- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-416-790/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fima“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atviro konkurso būdu vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus m. Senamiesčio branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai“ (toliau – Pirkimas) sąlygas, kuriomis vidutinio greičio kontrolės sistemos ir programinės įrangos duomenų rinkimui ir valdymui dalys sujungtos į vieną Pirkimą, jo neskaidant į Pirkimo dalis; 2) ex officio (liet. savo iniciatyva) spręsti dėl Pirkimo nutraukimo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija nustatė neteisėtas Pirkimo sąlygas, nes dirbtinai į vieną Pirkimą sujungė įsigyjamą techninę įrangą ir programinę įrangą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 ir 28 straipsnių nuostatas. Pirkimu įsigyjami du objektai, kurie savo esme yra atskiri ir gali būti įsigyjami atskirai. Pirkimo laimėtojas turės parengti projektą ir sumontuoti techninę įrangą (kameras) bei įdiegti reikiamą programinę įrangą, taip pat laimėtojas turi būti tiek kamerų gamintojas, tiek programinės įrangos gamintojas arba šių objektų gamintojų atstovas.
3. Atsakovė, atmesdama ieškovės pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, nepagrįstai rėmėsi ieškovės veiksmais ir argumentais, kurie buvo pateikti ne ginčo Pirkime, o anksčiau skelbtame ir vykdytame pirkime, kuris nors iš dalies yra dėl panašaus pirkimo objekto, tačiau skiriasi jo apimtis. Be to, atsakovė neįvykdė VPĮ 28 straipsnyje įtvirtintos pareigos tinkamai ir pakankamai pagrįsti savo sprendimo sujungti techninės įrangos ir programinės įrangos įsigijimą bei Pirkimo neskaidyti, nors pareiga pagrįsti Pirkimo neskaidymą taikytina ne tik tarptautiniams, bet ir supaprastintiems pirkimams. Atsakovė Pirkimo sąlygose nepateikė techninės ir programinės įrangos neskaidymo pagrindų, o tai yra pakankama priežastis nutraukti Pirkimą.
4. Ieškovės vertinimu, išskaidant techninės ir programinės įrangos objektus į atskiras pirkimo dalis (ar atskirus pirkimus) tiekėjų konkurencija nesumažėtų, taip pat Pirkimo objektų išskaidymas nelemtų brangesnio ar sudėtingesnio techniniu požiūriu projekto vykdymo, nekiltų rizikų tinkamai vykdyti sutartis. Pirkimo sąlygose reikalavimai techninei ir programinei įrangai yra išskirti. Iš Pirkimo sąlygų turinio nėra aišku, dėl kokios priežasties programinė įranga, kuri savo veikimo laikotarpiu bus pajėgi priimti duomenis ir informaciją iš bet kokios prijungtos kameros, nepriklausomai nuo jos gamintojo, privalo būti perkama kartu su technine įranga. Pirkimo objekto neskaidymas pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą. Pirkimo objekto išskaidymas prisidėtų prie grėsmės monopolizuoti rinką panaikinimo, nes programinės įrangos gamintojas nebūtų suinteresuotas jos pritaikyti tik vieno gamintojo kameroms. Atsakovės nurodomos Pirkimo neskaidymo priežastys susijusios su kelių sutarčių vykdymo suderinimu, o ne su techniniais Pirkimo objektų neatskiriamumo klausimais. Be to, Pirkimo objektai yra iš esmės skirtingi, vykdomi skirtingose rinkose veikiančių subjektų.
5. Perkančioji organizacija privalo nutraukti Pirkimo procedūras, jeigu jų metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Kadangi, ieškovės nuomone, perkančioji organizacija nesiėmė priemonių teisėtų procedūrų vykdymui ir Pirkimo nenutraukė, pripažinus ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis, pažeidžiančiomis viešųjų pirkimų principus, Pirkimas turi būti nutraukiamas. Ginčijamas sąlygas panaikinus ar pakeitus, Pirkime galėtų dalyvauti didesnis kiekis tiekėjų (ar šiuo metu besikooperuojantys tiekėjai atskirai), kuriems pagal šiuo metu suformuotas, neteisėtas sąlygas, galimybė dalyvauti Pirkime užkirsta. Tuo tarpu Pirkimo sąlygų pakeitimas taip, kad jose galėtų dalyvauti didesnis ratas ūkio subjektų, savaime reiškia, jog ginčijamos sąlygos yra esminės, o Pirkimas turi būti nutraukiamas ir vykdomas iš naujo. Nenutraukus Pirkimo procedūrų ir jas toliau vykdant pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas būtų pažeistas viešasis interesas – tiekėjų teisė į sąžiningą varžymąsi ir skaidrų Pirkimo procedūrų vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino neteisėtomis ir panaikino Pirkimo sąlygas, pagal kurias techninės įrangos (vidutinio greičio kontrolės sistemos) ir programinės įrangos dalys sujungtos į vieną Pirkimą, Pirkimą nutraukė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 362,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 16 punkte grindžiamas Pirkimo neskaidymas į atskirus projektavimo paslaugų ir darbų pirkimus, tačiau atskirai techninės įrangos bei programinės įrangos Pirkimo neskaidymas nėra motyvuojamas. Vien tik ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vykdomas supaprastintas Pirkimas, nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos tinkamai ir motyvuotai pagrįsti Pirkimo neskaidymo į dalis. Pirkimo objekto pobūdis taip pat savaime nelemia išvados, kad Pirkimas negali būti skaidomas į dalis.
8. Teismas pažymėjo, kad būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga pagrįsti priežastis, dėl kurių Pirkimas į atskiras dalis nėra skaidomas. Nors atsakovė teigė, kad Pirkimo objekto skaidymas į dalis lemtų tai, jog Pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug sudėtingas techniniu požiūriu, tačiau atsakovė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų tokius jos teiginius, nepateikė. Be to, atsakovės argumentai, kad atskirai įsigyjant tik programinę įrangą ir (ar) techninę įrangą, tai kainuotų daug brangiau, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
9. Teismo vertinimu, byloje ištirtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pirkimo objektas iš esmės yra dalus, Pirkimas galėtų būti suskaidytas į techninės įrangos ir programinės įrangos įsigijimą, o tokiu skaidymu būtų užtikrinta dar didesnė konkurencija. Teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, neskaidydama Pirkimo į dalis, turėjo įrodyti techninį nesuderinamumą, tačiau šiuo atveju nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis Pirkimo objektus į vieną.
10. Teismas sprendė, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos, kuriomis techninės įrangos (vidutinio greičio kontrolės sistemos) ir programinės įrangos dalys sujungtos į vieną Pirkimą, jo neskaidant į dalis, pripažintinos neteisėtomis ir panaikintinos, taip pat nurodė, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis, teismas Pirkimą nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovės teigimu, teismas neįsigilino į bylos medžiagą, byloje nagrinėjamų klausimų esmę, nevertino aplinkybės, kad perkančioji organizacija jau yra išskaidžiusi Pirkimą į virtualaus serverio nuomos ir elektros įvadų su apskaita įrengimo pirkimus. Teismas netinkamai interpretavo Pirkimo dokumentus ir nevertino atsakovės pateiktų techninių paaiškinimų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Pirkimo neskaidymą į dalis, nors atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo pateikusi kompetentingų asmenų pateiktus paaiškinimus, kuriuos teismas įvertino formaliai. Teismas savo išvadas grindė ieškovės pateiktu subjektyviu aplinkybių vertinimu.
11.2. Atsakovė pažymi, kad Pirkimu yra siekiama įsigyti vieningą sistemą, kuri būtų sudaryta iš techninės ir programinės įrangos, būtų sukalibruota, patikrinta ir metrologiškai sertifikuota bei pritaikyta baudimui už kelių eismo taisyklių, transporto priemonių draudimo ir techninės apžiūros pažeidimus. Perkant techninę ir programinę įrangą atskirai atsirastų rizika dėl sistemos komponentų suderinamumo arba kiltų rizika, kad sistema būtų suprojektuota tik konkrečiam tiekėjui. Pirkimo skaidymas į dalis reikštų, kad niekas neprisiimtų atsakomybės už bendros sistemos veikimą ir todėl nebūtų galima užtikrinti jos reikiamo funkcionavimo bei kalibravimo, be to, įteisinimo kaštai būtų pernelyg dideli. Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje taip pat patvirtino, kad nustatyta rizika dėl konkurencijos sumažėjimo, techninio sudėtingumo ar Pirkimo sutarties tinkamo vykdymo yra pakankamas pagrindas neskaidyti Pirkimo į dalis.
11.3. Perkančioji organizacija išskyrė argumentų grupes, dėl kurių Pirkimo objektas neskaidomas: 1) techninė ir programinė įranga yra neatsiejami komponentai, o Pirkimo objekto skaidymas lemtų tai, kad sutarties vykdymas taptų per daug sudėtingas techniniu požiūriu; 2) suskaidžius Pirkimo objektą į dalis, atsirastų būtinybė koordinuoti tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį; 3) suskaidžius Pirkimo objektą į dalis, būtų sudėtinga užtikrinti, kad visi įrangos komponentai būtų suderinami tarpusavyje; 4) suskaidžius Pirkimo objektą į dalis kiltų rizika atskleisti gamintojų praktinę patirtį (ang. know-how).
11.4. Teismas nepagrindė išvados, kad techninės įrangos ir programinės įrangos įsigijimas gali būti atsiejamas. Tokios išvados teismas nesusiejo su byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pateikė techninį paaiškinimą apie tai, kodėl Pirkimo atveju techninė ir programinė įranga turi būti įsigyjama vieno Pirkimo apimtyje ir kodėl Pirkimo objektas konkrečiu atveju yra nedalomas.
11.5. Atsakovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu ji sistemą sudarančią programinę arba techninę įrangą įsigytų atskirai, egzistuotų per didelė rizika, jog techninė įranga bus nesuderinama su atskirai įsigyta programine įranga. Be to, atsakovė Pirkimo sąlygomis siekė nustatyti garantinį terminą, per kurį tiekėjas turės užtikrinti jo sukurtos sistemos tinkamą veikimą ir neatlygintinai pašalinti nustatytus trūkumus. Tokia tiekėjo pareiga yra susijusi būtent su jo sukurtos vieningos sistemos, kurios visi elementai yra tiekėjo suderinti tarpusavyje, tinkamu veikimu. Tiekėjas negalės garantuoti, kad sistema veiks tinkamai kitam tiekėjui diegiant ją į techninę įrangą. Todėl suskaidžius Pirkimą į dalis, atsakovė netektų galimybės reikalauti per Pirkimo sutartyje nustatytą garantinį terminą programinės įrangos kūrėjo neatlygintinai pašalinti nustatytus sistemos trūkumus.
11.6. Suskaidžius Pirkimą į dalis skirtingi tiekėjai negalėtų užtikrinti nepertraukiamo bendros sistemos veikimo, iškiltų grėsmė duomenų ir programinės įrangos vientisumui, nebūtų galima užtikrinti teikiamų paslaugų nepertraukiamumo ir išvengti galimo išlaidų dubliavimo, išvengti rizikų ir užtikrinti tinkamo pakeitimų valdymo, skirtingų paslaugų teikėjų darbo koordinavimo, taikomų metodų ir procedūrų sinchronizavimo. Esant skirtingiems tiekėjams sistemos gedimo atveju perkančiajai organizacijai pačiai tektų aiškintis gedimo priežastis ir aplinkybes.
11.7. Atsakovė pažymi, kad teismas vienašališkai atmetė visus atsakovės pateiktus techninius paaiškinimus ir argumentus dėl Pirkimo objekto neskaidymo ir tą padarė neturėdamas jokių ekspertinių ir (ar) specialiųjų žinių, taip pat nepaisė tokio pobūdžio bylose teismui tenkančios pareigos būti aktyviu ir rinkti įrodymus. Atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei.
11.8. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė netenkinantis atsakovės prašymo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau atsakovė nei viename procesiniame dokumente tokio prašymo nereiškė, o prašė tik įvertinti ieškovės elgesį tiekėjo sąžiningumo ir rūpestingumo aspektais ir atkreipti dėmesį į nesąžiningą ieškovės veikimą prieš atsakovę. Ieškovė sąmoningai veikia prieš atsakovę, todėl piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė viešojo pirkimo dėl iš esmės analogiško Pirkimo objekto sujungimo neginčijo ir perkančiajai organizacijai buvo pasirengusi teikti visos apimties paslaugas. Todėl teismas turėjo spręsti dėl to, ar ieškovė procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, siekdama su civiliniu procesu ir viešaisiais pirkimais suderinamų tikslų, tačiau šių atsakovės argumentų neanalizavo.
12. Atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ieškovė UAB „Fima“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė teigia, kad faktas, jog elektros įvadų, serverio pirkimai vykdomi atskirai, niekaip nepaneigia, jog techninė ir programinė įranga yra atskiros dalys, kurios neabejotinai gali būti įsigyjamos atskirai (vykdant atskirus viešuosius pirkimus ar Pirkimą skaidant į dalis).
12.2. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Pirkimo sąlygų 16 punkte pateiktas visas Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimas. Pirkimo sąlygų 16 punkte pateiktas tik projektavimo ir rangos darbų neskaidymo pagrindimas, tačiau nėra techninės ir programinės įrangos neskaidymo pagrindų. Projektavimas ir darbai yra atliekami tik dėl techninės įrangos – kamerų, o programinės įrangos nėra poreikio projektuoti. Taigi perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 16 punkte pateikė tik vienos Pirkimo objekto dalies neskaidymo argumentus, tačiau visiškai nepateikė argumentų, kodėl techninė įranga ir programinė įranga neturi būti skaidoma.
12.3. Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais dėl Pirkimo objekto neskaidymo. Ieškovės vertinimu, įrangos metrologinės patikros, kalibravimo poreikis nepagrindžia Pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Atskiros Pirkimo objekto dalies (kamerų visumos) laimėtojas turėtų atlikti kalibravimą, metrologinį patikrinimą, į šį procesą nėra įtraukiamas programinės įrangos gamintojas, kadangi programinė įranga tik priima ir apdoroja duomenis, o būtent kameros fiksuoja matmenis (greitį, valstybinius numerius). Pažymi, kad Pirkimo dalyvis vis tiek turės pasitelkti atskirą programinės įrangos, skirtos apdoroti kamerų teikiamus duomenis, gamintoją, kuris žino savo programinės įrangos charakteristikas, todėl atsakovė nepagrindė, kad dėl atskirų gamintojų žinių apie savo produktus programinė įranga ir techninė įranga turi būti perkamos kartu.
12.4. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija negali remtis techninių žinių trūkumu rengiant techninius suderinamumo reikalavimus siekiant pagrįsti Pirkimo objekto neskaidymą į dalis. Atskirų Pirkimo objektų sujungimas į vieną negalimas, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Be to, atsakovės parengti reikalavimai pagrindžia, kad yra priemonių, užtikrinančių programinės įrangos ir techninės įrangos suderinamumą ir tai, jog programinė įranga nebus pritaikyta tik vieno konkretaus gamintojo kameroms. Perkančioji organizacija pati nustatė reikalavimus, kad programinė įranga būtų suderinta su visų rinkoje teikiamų kamerų techninėmis savybėmis. Be to, perkančioji organizacija gali pakoreguoti savo nurodytus projekto įvykdymo terminus, etapus, juos suskaidant į atskiras dalis.
12.5. Ieškovės vertinimu, programinė įranga ir techninė įranga yra techniškai galimos atskirti. Tokią aplinkybę pagrindžia perkančiosios organizacijos parengti Pirkimo dokumentai, pagal kuriuos programinė įranga turi būti tokia, kad būtų galima prijungti bet kokio gamintojo kameras. Be to, tiekėjai, dalyvaujantys ginčo Pirkime, neturėtų būti vertinami blogiau nei vėlesniuose atsakovės pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, kurie turės pateikti tik kameras be programinės įrangos. Sugedus kamerai, automatiškai visos greičio matavimo sistemos programinė įranga nesugenda. Kameras ir programinę įrangą gamina atskiri gamintojai, kurie veikia vienas nuo kito nepriklausomai. Taip pat sistemos dalumą patvirtina ir kitų perkančiųjų organizacijų vykdyti pirkimai.
12.6. Ieškovė nurodo, kad aplinkybės dėl atskirai įsigytos techninės įrangos ir programinės įrangos atsakomybės paskirstymo gedimo atveju, nėra išimtinės ir sudarančios pagrindą neskaidyti Pirkimo. Perkančioji organizacija yra pajėgi ir kompetentinga prisiimti aktyvų vaidmenį, tinkamai prižiūrėti, kuris tiekėjas yra atsakingas už defektus, garantinį remontą. Taip pat yra techniškai įmanoma nustatyti, ar atitinkamas gedimas yra programinėje įrangoje, ar kameroje. Net jeigu tokios galimybės nebūtų, perkančiosios organizacijos tikslas gali būti pasiektas mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, įtvirtinant reikalavimus programinei įrangai, kad užtikrintų nurodytą funkcionalumą. Atsakovės teiginiai, susiję su garantija, neatitinka garantijos instituto tikslų, nustatyto teisinio reglamentavimo, nes tai, kad Pirkimo objektas bus suskaidomas, nereiškia, jog perkančioji organizacija negali reikalauti iš abiejų produktų tiekėjų tokio paties laikotarpio garantijos, taip pat nėra rizikų, kad programinės įrangos tiekėjas nutrauktų garantiją, atsisakytų taisyti defektus.
12.7. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiu, kad perkama sistema yra kokybiškai nauja. Atsakovė tokių teiginių dėl sistemos naujumo neįrodė. Vidutinio greičio matavimo sistema nėra naujas ar tik atsakovei reikalingas produktas, nes Lietuvoje kitos perkančiosios organizacijos įsigyja tokias sistemas, jas naudoja. Viešųjų pirkimų praktikoje esantys atvejai parodo, kad įsigyjant tokio pobūdžio sistemą Pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis.
12.8. Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodomais teiginiais dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovė nepagrįstai remiasi ieškovės veiksmais ir argumentais, kurie buvo pateikti ne ginčo Pirkime, o anksčiau skelbtame ir vykdytame pirkime. Ieškovei, kaip ir kitiems Pirkimo dalyviams, yra suteikiamas itin trumpas pretenzijų pateikimo terminas, todėl gali susiklostyti situacijos, kai tiekėjai, įskaitant ieškovę, nespėja vienu metu įvertinti visų Pirkimo dokumentų teisėtumo ir jų ginčyti. Be to, tiekėjui nėra draudžiama ginčyti Pirkimo sąlygų vien dėl to, kad ankstesniame pirkime jos nebuvo ginčytos. Ieškovė tinkamai ir laiku pasinaudojo teise į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, nepraleido pretenzijos pateikimo terminų, suformavo reikalavimus bei nurodė jų pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Perkančioji organizacija 2021 m. rugpjūčio 24 d. paskelbė Pirkimą, skelbime nurodydama, kad yra perkami kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus miesto senamiesčio branduolio teritorijoje įrengimo darbai, o Pirkimo sutartis į dalis neskaidoma. Ieškovė UAB „Fima“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, kuria prašė skaidyti Pirkimą, atskirti techninės įrangos ir programinės įrangos Pirkimo dalis, įsigyti paslaugas atskiru Pirkimu ar atskira Pirkimo dalimi. Tiekėja savo pretenziją grindė argumentais, kad perkančioji organizacija, neskaidydama Pirkimo į dalis ar į atskirus viešuosius pirkimus, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos principus bei VPĮ 28 straipsnį, dirbtinai jungia prekes ir paslaugas į vieną Pirkimą, nors tokiam sujungimui nėra pagrindo, nes: 1) perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 28 punkte aiškiai atskyrė techninę įrangą nuo programinės įrangos, nurodė poreikį ateityje įdiegti kitų gamintojų kameras; 2) dalį pažeidimų gali fiksuoti paprastos kameros, nes dalis pažeidimų fiksuojami faktu, neturi matavimo paklaidos, nėra metrologiškai tikrinami, kameros surenka duomenis, kurie perduodami kitoms sistemoms; 3) perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų 16 punkte įvardijo techninę įrangą ir programinę įrangą atskirai.
15. Perkančioji organizacija 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu atmetė UAB „Fima“ pateiktą pretenziją kaip nepagrįstą, argumentuodama, kad: 1) Pirkimo dokumentuose nurodytam inteligentiškos eismo valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – ITS) funkcionalumui užtikrinti reikia turėti ir (ar) papildomai sukurti programinės įrangos paketą, užtikrinantį bendrą ir suderintą ITS sistemos veikimą; 2) kuriant programinę įrangą reikalinga komandiniame lygyje sujungti įrenginio veikimą, duomenų fiksavimą ir kitus veiksmus, valdomus programa, o perkančioji organizacija ar kitas tiekėjas neturi galimybės žinoti ir valdyti įrangos mašininio kodo lygyje; 3) prijungiant kitų tiekėjų įrangą bus naudojamasi Pirkimo sutarties metu parengta sąsajos technine specifikacija, naudojant standartinius protokolus duomenų perdavimui, tokiu būdu neatskleidžiant gamintojo praktinės patirties (ang. know-how) ir neleidžiant laimėjusiam tiekėjui užimti monopolisto pozicijos.
16. Ieškovė UAB „Fima“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sąlygas, kuriomis techninės ir programinės įrangos dalys sujungtos į vieną Pirkimą, jo neskaidant į Pirkimo dalis, ir ex officio (liet. savo iniciatyva) spręsti dėl Pirkimo nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas UAB „Fima“ ieškinį patenkino – pripažino neteisėtomis ir panaikino Pirkimo sąlygas, pagal kurias techninės įrangos ir programinės įrangos dalys sujungtos į vieną Pirkimą, Pirkimą nutraukė, motyvuodamas, kad Pirkimo objektas iš esmės yra dalus, Pirkimas galėtų būti suskaidytas į techninės įrangos ir programinės įrangos įsigijimą, tokiu suskaidymu užtikrinant didesnę konkurenciją. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.
Dėl apeliacinės instancijos teismui pateikto naujo įrodymo vertinimo
17. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi priėmė atsakovės į bylą pateiktą naują įrodymą – dr. S. B. išvadą „Techninio eksperto išvada dėl pirkimo Nr. 561508 skaidymo į atskirus pirkimus“. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama argumentus dėl S. B. šališkumo, kompetencijos ir teigdama, kad šio asmens išvada byloje neturėtų būti vadovaujamasi. Tokius savo teiginius ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad: 1) S. B. su atsakove susijęs asmeniniais ryšiais; 2) jis susijęs su konkrečiu rinkos dalyviu, suinteresuotu dalyvauti Pirkime; 3) klausimai išvadai buvo netinkamai suformuluoti, išvadoje pateikta teisinių klausimų analizė.
18. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, be kita ko, reikia nustatyti, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.)
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo minėtą atsakovės pateiktą naują rašytinį įrodymą vertinti kaip nepatikimą ir juo nesivadovauti byloje. Ieškovės nurodoma informacija, kad S. B. 2005–2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su Pirkimui vadovaujančiu (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju R. B. nepagrindžia minėto asmens šališkumo vienos iš bylos šalių atžvilgiu. Pažymėtina, kad praeityje egzistavęs darbinis santykis nepatvirtina nurodytų asmenų asmeninio ryšio, be to, ieškovė niekaip nepagrindė aplinkybių, dėl kurių S. B. būtų suinteresuotas palaikyti būtent atsakovės poziciją dėl Pirkimo neskaidymo. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad S. B. yra susijęs su rinkos dalyviu, suinteresuotu dalyvauti Pirkime, taip pat nėra pagrįsta objektyviais duomenimis – nors ieškovė pateikė informaciją, patvirtinančią, kad ekspertas S. B. dirbo UAB „Siemens“, kaip ši įmonė būtų suinteresuota Pirkimu, ieškovė nepagrindė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ši bendrovė apskritai ketintų dalyvauti Pirkime. Kita vertus, nuo S. B. darbo minėtoje bendrovėje yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl negalima teigti, kad minėtas asmuo vien dėl šios aplinkybės būtų suinteresuotas teikti atsakovei naudingą išvadą. Pažymėtina, kad ieškovė duomenų, pagrindžiančių eksperto kompetencijos trūkumą teikti išvadą, nepateikė, apeliacinės instancijos teismo siūlymu svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo nepasinaudojo, ekspertizės byloje skirti neprašė.
20. Dėl ieškovės nurodytų argumentų, kad S. B. išvadoje yra pateikta teisinių klausimų analizė, teisėjų kolegija pažymi, kad faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nustatęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, teismas turi pagrindą šiomis išvadomis nesivadovauti, nenurodydamas jokių papildomų argumentų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).
Dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo
21. Viešojo pirkimo objekto skaidymą reglamentuoja VPĮ 28 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Nagrinėjamu atveju Pirkimas yra supaprastintas, vykdomas atviro konkurso būdu, taigi VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga skaidyti Pirkimo objektą į dalis nėra taikoma. Vis dėlto, doktrinoje teigiama, kad supaprastinto pirkimo atveju galimybė neskaidyti viešojo pirkimo į dalis turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į viešųjų pirkimų esmę, konkrečiu pirkimu siekiamą tikslą, VPĮ 17 straipsnio reikalavimus bei VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas (Biliūnaitė, Žydrūnė ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras). Taigi supaprastinto pirkimo atveju viešojo pirkimo neskaidymas neturi pažeisti pagrindinių viešųjų pirkimų principų, turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir jų nediskriminuoti.
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas (be kita ko, ir sprendžiant šį klausimą supaprastinto pirkimo atveju) pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018). Įrodinėjimo našta tokio pobūdžio bylose paskirstoma šia tvarka: pareiga pagrįsti viešojo pirkimo objekto neskaidymą į dalis tenka būtent perkančiajai organizacijai, tuo tarpu tiekėjas, nesutinkantis su perkančiosios organizacijos nurodytomis priežastimis dėl pirkimo objekto neskaidymo, turi pareigą nuginčyti šiuos perkančiosios organizacijos nurodytus neskaidymo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).
23. Pažymėtina, kad VPĮ 28 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis pirkimo objekto skaidymą į dalis, yra įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva), nuostatos, todėl nagrinėjamu atveju aktualios Direktyvos nuostatos, apibūdinančios viešojo pirkimo objekto neskaidymo priežastis. Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija turėtų būti įpareigota svarstyti, ar tikslinga padalyti sutartis į pirkimo dalis, tačiau jai turėtų būti leidžiama nuspręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į, jos nuomone, susijusias priežastis, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros. Pagal tos pačios dalies nuostatas pagrindinės pasirinkimo neskaidyti viešojo pirkimo į dalis priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, tai, kad, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, kad sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį.
24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nepagrindė Pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija nagrinėjamo ginčo atveju sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto ieškovės nurodomu būdu pagrindė svarbiomis priežastimis, dėl kurių išskaidžius Pirkimo objektą Pirkimo sutarties vykdymas taptų pernelyg sudėtingas techniniu požiūriu, kiltų rizika dėl netinkamo Pirkimo sutarties įvykdymo, taip pat perkančioji organizacija įrodė ir Pirkimo neskaidymo proporcingumą, o tiekėja UAB „Fima“ perkančiosios organizacijos nurodytų Pirkimo objekto neskaidymo pagrindų nepaneigė.
25. Pirkimo sąlygų 10 punktas apibūdina Pirkimo objektą – tai kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus miesto senamiesčio branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad rangovas turės atlikti tokias darbų grupes – įstatymų nustatyta tvarka atlikti tyrinėjimus, gauti trūkstamas prisijungimo sąlygas, parengti ITS supaprastintą projektą bei suderinus su užsakovu, jeigu tai bus reikalinga, gauti statybą leidžiantį dokumentą, įrengti įrangos tvirtinimo elementus, sumontuoti reikiamą įrangą, atlikti kitus susijusius darbus, atlikti pažeidimų duomenų integravimą į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administracinių nusižengimų registrą (toliau – ANR), įdiegti reikiamą programinę įrangą į virtualų (debesijos) duomenų saugojimo ir apdorojimo serverį (nuomojama užsakovo), atlikti bandymus ir priduoti veikiančią sistemą užsakovui bei ją aptarnauti ir prižiūrėti visą garantinį laikotarpį. Techninėje specifikacijoje apibūdinta ITS paskirtis – fiksuoti ir taip riboti transporto priemonių greitį, fiksuoti eismo pažeidimus, rinkti statistinius duomenis, tikrinti transporto priemonės privalomo draudimo ir valstybinės techninės apžiūros buvimą.
26. Įvertinus projektavimo darbus apibūdinančias Techninės specifikacijos nuostatas taip pat matyti, kad ITS turi fiksuoti, atpažinti transporto priemonę identifikuojančius duomenis, atskirti transporto priemonių valstybinius numerius, kurie neturi būti identifikuojami kaip pažeidėjai, sudaryti sąlygas stebėti tiesioginį vaizdą, fiksuoti statistinius įvažiuojančių, išvažiuojančių transporto priemonių kiekius, užtikrinti skirtingų eismo pažeidimų fiksavimą, atlikti reikalingos informacijos paiešką išorinėse sistemose, užfiksuotus pažeidimus perduoti tolimesniam apdorojimui į atitinkamus registrus (Techninės specifikacijos 1–23 punktai). Nurodytos ITS savybės ir jos paskirtį apibūdinančios Pirkimo dokumentų nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad Pirkimo objektas apima vieningą, suderintą ir eismo reguliavimo funkciją atliekančią sistemą, susidedančią iš skirtingų, tačiau neatskiriamai veikiančių, techninės įrangos ir programinės įrangos komponentų.
27. Akcentuotina, kad siekis sukurti vieningą sistemą su tarpusavyje suderintais Pirkimą sudarančiais elementais matomas ir iš Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų funkcinio pobūdžio. Apibūdinant vidutinio greičio kontrolės funkciją Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad užsakovas neriboja rangovo techninio sprendimo, o tik reikalauja funkcionalumo (Techninės specifikacijos 19 punktas). Taip pat apibūdinant ITS integruotą audito modelį, ITS stebėjimo modulį, reikalavimai nurodomi tik tokių modulių funkcionalumams, nėra įvardyti konkretūs techniniai reikalavimai (Techninės specifikacijos 3, 24 punktai). Techninėje specifikacijoje įtvirtinta, kad virtualaus (debesijos) serverio programinės įrangos moduliai gali būti atskiri arba apimti kelias funkcijas, tačiau tai priklauso nuo rangovo turimos technologijos ir programinės įrangos sprendimų (Techninės specifikacijos 27 punktas). ITS turi būti kalibruota ir metrologiškai patvirtinta (Techninės specifikacijos 32 punktas). Taigi bendra ITS sistema turi veikti tiksliai ir pasiekti bendros funkcijos reguliuoti eismą numatytoje teritorijoje, įdiegus Techninėje specifikacijoje numatytus sistemos modulius rangovo pasirinktais programinės įrangos sprendimais. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje S. B. išvadoje taip pat akcentuota, kad Pirkimas orientuotas į funkcijas, o Pirkimo galutinis tikslas yra ne tik įsigyti techninę įrangą, tačiau įsigyti ją su funkcijomis, kurios įgyvendintų eismo organizavimą numatytoje teritorijoje, ir perkama įranga viena be kitos tokios funkcijos negali užtikrinti.
28. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimu siekiama įsigyti bendrą ITS sistemą, kuri teiktų bendrą funkciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskiras techninės įrangos ir programinės įrangos komponentų pirkimas sudarytų technines kliūtis tinkamai vykdyti Pirkimo sutartį. Šią išvadą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikta S. B. išvada, kurioje apibendrinta, kad Pirkimo skaidymas į atskirus techninės ir programinės įrangos pirkimus užsakovui atneštų neproporcingas rizikas arba tokie pirkimai vienai sistemai iš viso būtų neįmanomi, nes perkant techninę ir programinę įrangą atskirai užsakovas rizikuotų visiškai negauti norimų funkcijų, nes viename viešajame pirkime suprasti ar nenumatyti reikalingi techniniai pakeitimai, kurių reikia kitame viešajame pirkime, niekaip nebus įgyvendinti.
29. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad Pirkimo objekto dalumą atskleidžia Techninės specifikacijos 28 punkto reikalavimai, pagal kuriuos programinė įranga turi būti parengta taip, jog ji turėtų galimybę būti paruošta tolimesnei plėtrai, prijungiant ne mažiau kaip tokį patį kiekį naujų bet kurio gamintojo kamerų panaudojant standartinius protokolus. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas pasižymi atitinkamomis specifinėmis savybėmis – Pirkimu siekiama įsigyti vieningą eismo reguliavimo sistemą Vilniaus miesto senamiesčio teritorijoje ir tokia sistema yra individuali bei kokybiškai nauja. Ši aplinkybė akcentuota ir S. B. išvadoje, pažymint, kad tokio pobūdžio, kaip ITS, sistemos yra individualios, t. y. kuriamos ir pritaikomos konkrečiam miestui, taisyklių ar įstatyminių bazių rinkiniui, konkrečiai techninei situacijai, todėl reikalauja tiek techninės, tiek programinės įrangos adaptavimo vienu metu. Taigi sistemos, prie kurios galėtų būti prijungiami ir derinami atskiri techninės įrangos elementai šiuo metu nėra, nes tokią sistemą siekiama suprojektuoti, įrengti ir įsigyti Pirkimu. Sukūrus ITS sistemą, reikalavimas ateityje prijungti techninę įrangą remiantis standartiniais protokolais, priešingai nei teigia ieškovė, skatina tiekėjų konkurenciją, nes prie vieningai veikiančios ITS galės būti prijungta bet kurio gamintojo techninė įranga.
30. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Pirkimo objektą sudarančios ITS savybės suponuoja išvadą, jog visų ITS sudarančių elementų suderinamumas turi būti toks, kad pažeidimų fiksavimo ir kontrolės funkcija būtų atliekama tiksliai, o pati ITS sistema veiktų be trikdžių, taigi Pirkimo sutartis turi būti įgyvendinama be nesklandumų. Kaip minėta, ITS turi būti kalibruota ir metrologiškai patvirtinta, įtraukta į Lietuvos Respublikos matavimo prietaisų registrą (Techninės specifikacijos 32 punktas) ir tokia savybė apibūdina ne tik siekį Pirkimu įsigyti vieningą sistemą, bet ir siekį, kad sistema savo funkciją atliktų tiksliai ir atitiktų matavimo prietaisams keliamus apsaugos bei sertifikavimo reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, matavimo priemonės ir jų programinė įranga turi būti apsaugotos nuo rodmenų klastojimo, o pirminė matavimo priemonės patikra atliekama pagaminus naujas matavimo priemones. Taigi metrologiškai patvirtinta ir tikslius duomenis užfiksuojanti ITS galės būti parengta tik be trūkumų suderinus vieningą techninės ir programinės įrangos veikimą, o tą įvykdyti skaidant Pirkimo objektą būtų sudėtinga techniniu požiūriu.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo objektą, be kita ko, sudaro vieningos ir veikiančios sistemos aptarnavimo bei priežiūros paslaugos visą garantinį laikotarpį. Pagal Techninės specifikacijos nuostatas, reglamentuojančias garantinį laikotarpį, rangovas turi atlikti garantinę priežiūrą 24 mėnesius nuo ITS perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Garantiniu laikotarpiu rangovas turi užtikrinti ITS sistemos garantinę priežiūrą ir gedimų šalinimą savo lėšomis: per 24 val. – esant kritiniam gedimui, kai ITS nefiksuoja pažeidimų ir statistikos dviejose ir daugiau vietose, per 72 val. – esant paprastam gedimui, kai ITS nefiksuoja pažeidimų ir statistikos vienoje vietoje. Gedimai turi būti registruojami el. paštu ar telefonu visą parą, o rangovas privalo turėti visą parą veikiančią pagalbos tarnybą gedimų registravimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo objektą išskaidžius į techninės įrangos ir programinės įrangos dalis, nei vienas iš tiekėjų nebūtų atsakingas už vieningos sistemos veikimą. Tai šiuo atveju reiškia, kad perkančiajai organizacijai tektų neproporcinga organizacinė našta aiškintis gedimo priežastis, gedimo vietą, kreiptis į tiekėją, atsakingą už tos konkrečios įrangos dalies įrengimą, o tai lemtų, kad numatyta garantinė priežiūra ir greiti gedimų šalinimo terminai iš esmės netektų prasmės. Taigi Pirkimo objekto skaidymas į dalis, be kita ko, lemtų ir aplinkybę, kad Pirkimu siektas kokybiškas rezultatas (garantinė priežiūra numatytais terminais) negalės būti pasiektas.
32. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2267-934/2021 iš dalies patenkindamas UAB „Fima“ ieškinį atsakovei dėl viešojo pirkimo Nr. 543762 „Kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus mieste Senamiesčio branduolio teritorijoje (ITS) įrengimo darbai“ atitinkamų sąlygų teisėtumo, konstatavo, jog ginčo dėl to, kad pažeidimų fiksavimo įrenginiai (kameros ir kiti įrenginiai) ir programinė įranga sudaro bendrą sistemą, kuri turi užtikrinti saugumą ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, tarp šalių nekilo. Taigi pati ieškovė, pirmąjį kartą ginčydama viešojo pirkimo Nr. 543762 sąlygas, būtinybės pirkimu įsigyti vieningą sistemą, kurią sudaro techninė ir programinė įranga, neginčijo.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, jog perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nepagrindė, kodėl neskaido techninės įrangos ir programinės įrangos įsigijimo, taip pat nedaro Pirkimo sąlygų neteisėtų ginčijama apimtimi, nes pareiga Pirkimo sąlygose pagrįsti viešojo pirkimo neskaidymo priežastis tenka perkančiajai organizacijai, vykdančiai tarptautinį pirkimą, tuo tarpu supaprastinto viešojo pirkimo atveju išankstinis neskaidymo priežasčių neišviešinimas Pirkimo sąlygų nedaro neteisėtų. Pažymėtina, kad doktrinoje taip pat pabrėžiama, jog neskaidymo pagrindai tiek tarptautinių, tiek supaprastintų pirkimų atveju visais atvejais iš esmės sutampa, tačiau tik tarptautinių pirkimu atveju perkančiosios organizacijos privalo neskaidymo priežastis iš anksto deklaruoti, t. y. nurodyti pirkimo dokumentuose (Biliūnaitė, Žydrūnė ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras).
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
34. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju pagrindė, jog Pirkimo objekto skaidymas techniniu požiūriu sukeltų neproporcingas rizikas Pirkimo objekto kokybei ir Pirkimo sutartimi siekiamam rezultatui sukurti vieningai veikiančią ITS sistemą. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad įvardyta rizika, kaip teisinis pagrindas neskaidyti Pirkimo į dalis, yra pakankama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai patenkino ieškovės UAB „Fima“ ieškinį, nustatęs, kad Pirkimo objektas yra dalus, o Pirkimą reikia skaidyti, todėl Pirkimą nutraukė nepagrįstai. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Fima“ ieškinį atmesti.
35. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos.
36. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, prie kurių, pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
37. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 845,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už S. B. išvados parengimą. Atsakovė šioms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė mažosios bendrijos (toliau – MB) „Dukubu“ 2021 m. gruodžio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. DKB-0336, kurioje nurodyta suma už techninio eksperto paslaugas – 1 845,25 Eur. Taip pat atsakovė sumokėjo 850 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
39. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už eksperto suteiktas paslaugas, priteisimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad MB „Dukubu“ 2021 m. gruodžio 13 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. DKB-0336 būtų faktiškai apmokėta. Atsakovė papildomus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų teismui pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos – 2022 m. sausio 12 d. Jokių aplinkybių, dėl kurių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsakovė nenurodė. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neturėjo galimybės laiku įgyvendinti procesinės pareigos pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, o tai sudaro prielaidą teigti, kad teisinio pagrindo priteisti tokias išlaidas iš kitos bylos šalies nėra.
40. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo iš viso 850 žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma atsakovei priteistina iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
41. Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdė Pirkimo procedūras ir uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi tokią pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu yra panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ priteisti 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.