Panevėžio apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjęs antstolio Sauliaus Ramanausko teikimą dėl D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos bausmės pakeitimo kita bausme

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. 2025 m. sausio 27 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas antstolio teikimas, kuriuo antstolis prašo nuteistajam D. V. paskirtą baudą pakeisti kita bausme. Nurodo, kad nuteistasis D. V. baudos geruoju nemoka, jis niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jo banko sąskaitos areštuotos (sąskaitose pinigų nėra). Nuteistasis neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Nuteistasis antstolio patvarkymu buvo įpareigotas iki 2024 m. lapkričio 25 d. atvykti pas antstolį ir paaiškinti apie baudos nemokėjimo priežastis, o neturint lėšų baudai sumokėti, surašyti sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Tačiau nuteistasis sutikimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais nesurašė. Iš nuteistojo D. V. neišieškota jokia baudos dalis. Atsižvelgdamas į tai antstolis mano, jog nuteistasis D. V. vengia mokėti baudą, todėl prašo nuteistajam D. V. paskirtą ir neišieškotą baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.

3. Teismo posėdyje antstolis palaikė savo teikimą ir prašė jį tenkinti.

4. Teikimas netenkinamas.

5. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Motyvuojamoji dalis

6. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnį seka, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas <...>. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie principai taikytini ir tose situacijose, kai išieškotojas yra ne privatus subjektas, o valstybė. Matyti, kad antstolio veikla grindžiama principais, kurie aiškiai išreiškia antstolio pareigą būti aktyviam vykdymo procese, o aiškiai formalus minėtos pareigos atlikimas nedera su antstolio veiklos principais.

7. Pagal suformuotą teismų praktiką seka, kad aplinkybės dėl nuteistojo negalėjimo arba vengimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar nuteistasis gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik teismo sprendimą vykdantis antstolis, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgdamas į tai antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų tinkamai motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti (neišgali sumokėti baudos), ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.

8. Iš antstolio Sauliaus Ramanausko teikime nurodytų duomenų ir teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad nuteistasis D. V. savanoriškai jam paskirtos baudos nesumokėjo ir iš jo nebuvo išieškota jokia baudos dalis. Nuteistasis niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jo banko sąskaitos areštuotos (sąskaitose pinigų nėra) ir jis neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo D. V. materialinė padėtis gali būti pakankamai sudėtinga ir šios aplinkybės, priešingai, nei savo teikime teigia antstolis, savaime nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis D. V. piktybiškai vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Tokiu būdu, nenustačius vengimo mokėti baudą požymių, šiuo metu bauda negali būti pakeista į laisvės apribojimo bausmę.

9. Be to, vykdomojoje byloje nėra nuteistojo D. V. sutikimo dirbti viešuosius darbus. Tokiu būdu, kartu atsižvelgiant į priverstinių darbų draudimą, šiuo metu pakeisti baudą į viešuosius darbus taip pat nėra galimybės.

10. Būtina pažymėti, kad teisės aktai antstoliui suteikia pakankamai plačius įgaliojimus, taip pat ir tikrinti nuteistojo finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis sprendžiant dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu ar viešaisiais darbais. Tai antstolis gali atlikti įvairiais būdais – pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie nuteistojo turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžiui. Kita vertus, šie veiksmai praktikoje yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, jeigu nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Tačiau net ir tais atvejais, kai kreipiantis į kitas institucijas negaunama duomenų apie galimybę išieškoti baudą, šie minimalūs veiksmai nelaikytini pakankamais tam, kad būtų užtikrintas aktyvus antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybę sumokėti (arba išieškoti iš jo) baudą vykdymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis turi teisę kreiptis ne vien tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie nuteistojo turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi, subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti (arba išieškoti iš jo) baudą.

11. Kartu teismas pažymi, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą (išieškojimą) ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl, kaip jau buvo paminėta pirmiau, antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus.

12. Priverstinio baudos vykdymo etape svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų reali ir efektyvi, o ne formali, apsiribojanti tik pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija. Tai atitinka tiek antstolio pareigas, tiek nuteistojo (skolininko) pareigas, kurių šie subjektai turi laikytis baudos vykdymo proceso metu. Būtina pastebėti ir tai, kad nuteistojo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. 1N-17-396/2015). Taigi, tiesioginė ir reali antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi sąlyga efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė.

12.1. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo konkrečiu atveju, vykdydamas bausmę antstolis 2024 m. spalio 10 d. patikrino duomenis apie nuteistąjį Lietuvos Respublikos gyventojų registre (vykdomoji byla, 5 b. l.). 2024 m. spalio 11 d. antstolis surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomoji byla, 4 b. l.), o 2024 m. spalio 15 d. surašė patvarkymą dėl nuteistojo paieškos ir kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl nuteistojo paieškos (Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė skelbti nuteistojo paiešką) (vykdomoji byla, 8–9 b. l.). Iš vykdomojoje byloje esančio 2024 m. spalio 15 d. patvarkymo matyti, kad antstolis patikrino VšĮ „Registrų centras“ registrą, VĮ „Regitra“ registrą, nuteistojo sąskaitas bankuose ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrą (konkrečių patikrinimo rezultatų (registrų išrašų) vykdomojoje byloje nėra) (vykdomoji byla, 7 b. l.). Taip pat 2024 m. spalio 30 d. patvarkymu antstolis įpareigojo nuteistąjį iki 2024 m. lapkričio 25 d. atvykti į antstolio kontorą ir paaiškinti dėl baudos nesumokėjimo, nurodyti, kada bus pradėtas baudos mokėjimas arba (neturint lėšų) surašyti sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais (vykdomoji byla, 10 b. l.). Apie kitus antstolio atliktus veiksmus vykdomojoje byloje nėra.

12.2. Matyti, jog vykdydamas nuteistajam D. V. paskirtą bausmę antstolis iš esmės apsiribojo tik duomenų tikrinimu registruose ir atitinkamų dokumentų surašymu bei išsiuntimu. Nuo 2024 m. spalio 10 d. (vykdomojo rašto gavimo dienos; per daugiau nei 3 mėnesius iki teikimo pateikimo teismui) antstolis neatliko jokių kitų baudos išieškojimo veiksmų. Vieninteliai duomenys apie antstolio bandymą komunikuoti su nuteistuoju vykdomojoje byloje yra dokumento išsiuntimas nuteistajam (vykdomoji byla, 10 b. l.). Vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiais kitais būdais buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju ir ar tai tikrai buvo daryta. Visa tai rodo, kad tarp antstolio ir nuteistojo realios bei efektyvios tiesioginės komunikacijos nebuvo. Teismo nuomone, tai liudija apie neefektyvų ir tik formalų nuteistajam paskirtos baudos išieškojimą, kas negali būti toleruojama. Antstolio ir nuteistojo (skolininko) tiesioginės ir efektyvios komunikacijos nebuvimas teismų praktikoje ne kartą sąlygojo pačių antstolių poziciją atšaukti ar netenkinti jų teikimų, kai teismo posėdyje paaiškėja, kad nuteistasis (skolininkas) turi turto ir gali sumokėti baudą, tačiau to nedarė, nes antstolis su juo apie tai tinkamai nekomunikavo (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. T-48-1020/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. T-46-1020/2016 ir kt.).

13. Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų, neišnaudojo visų realių galimybių užtikrinti baudos sumokėjimą (išieškojimą) ir nenustatė pakankamų duomenų, suteikiančių pagrindą nuteistajam D. V. paskirtą baudą pakeisti kita konkrečia bausme (antstolis nenustatė vengimo mokėti baudą požymių, todėl šiuo metu bauda negali būti pakeista į laisvės apribojimo bausmę; vykdomojoje byloje nėra nuteistojo sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl šiuo metu pakeisti baudą į viešuosius darbus taip pat nėra galimybės). Todėl antstolio teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi teismas

nutaria:

Antstolio Sauliaus Ramanausko teikimo dėl nuteistajam D. V. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.