išlaidas.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad antstolis V. D. nepagrįstai reikalauja išieškotojo A. Z. sumokėti šias vykdymo išlaidas: 345 Lt administravimo (būtinąsias) vykdymo išlaidas (1 p.), 33,14 Lt išlaidas už banko užklausas (2.8 p.), 6,90 Lt už 2013-08-12 Patvarkymo paskirstyti įmokėtas sumas parengimą (2.14 p.), 6,90 Lt už 2013-08-12 Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (2.15 p.), 6,90 Lt išlaidas už 2013-08-12 vykdymo išlaidų paskaičiavimą (2.18 p.), viso 398,84 Lt. Šios išlaidos yra nepagrįstos, todėl išieškotojas jų neturėtų mokėti antstoliui.

Antstolis 2014-05-29 vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodė, kad likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 3357,56 Lt (v. b., 105–106 b. l.). Nustačius, kad 398,84 Lt vykdymo išlaidos paskaičiuotos nepagrįstai, ši suma minusuotina iš 3357,56 Lt sumos ir nustatytina, jog likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 2958,72 Lt.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas vykdymo išlaidų dalyje tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis keistina. Kitose dalyse pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo skundą dalyje dėl vykdymo išlaidų tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0047/13/01364 sudaro 2958,72 Lt.

Kitoje dalyje Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė