- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-585-790/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos autobusų
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos autobusų parkui dėl viešojo pirkimo nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scania Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti atsakovės UAB Klaipėdos autobusų parko (toliau – ir atsakovė, perkantysis subjektas) skelbiamų derybų būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Elektra varomų autobusų veiklos nuoma“ Nr. 568297 (toliau – Pirkimas).
2. Ieškovė nurodė, kad techninėje specifikacijoje yra nustatyti itin detalūs reikalavimai, keliami atsakovės perkamiems autobusams, bet nenustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti dokumentus, jog jų siūlomos prekės atitinka šiuos reikalavimus. Pagal techninės specifikacijos ir Pirkimo sutarties nuostatas tiekėjui kartu su pasiūlymu pakanka pateikti tik deklaraciją apie atitiktį Pirkime keliamiems reikalavimams, o reali autobusų atitiktis bus tikrinama tik Pirkimo sutarties vykdymo metu. Nors atsakovė nurodo, kad tiekėjai pasiūlymus gali pateikti ir dėl šiuo metu dar nesukurtų autobusų, pagal techninės specifikacijos reikalavimus tiekėjai faktiškai gali pateikti pasiūlymus tik dėl jau gaminamų modelių, nes gaminių atitiktis techninei specifikacijai gali būti patvirtinta tik kompetentingų institucijų išduotais dokumentais.
3. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti pasiūlymą, apimantį autobusų nuomą, pakrovimo infrastruktūros įrengimą ir palaikymą, techninį aptarnavimą, kasko draudimą, elektros energijos tiekimą, taip pat nurodyta, jog Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Tačiau atsakovės perkamos paslaugos yra itin skirtingos ir jų įprastai neteikia tas pats tiekėjas. Elektros energijos tiekimas nėra susijęs su autobusų nuoma, ji privalo būti įgyjama per Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) katalogą.
4. Pirkimo sąlygos nėra tikslios ir aiškios. Pakrovimo infrastruktūra pagal Pirkimo sąlygas turi būti įrengiama atsakovės teritorijoje ir naudojama tik tiekėjo autobusams įkrauti, tačiau sąlygose nenurodyta, kaip bus užtikrinta, kad atsakovė nesinaudos šia infrastruktūra kitiems jos autobusams įkrauti. Tam, kad tiekėjas žinotų, kur reikia įrengti pakrovimo infrastruktūrą, kokio ilgio kabelio reikės, kiek kainuos elektros galios padidinimas, reikalingi papildomi duomenys: teritorijos planas ar topografinė nuotrauka, elektros kabelių išdėstymo planas, planuojamos autobusų parkavimo vietos, techninės sąlygos dėl galios didinimo ir galios didinimo kaina, kabelių ilgis tarp maitinimo taško ir numatomos autobusų krovimo vietos. Tačiau šie duomenys nėra pateikti.
5. Techninėje specifikacijoje nustatyta, kad 100 proc. įkrautais akumuliatoriais turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 300 km rida, tačiau neapibrėžta, kokiomis sąlygomis ši rida turi būti užtikrinama, todėl skirtingi tiekėjai gali deklaruoti, jog jų siūlomi autobusai atitinka šį reikalavimą, nors faktiškai autobusai nėra lygiaverčiai. Reikalavimas užtikrinti ne mažesnę nei 300 km ridą yra neproporcingas, nes 1 atsakovės autobusas per dieną vidutiniškai nuvažiuoja nuo 150 km iki 200 km.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų ir techninės specifikacijos nuostatos, pagal kurias tiekėjams yra sudaryta galimybė siūlyti dar nepagamintus autobusus, pateikiant deklaraciją, jog tiekėjas autobusų pristatymo metu galės pateikti techninėje specifikacijoje nurodytus dokumentus, nepažeidžia įstatymų. Tiekėjams, siūlantiems tiek pagamintus, tiek dar nepagamintus autobusus, yra keliami vienodi reikalavimai – visi jie turės pateikti tuos pačius dokumentus. Kartu su pasiūlymais tiekėjai, be kita ko, turi pateikti užpildytą techninės specifikacijos reikalavimų atitikties lentelę, transporto priemonės išmatavimų brėžinius su pagrindiniais matmenimis ir siūlomą interjero schemą. Atsakovei kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms, ji turi teisę reikalauti pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius siūlomos prekės atitiktį Pirkimo sąlygoms. Nepriklausomai nuo Pirkimo objekto, sutarties su Pirkimą laimėjusiu tiekėju sudarymas visada yra susijęs su tam tikra rizika, kad Pirkimo rezultatas nebus pasiektas. Tačiau Pirkimo sąlygose tiekėjams yra nustatytas reikalavimas užtikrinti pasiūlymo galiojimą ne mažesniu kaip 50 000 Eur užstatu, banko garantija arba pirmojo pareikalavimo laidavimo draudimu; pateikti 100 000 Eur besąlygišką sutarties įvykdymo užtikrinimą; nustatytos netesybos dėl netinkamo sutarties vykdymo.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai sujungė kelis savarankiškus Pirkimo objektus į vieną Pirkimą. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Pirkimų įstatymas) nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis ir nurodyti pirkimo objekto neskaidymo į dalis priežastis. Todėl atsakovė turi teisę nuspręsti, skaidyti Pirkimo objektą į dalis ar pasitelkti vieną tiekėją. Atsakovė priėmė sprendimą neskaidyti Pirkimo, remdamasi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko 2021 metais parengtomis gairėmis (toliau – Gairės), taigi, jos pasirinktas pirkimo modelis yra taikomas praktikoje. Nors pagal Gaires populiariausias pirkimo modelis yra, kai viena sutartimi perkami autobusai ir baterijos, o kita – įkrovimo infrastruktūra ir elektros energija, vien tai nereiškia, kad atsakovė privalo vadovautis tokiu modeliu. Tik tiekėjas žino, kokia įkrovimo įranga tinka jo siūlomiems autobusams, nes elektrinių autobusų įkrovimo sistemos nėra visiškai standartizuotos. Be to, jis geriausiai žino savo siūlomų autobusų energijos sąnaudas ir sukurtos infrastruktūros technines galimybes, todėl gali veiksmingiausiai derėtis dėl taikomo elektros energijos tarifo ir tiekimo sąlygų. Elektros energijos tiekėju gali būti tik specialus subjektas, atitinkantis įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl visi Pirkimo dalyviai turės pasitelkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir dalyvaus Pirkime lygiais pagrindais.
9. Teismas nurodė, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešojo susisiekimo transporto paslaugų Klaipėdos mieste teikimu ir Pirkimo metu įgyti autobusai bus naudojami šiam tikslui. Iš duomenų apie viešojo transporto autobusų maršrutus ir grafikus matyti, kad autobusų maršrutai sudaro nuo 89,94 km iki 286,06 km, didelė dalis maršrutų viršija 200 km ir atitinkamai 250 km. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas, jog 100 proc. įkrautu akumuliatoriumi būtų užtikrinta ne mažesnė nei 300 km rida, yra neproporcingas. Tokios ridos transporto priemonės yra gaminamos rinkoje, todėl reikalavimas dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos. Atsakovei kilus abejonių dėl sąlygų, kuriomis užtikrinama 300 km rida, ji turi teisę reikalauti tiekėjo pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius šias aplinkybes, be to, tiekėjai gali ginčyti kitų tiekėjų sąlygų, kuriomis tiekėjo siūlomi autobusai gali užtikrinti 300 km ridą, pagrįstumą. Aptariama nuostata nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
10. Teismas vertino kaip deklaratyvius ieškovės argumentus, kad Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, kaip bus užtikrinta, jog atsakovė nesinaudotų tiekėjo įrengta infrastruktūra kitiems autobusams įkrauti. Ieškovė neįrodinėjo, kaip pasireiškia šių sąlygų neaiškumas, jos nurodytos aplinkybės susijusios ne su pažeidimais, sudarančiais kliūtis tiekėjams parengti tinkamus pasiūlymus ir atsakovei juos tinkamai įvertinti, o su atsakovei taikytina atsakomybe už sutartyje nustatytų įsipareigojimų pažeidimą. Nuostatos dėl sutartinės atsakomybės yra išdėstytos sutartyje.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė, Pirkimo sąlygose neapibrėžusi konkrečių pakrovimo infrastruktūros įrengimo sąlygų, pažeidė reikalavimą parengti tikslias Pirkimo sąlygas. Pirkimų įstatyme yra nustatyta teisė tiekėjui kreiptis į perkantįjį subjektą su prašymu pateikti papildomą su Pirkimo dokumentais susijusią informaciją ir vien toks kreipimasis savaime nelemia Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Ieškovė neginčija tiekėjų teisės prašyti papildomų dokumentų, reikalingų pasiūlymui dėl autobusų akumuliatorių pakrovimo infrastruktūros įrengimo parengti, taip pat tiekėjų teisės apžiūrėti teritoriją. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi pareigą pateikti papildomą informaciją dėl Pirkimo sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Scania Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Tai, kad tiekėjai neprivalo pateikti jokių siūlomų autobusų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams pagrindžiančių dokumentų ir Pirkimo sąlygose nėra nustatyta jokių kvalifikacijos reikalavimų, susijusių su tiekėjo techniniu ir profesiniu pajėgumu pagaminti ar parduoti siūlomus autobusus, o reali siūlomų autobusų atitiktis reikalavimams bus vertinama tik vykdant Pirkimo sutartį, pažeidžia skaidrumo principą. Teismas nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjai galės siūlyti dar negaminamus autobusus, tačiau techninės specifikacijos nuostatos suponuoja, jog pasiūlymai gali būti pateikti tik dėl gaminamų autobusų modelių, nes atitiktis techninei specifikacijai gali būti patvirtinta tik bandymais ir kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. Nepaisant to, atsakovė iš tiekėjų reikalauja tik deklaracijos, kad autobusai atitiks reikalavimus. Todėl pasiūlymų nebus įmanoma palyginti – vieni tiekėjai deklaruos gaminamų ir sertifikuotų autobusų duomenis, o kiti – autobusų, kurių negamina ar net negali pagaminti šiuo metu, bet planuoja gaminti ateityje, duomenis. Keldama reikalavimus pakrovimo įrangai, atsakovė taip pat neprašo jokių technines savybes patvirtinančių dokumentų, nors Pirkimo sąlygose nėra duomenų, kad siūloma autobusų pakrovimo įranga galėtų būti negaminama teikiant pasiūlymą. Atsakovė neprašo ir įrodymų, kad tiekėjas galės užtikrinti elektros energijos tiekimą. Netesybos, banko garantija ar galimybė įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neįrodo, kad tiekėjas yra kompetentingas ir pajėgus.
12.2. Nors Pirkimų įstatyme nenustatyta pareiga skaidyti Pirkimo objektą į dalis, tai nereiškia, kad perkantysis subjektas turi diskreciją nuspręsti jungti Pirkimo objektą. Elektrinius autobusus, jų pakrovimo įrangą ir elektros energiją tiekia skirtingi tiekėjai, todėl autobusų gamintojas, norintis pateikti pasiūlymą Pirkime, privalo pasitelkti pakrovimo įrangos ir elektros energijos tiekėjus. Elektros energijos tiekimas nėra susijęs su autobusų nuoma ir atsakovė visada galės atskirti, kada rezultatas nėra pasiekiamas dėl autobusų nuomos paslaugos ar dėl elektros tiekimo. Pakrovimo įranga prekiauja ir ją montuoja įmonės, kurios neprekiauja elektrinėmis transporto priemonėmis ir elektra (išskyrus UAB „Ignitis“), taigi, nėra jokios elektros tiekimo, pakrovimo įrangos ir transporto priemonės sistemos. Sujungusi į vieną Pirkimą skirtingas paslaugas atsakovė apribojo tiekėjams galimybę dalyvauti Pirkime. Teismas ir atsakovė neįvardijo techninio pobūdžio priežasčių, dėl kurių reikėtų sujungti skirtingas paslaugas į vieną Pirkimo objektą.
12.3. Teismas neįvertino ieškovės argumentų, kad: elektros energijos tiekimas tam pačiam autobusų parkui pagal 2 (atsakovės ir naujo tiekėjo) sutartis apsunkins Pirkimo sutarties administravimą; jeigu paaiškėtų, kad pakrovimo įrangai reikia didesnės elektros galios, šį klausimą turės spręsti atsakovė, nes tiekėjas neturi tokių įgaliojimų; sujungus Pirkimą, yra apribojama konkurencija; elektros tiekėjas, turintis tiesioginę sutartį su perkančiuoju subjektu, užtikrins geresnį elektros energijos tiekimą. Nors teismas nurodė, kad tiekėjai geriausiai žino savo siūlomų autobusų energijos sąnaudas, sukurtos infrastruktūros technines galimybes, todėl gali veiksmingiausiai derėtis dėl taikomo elektros energijos tarifo ir tiekimo sąlygų, autobusai ir pakrovimo infrastruktūra bus perduota atsakovei, todėl tiekėjas negalės pasirinkti elektros energijos vartojimo režimo ir taupyti. Pagal Pirkimo sutartį pasiūlyme nurodyta elektros kaina bus didinama ar mažinama, atsižvelgiant į statistinius rodiklius ir tiekėjas galės sutaupyti tik tada, jei pirks elektrą pigiau ir parduos atsakovei brangiau nei pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento nurodytą kainą, tačiau neaišku, kuo tai naudinga atsakovei. Taip pat neaišku, kodėl teismas mano, kad autobusų tiekėjas turėtų derėtis su elektros energijos tiekėjais dėl atsakovės vartojamos elektros energijos kainų ir mokėti už jos suvartotą elektros energiją. Pirkdama elektros energiją per tarpininką (autobusų tiekėją), atsakovė išvengia Pirkimų įstatymo taikymo.
12.4. Teismas netinkamai vertino techninės specifikacijos 3 dalies 12 punktą, pagal kurį 100 proc. įkrautais akumuliatoriais turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 300 km rida. Atsakovės sudaryti maršrutai ir grafikai yra organizacinio pobūdžio sprendimai, kurie gali būti keičiami, todėl techninio pobūdžio reikalavimai neturėtų būti keliami remiantis tokiais pačios atsakovės sprendimais. Be to, techninėje specifikacijoje pateikta informacija įrodo, kad autobusai vidutiniškai nuvažiuoja tik 150–200 km per dieną. Techninėje specifikacijoje taip pat nenustatyta, kokiomis sąlygomis turi būti užtikrinama 300 km rida, todėl skirtingi tiekėjai gali deklaruoti, kad jų siūlomi autobusai atitinka reikalavimus, nors realiai jie nėra lygiaverčiai. Autobusai turės būti pristatyti praėjus 12 mėnesių po Pirkimo sutarties pasirašymo, todėl, atsakovei nenustačius, kokiomis sąlygomis autobusas turi nuvažiuoti 300 km ir nereikalaujant tai patvirtinančių dokumentų pasiūlymų vertinimo metu, vėliau tiekėjai nebegalės kvestionuoti laimėtojo pasiūlymo atitikties reikalavimams.
12.5. Nors Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pakrovimo infrastruktūra turi būti įrengiama atsakovės teritorijoje ir naudojama tik tiekėjo autobusams įkrauti, jose nėra apibrėžta, kokiu būdu bus užtikrinta, kad atsakovė nesinaudos ja kraudama kitus autobusus, todėl sąlygos nėra tikslios ir aiškios. Pirkimo sutartyje nenustatyta atsakomybė už netinkamą pakrovimo stotelių naudojimą, todėl gali susidaryti situacija, kai Pirkimą laimėjęs tiekėjas turės mokėti už elektros energiją, sunaudotą kitoms transporto priemonėms pakrauti. Tam, kad tiekėjas žinotų, kur jam reikės įrengti pakrovimo infrastruktūrą, jam reikalingi konkretūs duomenys, be kurių jis negali apskaičiuoti pasiūlymo kainos, tačiau šie duomenys vis dar nėra pateikti.
12.6. Elektros energiją galima įsigyti per CPO katalogą, todėl atsakovė pirkimu pažeidė Pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį. Teismas nevertino šio imperatyvaus reikalavimo pažeidimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB Klaipėdos autobusų parkas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Įvertinus teisės aktų nuostatas ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pirkimuose gali būti siūlomos ir įgyjamos tik jau sukurtos prekės. Tai, kad Pirkimo sąlygos, pagal kurias gali būti siūloma dar nepagaminta prekė, nepažeidžia skaidrumo principo, nurodė ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje.
13.2. Klaipėdos miesto autobusų maršrutus sudaro viešoji įstaiga Klaipėdos keleivinis transportas. Atsakovė konkuruoja dėl jos sudarytų maršrutų aptarnavimo, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, ir neturi jokios įtakos minėtų maršrutų sudarymui. Atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, atsakovė, grįsdama reikalaujamos 300 km ridos pagrįstumą, pateikė teismui įrodymus, kad nustatytų grafikų rida yra didesnė nei 250 km ir vieno maršruto atveju viršija 300 km, taip pat ji pateikė įrodymus, kad pagal viešai prieinamą informaciją bent 4 gamintojų transporto priemonės atitinka nustatytą reikalavimą.
13.3. Pirkimų įstatyme nenustatyta pareiga skaidyti Pirkimo objektą į dalis, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ). Todėl būtent ieškovei turėtų tekti pareiga įrodyti, kodėl Pirkimo objekto sujungimas yra neleistinas ir neteisėtas, tačiau ieškovė Pirkimo objekto sujungimą ginčija remdamasi tik deklaratyviais samprotavimais. Atsakovė pagrindė, kad pirkimo objektu yra siekiama įgyti visą keleivių transportavimo elektriniais autobusais sistemą, t. y. ne tik įgyti pavienius autobusus, bet užtikrinti jų nepertraukiamą veikimą, įvertinus kilsiančius techninius iššūkius. Tokio pobūdžio pirkimai Lietuvoje nebuvo įgyvendinti, todėl atsakovė atsižvelgė į naujausią užsienio subjektų praktiką ir Gaires bei pasirinko „sutarties iki rakto“ modelį, t. y. Pirkimu yra siekiama atrinkti ne patį geriausią autobusą, bet sukurti sistemą, kuri atitiktų keleivių vežimo poreikius ir technologines ypatybes. Pirkimu siekiama įgyti Lietuvoje dar netaikytą kompleksinę keleivių transportavimo sistemą, todėl jo objekto išskaidymas yra techniškai neįmanomas, ekonomiškai nenaudingas ir didinantis riziką nepasiekti Pirkimo tikslo.
Šalies argumentai
13.4. Ieškovės teiginiai, kad Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kokiu būdu bus užtikrinta, jog atsakovė nesinaudos autobusų įkrovimo infrastruktūra kraudama kitus autobusus, nėra susiję su Pirkimo sąlygų atitiktimi aiškumo ir tikslumo reikalavimams. Šios infrastruktūros nuoma nepaneigia atsakovės pareigų užtikrinti tinkamą infrastruktūros veikimą, jos naudojimo kontrolę ir galimybę ją naudoti pagal tikslinę paskirtį. Pastebėjęs elektros energijos vagystę, tiekėjas galėtų apie tai informuoti policiją. Atsakovė neketina Pirkimo objektu esančios infrastruktūros naudoti kitiems autobusams įkrauti.
13.5. Ieškovė yra pateikusi atsakovei prašymą nurodyti pakrovimo infrastruktūros įrengimo sąlygas. Tačiau atsakovė dar nepateikė jai atsakymo, nes Pirkime buvo gauta daug tiekėjų klausimų, pagal pirkimo sąlygas atsakymai turi būti pateikti nė vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos, be to, atsakovė sužinojo apie ieškovės pateiktą ieškinį ir jai preliminariai buvo žinoma, kad Pirkimas gali būti sustabdytas. Šiuo metu atsakovė negali atsakyti į prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nustojus galioti laikinosioms apsaugoms priemonėms, atsakovė įvertins ieškovės prašymą ir pateiks atsakymą bei pratęs pasiūlymų pateikimo terminą, jei tai bus būtina.
13.6. Pagal Pirkimų įstatymą pirkimai turi būti vykdomi per CPO, jeigu paslaugos atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Elektros energija yra būtina įkrovimo stotelėms veikti ir autobusams krauti, nes siekiama sukurti elektrinių autobusų eksploatavimo sistemą. Perkant elektros energiją per CPO gali susidaryti situacija, kai 2 skirtingų sutarčių (autobusų ir infrastruktūros nuomos bei elektros tiekimo) derinimas bus neįmanomas arba viena iš sutarčių jau bus vykdoma, o kita ne. Be to, tiekėjai yra lankstesni sudaryti ir pakeisti sutartis su elektros energijos operatoriais, kadangi jiems nereikia vykdyti formalių viešojo pirkimo procedūrų, o Pirkimo sutartyje yra nustatytas kainos indeksavimas dėl staigių elektros energijos kainos pokyčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Perkantysis subjektas 2021 m. spalio 13 d. paskelbė Pirkimą, skelbime nurodydamas, kad Pirkimo objektą sudaro elektra varomų autobusų 10 metų veiklos nuoma, apimanti jų nepertraukiamai eksploatacijai užtikrinti reikalingas paslaugas, įrangą, reikiamos pakrovimo infrastruktūros įrengimą ir palaikymą, techninį aptarnavimą, kasko draudimą ir elektros energijos tiekimą, bei detalizuodamas, jog Pirkimo sutartis į dalis neskaidoma, o Pirkimo procedūra vykdoma derybų su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse būdu. Ieškovė UAB „Scania Lietuva“ perkančiajam subjektui 2021 m. spalio 22 d. pateikė pretenziją, prašydama nutraukti Pirkimo procedūras ir, pakoregavus Pirkimo sąlygas, skelbti Pirkimą iš naujo, nurodydama, kad: 1) siūlomų autobusų atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams vertinimas tik Pirkimo sutarties sudarymo metu pažeidžia Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą; 2) perkantysis subjektas tinkamai nepagrindė Pirkimo neskaidymo į dalis, o itin skirtingų įsigyjamų paslaugų sujungimas pažeidžia Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį; 3) perkantysis subjektas, įsigydamas elektros energiją ne per CPO katalogą, pažeidžia Pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį; 4) techninės specifikacijos 2 dalies 3.5 papunktis ta apimtimi, kuria nėra užtikrinamas įkrovimo stotelės saugumas, techninės specifikacijos 3 dalies 12 punktas ta apimtimi, kiek nėra nustatyta, kokiomis sąlygomis turi būti matuojama 300 km rida, pažeidžia Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o techninės specifikacijos 3 dalies 12 punkto nuostata, kad visiškai įkrautu akumuliatoriumi autobusas turi nuvažiuoti 300 km atstumą, pažeidžia Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį.
16. Perkantysis subjektas 2021 m. lapkričio 3 d. raštu atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą, argumentuodamas, kad: 1) pretenzijoje nurodyti deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia UAB „Scania Lietuva“ teisėtų interesų pažeidimo; 2) Pirkimo sutartis gali būti sudaroma dėl dar nepagamintų prekių įsigijimo; 3) elektros energijos įsigijimas tiekėjų tarpusavio konkurencijos neriboja, nes Pirkimo objektas yra kompleksinis; 4) pareiga įsigyti prekes per CPO numatyta tik tuo atveju, jeigu galimos įsigyti prekės atitinka perkančiojo subjekto poreikius, o šiuo atveju autobusų veiklos nuomos CPO nesiūlo; 5) perkantysis subjektas įsipareigoja, kad pakrovimo infrastruktūra bus naudojama tik tiekėjo autobusams įkrauti, o tiekėjas turi galimybę patikrinti šią informaciją Pirkimo sutarties vykdymo metu ar pakrovimo infrastruktūroje įrengti priemones savo interesų apsaugojimui; 6) rinkoje veikia bent 4 autobusų gamintojai, kurių siūlomi autobusai užtikrina 300 km ir didesnę ridą viena akumuliatorių įkrova, o perkantysis subjektas turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus Pirkimo objektui.
17. Ieškovė, nesutikdama su perkančiojo subjekto sprendimu atmesti pretenziją, kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti Pirkimą. Ieškovė savo reikalavimą grindė argumentais, kad Pirkimo sąlygos, nustatančios reikalavimą tiekėjams pateikti deklaraciją apie atitiktį Pirkimo reikalavimams, pažeidžia skaidrumo principą, atsakovės įsigyjamos paslaugos yra itin skirtingos, todėl Pirkimo objektas turėtų būti skaidomas į dalis, o techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas dėl 300 km ridos yra neproporcingas ir neaiškus, be to, Pirkimo sąlygose neapibrėžta, kaip bus užtikrinta, jog atsakovė nesinaudos tiekėjo įrengta infrastruktūra kitiems autobusams įkrauti ir reikalavimai pakrovimo infrastruktūrai nedetalizuoti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad ieškovės ginčijamos Techninės specifikacijos nuostatos teisės aktų reikalavimų nepažeidžia.
Dėl skaidrumo principo (ne)pažeidimo
18. Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina perkančiojo subjekto pareigą užtikrinti, kad, vykdant Pirkimą, be kita ko, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Paminėti principai yra analogiški viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantiems principams, įtvirtintiems VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, todėl skaidrumo principo turiniui atskleisti aktualūs teismų praktikos išaiškinimai dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė skaidrumo principo pažeidimą Pirkime grindžia aplinkybe, kad nei perkantysis subjektas, nei Pirkimą laimėjusio tiekėjo konkurentai pasiūlymo vertinimo stadijoje neturės galimybės įsitikinti, ar tikrai Pirkimo laimėtojo siūlomi elektriniai autobusai, pakrovimo įranga ar elektros energijos tiekimas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, ar Pirkimo laimėtojas yra kompetentingas, pajėgus, patikimas įvykdyti Pirkimo sutartį, nes reali siūlomų elektrinių autobusų ir pakrovimo įrangos atitiktis Pirkimo sąlygoms bus vertinama tik Pirkimo sutarties vykdymo metu. Tuo tarpu perkantysis subjektas teigia, kad nepagamintos prekės Pirkime siūlymas skaidrumo principo nepažeidžia, o tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu prekių atitiktį techninei specifikacijai turi teisę įrodyti, pateikdami deklaraciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė skaidrumo principo pažeidimo.
20. Techninės specifikacijos 3 dalies 46 punkte įtvirtinta, kad pasiūlymų pateikimo metu turi būti pateikti siūlomų autobusų išmatavimų brėžiniai su pagrindiniais matmenimis ir siūloma interjero schema, taip pat tiekėjas privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad tiekėjas autobusų pristatymo metu galės pateikti autobusų atitikties ir Europos bendrijos tipo patvirtinimo liudijimo, reglamento Nr. 1060/2008/EB IV priede arba atskiros direktyvos ar reglamento atitinkamam priede nustatyto liudijimo kopijas, arba nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikatus (atitikties liudijimus), arba kitus Europos standartų sertifikatus bei Europos standartą perimančio Lietuvos standarto, arba Europos ar kitų lygiaverčių standartų sertifikatus. Pirkimo sutarties 5.3 papunktyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, priimdamas autobusus ir pakrovimo infrastruktūrą, privalo kruopščiai patikrinti jų atitiktį techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams ir patikrinti tiekėjo pateiktus techninėje specifikacijoje įvardytus dokumentus. Iš nurodytų Pirkimo sąlygų nuostatų matyti, kad pasiūlymo pateikimo metu tiekėjai turi pareigą pateikti autobusų išmatavimų brėžinius, interjero schemą ir deklaraciją, patvirtinančią tiekėjo galimybę pateikti atitikties dokumentus, o atitikties liudijimai turės būti pateikti autobusų ir pakrovimo įrangos pristatymo metu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiekėjams yra leidžiama teikti pasiūlymus dėl pasiūlymo pateikimo metu dar nepagamintų prekių. Pagal Pirkimų įstatymo 2 straipsnio 22 punktą pirkimo sutarties dalyku gali būti prekių nuoma. Prekių ypatybes detalizuojančioje techninėje specifikacijoje perkantysis subjektas gali apibūdinti siekiamas įsigyti prekes norimo (o ne pasiūlymo pateikimo metu egzistuojančio) rezultato forma arba nurodant jų funkcinius reikalavimus (Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas prekės, kaip Europos Sąjungos teisės kategorijos, sąvoką, yra apibrėžęs, kad prekės sąvoka apima ir gaminimo procedūrą, nesvarbu, ar atitinkama prekė tiekiama jau paruošta, ar pagaminta pagal naudos gavėjo reikalavimus, todėl tiekėjas gali siūlyti dar nepagamintas prekes, netgi prekių pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaroma dėl dar nepagamintų prekių įsigijimo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Hans & Christophorus Oymanns, C-300/07).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Pirkime pasiūlymai gali būti teikiami dėl dar nepagamintų prekių, savaime nesudaro kliūties perkančiajam subjektui įvertinti tiekėjų pasiūlymus pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Kaip minėta, pasiūlymų pateikimo metu iš tiekėjų reikalaujama pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad tiekėjas autobusų ir pakrovimo įrangos pristatymo metu galės pateikti autobusų atitikties dokumentus (techninės specifikacijos 3 dalies 46 punktas). Viena vertus, tokia deklaracija apie prekių atitiktį jų pristatymo perkančiajam subjektui metu patvirtina tiekėjo įsipareigojimą, kad tiekėjas autobusų pristatymo metu galės pateikti įrodymus, jog šie autobusai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir toks nesukurtos prekės techninis dokumentas yra priimtinas atsižvelgiant į tiekėjo teisę siūlyti perkančiajai organizacijai nesukurtas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Kita vertus, deklaracija nėra vienintelis tiekėjo siūlomų prekių atitiktį Pirkimo reikalavimams patvirtinantis dokumentas.
23. Nagrinėjamu atveju perkantysis subjektas Pirkimo sąlygose įtvirtino tiek Pirkimo objekto kokybės, tiek tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, užtikrinančius galimybę perkančiajam subjektui įsitikinti tiekėjo pasiūlymo atitiktimi Pirkimo dokumentų reikalavimams. Kaip minėta, pasiūlymo pateikimo metu tiekėjai turi pateikti jau parengtus siūlomos transporto priemonės brėžinius su pagrindiniais matmenimis (ilgis, plotis, aukštis, salono aukštis, grindų aukštis) ir siūloma interjero schema (techninės specifikacijos 3 dalies 46 punktas), todėl pagal pateiktus brėžinius ir interjero schemą perkantysis subjektas turės galimybę įvertinti (ir, atitinkamai, tiekėjo konkurentai ginčyti) atitinkamo tiekėjo siūlomų transporto priemonių atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, kuriais apibūdinti autobusų matmenys, transporto priemonės vidaus įrengimas (techninės specifikacijos 3 dalies 28–33 punktuose numatyti durų, langų, veidrodžių, vairuotojo darbo vietos, keleivių sėdynių, turėklų įrengimo reikalavimai; 40–43 punktuose įtvirtinti reikalavimai dėl papildomos autobuso vidaus įrangos).
24. Pažymėtina ir tai, kad pasiūlymų pateikimo metu tiekėjai taip pat turi pateikti Pirkimo dokumentuose nustatytą finansinį ir ekonominį pajėgumą bei techninį ir profesinį pajėgumą patvirtinančius dokumentus. Pagal Pirkimo sąlygų 5 priedo 2 lentelės 1–3 punktus tiekėjams nustatytas vidutinis metinių visos veiklos pajamų lygis, kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo specialistams ir reikalavimas turėti siūlomų autobusų gamintojo autorizuotą aptarnavimo centrą (servisą). Tiekėjų patikimumas gali būti įvertinamas, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 5 priedo 1 lentelėje nurodytus jų pašalinimo pagrindus.
25. Taigi perkančiojo subjekto Pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai sudaro prielaidas išvengti situacijos, kai tiekėjo pasiūlymo atitiktis būtų grindžiama tik pasiūlyme nurodyta atitikties deklaracija, ir sudaro prielaidas tiek perkančiajam subjektui, tiek tiekėjo konkurentams įsitikinti atitinkamo tiekėjo pasiūlymo atitiktimi Pirkimo dokumentų reikalavimams. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad įrodymų, patvirtinančių transporto priemonių atitikties keliamiems reikalavimams įgyvendinimo momentas yra apibrėžtas jų pristatymo perkančiajam subjektui metu (techninės specifikacijos 3 dalies 46 punktas), todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos Pirkimo objekto savybės, susijusios su jau pagaminto autobuso techniniais parametrais (darbinio stabdžio veikimas, triukšmo lygis, energijos sąnaudos), pakrovimo infrastruktūros reikalavimais, elektros energijos tiekimo sutarčių įvykdymo užtikrinimu bus tikrinamos autobusų ir pakrovimo infrastruktūros pristatymo perkančiajam subjektui metu (Pirkimo sutarties 5.3 papunktis).
Dėl Pirkimo objekto (ne)skaidymo į dalis
26. Pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Nors Pirkimų įstatymas imperatyvios pareigos perkančiajai organizacijai skaidyti pirkimą į dalis nenustato, vis dėlto galimybė neskaidyti viešojo pirkimo objekto į dalis turėtų būti vertinama, atsižvelgiant į vykdomo pirkimo esmę, pirkimu siekiamą tikslą ir Pirkimų įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, be kita ko, Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, vertinant perkančiosios organizacijos teisę skaidyti viešojo pirkimo objektą supaprastintų pirkimų atveju, viešųjų pirkimų reglamentavimas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir darbus į vieną pirkimo objektą ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis, nevertinant, kokią tai daro įtaką konkretaus viešojo pirkimo efektyvumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas tuo aspektu, kad Pirkimo objektas įsigyjamas jo neskaidant, ir teigia, jog Pirkimu įsigyjamos itin skirtingos paslaugos (autobusų nuoma, pakrovimo įranga ir elektros energijos teikimas), kurių paprastai vienas tiekėjas neteikia, todėl perkantysis subjektas apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir pažeidžia Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu perkančiojo subjekto teigimu, Pirkimu siekiama įsigyti kompleksinę keleivių vežimo paslaugą, todėl pagrindo skaidyti Pirkimo objektą nėra. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad perkantysis subjektas priėmė teisėtą sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto į dalis.
28. Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. gruodžio 20 d. išvadoje pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant dėl Pirkimo skaidymo, reikia atsakyti, pirma, ar įvertinus Pirkimo specifiškumą, racionalu, ekonomiškai naudinga, techniškai įmanoma suskaidyti Pirkimo objektą taip, jog perkantysis subjektas pasiektų tikslą įsigyti visą keleivių transportavimo sistemą, antra, ar techniškai būtų įmanoma suderinti skirtingų tiekėjų teikiamas objekto dalis, trečia, ar nepadidėtų rizika nepasiekti Pirkimo rezultato, jeigu nors viena iš Pirkimo objekto dalių būtų įsigyta atskiru Pirkimu.
29. Pirkimo bendrųjų sąlygų 11 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas apima elektra varomų autobusų nepertraukiamai eksploatacijai užtikrinti reikalingas paslaugas, įrangą, reikiamos pakrovimo infrastruktūros įrengimą ir palaikymą, techninį aptarnavimą, kasko draudimą ir elektros energijos tiekimą. Atsakovė, grįsdama Pirkimo objekto neskaidymą į dalis, Pirkimo bendrųjų sąlygų 19 punkte detalizavo, kad Pirkimo objekto sudedamosios dalys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, todėl taikomas „sutarties iki rakto“ principas, kuriuo siekiama konkrečių nepertraukiamos autobusų veiklos nuomos, padėsiančios tinkamai vykdyti perkančiojo subjekto pasirašytas keleivių pervežimo sutartis, tikslų; pasirinkus atskirus tiekėjus, kiltų neapibrėžtumas, rizika dėl rezultato pasiekimo, nes būtų neaišku, kas turi prisiimti riziką ir atsakomybę.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš paminėtų Pirkimo objektą apibūdinančių savybių matyti, kad Pirkimu siekiama sukurti bendrą vieningai ir nepertraukiamai veikiančią elektra varomų autobusų, galinčių teikti keleivių pervežimo paslaugą, sistemą. Tai reiškia, kad, kaip yra nurodyta ir minėtame Pirkimo objekto neskaidymo pagrindime, kiekvienas šią sistemą sudarantis elementas turi veikti tinkamai ir derėti su kitais sistemos elementais, jog Pirkimu siekiamas tikslas būtų pasiektas ir keleivių vežimo paslauga elektra varomu autobusu būtų nepertraukiamai teikiama visą Pirkimo sutarties laikotarpį.
31. Antai, kaip galima spręsti iš techninės specifikacijos nuostatų, elektros energijos tiekimas tiesiogiai nulemia nepertraukiamą ir tinkamą autobusų nuomos paslaugos teikimą – Pirkimo objektą sudarančių autobusų varikliai turi būti varomi elektra, taip pat akumuliatoriais, kurie įkraunami elektra, taip pat turi būti užtikrinama reikalaujama autobuso rida (techninės specifikacijos 3 dalies 12, 13 punktai). Atitinkamai, elektra varomų autobusų darbui užtikrinti turi būti sukurta atskira akumuliatorių (baterijų) pakrovimo infrastruktūra (techninės specifikacijos 2 dalies 3.1, 3.5 papunkčiai), o tiekėjo pakrovimo infrastruktūrai reikalinga naudoti galia turi būti suderinta su perkančiojo subjekto valdomoje teritorijoje leistina naudoti galia. Taigi tiek pakrovimo infrastruktūros elementai, tiek energijos tiekimas šiai infrastruktūrai ir, atitinkamai, autobusams, turi būti suderinti taip, kad būtų užtikrinti reikiami elektros energijos pajėgumai.
32. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės argumentai dėl poreikio išskaidyti Pirkimo objektą į autobusų nuomos ir elektros energijos tiekimo dalis yra prieštaringi. Viena vertus, ieškovė teigia, kad, skelbiant atskirus pirkimus, pasiūlymus galėtų teikti visi elektros energijos tiekėjai ir taip būtų praplėstos galimybės šiems tiekėjams dalyvauti Pirkime, kita vertus, nurodo, jog elektros energijos tiekimas tam pačiam autobusų parkui pagal 2 (atsakovės ir naujo tiekėjo) sutartis apsunkins Pirkimo sutarties administravimą.
33. Ieškovė, teigdama, kad elektros energijos tiekimas tam pačiam autobusų parkui pagal 2 sutartis apsunkins Pirkimo sutarties administravimą, be kita ko, nurodo, jog techninės specifikacijos 2 dalies 3.5 papunktis yra neaiškus, nes nežinoma, kaip bus atskirtas vartojimas pagal 2 elektros energijos tiekimo sutartis ir kaip bus užtikrinta, kad tiekėjo apmokama elektros energija nebus vartojama kitiems poreikiams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pakrovimo infrastruktūros veikimo užtikrinimui pagal Pirkimo dokumentus reikalaujama atsakovės valdomoje teritorijoje įrengti atskirą įvadą su atskiru elektros energijos apskaitos prietaisu, o visas pakrovimo infrastruktūros tinklas turi būti atskirtas nuo bendro atsakovės elektros energijos tiekimo tinklo (techninės specifikacijos 2 dalies 3.5 papunktis). Šiuo atveju atskirų energijos tiekimo sutarčių poreikis, be kita ko, kyla ir iš Pirkimo objekto specifikos – tiekėjas Pirkime turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. bendro viso akumuliatorių (baterijų) pakrovimui reikalingo kiekio sudarytų žalia elektros energija, t. y. elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tiekėjas, pasibaigus kalendoriniams metams, Pirkimo sutartimi įsipareigos pateikti elektros energijos suvartojimo ataskaitą, kurioje turi būti išskirta žalios energijos dalis (Pirkimo sutarties 3.3.1 papunktis). Taigi elektros energijos tiekimo sutarčių poreikis kyla iš Pirkimu siekiamų tikslų, be to, Pirkimo objektui naudojama elektros energija bus apskaitoma atskiru apskaitos prietaisu. Poreikis pakrovimo infrastruktūrą ir jai reikalingą elektros energiją naudoti Pirkimo objektu esančių autobusų veiklai kyla iš techninės specifikacijos 2 dalies 3.1–3.5 papunkčių, Pirkimo sutarties 7.3 papunkčio nuostatų, be to, Pirkimo sutartyje numatytos jos įvykdymo užtikrinimo nuostatos, sutartinės atsakomybės sąlygos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Pirkimo objektas turi būti skaidomas dėl apsunkintos sutarčių administravimo naštos, o ieškovės argumentai dėl techninės specifikacijos 2 dalies 3.5 papunkčio neteisėtumo atmestini.
34. Ieškovė, teigdama, kad Pirkimo objektas turėtų būti išskaidytas, be kita ko, į atskiras autobusų nuomos ir pakrovimo infrastruktūros dalis, nenurodė jokių techninio pobūdžio argumentų, kodėl toks Pirkimo objekto skaidymas turėtų būti atliekamas. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip seka iš techninės specifikacijos nuostatų, pakrovimo infrastruktūra turi būti suderinta su elektrinio autobuso techninėmis savybėmis, jungčių vietomis autobuse, todėl, Pirkimo objektą išskaidžius į dalis, atsirastų rizika dėl atskirų tiekėjų siūlomų prekių nesuderinamumo. Pačios ieškovės pateiktas įrodymas patvirtina, kad skirtingų tiekėjų įkrovimo stotelės ir elektriniai autobusai gali būti nesuderinami – ieškovė prie 2022 m. sausio 4 d. rašytinių paaiškinimų pridėjo UAB „ABB“, gaminančios ir parduodančios nuolatinės bei kintamos srovės įkrovimo stoteles, raštą, kuriame paaiškinama, jog įkrovimo stotelių ir elektrinio autobuso suderinamumas pagal technines specifikacijas vertinamas individualiai. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks Pirkimo modelis, kai vienu pirkimu įsigyjami autobusai, pakrovimo infrastruktūra ir elektros energija praktikoje yra taikomas (Gairėse nurodyti alternatyvūs elektrinių autobusų parko įsigijimo modeliai), o techninio pobūdžio aplinkybių, dėl kurių Pirkimo atveju toks modelis netinkamas, ieškovė nenurodė.
35. Pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių ar paslaugų iš CPO, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios CPO siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad Pirkimo objektas į dalis yra neskaidomas, elektros energijos tiekimo paslauga ir pakrovimo infrastruktūra įsigyjami kartu su kitais Pirkimo objektą sudarančiais elementais, CPO prekių, atitinkančių perkančiojo subjekto poreikius – autobusų veiklos nuomos, nesiūlo, perkantysis subjektas pareigos įsigyti Pirkimo objektą iš CPO neturėjo.
Dėl techninės specifikacijos 1.1 papunkčio ir 3 dalies 12 punkto (ne)teisėtumo
36. Pagal techninės specifikacijos 1.1 papunktį Pirkimo objektas, be kita ko, apima pakrovimo infrastruktūros, detaliau apibūdintos techninės specifikacijos 3 dalyje, nuomą. Ieškovė minėtos nuostatos neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, jog pakrovimo infrastruktūros įrengimui duomenys nėra pakankami – tam, kad tiekėjas žinotų, kur įrengti pakrovimo infrastruktūrą, kokio ilgio kabelio reikės, kiek kainuos elektros galios padidinimas, reikalingi papildomi duomenys, kurių atsakovė nėra suteikusi. Ieškovė teigia, kad tokia techninės specifikacijos 1.1 papunkčio formuluotė pažeidžia Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
37. Techninės specifikacijos 3 dalies 12 punktas, be kita ko, įtvirtina reikalavimą, kad 100 proc. įkrautais akumuliatoriais turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 300 km rida. Ieškovė techninės specifikacijos 3 dalies 12 punktą ginčija dviem aspektais: 1) jos manymu, tai, kad nenumatyta, kokiomis sąlygomis turi būti užtikrinama 300 km rida, pažeidžia Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalies reikalavimus; 2) ieškovės teigimu, 300 km ridos reikalavimas pažeidžia Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, nes realiai atsakovui užtenka 200 km vienu įkrovimu nuvažiuojančio autobuso.
38. Pagal Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalį pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Vadovaujantis Pirkimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, techninės specifikacijos 1.1 papunkčio ir 3 dalies 12 punkto nuostatos ieškovės nurodoma apimtimi teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Pažymėtina, kad Pirkimo dokumentais laikomi visi perkančiojo subjekto pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai (įskaitant jų patikslinimus ir paaiškinimus) (Pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Vertindama ieškovės argumentus techninės specifikacijos 1.1 papunkčio kontekste, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 5 d. perkančiajam subjektui pateikė prašymą gauti šios teismo nutarties 37 punkte nurodytą papildomą informaciją. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad šiuo metu atsakyti į ieškovės prašymą negali dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau, nustojus joms galioti, pateiks atsakymą ir (ar) papildomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą, be kita ko, pirkimo sąlygų paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015), vien aplinkybė, jog tiekėjai kilo poreikis kreiptis į atsakovę su prašymu paaiškinti Pirkimo sąlygas, savaime nelemia šių Pirkimo sąlygų neteisėtumo.
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad techninės specifikacijos 3 dalies 12 punkte įtvirtinti reikalavimai dėl 300 km ridos vienu įkrovimu teisės aktų reikalavimų taip pat nepažeidžia. Techninės specifikacijos 2 dalies 2.3 papunktyje įtvirtinta, kad autobusų akumuliatoriai (baterijos) per visą sutarties laikotarpį privalo užtikrinti ne mažesnę nei tiekėjo pasiūlyme pateiktą vienos įkrovos ridą. Techninės specifikacijos 3 dalies 12 punkte detalizuota, kad 100 proc. įkrautais akumuliatoriais turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 300 km rida. Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. gruodžio 20 d. išvadoje nurodė, kad techninės specifikacijos 3 dalies 12 punkte nustatytas reikalavimas bus laikomas proporcingu, jeigu bus įrodyta, jog perkančiajam subjektui yra objektyviai reikalinga, kad visi autobusai nuvažiuotų tokią ridą vienu įkrovimu, o rinkoje yra gaminamos tokios ridos transporto priemonės.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nustatytas 300 km ridos reikalavimas yra pagrįstas perkančiojo subjekto poreikiu užtikrinti nepertraukiamą autobuso veikimą viso keleivių vežimo maršruto metu, todėl yra proporcingas Pirkimo objekto tikslui. Iš atsakovės tripliko prieduose pateiktų autobusų maršrutų duomenų matyti, kad skirtingu paros laiku vykdomi autobusų maršrutų atstumai svyruoja nuo 89,94 km iki 341,60 km. Ieškovės nurodoma apskaičiuota vidutinė autobuso rida per vieną dieną – 150 km – neatitinka realaus perkančiojo subjekto poreikio, nes, esant patvirtintam autobuso maršrutui, kurio bendras ilgis siekia 300 km ar daugiau, bet kuris Pirkimu įsigyjamas autobusas turi turėti technines galimybes tokį maršrutą nuvažiuoti. Taigi, Techninės specifikacijos 3 dalies 12 punkte nustatyta 300 km rida atitinka objektyvų perkančiojo subjekto poreikį.
42. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsižvelgiant į Pirkimo bendrųjų sąlygų 11 punktą bei techninės specifikacijos 2 dalies 3.1, 4.1, 5.1 papunkčius, keleivių transportavimo paslauga elektriniais autobusais turi būti teikiama nepertraukiamai ir nuolat, nepriklausomai nuo autobuso maršruto ilgio. Todėl techninės specifikacijos 3 dalies 12 punkte įtvirtintas reikalavimas vienu autobusų akumuliatoriaus įkrovimu užtikrinti 300 km ridą yra objektyviai pagrįstas ir proporcingas. Autobusų maršrutai yra suplanuoti, todėl negali būti leistinas nukrypimas nuo maršruto plano siekiant pasikrauti autobuso akumuliatorių, nes tai sutrikdytų nepertraukiamos keleivių transportavimo paslaugos teikimą. Be to, atsakovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad šiuo metu pagal viešai prieinamą informaciją 300 km ir didesnę užtikrinamą ridą viena įkrova skelbia bent 4 gamintojai (atsakovės tripliko 5–9 priedai).
43. Teisėjų kolegijos nuomone, techninės specifikacijos 3 dalies 12 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl 300 km ridos, ta apimtimi, kuria nėra nurodytos sąlygos, kuriomis tokia rida turi būti užtikrinama, Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatų taip pat nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju techninės specifikacijos 3 dalies 12 punkte įtvirtintas konkretus reikalavimas užtikrinti ne mažesnę nei 300 km ridą su 100 proc. įkrautais akumuliatoriais, detalizuota, kad nepertraukiamam autobusų darbui Klaipėdos mieste turi būti užtikrinta autobusų akumuliatorių (baterijų) pakrovimo infrastruktūra (techninės specifikacijos 2 dalies 3.1 papunktis). Iš tokių techninės specifikacijos nuostatų matyti, kad autobusų nuomos paslauga bus teikiama Klaipėdos mieste, todėl laikytina, jog Pirkimo sutartis turi būti vykdoma ir nepertraukiamas keleivių transportavimo sistemos elektriniais autobusais teikimas užtikrinamas įprastomis šiam miestui būdingomis eksploatacijos sąlygomis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė Pirkimų įstatymo nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Scania Lietuva“ ieškinį atmetė. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ji patyrė 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis susipažįstant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinio skundo analize ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Advokato teisinės paslaugos nagrinėjamu atveju laikytinos viena sudėtine –atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo – paslauga, nes tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek apeliacinio skundo analizė šiuo atveju buvo skirta parengti atsiliepimą į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, be to, iš teisinių paslaugų specifikacijos matyti, kad visos šios paslaugos teiktos paeiliui, t. y. 2022 m. vasario 14–15 dienomis.
46. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju taikytinas 2021 metų trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 598,10 Eur. Pritaikius minėtą koeficientą, didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma pagal Rekomendacijas sudaro 2 077,53 Eur (1 598,10 Eur x 1,3). Kadangi pagal Rekomendacijas apskaičiuota galima didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma yra mažesnė nei atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (2 783 Eur), yra pagrindas atsakovės prašomą priteisti sumą mažinti iki 2 077,53 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos autobusų parkui (juridinio asmens kodas 140033557) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scania Lietuva“ (juridinio asmens kodas 123873025) 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus ir 53 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.