Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-458-777/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2S-458-777/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04245-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
P. B. N., S. B.
Trečiasis asmuo
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-458-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04245-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.6; 3.1.14.3; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Amber Golf Village“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Amber Golf Village“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, ieškinį atsakovams P. B. N. (P. B. N.), S. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. B. N. 3 965,01 Eur žalos atlyginimo ir solidariai priteisti iš atsakovų P. B. N. bei S. B. 31 318,82 Eur žalos atlyginimo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Amber Golf Village“ naudai.

2. 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į danų kalbą, kad juos būtų galia išsiųsti ir įteikti atsakovui P. B. N.. Terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. spalio 8 d. nutartimis iki 2018 m. spalio 18 d.

3. 2018 m. spalio 18 d. teisme gautas ieškovės atstovo prašymas pratęsti terminą vertimams pateikti 14 dienų, kadangi sirgo vertėja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovės BUAB „Amber Golf Village“ ieškinį dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą ir panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Nurodė, kad, ieškovės atstovo teigimu, procesinį terminą reikia dar kartą pratęsti 14 dienų, nes sirgo vertėja, tačiau atkreipė dėmesį, jog ieškovė jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad iš viso procesiniai dokumentai buvo pateikti versti ir kokie buvo tokio susitarimo terminai.

5.2. Nustatė, kad ieškovė analogišką ieškinį buvo pareiškusi 2014 m. Klaipėdos apygardos teisme. Teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 30 716,04 Eur žalos atlyginimo ir procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo S. B. apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo S. B. kasacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo (civilinė byla Nr. 2-1015-826/2017), ne kartą buvo nustatęs ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, buvo ir nurodymas išversti procesinius dokumentus. Teigia, jog terminas ieškovei ne kartą buvo pratęstas, tačiau 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nes ieškovė taip ir nepašalino trūkumų.

5.3. Teismo vertinimu, pateikdama analogišką ieškinį Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė turėjo žinoti, kad atsakovui P. B. N. procesiniai dokumentai turi būti iš karto pateikti išversti į jam suprantamą kalbą, nes tai ne kartą akcentavo Klaipėdos apygardos teismas, tačiau ieškovė to nepadarė, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė iš esmės nepagrindė prašymo pratęsti terminą pagrįstumo. Mano, jog teismui nepagrįstai ilgai pratęsiant terminą ieškinio trūkumams šalinti, kai nuo 2018 m. gegužės mėn., kai pateiktas ieškinys, iki pat dabar jis neįteiktas atsakovui, pažeidžiami proceso koncentracijos bei operatyvumo principai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir bylą perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad ieškinys pareikštas atsakovui P. B. N. dėl 3 965,01 Eur žalos atlyginimo ir solidariai atsakovams P. B. N. bei S. B. dėl 31 318,82 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieškovės BUAB „Amber Golf Village“ naudai. Mano, jog ieškinio reikalavimų atsakovui S. B. dėl vertimų į danų kalbą laiku nepateikimo palikimas nenagrinėtų reikštų apelianto teisių į teisminę gynybą suvaržymą be teisinio pagrindo, nes atsakovo S. B. atžvilgiu vertimų į danų kalbą nepateikimas neturi įtakos. Teigia, kad ir solidariosios atsakomybės atveju reikalavimas tik vienam iš solidariųjų atsakovų iš esmės yra galimas.

7.2. Nurodė, kad analogiško ieškinio (civilinėje byloje Nr. 2-1015-826/2017) palikimas nenagrinėto buvo nulemtas tik procesinių dalykų, t. y. vertimas į anglų kalbą nebuvo išsamus, dėl to ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Teigia, jog teismo nutartyse ieškovė nebuvo įpareigota pateikti vertimus į danų kalbą, todėl teismas klaidingai nurodo, kad ieškovė seniai žinojo apie būtinybę pateikti vertimus būtent į danų kalbą. Teigia, jog atsakovas anglų kalbą supranta, todėl atsisakydamas priimti dokumentus anglų kalba tik piktnaudžiauja savo teisėmis.

7.3. Teigia, jog ieškovė sužinojusi, kad vertimai anglų kalba netinkami, iš karto kreipėsi į vertėjus, kurie galėjo ieškinį su priedais išversti į danų kalbą. Pažymėjo, kad vertėjus į danų kalbą surasti kur kas sudėtingiau nei vertėjus į anglų kalbą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. B. prašo netenkinti ieškovės BUAB „Amber Golf Village“ 2018 m. spalio 29 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties ir šią nutartį palikti nepakeistą; ieškovės atstovei bankroto administratorei UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centrui“ ir jo įgaliotam asmeniui (direktoriui) L. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pinigines baudas – kiekvienam po 1 500 Eur, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui S. B..

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus pareiškė ne vien S. B. asmeniškai, tačiau ir S. B. solidariai su atsakovu P. B. N., kuris nesupranta valstybinės teismo šalies kalbos. Kadangi ieškovas pasirinko vienu procesiniu dokumentu reikšti reikalavimus dviem, kaip teigiama, solidariesiems atsakovams (t. y. bendraskoliams), todėl mano, jog toks procesinis dokumentas neabejotinai privalo atitikti bendrai abiem atsakovams galiojančius formos bei turinio reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas nėra atsisakęs savo reikalavimų P. B. N. ir pareikšto ieškinio reikalavimus palaiko abiem atsakovams.

9.2. Nurodė, kad ieškovė ieškinio ir jo priedų į danų kalbą neišvertė net per 44 dienų teismo nustatytą procesinį terminą, kas, atsakovo nuomone, neabejotinai rodo itin aplaidų ir nerūpestingą ieškovės elgesį šiame procese ir akivaizdų veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

9.3. Nurodė, kad atsakovo atstovės surinkta informacija leidžia tvirtinti, jog ieškovė per visą teismo nustatytą net 44 dienų terminą apskritai nesikreipė dėl ieškinio ir jo priedų vertimo. Teigia, jog vertėja, atlikusi su atskiruoju skundu pateikto ieškinio vertimą, atsakovo atstovę informavo, jog dėl šių vertimų į vertėjus kreipėsi ne ieškovė, bet Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o dokumentai vertėjams buvo pateikti tik 2018 m. spalio 18 d., t. y. dieną, kurią baigėsi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

9.4. Nurodė, kad ieškinys ir jo priedai bendrai sudaro 94 lapus, o ieškovė su atskiruoju skundu yra pateikusi tik 13 lapų vertimą. Teigia, jog per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. spalio 29 d., t. y. per 55 dienas, ieškovė pateikė tik 14 procentų ieškovei priklausančių išversti procesinių dokumentų dalį. Mano, jog šios aplinkybės objektyviai niekaip protingai negalėtų būti vertinamos kaip atsakingas ir sąžiningas teismo įpareigojimų vykdymas.

9.5. Nurodė, kad šiuo atveju yra apstu ieškovo, o, tiksliau, jo vardu veikiančio bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymų, dėl kurių atsakovas S. B. nuolatos patyria žalą. Teigia, jog ieškovė be svarbių priežasčių praleido teismo nustatytą terminą pašalinti trūkumus. Dėl šios priežasties po 3-ų metų bylinėjimosi ieškovės pareikštas ieškinys Klaipėdos apygardos teismo buvo paliktas nenagrinėtas. Nurodė, kad bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1015-826/2017 atsakovo patirtos itin didelės bylinėjimosi išlaidos liko neatlygintos. Mano, jog analogiška situacija neabejotinai bus ir naujai Klaipėdos apylinkės teisme užvestoje byloje.

9.6. Nurodė, kad dėl tokio ieškovės elgesio daroma žala ne tik atsakovui, bet ir valstybės biudžetui, kadangi ieškovei nemokant žyminio mokesčio šios bylos nagrinėjamos būtent valstybės biudžeto lėšomis.

9.7. Atsakovo vertinimu, anksčiau aptartas ieškovės elgesys dar nuo 2014 m. gegužės mėn. besitęsiančiame ginče su atsakovu S. B. rodo sisteminį ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dėl kurio šio ginčo sprendimas yra užsitęsęs nepateisinamai ilgai, o atsakovas S. B. ir valstybė dėl to neginčijamai patyria didelių nuostolių, kurių ieškovė, neturėdama turto, nesugebės atlyginti.

10. 2018 m. lapkričio 19 d. teisme gauti ieškovės atstovo bankroto administratoriaus paaiškinimai dėl 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovo S. B. advokatės veiksmų. Nurodė, jog S. B. advokatė byloje pateikė informaciją, kuri neatitinka tiesos, elgėsi neetiškai gaudama ir pateikdama tokio pobūdžio informaciją siekdama suformuoti neigiamą teismo požiūrį į ieškovą. Teigia, jog advokatė darydama spaudimą tiek skambučiais, tiek laiškais, pasinaudodama savo padėtimi, išgavo informaciją, kuri galbūt klaidins teismą dėl ieškovo veiksmų, todėl stengdamasi apginti savo poziciją bei bandomą sumenkinti reputaciją, ieškovė pateikė pirmojo vertimo užsakymo sutartį, sutarties nutraukimo priedą, kuris buvo pasirašytas po to, kai ieškovui tapo žinoma, kad vertėjai nepajėgūs atlikti vertimo laiku, ir užsakymą versti MB „Progreso“ bei pačius vertimus.

11. 2018 m. lapkričio 19 d. teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriais nurodoma, jog ieškovo bankroto administratoriaus kaltinimai ne tik visiškai neatitinka tikrovės, bet yra piktybiškai melagingi. Nurodė, jog iš į bylą pateikto atsakovo atstovės bei vertimų biuro MB „Progreso“ elektroninio susirašinėjimo matyti, kad advokatė kreipdamasi su paklausimu į šį vertimų biurą nurodė, jog atstovauja civilinėje byloje S. B., pateikė tai patvirtinančią atstovavimo sutartį. Teigia, jog teikdama paklausimą, kas ir kada užsakė su ieškovo atskiruoju skundu į bylą pateiktų dokumentų vertimus, advokatė kartu su laišku vertėjams pateikė ir patį aptariamą dokumentų vertimą. Mano, kad iš elektroninio laiško turinio yra visiškai akivaizdu, kad vertėjams teiktu paklausimu nebuvo daromas jokio pobūdžio spaudimas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl kartu su atskiruoju skundu teiktų dokumentų vertimų kopijos buvo patvirtintos trečiojo asmens atstovo J. L. (J. L.) tvirtinamuoju įrašu. Atsakovo nuomone, yra daugiau nei akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu ieškovės atstovas būtų iš tiesų užsakęs vertimus, tai jam nebūtų reikėję teikti į bylą iš trečiojo asmens atstovo J. L. gautų dokumentų kopijų. Nurodė, kad elektroninėje su UAB „AIVR“ pasirašytoje sutarties kopijoje matyti, kad šioje sutartyje yra koreguota sutarties data, t. y. yra užtušuotas skaičius 1, vietoje rugsėjo 17 d. paliekant rugsėjo 7 d. datą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, kadangi nebuvo ištaisyti teismo nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Nustatyta, jog tiek su atskiruoju skundu, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovė ir atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškinio bei dalies ieškinio priedų vertimą, sutarties kopijas dėl vertimo atlikimo bei elektroninį susirašinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ieškovė bei atsakovas, pateikdami minėtus naujus įrodymus, nenurodė aplinkybių, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau ar pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti, tačiau atsižvelgdamas į aplinkybes, jog šie nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir gali turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, į tai, kad šio įrodymo pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pridėti pateiktus įrodymus prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

17. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Kreipimosi į teismą su ieškiniu tvarka numatyta CPK 135–137 straipsniuose. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 punktą ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis). CPK 135 straipsnio reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma. Jeigu asmuo pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį iškelta 2018 m. birželio 20 d., t. y. ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimas jau yra išspręstas (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumus nustatė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. po to, kai 2018 m. rugpjūčio 28 d. teisme buvo gautas Koldingo teismo (Danija) raštas, kuriame nurodyta, kad adresatas (atsakovas P. B. N.) atsisakė priimti dokumentą dėl dokumento kalbos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, jau ieškiniui esant priimtam, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į danų kalbą, kad juos būtų galima išsiųsti ir įteikti atsakovui P. B. N.. Terminas trūkumams pašalinti ieškovės prašymais buvo pratęstas 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. spalio 8 d. nutartimis, numatant galutinį terminą iki 2018 m. spalio 18 d.

19. Atskiruoju skundu nurodoma, jog ieškinio reikalavimų atsakovui S. B. dėl vertimų į danų kalbą laiku nepateikimo palikimas nenagrinėtų reikštų apelianto teisių į teisminę gynybą suvaržymą be teisinio pagrindo, nes atsakovo S. B. atžvilgiu vertimų į danų kalbą nepateikimas neturi įtakos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Šiuo atveju nustatyta, jog ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo suformulavo tokius reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo P. B. N. 3 965,01 Eur žalos atlyginimo; 2) solidariai priteisti iš atsakovų P. B. N. bei S. B. 31 318,82 Eur žalos atlyginimo ieškovės BUAB „Amber Golf Village“ naudai. Tai reiškia, jog visi ieškinio reikalavimai yra pareikšti atsakovui P. B. N.. Šios nutarties 18 punkte nustatyta, jog atsakovas P. B. N. supranta danų kalbą, tačiau ieškovas pateikdamas ieškinį kartu su ieškiniu nepateikė ieškinio su priedais vertimo į danų kalbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus (nepateiktas ieškinio su priedais vertimas į danų kalbą), o šių trūkumų neištaisius pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas galėjo ieškinį nagrinėti tik dėl atsakovui S. B. pareikštų reikalavimų, kadangi ieškinys yra vientisas dokumentas ir teismas spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą neturi teisės vieną ieškinio dalį vertinti, o kitos ieškinio dalies nevertinti, juolab kad į bylą nebuvo pateiktas joks raštas, jog ieškovas atsisako nuo reikalavimų atsakovui P. B. N..

21. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog Klaipėdos apygardos teismui paliekant ieškinį nenagrinėtą civilinėje byloje Nr. 2-1015-826/2017 ieškovė nebuvo įpareigota pateikti vertimus į danų kalbą, tačiau nesutiktina su argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė seniai žinojo apie būtinybę pateikti vertimus į danų kalbą. Bylos duomenimis nustatyta, jog įpareigojimas ieškovei pateikti ieškinio su priedais vertimus į danų kalbą buvo nustatytas 2018 m. rugsėjo 4 d. Taip pat nustatyta, jog skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2018 m. spalio 18 d.) ieškovas nebuvo pateikęs ieškinio su priedais vertimo į danų kalbą. Darytina išvada, jog ieškovė ieškinio su priedais vertimui į danų kalbą pateikti turėjo 44 dienas, o tai laikytina ilgu laikotarpiu, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas suteikė pakankamai ilgą laiko tarpą ieškinio su priedais vertimui pateikti, o šio trūkumo per nustatytą terminą neištaisius pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

22. Taip pat sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog surasti vertėją į danų kalbą yra sunkiau nei surasti vertėją į anglų kalbą, tačiau, kaip minėta šios nutarties 21 punkte, teismo nustatytas bei vėliau pratęstas terminas (44 dienos) apeliacinės instancijos teismo vertintinas kaip pakankamas vertimams teismui pateikti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu.

Dėl baudos paskyrimo

23. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. B. prašė skirti ieškovės atstovei bankroto administratorei UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ ir jos įgaliotam asmeniui (direktoriui) L. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pinigines baudas – kiekvienam po 1 500 Eur, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui S. B.. Atsakovo vertinimu, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, teikia nepagrįstus ieškinius, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovas patiria dideles išlaidas, o tokie ieškovės veiksmai, atsakovo vertinimu, atitinka piktnaudžiavimo procesu institutą.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes nenustatė, jog ieškovės ieškinys būtų pareikštas aiškiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, o ieškovės teikiami prašymai pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti negali būti vertinami kaip netinkamas šalies elgesys, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti ieškovės atstovui ir jos įgaliotam asmeniui baudą.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė