Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amber Golf Village“ ieškinį atsakovams P. B.N. (P. B. N.), S. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Melchiorsen House“ dėl žalos atlyginimo, susipažinęs su civilinės bylos, kuri 2017 m. sausio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi grąžinta iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB „Amber Golf Village“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų P. B.N., S. B. ir UAB „Melchiorsen House“ 30 716,04 Eur žalos atlyginimo bei procesines palūkanas. Ieškovė reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad ji jau 2009 m. buvo nemoki, tačiau nei įmonės vadovas P. B. N., nei įmonės akcininkas S. B., kuriam priklausė 20 procentų įmonės akcijų, nei UAB „Melchiorsen House“, kuriai priklausė 80 procentų įmonės akcijų, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Dėl to ieškovės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 30 716,04 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 30 716,04 Eur žalai atlyginti ir procesines palūkanas.Teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnį, nes laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, ir taip padarė žalą ieškovės kreditoriams. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalį įmonės savininku yra pripažįstami įmonės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės akcininkais buvo atsakovas S. B., kuriam priklausė 20 procentų ieškovės akcijų, ir atsakovė UAB „Melchiorsen House“, kuriai priklausė 80 procentų ieškovės akcijų. Teismas atmetė atsakovo S. B. atsikirtimus, kad jis turėjo nedidelę ieškovės akcijų dalį, negalėjo daryti didesnės įtakos priimamiems sprendimams ir neprivalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pabrėžė, kad ĮBĮ nustatytos tikslios akcininkų atsakomybės ribos, t. y. daugiau nei 1/10 dalį balsų turintys akcininkai privalo kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonei esant nemokiai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo S. B. nedidelis vaidmuo valdant ieškovę jo atsakomybės nepašalina, ir konstatavo, kad visi atsakovai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė.Teismas nustatė, kad ieškovė 2010 metais veiklos nevykdė, turto iš esmės neturėjo, veiklą pradėjo vykdyti 2011 metais, kai ieškovės vadovu tapo atsakovas P. B. N.. Teismas sprendė, kad 2011 metais atnaujinusi veiklą ieškovė prisiėmė įsipareigojimus nuslėpdama nuo kreditorių aplinkybę, jog turto neturi ir realiai įsipareigojimų įvykdyti negalės. Atsakovo S. B. nurodytą aplinkybę, kad ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu turėjo turto – jai priklausė medžio apdirbimo staklės, teismas pripažino neįrodyta, todėl padarė išvadą, kad ieškovė vykdė veiklą neturėdama turto ir bankroto administratorei buvo perduoti tik ieškovės įsipareigojimai kreditoriams.Teismas pažymėjo, kad atsakovai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nuo 2012 m. gegužės 1 d., nes iki šios datos turėjo būti sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris privalėjo patvirtinti ieškovės finansinę atskaitomybę, tačiau tai nebuvo padaryta. Nors atsakovas S. B. turėjo visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnis), jis ieškovės veikla nesidomėjo, dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo į ieškovės vadovą nesikreipė. Teismas nurodė, kad nesirūpinimas bendrovės finansine padėtimi, gebėjimu vykdyti prievoles yra pagrindas pripažinti juridinio asmens dalyvį buvus nesąžiningą. Kadangi atsakovai nesirūpino ieškovės finansine padėtimi ir, ieškovei esant nemokiai, be svarbios priežasties nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas sprendė, kad atsakovai atsakingi už žalos padarymą ieškovės kreditoriams.Pasisakydamas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio, teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, kuris yra lygus ieškovės kreditorių reikalavimams, atsiradusiems po 2012 m. gegužės 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Bankroto administratorei nebuvo perduotas ieškovės turtas ar turtinės teisės, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. atsakovai privalėjo žinoti apie ieškovės nemokumą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nurodytu laikotarpiu ieškovės įsipareigojimai kreditoriams tik padidėjo. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad įmonės akcininkai turi pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, ir sprendė, kad dėl atsakovų neveikimo ieškovės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo, o tai lėmė žalos padarymą bei atsakovų pareigą ją atlyginti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovų atsakomybė solidari, nes nė vienas jų neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės akcininkai nesidomėjo įmonės veikla, o vadovas, žinodamas ieškovės turtinę padėtį, taip pat be svarbios priežasties veiklos nestabdė, didino ieškovės skolą kreditoriams, t. y. žalą atsakovai padarė bendrais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo S. B. apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais bei papildomai pažymėjo, kad neteisėtais atsakovo veiksmais pripažinti ne jo kaip įmonės akcininko iniciatyvos teisės sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą neįgyvendinimas, o pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas, todėl skundo argumentai dėl taikytos neribotos civilinės atsakomybės yra nepagrįsti. Kadangi atsakovas nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo ieškovės direktoriumi ir dėl to disponavo visa jos finansinės padėties informacija, todėl jam buvo žinoma, kad ieškovė 2011 metais atnaujino veiklą neturėdama turto. Įvertinus ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo įsitikinti ieškovės finansine padėtimi ir tuo, ar neegzistuoja jos nemokumo būklė. Kolegijos nuomone, šie argumentai paneigia atsakovo teiginius, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti ieškovės finansinės padėties.Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo S. B. kasacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikino bei bylą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Nagrinėjamoje byloje teismai nevertino, kokie yra kiekvieno iš atsakovų galėjimo ir turėjimo sužinoti apie įmonės nemokumą momentų skirtumai ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų.Akcininkų sužinojimo apie nemokumą momento susiejimas su eilinio kasmetinio akcininkų susirinkimo diena būtų tinkamas, jei susirinkimas būtų tinkamai sušauktas ir įvykęs, o visi akcininkai būtų įgiję galimybę žinoti apie įmonės nemokumo būklę. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad ir neįvykus akcininkų susirinkimui visi akcininkai privalo žinoti apie įmonės finansinę situaciją, nes toks aiškinimas nepagrįstas nei įstatymo, nei įmonių teisės doktrinos nuostatomis. Dėl to aiškinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcininko sužinojimas apie tai, kad nesušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, reiškia sužinojimą apie pirmiau nurodytų jo teisių pažeidimą, tačiau tai per se (pats savaime) nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė yra nemoki, todėl teisė inicijuoti susirinkimo sušaukimą nepavirsta balsų mažumą bendrovėje turinčių akcininkų pareiga.Atsižvelgiant į tai, kad vadovas neparengė metinių finansinių ataskaitų, informacijos gavimas faktiškai tampa negalimas, todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad akcininko pareigos žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, kai akcininkas apie ją neinformuotas (nesušauktas akcininkų susirinkimas ir neinformuotas kitais būdais), nustatymas nesuderinamas su ribota akcininko, turinčio mažiau kaip 50 proc. akcijų, teise gauti informaciją iš bendrovės. Akcininkui neturint galimybės susipažinti su pirminiais finansiniais bendrovės dokumentais, net pasinaudojus savo teise inicijuoti akcininkų susirinkimą, tuo atveju, jei vadovas neatliko savo pareigos parengti finansinių ataskaitų rinkinį, jis neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės sužinoti apie realią bendrovės finansinę padėtį. Bylos duomenimis, po teismų nustatytos nemokumo datos (2012 m. gegužės 1 d.) iš esmės neatsirado naujų piniginių prievolių, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą ir dalį UAB „Gelsva“ reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta, kada šios prievolės susiformavo, ar tai įvyko po pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento, todėl žalos dydis nustatytas netinkamai.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi, atsižvelgęs į 2017 m. sausio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teismo nutarties 20 – 35 punktus, nustatė ieškovei 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.BUAB „Amber Golf Village“ bankroto administratorius L. D. per teismo nustatytą terminą 2017 m. vasario 27 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti ieškovei iš atsakovo P. B. N. ir S. B. ir „Melchiorsen House“ 31 318,82 Eur žalos, priteisti ieškovei iš atsakovo P. B. N. 13 690,38 Eur žalos subsidiariai. Prašė atsakovui P. B. N.procesinius dokumentus įteikti per antstolį. 2017 m. kovo 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakartotinai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti ieškinio rezoliucinę dalį; pateikti į P. B. N. suprantamą kalbą išverstus procesinius dokumentus, spręsti klausimą dėl UAB „Melchiorsen House“ pakeitimo jos teisių perėmėju ar jį pašalinti iš bylos kadangi 2016 m. birželio 10 d. ji yra išregistruota iš juridinių asmenų registro.2017 m. kovo 24 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys. Juo buvo patikslinta ieškinio rezoliucinė dalis, pateiktas prašymas P. B.N. kuratoriumi paskirti advokatą E. U., kuris veiktų kaip atsakovo atstovas. Kiti ieškinio trūkumai neištaisyti.2017 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dar kartą nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti advokato E. U. sutikimą būti atsakovo P. B. N. kuratoriumi, patikslinti atsakovą UAB „Melchiorsen House“ jo teisių perėmėju jeigu jis egzistuoja, išaiškinta, kad dar kartą teismo nustatytu terminu nepašalinus šių trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Terminas trūkumams pašalinti ieškovei buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 9 d., apie termino pratęsimą ieškovė informuota teismo pranešimu.Iki 2017 m. gegužės 17 d. ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 297 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad pašalinus trūkumus, kurie nurodyti 2017 m. kovo 28 d. nutartyje, ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amber Golf Village“ ieškinį atsakovams P. B. N. (P. B. N.), S. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Melchiorsen House“ dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.