- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- e2-665-433/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04446-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Atsakovas
- G. V., S. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eko Balt“
- Advokatai
- Aurimas Margiris Grinys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris ieškinį atsakovams S. V. ir G. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Neris dėl sumokėtų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo byloje - uždaroji akcinė bendrovė „Eko Balt“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiuo metu veikdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimto 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu (buvusi UAB „Žirmūnų būstas) bei 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu (buvusi UAB „Antakalnio būstas“). Pažymėtina, jog nurodyti teisės aktai skelbiami viešai -> https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/teises-aktai/). 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“. UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Neris pavadinimu. Atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jiems taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Ieškovė nurodo, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis ir 4.84 straipsnio 9 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 4.84 straipsnio 9 dalies, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovų įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2021 metų liepos 01 d. iki 2021 metų gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 51,77 Eur. Skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017. Šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Be kita ko, ieškovė negali identifikuoti konkretaus atsakovo mokėjusio už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi ieškovė iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kuris iš atsakovų skolą apmoka (atsakovai turėtų pateikti dokumentus), o atsakovams atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama, bei kuris iš atsakovų mokėdavo nebūdavo pateikiami. Prašo priteisti solidariai iš atsakovų 51,77 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas G. V. pateikė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 125,46 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė de facto neteikė Namo ir Objekto administravimo paslaugų ir neteisėtai išrašė sąskaitas, kurias reikalavo apmokėti. 2022 m. balandžio 26 d. atsakovas parengė papildomą užklausimą ieškovei AB Mano Būstas Neris, siekiant įsiaiškinti, ar ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d., 2 taip pat ankstesniais laikotarpiais turėjo teisę teikti paslaugas Objektui, kadangi Namo administravimo terminas yra pasibaigęs; ar administravimo paslaugos Objektui de facto buvo teikiamos. Vadovaujantis bendradarbiavimo principu, šiuo raštu buvo siekiama išsiaiškinti, ar AB Mano Būstas Neris teikė Namui ir Objektui administravimo paslaugas, kadangi nėra jokių faktinių duomenų apie teikiamas paslaugas, taip pat ar ieškovė teisėtai išrašė sąskaitas ir reikalavo šias sąskaitas apmokėti. Ieškovei užklausime taip pat paaiškinta, kad tuo atveju, jei ieškovė pateiks atsakovui objektyvią informaciją, pagrindžiančią faktinį administravimo paslaugų teikimą, taip pat, kad administravimo paslaugoms teikti buvo teisėtas pagrindas, nesumokėta suma už suteiktas administravimo paslaugas bus nedelsiant sumokėta. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ji savo funkcijas vykdo vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.11 punktu, Administratorius privalo per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. Ieškovė taip pat paaiškino, kad Namo administravimą turėjo perimti UAB „Eko Balt“, tačiau ši įmonė atsisakė. Administratorius nėra gavęs duomenų, kas perims Namo administravimą, todėl paslaugas teikia iki kol bus nurodytas naujas Namo administratorius. Pastebėtina tai, kad šiame atsakyme ieškovė nepateikė faktinių duomenų ar kitos informacijos apie de facto vykdytas funkcijas ir teiktas paslaugas. Nors ieškovė teikia sąskaitas už administravimo paslaugas ir reikalauja šias sąskaitas apmokėti, tačiau ieškovė neteikė ir neteikia Namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų, kaip numatyta CK 4.84 straipsnyje ir Nuostatose, tai yra ieškovė de facto nevykdo ir nevykdė administratoriaus funkcijų ir jam numatytų pareigų nei laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d., nei ankstesniu laikotarpiu, kuriuo atsakovams nuosavybės teise priklauso Objektas (atsakovai Objektą nuosavybės teise įsigijo 2020 m. balandžio 9 d.). Dalies Namo būklė dėl nepriežiūros yra bloga ir nuolat blogėja, o ieškovė nurodytu laikotarpiu nevykdė jai teisės aktuose numatytų pareigų, įskaitant, bet neapsiribojant, neorganizavo Namo techninės priežiūros, nevykdė namo priežiūros darbų, kad būtų išlaikytos Namo savybės, atitinkančios Reglamente (ES) NR. 305/2011 numatytus esminiu statinių reikalavimus, taip pat neteikė informacijos dėl Namo būklės ir būtinų darbų jo savininkams ir pan. Namo dalies blogą būklę, įskaitant ir tai, kad ieškovė neteikia Namui ir Objektui administravimo paslaugų, patvirtina ir Savivaldybės administracijos raštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau – Skyrius). Skyriui vienas iš Namo gyventojų pateikė pranešimą dėl Namo nepriežiūros ir blogos stogo būklės. Skyrius pranešimo pagrindu patikrino valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad Namas yra daugiabutis gyvenamasis namas, juridinis faktas apie Namo bendrosios nuosavybės valdytoją – neįregistruotas. Atitinkamai Skyrius patvirtino, kad UAB „Antakalnio būstas“ (dabar UAB Mano Būstas Neris) Namo administravimo terminas pasibaigė 2017-12-31. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3557/18(2.1.1ETD2) Namo bendrojo naudojimo objektų administratore buvo paskirta UAB „Eko Balt“, kuri 2020 m. sausio 7 d. raštu (reg. Nr. A50-489/20) atsisakė teikti daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugas Vilniaus mieste. Skyrius rašte patvirtina blogą dalies Namo būklę dėl nepriežiūros, taip pat nurodo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės Namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, todėl jie turi patys, t. y. iki Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo, Namo bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktai, Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai). Savivaldybės administracijos raštas patvirtina tiek dalies Namo blogą būklę, tiek aspektą, jog ieškovė neteikė ir neteikia Namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o tai atitinkamai patvirtina, kad sąskaitos išrašomos ir jas reikalaujama apmokėti neteisėtai. Toks paslaugų teikėjo nesąžiningas elgesys pažeidžia ir vartotojų teises, kurios, esant reikalui, taip pat bus ginamos teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į atsakingas institucijas. Tuo atveju jei ieškovė būtų teikusi Namo, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tai atsakovai turėtų pareigą mokėti įmokas už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, kaip numatyta Nuostatų IV skyriuje („Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas“). Kadangi ieškovė tokių paslaugų neteikia, taip pat nėra jokių faktinių duomenų apie teikiamas paslaugas, tai atsakovai atitinkamai neturi prievolės mokėti įmokų už paslaugas, kurios nėra teikiamos, o sumokėtos be teisėto pagrindo įmokos turi būti grąžinamos atsakovams. Atsakovas nurodytu laikotarpiu pagal pateiktas sąskaitas už nuolatinės techninės priežiūros ir administravimo paslaugas, kurios de facto nebuvo teikiamos, ieškovei sumokėjo 125,46 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Priešieškinį prašė atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Priešieškinį prašė tenkinti, iš esmės pakartojo priešieškinyje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiuo metu veikdama CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimto 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu (buvusi UAB „Žirmūnų būstas) bei 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu (buvusi UAB „Antakalnio būstas“). Iš viešai prieinamo internetinio puslapio https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/teises-aktai/ nustatyta, kad minėti teisės aktai „Galiojantys“ (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 2020 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RJ-2193 pagrindu, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovų įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, suteiktas komunalines paslaugas bei kaupiamas lėšas, atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui yra 51,77 Eur (Skolų valdymo ataskaita). Skolos faktą patvirtina ir byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovų kaip butų ir kitų patalpų savininkų prievolės sumokėti už jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose bendro naudojimo patalpose suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ieškovės teisėto pagrindo administruoti atsakovų namą bei namo administratoriaus pareigos netinkamo vykdymo.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - DNSBĮ). CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 515/2009). CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl atsakovų prievolės mokėti išlaidas už namo administravimą, iš esmės nėra. Atsakovai savo pareigą pripažįsta. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad atsakovų manymu, ieškovė skolos susidarymo laikotarpiu, be jokio teisinio pagrindo, teikė administravimo paslaugas, kadangi jos įgaliojimai buvo pasibaigę. Be to, atsakovų manymu, ieškovė administratoriaus paslaugas atliko netinkamai, todėl netesėtai prašo priteisti skolą.
Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) reglamentavimą, administratorius privalo per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas. Perdavimas įforminamas priėmimo–perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai. Administravimui pasibaigus, kai paskiriamas kitas administratorius, administratoriams susitarus, šiame punkte nurodytas perdavimo terminas gali būti pratęstas iki 30 dienų (Nuostatų 7.11 punktas). Byloje nustatyta, kad naujas Namo administratorius paskirtas nebuvo (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė, skolos susidarymo laikotarpiu, pagrįstai teikė administratoriaus paslaugas bei pagrįstai išrašė sąskaitas faktūras suteiktoms paslaugoms apmokėti.
Be to, Nuostatuose numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai, be kita ko, teigia, kad ieškovė savo kaip administratoriaus pareigas atliko netinkamai – namo būklė dėl nepriežiūros yra bloga ir nuolat blogėja, ieškovė neorganizavo Namo techninės priežiūros, nevykdė namo priežiūros darbų, kad būtų išlaikytos Namo savybės, nepateikė informacijos apie Namo būklės ir darbų jo savininkams ir pan.
Su tokiais atsakovų teiginiais nesutiktina. Visų pirma, iš ieškovės į bylą pateiktų 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. DA412376 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto, Statinio techninės priežiūros žurnalo, 2022 m. gegužės 20 d. Nr. DA476124 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto matyti, kad ieškovė periodiškai tikrino statinio defektus, esamus defektus nustatė bei sprendė defektų šalinimo klausimus. Antra, byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų kreipęsis į ieškovę dėl statinio defektų. Atsakovai iš esmės ieškovės suteiktomis paslaugomis tapo nepatenkinti tik po skolos susidarymo laikotarpio (2022 m. balandžio 26 d. atsakovų raštas ieškovei dėl informacijos pateikimo). Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovų nepatenkinimą ieškovės suteiktomis paslaugomis, byloje nėra. Teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu ieškovė tinkamai atliko savo kaip administratoriaus pareigas, todėl pagrįstai išrašė sąskaitas faktūras. Byloje ginčo, dėl apskaičiuotos atsakovams tenkančios išlaidų dalies, iš esmės nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Be to, teismo manymu, ieškovės ginčo laikotarpiu atsakovams išrašytos sąskaitos yra aiškios ir pakankamai detalizuotos.
Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovų įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui 51,77 Eur. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 51,77 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 51,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – teismo įsakymo išdavimo dienos - (2022 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 125,46 Eur skolą už jo sumokėtas lėšas ieškovei. Teismas sprendžia, kad nenustačius, jog ieškovė veikė neturėdama tam teisinio pagrindo, be to, netinkamai ir / ar atliko / neatliko savo pareigų, t. y. nesuteikė administravimo paslaugas, už kurias atsakovas sumokėjo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė atsakovo sumokėtas sumas gavo nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, atsakovo priešieškinis laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinas sumokėtas 18,00 Eur žyminis mokestis bei 6,26 Eur už duomenų patikrą valstybės registruose
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė advokatui ir advokato padėjėjui už teisinę pagalbą sumokėjo viso 1 502,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 502,90 Eur suma už jai suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).
Priešieškinį atmetus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidas jiems iš ieškovės nepriteisiamos.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 95,92 Eur. Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Neris, juridinio asmens kodas 121483222, solidariai iš atsakovų G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,77 Eur (penkiasdešimt vienas euras 77 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (51,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Neris, juridinio asmens kodas 121483222, lygiomis dalimis iš atsakovų G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) žyminį mokestį bei 6,26 Eur (šeši eurai 26 ct) už duomenų patikrą valstybės registruose
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Neris, juridinio asmens kodas 121483222, lygiomis dalimis iš atsakovų G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 502,90 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai du eurai 90 ct) už suteiktą teisinę pagalbą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,92 Eur (devyniasdešimt penki eurai 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.