Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovei M. Ž. – B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1136-225/2015 buvo patvirtinta sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė M. Ž. įsipareigojo teikti vaikui G. U. išlaikymą po 45 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovas prašo padidinti išlaikymo vaikui dydį iki 350 Eur per mėnesį ir ieškinį grindžia vaiko poreikių pasikeitimu, todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo iš atsakovės vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti šias aplinkybes.

Ieškovas nurodė, kad dukros G. U. poreikiams patenkinti šiuo metu reikia apie 750 Eur per mėnesį. Plėtodamas praktiką, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga (neto) yra 777 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktino išlaikymo dydis neatskaičius vaiko universalios išmokos vienam vaikui yra 388,50 Eur per mėnesį (777 Eur / 2). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių (12 metų), pateiktus paaiškinimus dėl turimų išlaidų, ekonominę šalies situaciją, infliaciją (viešai skelbiamais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje 2025 m. gegužės mėn. sudarė 3,4 proc.) ir prekių bei paslaugų kainas, ieškovo nurodyta suma išlaidų vaiko poreikiams suma yra tikėtinai pagrįsta ir protinga. Teismas nurodo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Atsakovė nurodė, kad dalis ieškovo nurodytų vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų nėra pagrįstos. Ieškovas teisme paaiškino, jog vaiko išlaikymui vien maitinimas mokykloje 2-3 Eur per dieną kainuoja, būtina mokėti komunalinius mokesčius, kurių dalis priskirtina ir vaikui, vaikui reikia pramogų, taip pat reikalinga dėti dantų kabes, kurios nėra kompensuojamos valstybės. Teismo vertinimu, augančiai paauglei rūbus ir avalynę yra būtina keisti kas sezoną, o ieškovo nurodoma 150 Eur suma aprangai (striukėms, galvos apdangalams, viršutiniams ir apatiniams rūbams, kt.), batams, teismo vertinimu, nėra užaukštinta pagal šiandienos prekių ir paslaugų kainas. Šalių dukra, teismo vertinimu, turi teisę, prireikus, gauti ir gydytojų specialistų, odontologų pagalbą, o valstybinėse įstaigose vaikų gydytojų specialistų ir odontologų pagalba ne visada yra lengvai pasiekiama, todėl natūralu, jog prireikia naudotis ir mokamomis gydytojų specialistų paslaugomis. Be to, ieškovo ieškinyje yra skaičiuojama tik 20 Eur per mėnesį suma maisto papildams ir vitaminams, o galimos išlaidos vaistams, galimoms gydytojų specialistų, odontologų paslaugoms atskirai nėra įtraukiamos. 300 Eur suma per mėnesį maistui, 100 Eur maistui mokykloje, teismo vertinimu taip pat nėra per didelės sumos reikalingos augančiam vaikui pamaitinti. Ieškovas teismo prašo priteisti po 350 Eur išlaikymą per mėnesį, ši suma yra mažesnė, nei ½ ieškinyje ieškovo nurodytų vaiko būtinųjų išlaidų sumos. Ieškovas išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) teismui nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovas augindamas vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neturi pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečio vaiko poreikių, nes, kaip nustatyta šioje byloje, vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikia skirti sumą didesnę, nei viena minimali mėnesinė alga. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, paprastai patiria vaiko išlaikymui didesnes išlaidas.

2015 m. rugsėjo 30 d. ieškovo ir atsakovės dukrai buvo vos 2 metukai, bylos nagrinėjimo teisme metu dukrai yra 12 metų, ji lanko mokyklą. Teismo vertinimu, per beveik 10 metų laikotarpį vaiko poreikiai išaugo, kadangi vaikui augant, jie didėja, ir priteistos 45 Eur sumos nebepakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, be to, per tą laiką iš esmės pasikeitė šalies ekonominė situacija, ženkliai pakilo prekių ir paslaugų kainos. Įvertinus tokias faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės.

Kitas kriterijus (po vaiko poreikių), kurį privalo įvertinti teismas nustatydamas tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Kartu pripažįstama, kad nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Atsakovė teisme nurodė, kad sutiktų dukrai teikti 150 Eur išlaikymą, teikti didesnį išlaikymą vaikui neturi lėšų. Kaip jau nurodyta aukščiau, pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Ieškovas E. U. yra vykdantis individualią veiklą, gauna pajamas, turi dar vieną išlaikytinį – 5 metų sūnų, kuriam teikia 150 Eur per mėnesį išlaikymą. Ieškovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukra gyvena su ieškovu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė M. Ž. – B. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, yra darbingo amžiaus (36 metų), yra nedirbanti, oficialių pajamų negauna, kaip pati paaiškino, dirba pavienius darbus, turi skolų (5654,68 Eur), kurios išieškomos antstolių kontorose. Atsakovė turi sūnų, kurį augina pati ir išlaiko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovės finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, tačiau, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės turtine padėtimi, nepaneigia jos, kaip mamos, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pagal teismui atsakovės pateiktus medicininių dokumentų išrašus, atsakovė turi sveikatos problemų – jai diagnozuota stuburo disko išvarža, distrofinio – degeneracinio pobūdžio pakitimai vyraujant spondilioartrozei, osteochondrozės II st. požymiai, ženkli stuburo kanalo stenozė. Kaip teisme paaiškino atsakovė, jai dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų nėra nustatytas netektas darbingumas, kadangi būtina prieš tai yra atlikti stuburo operacijas. Šiuo atveju atsakovei neturint nustatyto netekto darbingumo, negalima daryti išvados, kad atsakovė yra visiškai ar iš dalies nedarbinga ir negali dirbti dėl savo sveikatos būklės, juolab, jog pati atsakovė teisme nurodė, kad ne nuolat, tačiau dirba pavienius darbus, iš to gauna pajamų. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias pastangas ji dėjo, kad gautų didesnes pajamas (ieškojo darbo pagal savo sveikatos būklę ir galimybes, kt.) ir galėtų daugiau prisidėti prie savo mokykloje besimokančios dukros išlaikymo. Pati atsakovė teisme sutiko su tuo, kad 45 Eur išlaikymo dukrai šiuo metu jau nepakanka, kad užtikrinti jos būtinųjų poreikių tenkinimą. Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų (antstolių informacinės sistemos duomenų bazės išrašo), atsakovė iki šiol net ir 45 Eur priteisto išlaikymo pati savanoriškai savo dukrai neteikė – išlaikymas nuo 2017 m. vasario 20 d. yra išieškomas pas antstolį, išieškoma suma šiuo metu sudaro 4082,80 Eur. Vadinasi, atsakovė jau ilgą laiką, t. y. daugiau kaip 8 metus nesiima priemonių, kad jos finansinė padėtis pasikeistų iš esmės. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad pagal jos sveikatos būklę ir nustatytus sveikatos sutrikimus jai tinkamo darbo nėra. Atsakovės paaiškinimais, ji dirba pavienius darbus – paskutinį kartą skynė šilauoges. Teismo vertinimu, šilauogių skynimas yra pakankamai sunkus fizinis darbas, reikalaujantis daug fizinių jėgų, tačiau kartu tai yra laikinas sezoninis darbas, neužtikrinantis atsakovei nuolatinių pajamų gavimo. Atsakovė, siekdama, kad jos finansinė padėtis pagerėtų iš esmės, turėtų dėti pastangas dėl to, kad susirasti nuolatinį darbą, gauti oficialias ir nuolatines pajamas, kurios užtikrintų tiek socialines garantijas pačiai atsakovei, tiek jos nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, turimas galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas jiems vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsakovė sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaiko amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis, todėl jam dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, lavinimo priemones), šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 500,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur (70 Eur x 1,75). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ieškovas teisme nurodė, kad gaunama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą jau yra įvertinta ir išskaičiuota iš prašomo priteisti išlaikymo, todėl teismas šios gaunamos išmokos dydžiu vaikui priteistino išlaikymo dydžio nemažina.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį daro išvadą, kad iš atsakovės jos dukrai išlaikymui turi būti priteisiama 250 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas didesnio dydžio (po 250 Eur per mėnesį) išlaikymą vaikui priteisia nuo ieškovo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gruodžio 6 d.), kadangi būtent tada ieškovas nurodė, kad atsirado tam tikros aplinkybės, dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikui, kas leidžia daryti išvadą, kad jau 2024 m. gruodžio mėnesį nepilnamečiam vaikui buvo reikalingas didesnis išlaikymas, negu priteistas (po 45 Eur). Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas su dukra gyvenantis jos tėvas ieškovas E. U.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Už ieškinį mokėtinas 83 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (305 Eur/mėn. x 12 mėn. = 3 660 Eur x 3 proc. – 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (71,43 proc.) iš atsakovės valstybei priteisiamas 59,29 Eur žyminis mokestis, o iš ieškovo valstybės naudai priteisiamas 23,71 Eur žyminis mokestis proporcingai atmestų reikalavimų daliai (28,57 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti jo naudai 1000 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas civilinėje byloje. Pateikė teismui rašytinius įrodymus šioms turėtoms išlaidoms patvirtinti. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 714,30 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, ieškovo pateiktų procesinių dokumentų ir dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių, ieškovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas.

Iš atsakovės taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos teisme turėtos 11,32 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su pakeitimais ir papildymais) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Iš ieškovo atitinkama dalis (4,53 Eur) pašto išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, nepriteistina, kadangi ši suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. rugsėjo 30 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1136-225/2015, kuria patvirtinta tarp ieškovo E. U. ir atsakovės M. Ž. – B. 2015 m. rugsėjo 30 d. sudaryta taikos sutartis, dalyje dėl išlaikymo vaikui teikimo ir nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iš atsakovės M. Ž. – B. priteisti nepilnamečiui vaikui G. U. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovą E. U. šių pinigų valdytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės M. Ž. – B. ieškovui E. U. 714,30 Eur (septynių šimtų keturiolikos eurų ir trisdešimties euro centų) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. Ž. – B. 59,29 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir dvidešimt devynis euro centus) žyminį mokestį bei 11,32 Eur (vienuolikos eurų ir trisdešimt dviejų euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. U. 23,71 Eur (dvidešimt tris eurus ir septyniasdešimt vieną euro centą) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.