Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2.1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-05-10 nutartimi ši baudžiamoji byla jau buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, t. y. asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, teismui konstatavus, kad P. P., iš esmės už tuos pačius veiksmus, kurių padarymu yra kaltinamas, yra nubaustas ir administracine tvarka – 2020-04-06 administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu (administracinio nusižengimo teisena inicijuota 2020-03-26 prokuroro nutarimu, kuris vėliau panaikintas, nutraukus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje), pagal kurį yra sumokėjęs baudą, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau Klaipėdos apygardos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, 2024-01-22 nutartimi apylinkės teismo 2021-05-10 nutartis buvo panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus, kad administracinė nuobauda P. P., buvo paskirta dėl klaidos (dėl netinkamos atsakomybės rūšies taikymo), kurią nulėmė nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, neįvertinus smurtinių veiksmų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę, kai pasikėsinus į žmogaus fizinę sveikatą buvo padaryti realūs sužalojimai. 2024-01-22 nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad non bis in idem principas, šioje byloje jau buvo pažeistas ir tai, kad būtina išvengti asmens nubaudimo ir pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (šios nutarties 24 punktas). Todėl baudžiamasis procesas šioje byloje P. P. atžvilgiu yra negalimas.

2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-06-21 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023, išdėstyta pozicija, kad administracinio nusižengimo bylos, kurios faktinės aplinkybės tapačios baudžiamosios bylos faktinėms aplinkybėms non bis in idem principo kontekste, atnaujinimo teisėtumo klausimas, nepriklausomai nuo to, kad nutarimas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, taip pat ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra panaikinti, negali būti ignoruojamas sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo reikšmės ir jo ištaisymo galimybės baudžiamojoje byloje.

2.3. Bylos duomenys patvirtina, kad atnaujinant P. P., administracinio nusižengimo bylą, buvo pažeistos ANK nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų atnaujinimą.

2.4. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kuri jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Tačiau 2021-12-28 ir 2021-12-29 nutarimuose administracinio nusižengimo byloje nenurodytos absoliučiai jokios aplinkybės, kurios atitiktų ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kriterijus – nenurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog P. P., yra nekaltas arba, kad padarė lengvesnį ar sunkesnį nusižengimą nei tas, už kurį buvo nubaustas administracine tvarka. Šios ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, būtinos bylai atnaujinti nenurodytos ir Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartyje, todėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas buvo fiktyvus ir be teisinio pagrindo, o neteisėtas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas ir jos nutraukimas savaime negali eliminuoti P. P. nubaudimo už tą pačią veiką fakto.

2.5. Be to, priimant nuosprendį nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje jau sumokėta bauda negalėjo būti teisėtai grąžinta. P. P. įsitikinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti grąžinti jam pagal administracinį nurodymą sumokėtą baudą, kurią jis sumokėjo kitame – administracinio nusižengimo teisenos – procese, o nuosprendis priimtas išnagrinėjus baudžiamąją bylą, BPK nenumatyta galimybė nuosprendžiu išspręsti išnagrinėtų administracinių nusižengimų bylų sprendimų vykdymo klausimų. Taigi nuosprendį priėmęs teismas sprendimu dėl baudos grąžinimo išėjo už baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų ir toks nuosprendis yra neteisėtas.

2.6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik teisė nebūti pakartotinai baudžiamam, bet ir teisė nebūti pakartotinai persekiojamam. E. Ž. Teisių Teismas 2017-06-13 sprendime (byloje Šinzkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11) pažymėjo, jog asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, negalima dėl tos pačios veikos patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn ir, kad ankstesnės administracinės nuobaudos panaikinimas jau po baudžiamojo nuosprendžio nepadaro proceso suderinamo su principu non bis in idem. Beveik penkerius metus tęsiant baudžiamąjį procesą prieš apeliantą kartu tebesitęsia ir principo non bis in idem pažeidimas, kurio ištaisyti teismo nuosprendyje išdėstytu būdu nėra teisinės galimybės. Todėl, apelianto nuomone, šis baudžiamasis procesas nėra galimas, o baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta, kaip buvo nutarta ir pirmą kartą išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

2.7. P. P. kaltė grindžiama iš esmės tik nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu darytu vaizdo ir garso įrašu bei teismo medicinos specialisto išvada. Tačiau nuosprendį priėmęs apylinkės teismas neatsižvelgė į bylos duomenis, paneigiančius teismo nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo būdą ir sudarančius pagrindą nukentėjusiojo nurodomą įvykio versiją atmesti, kaip nepatikimą. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad jo veidas ir ranka buvo sužaloti vienu ir tuo pačiu P. P., smūgiu, tokie parodymai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2086/2019(03) aprašytiems nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenims ir specialisto išvadai.

2.8. Iš specialisto išvadoje aprašytų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis 2019-10-04 buvo apžiūrėtas gydytojos (odontologės), skundėsi apatinio žandikaulio skausmu, ypač dešinėje, nustatytas kramtomųjų raumenų sumušimas, nustatyta diagnozė – veido sumušimas, rekomenduota minkšto maisto dieta dviejų savaites, šaltis. 2019-10-04 nukentėjusysis buvo apžiūrėtas dar vieno gydytojo, kuris nustatė, jog pacientas skundžiasi dešinės plaštakos, dešino dilbio ir veido kaulų skausmu, diagnozuotas – dešinio dilbio sumušimas, dešinės plaštakos sumušimas. 2019-10-07 ir 2019-10-10 apžiūrėjus nukentėjusįjį, veido sužalojimai nefiksuoti, nustatyta, kad dešinė ranka be hiperemijos, be patinimo, judesiai laisvi, rekomenduotas „Ketanov“, šaltis lokaliai, tausojantis režimas, ranką parišti ant skaros arba ortopedinio laikiklio apie 7–10 dienų. Taigi iš minėtų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo veido sužalojimas konstatuotas nenustačius jokių objektyvių sužalojimo požymių, tik jam pačiam teigiant, kad veidas sumuštas. Tačiau abejotina tai, kad veido sužalojimas (dėl kurio, be kita ko, rekomenduota dviejų savaičių minkšto maisto dieta, ir rankos sužalojimo, dėl kurio rekomenduota parišti ranką ant skaros ar ortopedinio laikiklio 7–10 dienų), praėjus trims dienoms, jokių požymių nepastebima. Nagrinėjant bylą teisme apklaustas specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas G. P. paaiškino: „kas liečia A. Ž., tai išvis tik lakoniški parašymai, tokie kaip skausmingumas, patinimas, tokių įrašų kaip sužalojimas neegzistuoja, nei mėlynių, nei nubrozdinimų neaprašyta“. Taigi lieka abejonė, ar apskritai nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių nuteistas P. P.

2.9. Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2277/2019(3) P. P. taip pat nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos ant kaktos, nosies ir viršutinės lūpos, kairės alkūnės sumušimas, odos nubrozdinimai ant dešinės rankos riešo ir plaštakos nykščio, kairio kelio ir dešinės čiurnos. Nurodyta, kad sužalojimai atitinka įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo būti padaryti suduodant kumščiais ir spardant, jie paaiškinami apie 10 poveikių, tačiau teismas atmetė P. P. parodymus atmetė, kaip nepatikimus, nors jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiajam į veidą nesudavė. Todėl tiek P. P., tiek nukentėjusiojo parodymų patikimumas turėjo būti įvertintas visų bylos duomenų kontekste.

2.10. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos D. P. parodymų, padarydamas išvadą, kad ji įvykio nematė ir negali nurodyti įvykio aplinkybių. Tačiau teisme apklausta D. P. parodė, kad agresyviai nusiteikęs nukentėjusysis buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) patalpas, ieškojo P. P., po to ji, išgirdusi, kad suveikė automobilio signalizacija, pro langą matė, kaip nukentėjusysis prie jos automobilio spardė ir mušė rankomis nuteistąjį. Nors D. P. pačios konflikto pradžios ir nematė, tačiau ji matė įvykį nuo to momento, kaip nukentėjusysis spardė ir mušė rankomis gulintį P. P., gaudė jį po kiemą. Liudytojos D. P. parodymai patvirtina nuteistojo P. P. parodymus ir tuo pačiu paneigia dalį nukentėjusiojo parodymų.

2.11. Nors teismas P. P., kaltei pagrįsti rėmėsi ir vaizdo įrašu, tačiau jame nėra užfiksuoti nukentėjusiojo veiksmai, kadangi jo telefono kamera buvo nukreipta tik į P. P. Be to, teismas nevertino, kad nuteistasis visa galva už nukentėjusįjį žemesnis, maždaug perpus smulkesnis, be to, nuteistasis būdamas dešiniarankiu, sudavė kaire ranka. Visa tai tik patvirtina, kad tikslo sukelti nukentėjusiajam sužalojimus ar skausmą nuteistasis neturėjo, o jo veiksmai būdingi spontaniškiems gynybiniams judesiams, kadangi nukentėjusysis, atvykęs nekviestas, be jokios baimės elgėsi itin įžūliai.

2.12. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis nepatikimais, nepatvirtintais bylos duomenimis, prieštaraujančiais bylos duomenų daliai, kurių visuma rodo, jog būtent pats P. P. nukentėjo nuo A. Ž., o P. P., veiksmai neperžengė būtinosios ginties ribų. Nesant neabejotinų duomenų, kad jo, P. P., tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, apelianto teigimu, jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas kaip nepadaręs šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde ginčija tiek pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tiek prašo konstatuoti principo non bis in idem (liet. draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) pažeidimą, sudarantį pagrindą baudžiamosios bylos nutraukimui (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nustatyta, kad ši baudžiamojo byla Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-05-10 nutartimi BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu nutraukta, konstatavus, kad apeliantas už iš esmės tuos pačius veiksmus jau yra nubaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 144–151). Tačiau šis procesinis dokumentas neįsiteisėjo dėl jo padavus apeliacinį bei kasacinius skundus. Kasacinės instancijos teismas šioje byloje priimtomis nutartimis konstatavo teismo pareigą motyvuotai pasisakyti, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas kasacinės instancijos teismo pateiktų išaiškinimų ir juose nurodytų kriterijų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-08 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje 2K-172-719/2022 (t. 4, b. l. 58–67) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-10-24 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje 2K-223-511/2023 (t. 5, b. l. 42–48), perduodamas šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kasacinės instancijos teismo nurodymų privalomumo principas, pagal kurį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos tvarka.

8. Kaip matyti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą pagal privalomuosius kasacinio teismo nurodymus išsamiai ir motyvuotai 2024-01-22 nutartimi pasisakė principo non bis in idem taikymo aspektu, be kita ko konstatuodamas, kad „ <...>P. P. administracine tvarka buvo nubaustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, visiškai neįvertinant smurtinių veiksmų, užtraukiančių tik baudžiamąją atsakomybę. Tai, kad pasikėsinta į tokį saugomą teisinį gėrį kaip žmogaus fizinė sveikata, be to, konstatuoti ir padaryti realūs sužalojimai, akivaizdžiai rodo, kad veika šiuo atveju yra daug pavojingesnė nei ta, už kurią P. P. taikyta administracinė atsakomybė, ir tokia teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, yra šiurkšti. Be to, P. P. taikyta administracinė atsakomybė, jam paskiriant 15 Eur dydžio baudą, aiškiai neatitinka padarytos veikos pavojingumo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nubaudimas ANK nustatyta tvarka laikytinas šiurkščia ir akivaizdžiai teisingumui prieštaraujančia klaida. Todėl non bis in idem principo pažeidimo ištaisymas nutraukiant baudžiamąją bylą aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams“ (nutarties 29 punktas), „<...> nagrinėjamoje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo.“ (nutarties 30 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas 2024-01-22 nutartimi, siekdamas nebloginti asmens, kuriam byla nutraukta, padėties P. P. kaltės klausimu nepasisakė, perduodamas bylą nagrinėti pirmosios intencijos teismui iš naujo (t. 5, b. l. 75–84).

9. Skundžiamo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-09-16 nuosprendžio turinys taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. P. kaltu pagal BK 140 straipsni 1 dalį, jokių savarankiškų išvadų dėl non bis in idem principo pažeidimo nedarė tik atkartojo (pacitavo) apeliacinės instancijos teismo 2024-01-22 nutartyje išdėstytus motyvus (nuosprendžio 33.5–33.5.2 punktai). Todėl apygardos teismas neturi pagrindo vertinti apelianto skundo argumentų dėl baudžiamojo proceso prieš jį negalimumo non bis in idem principo kontekste, nes, kaip minėta, šiuo klausimu jau buvo pasisakyta įsiteisėjusioje, taigi nekvestionuojamoje, Klaipėdos apygardos teismo 2024-01-22 nutartyje.

10. Pasisakydamas dėl baudžiamojo proceso negalimumo apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kelia administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Baudžiamosios bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-12-29 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK: 20112739006), pradėta P. P. atžvilgiu, buvo nutraukta. Minėtas nutarimas Plungės apylinkės teismo 2022-09-07 nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-36-1111/2022, paliktas nepakeistas, o P. P. apeliacinis skundas, pateiktas dėl šios nutarties, Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-09 nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-220-380/2022, buvo atmestas (t. 4, b. l. 85–86, 118–128, 135–141). Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-12-14 nutartimi P. P. prašymą panaikinti 2022-09-07 ir 2022-11-09 nutartis bei atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakė priimti, nurodydamas, kad nenustatytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai (bylos Nr. ATIK-173/2022). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojama administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo bei nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas taip pat nepasisako, kadangi šiuo pagrindu jau priimti įsiteisėję procesiniai dokumentai.

11. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tokiais atvejais kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio (šios bylos atveju – baudžiamojo) proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti būtina spręsti dėl „kompensacinių“ priemonių taikymo. Apie tai nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-104-654/2024, 2K-7-61-511/2023, 2K-127-689/2020 ir kt.), kurioje išaiškinta, kad kompensavimu laikoma tokia situacija, kai palengvėja asmens teisinė padėtis, mažinama baudžiamosios atsakomybės apimtis, net jei tai reikštų, jog taikoma baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė, nei nustatyta baudžiamajame įstatyme, ar išeina už jos ribų (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr.: 2K-104-654/2024 ir jos 12 punktą).

12. Šiuo atveju aukščiau aptarta Klaipėdos apygardos teismo 2024-01-22 nutartimi buvo konstatuota, kad baudžiamosios bylos nutraukimas aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimams, tačiau nurodyta ir tai, kad P. P. baudžiamosios atsakomybės taikymo (pripažinimo kaltu) atveju, pirmosios instancijos teismui privalu išspręsti šiam asmeniui taikytinų „kompensacinių“ priemonių klausimą, taip pat galėtų būti grąžinta administracinio nusižengimo byloje jo sumokėta bauda (15 Eur) (nutarties 29–30 punktai). Kaip matyti pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu P. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, atitinkančią šios bausmės minimumą, nurodė, kad tokia satisfakcija už ilgą teisminių procesų laiką būtų pakankama, taip pat grąžino P. P. už administracinį nusižengimą paskirtą ir jo sumokėtą 15 Eur baudą. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas nuteistojo sumokėtą baudą, peržengė baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus dėl būtinybės svarstyti „kompensacinių“ priemonių taikymo klausimus ir galimas tokių priemonių taikymo apimtis, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pirmosios instancijos teismo nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat tai, kad nutraukus administracinės teisenos bylą P. P. sumokėtos baudos grąžinimo klausimas liko neišspręstas (t. 4, b. l. 85–86, 118–128, 135–141), konstatuoja, kad minimalaus bausmės dydžio parinkimas ir sumokėtos baudos grąžinimas laikytina proporcinga, adekvačia ir tinkama neigiamų padarinių kompensavimo priemonė.