Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovams S. V. ir G. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl sumokėtų lėšų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Eko Balt“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovams S. V. ir G. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. V. priešieškinį ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ dėl sumokėtų lėšų priteisimo, 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje žodine nutartimi iš dalies patenkino atsakovo G. V. prašymą ir įpareigojo ieškovę UAB „Mano Būstas Neris“ pateikti teismui rašytinius įrodymus: kokie buvo atlikti darbai, apžiūros, atliekant namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, kokie aktai, dokumentai buvo surašyti, pateikti dokumentų kopijas per tris savaites (2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:32:20 – 00:33:10). Teismo posėdis atidėtas 2022 m. gruodžio 22 d. 13 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartis, kuria teismas atsisakė panaikinti teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovei už 2022 m. lapkričio 16 d. žodine nutartimi nustatyto įpareigojimo nustatytu terminu pateikti teismui rašytinius įrodymus neįvykdymą paskirtą 200 Eur baudą (CPK 199 straipsnio 6 dalis). Grįsdama atskirąjį skundą, ieškovė neginčija, kad 2022 m. lapkričio 16 d. teismo įpareigojimo per nustatytą terminą pateikti rašytinius įrodymus neįvykdė, taip pat, neįrodinėja, jog įpareigojimo neįvykdė dėl svarbių ar ne nuo jos priklausančių priežasčių. Ieškovė argumentuoja, kad teismas negalėjo įpareigoti ieškovės pateikti įrodymus ir, atitinkamai, ieškovei tokio įpareigojimo neįvykdžius, negalėjo jai skirti už tai baudos; be to, skundžiama nutartis yra nemotyvuota – teismas joje neatsakė į ieškovės prašymo panaikinti paskirtą baudą argumentus, nenustatė, ar buvo galima ieškovę įpareigoti pateikti teismui rašytinius įrodymus, taip pat nepasisakė dėl baudos skyrimo pagrįstumo.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.

10. Pirma, nepagrįstas ir neatitinka tikrovės ieškovės teiginys, kad teismas savo iniciatyva 2022 m. lapkričio 16 d. žodine nutartimi, priimta teismo posėdžio metu, įpareigojo ieškovę pateikti rašytinius įrodymus. Byloje buvo pareikštas ne tik ieškovės ieškinys atsakovams dėl skolos priteisimo, tačiau ir atsakovo priešieškinis ieškovei dėl sumokėtų lėšų priteisimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas įpareigojo ieškovę pateikti duomenis ne savo iniciatyva, o iš dalies tenkindamas atsakovo G. V. prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje 2022 m. lapkričio 16 d. gautas atsakovo prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo (e. t. 2, b. l. 14–15), kuris buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas: 00:01:44–00:02:00; 00:05:20–00:07:30; 00:32:20–00:33:10), be kita ko, dėl prašymo pagrįstumo išklausius ir ieškovės poziciją (teismo posėdžio garso įrašas: 00:05:20–00:09:18; 00:27:55–00:29:45). Taigi, teismas 2022 m. lapkričio 16 d. žodine nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti rašytinius įrodymus ne savo iniciatyva, o iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Dėl to, nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad civiliniame procese teismas negali rinkti įrodymų savo iniciatyva, išskyrus CPK nustatytus atskirus atvejus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgiant į tai, jog, kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju ieškovė duomenis teikti buvo įpareigota ne teismo iniciatyva, o tenkinant atsakovo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, šis ieškovės argumentas nagrinėjamu atveju neatitinka faktinės situacijos ir, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, neturi teisinės reikšmės.

11. Antra, atsižvelgiant į tai, kad teismas įpareigojo ieškovę pateikti rašytinius įrodymus ne savo iniciatyva, o tenkindamas atsakovo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, kitaip nei nurodė ieškovė, nagrinėjamu atveju aktualus ne CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktas, pagal kurį teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, o CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame expressis verbis nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, t. y. tokiu atveju pagrindas teismui išreikalauti rašytinius įrodymus yra ne CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, o dalyvaujančio byloje asmens prašymas, grindžiamas tuo, kad dalyvaujantis byloje asmuo pats pateikti prašomų išreikalauti įrodymų negali.

12. Asmenų sąrašas, iš kurių gali būti išreikalaujami įrodymai, įstatyme nėra apribotas. Teisės doktrinoje nurodoma, kad neturėtų būti tenkinamas tik prašymas išreikalauti įrodymą, kuris neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, taip pat jeigu toks įrodymas jau yra byloje, įrodymą, kuriame yra valstybės ar tarnybos paslapčių, taip pat jeigu rašytiniai įrodymai negali būti pateikti dėl CPK 188 straipsnyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 191 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių (juose būtų atskleistos aplinkybės, kurias sužinojo atstovai civilinėse bylose ar gynėjai baudžiamosiose bylose, eidami atstovo ar gynėjo pareigas, dvasininkai – tikinčiojo išpažinties metu, aplinkybės, sudarančios medikų profesinę paslaptį, ir kt.); teismai galėtų atsisakyti tenkinti dalyvaujančių byloje asmenų prašymus išreikalauti įrodymus, nustačius, kad jie patys galėjo juos gauti ir pateikti teismui, o prašymą išreikalauti įrodymus pateikė piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga p. 4). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodytų įstatyme įtvirtintų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog teismas atsakovo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo tenkino nepagrįstai ar neteisėtai, nei 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu, nei teikdama prašymą dėl baudos panaikinimo, taip pat ir atskirajame skunde, nenurodė ir neįrodinėjo(-a).

13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismui tenkinus dalyvaujančio byloje asmens prašymą išreikalauti įrodymus, įpareigotas pateikti įrodymus asmuo atsisakyti vykdyti teismo įpareigojimą gali tik esant CPK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams, t. y. rašytinių įrodymų neprivalo pateikti CPK 189 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, jeigu juos pateikus būtų atskleistos aplinkybės, dėl kurių jie negali būti apklausiami kaip liudytojai, taip pat asmuo neprivalo pateikti rašytinių įrodymų CPK 188 straipsnyje bei 191 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Kitų pagrindų atsisakyti vykdyti teismo įpareigojimą pateikti teismui rašytinius įrodymus įstatymas nenustato.

14. Jeigu asmuo, kurį teismas, tenkindamas dalyvaujančio asmens prašymą, įpareigojo pateikti teismui rašytinius įrodymus, neturi galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negali jo pateikti per teismo nustatytą terminą, asmuo privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė aplinkybių, kurios pagal CPK 199 straipsnį būtų sudariusios pagrindą atsisakyti ieškovei vykdyti teismo įpareigojimą ir pateikti teismui rašytinius įrodymus, taip pat svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti prašytų duomenų, nei 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu, nei teikdama prašymą dėl baudos panaikinimo, taip pat ir atskirajame skunde, nenurodė ir neįrodinėjo(-a). Ieškovė neginčija, kad teismo įpareigojimo per nustatytą terminą pateikti rašytinius įrodymus neįvykdė ne dėl svarbių priežasčių, o rėmėsi savo, kaip proceso dalyvės, teise neteikti įrodymų. Tačiau teisė pasirinkti (ne)teikti įrodymų pirmiausia sietina su pačios tokį pasirinkimą darančios šalies procesinės pozicijos formulavimu bei įrodinėjimu. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo nagrinėjamas ieškinys ir priešieškinis, o atsakovas prašė išreikalauti duomenis, kurių jis objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti bei pateikti teismui, nes tai buvo dokumentai, tiesiogiai susiję su ieškovės, kaip administratorės, vykdyta veikla – duomenys apie atliktus darbus, apžiūras, sudarytus aktus atliekant techninę namo priežiūrą, su kurios galimu nevykdymu ar netinkamu vykdymu atsakovas siejo priešieškinio reikalavimus.

16. Trečia, nėra pagrindo pripažinti, kad teismo nutartis yra nemotyvuota. CPK 291 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus rašytinės teismo nutarties turiniui, 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad nutartyje turi būti nurodomi: klausimas, kuriuo priimama nutartis; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas; įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad motyvų (sutrumpintų motyvų) teismo sprendime (nutartyje) nenurodymas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 338 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013).

17. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovei už teismo 2022 m. lapkričio 16 d. įpareigojimo pateikti teismui rašytinius įrodymus neįvykdymą paskirtos 200 Eur baudos panaikinimo. Taigi, esminis klausimas, sprendžiant dėl ieškovės prašymo panaikinti ieškovei paskirtą baudą, buvo – ar ieškovė prašyme dėl baudos panaikinimo nurodė aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą panaikinti teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovei už teismo įpareigojimo neįvykdymą paskirtą baudą. Prašymą dėl baudos panaikinimo ieškovė grindė tuo, kad teismas, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi įpareigodamas ieškovę pateikti įrodymus, nenurodė CPK įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva, tokio pagrindo nebuvo ir, atitinkamai, teismas rinkti įrodymų savo iniciatyva negalėjo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, teismo posėdyje įpareigota teikti duomenis, jų neteikė ir neinformavo teismo dėl tokio elgesio priežasčių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažįsta nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda (CPK 199 straipsnio 6 dalis); CPK 199 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, kurie neprivalo pateikti teismui rašytinius įrodymus; jokių kitų išimčių CPK 199 straipsnis nenumato. Teismas nurodė, kad bauda ieškovei buvo paskirta konstatavus, jog ieškovė per nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo ir nenurodė (nepranešė) teismui priežasčių, dėl kurių rašytiniai įrodymai nepateikti. Dėl to teismas sprendė, kad pagrindas skirti baudą buvo, o ieškovė, prašydama panaikinti paskirtą baudą, nenurodė priežasčių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti panaikinta.

18. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus teismo nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, nėra. Pirma, teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl esminių prašymo dėl baudos panaikinimo teisinių ir faktinių aspektų – nurodė, kad jeigu ne dėl svarbių priežasčių neįvykdomas teismo įpareigojimas pateikti teismui įrodymus, asmeniui, kuris buvo įpareigotas tai padaryti, teismas gali skirti baudą; teismas paskyrė ieškovei baudą konstatavęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą įpareigojimo pateikti įrodymus neįvykdė ir nenurodė to priežasčių; prašyme dėl baudos panaikinimo ieškovė svarbių teismo įpareigojimo neįvykdymo priežasčių nenurodė, todėl pagrindo panaikinti paskirtą baudą teismas nenustatė. Teismo išvados grindžiamos nurodomomis teisės normomis. Antra, kaip jau buvo nustatyta, ieškovės argumentas, jog teismas negali rinkti įrodymų savo iniciatyva, išskyrus CPK nustatytus atskirus atvejus, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingas, nes duomenis reikalauta teikti ne teismo iniciatyva, todėl vien aplinkybė, jog teismas atskirai neaptarė šio ieškovės argumento, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama nutartis yra neargumentuota. Atsižvelgiant į nurodytą, pagrindo naikinti skundžiamą nutartį pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra.

19. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nesudaro, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso teisės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

21. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.