Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fosus“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) CPO LT (toliau – ir atsakovė) sprendimą UAB „Fosus“ pretenziją atmesti, pripažinti neteisėtomis viešojo konkurso viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, įpareigoti perkančiąją organizaciją išskaidyti pirkimo objektą, kad jis atitiktų galiojantį teisinį reglamentavimą, atskiriant perkamas apsaugos paslaugas pagal jų pobūdį, bei išskaidant pirkimo objektą geografiniu pagrindu – savivaldybių pagrindu ir pirkimą nutraukti, priteisti iš VšĮ CPO LT atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys ir dublikas grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. VšĮ CPO LT paskelbė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo perkamos apsaugos paslaugos objektams Lietuvos Respublikoje. UAB „Fosus“ susipažino su pirkimo objektu ir pastebėjo, kad vienu pirkimu yra perkamos skirtingos apsaugos paslaugos – pastatų fizinės apsaugos ir stebėjimo ir reagavimo centriniame stebėjimo pulte. Yra perkamos skirtingos paslaugos labai plačiame Lietuvos Respublikos geografiniame regione ir paslaugos turi būti teikiamos visiškai skirtinguose miestuose: Marijampolėje, Kalvarijose, Kėdainiuose, Raseiniuose, Kaišiadoryse, Lazdijuose, Druskininkuose, Kaune. Tiekėjas 2022-01-28 pateikė pretenziją „Dėl pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) objekto“. Tiekėjas 2022-02-07 gavo perkančiosios organizacijos raštą Nr. 1S-71 „Dėl pretenzijos viešajame pirkime (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad perkančioji organizacija atsisako tenkinti tiekėjo pretenziją;

1.2. Perkančioji organizacija turėtų skaidyti pirkimo objektą. Perkančioji organizacija motyvuoja savo sprendimą neskaityti pirkimo objekto vieninteliu motyvu – „Neskaidomas, nes neviršija tarptautinio pirkimo vertės“. Tai – lakoniškas ir ydingas pasiteisinimas. Savo rašte perkančioji organizacija tik formaliai nurodo, kad: „Organizuodama pirkimą perkančioji organizacija tinkamai ir išsamiai įvertino paslaugų teikimo pobūdį, mastą, patrauklumą, vertę, išanalizavo pasiūlą ir perkamų paslaugų paklausą, rizikas, subjektų konkurencingumo rinkoje aspektus. Todėl paskelbtame pirkime buvo tinkamai užtikrintas viešųjų pirkimų principų įgyvendinimas ir viešųjų pirkimų tikslai, o taikytos organizacinės priemonės – proporcingos ir neprieštaraujančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai“. Analizuojat raštą nėra pateikta jokių įrodymų, ką vertino, ką analizavo ir kokius tyrimus darė perkančioji organizacija, todėl tokie perkančiosios organizacijos argumentai yra atmestini;

1.3. Taip pat perkančioji organizacija nurodo, kad VĮ Turto bankas nusimatė metinį apsaugos paslaugų pirkimo poreikį 2022 m. ir jį pasiskirstė pagal savo pasirinktą geografinį pjūvį. Perkančioji organizacija ydingai ir netinkamai formuoja savo viešųjų pirkimų planus ir perkančiosios organizacijos nekompetencija negali būti pasiteisinimas vykdyti nekokybiškus bei neteisėtus pirkimus;

1.4. Perkančiosios organizacijos, rengdamos viešojo pirkimo dokumentus, privalo preciziškai laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų. Perkančioji organizacija VPĮ 17 straipsnio nuostatomis yra įpareigota laikytis pagrindinių viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo) bei pasiekti pirkimų tikslą – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Be pagrindinių viešųjų pirkimų principų įgyvendinimo užtikrinimo perkančioji organizacija turi laikytis visų VPĮ nustatytų reikalavimų;

1.5. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) 2018-02-06 yra pateikusi išaiškinimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, kuriame nurodoma, kad: „Viešųjų pirkimų reglamentavimas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir darbus į vieną pirkimo objektą ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis ar sudarantis galimybes nevertinti neskaidymo įtakos pirkimo efektyvumui“. Šiame pirkime yra būtent Tarnybos įvardintas dažniausias daromas pažeidimas;

1.6. Pirkimo objektas gali būti dalinamas įvairiais aspektais, ypač atsižvelgiant į apsaugos paslaugų rinką. Pirkimo objektas skaidytinas pagal perkamų paslaugų pobūdį – fizinės apsaugos paslaugos turėtų būti atidalintos nuo stebėjimo ir reagavimo centriniame stebėjimo pulte paslaugos, nes šios paslaugos iš esmės skirtingos savo pobūdžiu;

1.7. Paskirsčius pirkimo objektą pagal mažesnius teritorinius vienetus ne tik būtų užtikrinta didesnė potencialių tiekėjų konkurencija, bet ir būtų suteikiama geresnė paslauga – būtų greitesni reakcijos laikai į galimas grėsmes;

1.8. Pirkimo objektu perkančioji organizacija grubiai pažeidžia ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-916/2017 buvo nurodyti šie svarbiausi išaiškinimai: „Galimų tiekėjų skaičius konkurse neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja; nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Atsižvelgiant į tai, perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis“;

1.9. Taip pat perkančiosios organizacijos pasirinktas objekto formavimas prieštarauja ne tik Tarnybos rekomendacijoms, bet ir formuojamai praktikai. Tarnyba 2020-01-17 parengė vertinimo išvadą Nr. 4A-56(7.4)E, kurioje nurodoma, kad „Perkančiosios organizacijos argumentai nepagrindžia pirkimo objekto neskaidymo į dalis, priešingai – perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis dirbtinai apriboja tiekėjų konkurenciją ir juos diskriminuoja bei sąlygoja tai, kad pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus gali teikti tik nedidelė dalis tiekėjų“;

1.10. Šioje byloje nėra ginčo, kad tiekėjas yra apsaugos paslaugas teikiantis ūkio subjektas, nes perkančioji organizacija jį mini savo atliktame rinkos tyrime, taigi, jį laiko realiu ir potencialiu dalyviu pirkimui. Be to, perkančioji organizacija pateikia duomenis į bylą, kad tiekėjas turi kitų sutarčių dėl apsaugos paslaugų teikimo perkančiajai organizacijai ir būtent vienam iš pastatų, esančių pirkimo objekte. Taigi, nėra jokių abejonių, kad tiekėjas galėtų teikti paslaugas šiame pirkime, jei būtų tinkamai suformuotas šio pirkimo objektas;

1.11. Kyla pagrįstų abejonių dėl atlikto rinkos tyrimo datos. Rinkos tyrimas turėjo būti atliktas iki viešųjų pirkimų plano sudarymo arba prieš viešąjį pirkimą. Analizuojant perkančiosios organizacijos į bylą pateiktą dokumentą, pavadinimu „Rinkos tyrimas“, matoma, kad tai tėra excel lentelė be jokios jos parengimo datos, parašų, atsakovės atsakingų asmenų įsakymo atlikti tokį tyrimą ir pan. Kyla pagrįstų abejonių, kad ši lentelė parengta jau gavus ieškovės ieškinį, nes joje yra išryškinta ieškovė, yra detalesnis jos teikiamų paslaugų aprašymas;

1.12. Iš 17 ištirtų apsaugos paslaugų teikėjų tik 3 gali teikti paslaugas visuose regionuose, tik 2 gali teikti paslaugas trijuose iš keturių regionų. Pastebėtina, kad šiame pirkime sudalyvavo tik 2 iš 17 galimų apsaugos paslaugų teikėjų. Tai neginčijamai patvirtina, kad toks objekto formavimas užkerta kelią sąžiningai konkurencijai. Be to, ieškovės geltonai paryškinti apsaugos paslaugų teikėjai yra pačios didžiausios apsaugos kompanijos Lietuvoje, kai kurios turinčios apie 1 000 ar 2 000 žmonių, bet tai yra tik 6 iš 17 galimų apsaugos tiekėjų. Visi kiti tiekėjai, kuriems užkertamas kelias dalyvauti pirkime dėl nustatyto išskirtinio šioje rinkoje objekto, yra ženkliai mažesni arba veikia tik viename regione. Net 8 iš 17 apsaugos paslaugas teikiančių bendrovių atitinka labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės sampratą;

1.13. Priedo Nr. 5 lentelėje pateikta 19 objektų, iš jų 9 yra didesniu atstumu nutolę nuo Kauno miesto. Perkančiosios organizacijos minimoje lentelėje priede Nr. 2 yra pateikti tik du objektai su kainos bei pasiūlymų kiekių palyginimu. Lentelėje nurodoma skiltis „Gauta pasiūlymų, kai 14 objektų“, taigi, nežinoma, kokie objektai lyginami, koks buvo konkursas ir reikalavimai. Vienoje iš sutarčių gaunamas ekonominis naudingumas tėra 28 euro centai ir tai neva turėtų pagrįsti visišką konkurencijos ribojimą formuojant tokį išskirtinį pirkimo objektą. Priedo Nr. 5 lentelėje 19 objekto nėra pirkimo sąlygose. Perkančioji organizacija nurodo, kad perkamos apsaugos paslaugos Kauno regione, tačiau tokio administracinio suskirstymo nėra ir naudojant tokią sąvoką siekiama sudaryti klaidingą įspūdį, kad perkamos paslaugos yra visai greta Kauno.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovė nepaneigė atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų argumentų, kad, remiantis atlikto rinkos tyrimo ir buvusių sutarčių analize, perkančioji organizacija numatė pirkimo objekto rizikas ir padarė išvadas, jog nepatraukliose vietose esančius objektus sujungiant su patraukliose vietose esančiais, tiekėjų, kurie dalyvauja pirkime skaičius didėja, o ne mažėja. Be to, perkant apsaugos paslaugas nepopuliariose vietose esantiems objektams atskirai rizikuojama negauti pasiūlymų arba gauti paslaugas šiems objektams per daug brangiai. Didžioji tiekėjų dalis teikia ir fizines, ir elektronines apsaugos paslaugas, ir tai yra įprasta rinkos praktika;

2.5. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip ginčijama pirkimo sąlyga dėl pirkimo objekto ribojo būtent jos teises dalyvauti viešojo pirkimo konkurse. Ieškovė kelia klausimus dėl konkurencijos ribojimo, pirkimo racionalaus lėšų panaudojimo ir t. t., nenurodant, kaip konkrečiai pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai teikti pasiūlymą, sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovei įstatymai nesuteikia teisės ginti viešojo intereso.

3. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022-04-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir tenkinti UAB „Fosus“ ieškinį bei priteisti UAB „Fosus“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Nagrinėjamu atveju vyko ne mažos vertės pirkimas neskelbiamos apklausos būdu, todėl teismas padarė grubią teisės taikymo klaidą, vadovaudamasis netinkamu teisiniu reguliavimu, pateisindamas perkančiosios organizacijos veiksmus vykdant ydingą pirkimą;

3.2. Perkančioji organizacija motyvuoja savo sprendimą neskaityti pirkimo objekto vieninteliu motyvu – „Neskaidomas, nes neviršija tarptautinio pirkimo vertės“. Tai – lakoniškas ir ydingas pasiteisinimas. Savo rašte perkančioji organizacija tik formaliai nurodė, kad: „Organizuodama pirkimą perkančioji organizacija tinkamai ir išsamiai įvertino paslaugų teikimo pobūdį, mastą, patrauklumą, vertę, išanalizavo pasiūlą ir perkamų paslaugų paklausą, rizikas, subjektų konkurencingumo rinkoje aspektus. Todėl paskelbtame pirkime buvo tinkamai užtikrintas viešųjų pirkimų principų įgyvendinimas ir viešųjų pirkimų tikslai, o taikytos organizacinės priemonės – proporcingos ir neprieštaraujančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai“. Rinkos tyrimas nebuvo atliktas. Taip pat perkančioji organizacija nurodo, kad VĮ Turto bankas savo 2022 m. metinių pirkimų plane numatė apsaugos paslaugų pirkimo poreikį 2022 m. ir jį pasiskirstė pagal savo pasirinktą geografinį pjūvį. Perkančioji organizacija ydingai ir netinkamai formuoja savo viešųjų pirkimų planus, perkančiosios organizacijos nekompetencija negali būti pasiteisinimas vykdyti nekokybiškus bei neteisėtus pirkimus;

3.3. Tarnyba 2018-02-06 yra pateikusi išaiškinimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, kuriame nurodoma, kad: „VPĮ 28 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos, numatančios galimybę tam tikrais atvejais neskaidyti pirkimo objekto į dalis, turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų esmę, konkrečiu pirkimu siekiamą tikslą, VPĮ 17 straipsnio 1 – 3 dalių reikalavimus (pagrindinių pirkimų principų laikymasis, racionalus lėšų naudojimas, aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės reikalavimų laikymasis, įstatyme nustatytos tvarkos taikymas ir konkurencijos užtikrinimas) bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatas (techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų). Į aukščiau nurodytus aspektus reikia atsižvelgti ir tuomet, kai sprendimas dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis priimamas supaprastintame pirkime. Supaprastintų pirkimų atveju sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis neretai grindžiamas formaliai nurodant, jog VPĮ 28 straipsnio 1 dalis pareigą skaidyti pirkimo objektą nustato tik tarptautiniams pirkimams, o atliekant supaprastintus pirkimus nustatyta galimybė, o ne prievolė tai daryti. Visgi viešųjų pirkimų reglamentavimas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir darbus į vieną pirkimo objektą ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis ar sudarantis galimybes nevertinti neskaidymo įtakos pirkimo efektyvumui“. Šiame pirkime yra būtent Tarnybos įvardintas dažniausias daromas pažeidimas;

3.4. Perkantysis subjektas, prieš priimdamas sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo ar neskaidymo į dalis, turi įvertinti, ar pirkimo objektas iš esmės yra dalus, ar, atvirkščiai, jis privalo būti vykdomas atskiromis procedūromis, kaip reikėtų skaidyti pirkimą, kad būtų užtikrinta konkurencija. Analizuojamu atveju pirkimo objektas gali būti dalinamas įvairiais aspektais, ypač atsižvelgiant į apsaugos paslaugų rinką. Pirkimo objektas skaidytinas pagal perkamų paslaugų pobūdį – fizinės apsaugos paslaugos turėtų būti atidalintos nuo stebėjimo ir reagavimo centriniame stebėjimo pulte paslaugos, nes šios paslaugos iš esmės skirtingos savo pobūdžiu;

3.5. Paskirsčius pirkimo objektą pagal mažesnius teritorinius vienetus būtų užtikrinta didesnė potencialių tiekėjų konkurencija, bet ir būtų suteikiama geresnė paslauga – greitesni reakcijos laikai į galimas grėsmes;

3.6. Analizuojamo pirkimo objektu perkančioji organizacija grubiai pažeidžia ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-916/2017 buvo pateikti šie svarbiausi išaiškinimai: „Galimų tiekėjų skaičius konkurse neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną savaime tiekėjų varžymąsi riboja. Nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis“;

3.7. Perkančiosios organizacijos pasirinktas objekto formavimas prieštarauja ne tik Tarnybos rekomendacijoms, bet ir formuojamai praktikai. Tarnyba 2020-01-17 parengė vertinimo išvadą Nr. 4A-56(7.4)E, kurioje nurodoma, kad „Tam tikra administracinė našta, susijusi su sutarčių įgyvendinimo priežiūra, yra neišvengiama, todėl tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu pirkimo objekto neskaidyti į dalis“; „Pirkimo objekto skaidymas į dalis praktikoje laikytinas itin efektyvia priemone į pirkimus pritraukti smulkiam ir vidutiniam verslui bei padidinti konkurencijai“;

3.8. Perkančioji organizacija parengė neteisėtas pirkimo sąlygas numatydama objektą, kuris yra išskirtinai ribojantis konkurenciją, sukelia pagrįstų abejonių dėl šio pirkimo skaidrumo ir tiesiogiai prieštarauja ne tik Tarnybos formuojamai praktikai, bet ir imperatyviam VPĮ reguliavimui bei nuosekliai formuojamai teismų praktikai;

3.9. Sprendimas atmesti tiekėjo ieškinį yra iš esmės grindžiamas perkančiosios organizacijos atliktu rinkos tyrimu iki pirkimo organizavimo. Analizuojant perkančiosios organizacijos pateiktą dokumentą, kyla pagrįstų abejonių dėl neva atlikto rinkos tyrimo datos. Rinkos tyrimas turėjo būti atliktas iki viešųjų pirkimų plano sudarymo arba prieš viešąjį pirkimą. Pateiktas dokumentas yra excel lentelė be parengimo datos, parašų, VĮ Turto bankas atsakingų asmenų įsakymo atlikti tokį tyrimą ir pan. Akivaizdu, kad ši lentelė parengta jau gavus tiekėjo ieškinį, nes joje yra išryškintas tiekėjas raudona spalva, yra detalesnis jo teikiamų paslaugų aprašymas;

3.10. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų planas bei ginčijamas pirkimas atliktas visiškai nesigilinant į rinkos ypatumus, tiekėjo ieškinyje cituotą imperatyvią teismų praktiką, Tarnybos rekomendacijas. Pats tyrimas atliktas ne tik pavėluotai, bet ir ydingai – visiškai nesikonsultuojant, nekomunikuojant su rinkos dalyviais, o tik paimant pačią formaliausią informaciją iš rekvizitai.lt ar reklaminę informaciją iš paslaugų teikėjų tinklapių. Pirkimo objektas yra suformuotas ydingai, nes užkerta kelią sąžiningai konkurencijai bei smulkiam ir vidutiniam verslui pateikti pasiūlymus pirkime,. Iš 17 ištirtų apsaugos paslaugų teikėjų tik 3 gali teikti paslaugas visuose regionuose, tik 2 gali teikti paslaugas trijuose iš keturių regionų. Šiame pirkime sudalyvavo tik 2 iš 17 galimų apsaugos paslaugų teikėjų. Tai neginčijamai patvirtinta, kad toks objekto formavimas užkerta kelią sąžininga konkurencijai. Tiekėjo geltonai paryškinti apsaugos paslaugų teikėjai yra pačios didžiausios apsaugos kompanijos Lietuvoje, kai kurios turinčios apie 1 000 ar 2 000 darbuotojų, bet tai yra tik 6 iš 17 galimų apsaugos tiekėjų. Visi kiti tiekėjai, kuriems užkertamas kelias dalyvauti pirkime dėl nustatyto išskirtinio šioje rinkoje objekto, yra ženkliai mažesni arba veikia tik viename regione;

3.11. Priedo Nr. 5 lentelėje pateikta 19 objektų, iš jų 9 yra didesniu atstumu nutolę nuo Kauno miesto. Perkančiosios organizacijos minimoje lentelėje Nr. 2 yra pateikti tik 2 objektai su kainos bei pasiūlymų kiekių palyginimu. Lentelėje nurodoma skiltis „Gauta pasiūlymų, kai 14 objektų“, taigi, nežinoma, kokie objektai lyginami, koks buvo konkursas ir reikalavimai. Vienoje iš sutarčių gaunamas ekonominis naudingumas tėra 28 euro centai ir tai neva turėtų pagrįsti visišką konkurencijos ribojimą formuojant tokį išskirtinį pirkimo objektą. Priedo Nr. 5 lentelėje 19 objekto nėra pirkimo sąlygose. Perkančioji organizacija nurodo, kad perkamos apsaugos paslaugos Kauno regione, tačiau tokio administracinio suskirstymo nėra ir naudojant tokią sąvoką siekiama sudaryti klaidingą įspūdį, kad perkamos paslaugos yra neva visai greta Kauno. Vien Kauno apskritis yra išties didžiulis Lietuvos Respublikos geografinis plotas, tačiau pirkimo objektas apima dar didesnį plotą, nes yra saugotinų pastatų ir Marijampolėje (Marijampolės apskritis), Lazdijuose (Alytaus apskritis). Iš priedo Nr. 5 turinio matoma, kad yra saugotinų pastatų, nutolusių nuo Kauno daugiau nei 110 km;

3.12. Tiekėjas savo visuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, kad jis turi realų teisinį suinteresuotumą šiuo pirkimu, nes yra apsaugos paslaugų teikėjas ir kad tokias paslaugas teikia. Tačiau nesakė, kad gali teikti šias paslaugas pirkime, nes tada jam nereikėtų teikti pretenzijos. Ginčo esmė yra ta, kad pirkimo objektas yra ydingai ir netinkamai parengtas. Tai yra pats esminis bet kokio viešojo pirkimo dalykas, nes tai nulemia, ką turi siūlyti tiekėjas perkančiajai organizacijai.

Šalies argumentai

4.2. Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika buvo suformuluota dar iki naujausios (aktualios pirkimo dokumentų rengimo metu) VPĮ redakcijos įsigaliojimo, kuris nustatė kitokį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą. Naujasis VPĮ kelią reikalavimą skaidyti tik tarptautinius pirkimus, o VPĮ 28 straipsnio 2 dalis įtvirtina pagrindus, kada galima objektą apjungti. Ankstesnės redakcijos VPĮ tokių nuostatų nebuvo. Be to, naujos redakcijos VPĮ įtvirtinti nauji neskaidymo pagrindai, kurie pagal ankstesnį teisinį reguliavimą buvo negalimi ir kasacinio teismo nebuvo vertinami;

4.3. Pateikti rinkos tyrimo duomenys yra objektyvūs, nuoseklūs ir patvirtinami byloje esančiais šalutiniais įrodymais. Perkančiosios organizacijos pirkimo modelis atitiko VĮ Turto bankas komercinius lūkesčius ir komercinio modelio tikslus;

4.4. VPĮ ir kiti norminiai teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja rinkos tyrimo pagrindų. Rinkos tyrimo aktualumas išplaukia iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje). VĮ Turto bankas tinkamai atliko visus rinkos tyrimo veiksmus. Rinkos tyrimą reglamentuoja ir VĮ Turto bankas viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto VĮ Turto bankas generalinio direktoriaus 2014-01-14 įsakymu Nr. P1-8 (toliau – Aprašo), nuostatos. Šio Aprašo 3.10 punkte nustatyta, kad rinkos tyrimas – kokybinės ir kiekybinės informacijos apie realių bei potencialių prekių, paslaugų ir darbų pasiūlą, VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje bei Viešųjų pirkimų atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 18 straipsnyje nurodytus tiekėjus, jų tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, užimamą rinkos dalį, kainas ir pan.) rinkimas, analizė ir apibendrintų išvadų rengimas, skirtas sprendimams, susijusiems su pirkimais, priimti. VĮ Turto bankas pateikta rinkos tyrimo lentelė neturi būti suprantama siaurai kaip pats rinkos tyrimas in corpore. Tai yra atlikto tęstinio rinkos tyrimo rezultatų objektyvioji išraiška. Aprašo nuostatų kontekste rinkos tyrimas nėra parašu tvirtinamas dokumentas, o yra procesinių veiksmų visuma. Rinkos tyrimo rezultatų apibendrinimo forma Apraše nėra reglamentuota, todėl yra laisvos formos;

4.5. VĮ Turto bankas lentelė buvo parengta koncentruotai ir klasifikuotai išreiškiant atlikto rinkos tyrimo kokybinių duomenų analizės reikšmes, sudarant pirkimo sąrašą pirkimo planavimo ir poreikio formavimo etape ir buvo kokybiškai peržiūrėta pirkimo iniciavimo etape. Taigi, pirminio pirkimo planavimo ir pirkimo inicijavimo etape surinktų rinkos tyrimo duomenų rezultatai (interneto svetainių duomenys, turimų sutarčių retrospektyvi analizė) atsispindi pateiktoje lentelėje. Taip pat jos duomenų patikimumas patikrintas atsiliepimo į ieškinį metu;

4.6. VPĮ 27 straipsnyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė atlikti rinkos konsultacijas, o ne pareiga. Šiuo atveju VĮ Turto bankas buvo įsitikinęs, kad atlikto rinkos tyrimo ir ankstesnės sutarčių vykdymo praktikos pakanka rinkos pasiūlai išanalizuoti ir VPĮ 27 straipsnyje reglamentuota teise nepasinaudojo;

4.7. Ieškovė disponuoja netikro turinio specialiomis žiniomis apie apsaugos paslaugų rinką, todėl jos konstruktyviai ir logiškai nėra susiję su nagrinėjamu atveju;

4.8. Ieškovė taip pat teikia paslaugas Kauno regione. Todėl akivaizdu, kad apsaugos paslaugų neišskyrimas pagal pobūdį ir geografinį pasiskirstymą DPS registruotų tiekėjų atžvilgiu nepažeidžia jų teisės dalyvauti konkrečiame pirkime ir neriboja jų tarpusavio konkurencijos;

4.9. Iš lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad egzistuoja pakankamas tiekėjų ratas, galintis pateikti apsaugos pirkime konkurencingus pasiūlymus. Tai, kad pasiūlymus viešajame pirkime pateikė tik 2 dalyviai, niekaip nepagrindžia fakto, kad daugiau dalyvių neteikė pasiūlymų dėl konkurencijos ribojimo;

4.10. Organizuodama pirkimą VĮ Turto bankas tinkamai ir išsamiai įvertino paslaugų teikimo pobūdį, mastą, patrauklumą, vertę, išanalizavo pasiūlą ir perkamų paslaugų paklausą, rizikas, subjektų konkurencingumo rinkoje aspektus. Šiuos argumentus pagrindžia atlikta rinkos ir sudarytų sutarčių dėl nepatrauklių objektų rezultatų analizė lentelėse Nr. 1 ir Nr. 2. Analizuojant abi lenteles matyti, kad didžioji dalis DPS registruotų tiekėjų teikia elektroninės ir fizinės apsaugos paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje. Be to, analizuojant mažaverčių, lyginant su didesnę komercinę naudą turinčiais pirkimo objektais, esančiais geografiškai patraukliose vietose (didesniuose geografiniuose vienetuose, pvz. Kauno mieste), t. y., nepatraukliųjų objektų, esančių atokesnėse geografinėse vietose, apsaugos paslaugų pirkimo kartu su kitais apsaugos paslaugų objektais, tikslingumą, lentelėje Nr. 2, matyti, kad tuo atveju, kai buvo perkamos paslaugos atskirai šiems objektams, buvo gauta tik po vieną tiekėjo pasiūlymą. Perkant paslaugas prijungus minėtus objektus prie kitų objektų buvo gauta po tris pasiūlymus. Taigi, nepatraukliųjų objektų sujungimas su objektais, kurie yra miestų centruose, užtikrina didesnę tiekėjų konkurenciją ir sudaro prielaidas racionaliam lėšų panaudojimui;

4.11. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lemia mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleidžia kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, konkurso objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2017-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017);