Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-754-370/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-26
Bylos Nr.: e2A-754-370/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00102-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“
Atsakovas: V. N., A. N.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Dvylika pirklių“, V. Š., V. S., R. A., A. S., V. B., D. J., S. G., A. Š., J. R., I. G., V. P., G. L., L. M., G. B.

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys

Civilinė byla Nr. e2A-754-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00102-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.2.2.7; 2.6.10.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-600-896/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ ieškinį atsakovams V. N. ir A. N. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Dvylika pirklių“, V. Š., V. S., R. A., A. S., V. B., D. J., S. G., A. Š., J. R., I. G., V. P., G. L., L. M., G. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ūkininko patarėjas“ pareiškė du ieškinius atsakovams V. N. (toliau – atsakovas) ir A. N. (toliau – atsakovė).

1.1. Pirmąjį ieškinį ieškovė pareiškė 2018 m. sausio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-1541-638/2018 ir prašė priteisti iš atsakovo V. N. 540 380,81 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

1.2. Antrąjį ieškinį ieškovė pareiškė 2018 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-1564-436/2018 atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) (Pauliano ieškinys) pagrindu ir prašė:

1.2.1. pripažinti 2017 m. gruodžio 4 d. UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovų, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento);

1.2.2. taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui 3 570 vnt. UAB „Ūkininko patarėjas“ paprastąsias vardines materialias akcijas nuosavybės teise;

1.2.3. pripažinti 2017 m. spalio 18 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį Nr. 19KU-4649, sudarytą atsakovų, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento);

1.2.4. taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui 450/631 dalis žemės sklypo nuosavybės teise, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – turtas Nr. 1), žemės sklypą nuosavybės teise, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą (sklypo priklausinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – turtas Nr. 2).

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo teisėja, laikinai atlikusi Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas, R. P. 2018 m. kovo 6 d. nutartimi sujungė Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. e2-1564-436/2018 ir Nr. e2-1541-638/2018 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1541-638/2018 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-600-896/2019).

3. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovas yra ieškovės akcininkas ir buvęs vadovas, jam priklausė 3 571 vnt. paprastųjų vardinių įmonės akcijų. Atsakovas 2017 m. gruodžio 4 d. perleido 3 570 vnt. paprastųjų vardinių įmonės akcijų (toliau – akcijos) savo sutuoktinei (atsakovei). 2017 m. spalio 11 d. buvo išrinkta nauja bendrovės valdyba, kuri atsakovą atšaukė iš vadovo pareigų.

Šalies argumentai

4. Ieškovė prašė atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovės naudai nuostolių, kurie atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Bendrovės naujoji valdyba, susipažinusi su bendrovės dokumentais, nustatė, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovei buvo padaryta 540 380,81 Eur žala, o būtent: 1) laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. atsakovas leido nuostolingai platinti bendrovės leidinį „Šeimininkė“ ir dėl to ieškovė patyrė 510 851,77 Eur nuostolių, 2) atsakovui nepagrįstai buvo išmokėtas 29 529,04 Eur atlyginimas už autorines teises bendrovės leidinyje „Ūkininko patarėjas“. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė bendrovės įstatuose, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines bei kitas pareigas.

5. Nurodė, kad dėl leidinio „Šeimininkė“ platinimo laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio ieškovė patyrė 358 946,68 Eur tiesioginių ir 151 905,09 Eur netiesioginių nuostolių (iš viso 510 851,77 Eur): 2015 m. – 215 299,36 Eur, 2016 m. – 201 917,30 Eur, 2017 m. – 93 635,11 Eur. Patirti nuostoliai buvo apskaičiuoti įvertinus už leidinį „Šeimininkė“ gautas pardavimų pajamas ir patirtas sąnaudas (išlaidos, susijusios su atsiskaitymu su darbuotojais, spausdinimo išlaidos, kitos būtinos leidinio leidybai išlaidos).

6. Taip pat nurodė, kad bendrovės valdybai atšaukus atsakovą iš bendrovės vadovo pareigų, jis dovanojimo sutartimis perleido atsakovei akcijas, turtą Nr. 1 ir turtą Nr. 2, tokiu būdu tik siekdamas išvengti nuostolių atlyginimo ieškovei. Ginčijamais sandoriais atsakovei buvo perleista turto už 269 545,60 Eur, nors atsakovas neturėjo jokio pagrindo sudaryti ginčijamas dovanojimo sutartis, nes šiuo turtu faktiškai naudojasi pats atsakovas.

Atsiliepimas

7. Atsakovai su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dvylika pirklių“ ir ieškovės akcininkai V. Š., R. Š., V. S. ir R. A. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė UAB „Dvylika pirklių“ perleisti iš viso 1 400 vnt. vardinių įmonės akcijų. Šios sutarties įvykdymas buvo priklausomas nuo nustatytos sąlygos atsakovui, kuris nebuvo Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, t. y. dėl atsakovo turėtų 3 571 vnt. bendrovės akcijų pardavimo UAB „Dvylika pirklių“, tačiau atsakovas su tokia sutarties sąlyga nesutiko. Bendrovės akcininkai vertė atsakovą parduoti akcijas UAB „Dvylika pirklių“, todėl, jis, jausdamasis nesaugiai dėl valdomo turto, dovanojimo sutartimis perleido akcijas, turtą Nr. 1 ir turtą Nr. 2 atsakovei.

Šalies argumentai

8. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad atsakovui buvo nepagrįstai išmokėtas 29 529,04 Eur atlyginimas už autorines teises bendrovės leidinyje „Ūkininko patarėjas“. Darbo ginčo komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendime darbo byloje Nr. APS-2-22043 padarė išvadą, jog atsakovas „darbo UAB „Ūkininko patarėjas“ laikotarpiu be direktoriaus pareigų faktiškai ėjo papildomas vyriausiojo redaktoriaus pareigas, tačiau ieškovo (atsakovo) darbo sutartyje Nr. 215 šalys nesusitarė dėl ieškovo papildomų vyriausiojo redaktoriaus pareigų atlikimo, o nuo 2000-01-03 darbo sutartyje nebesulygo atskirai darbo užmokesčio už papildomą darbą.“. Darbo ginčų komisija pripažino, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, ėjo ir papildomas vyriausiojo redaktoriaus pareigas, t. y. redaguodavo bendrovės leidinių rankraščius, darydavo pataisymus ant signalinių laikraščio maketų, todėl už tai jam pagrįstai buvo mokamas atlyginimas (honoraras) už autorines teises.

9. Nurodė, kad ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2018 m. sausio 31 d., todėl reikalavimo daliai dėl 25 532,70 Eur išmokėto honoraro ieškovė praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), nes ieškovė pareikštu reikalavimu prašė atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo mėn.

Atsiliepimas

10. Atsakovų vertinimu, ieškovė taip pat nepagrįstai nurodė, jog atsakovas yra atsakingas dėl ieškovės leidinio „Šeimininkė“ patirtų nuostolių. Pažymėjo, kad leidinio tikslas buvo stabiliai auginti bendrovės įtaką rinkoje, sudaryti sąlygas kitų bendrovės leidinių pelningumui. Atsakovas įvertino galimą leidinio „Šeimininkė“ naudos ir nepelningumo santykį ir teisingai identifikavo šio leidinio nešamos naudos bendrovei svorį, todėl savo veiksmais niekaip neperžengė protingos ūkinės komercinės rizikos ribų.

11. Atsakovų teigimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovės patirtus nuostolius, todėl nepagrįstas ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.

12. Atsiliepimuose į ieškinį trečiasis asmuo V. Š., S. G. ir A. S. prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad atsakovas savo pareigas bendrovėje atlikdavo tinkamai ir veikdavo tik bendrovės interesais.

13. Atsiliepimu į ieškinį tretieji asmenys L. M., I. G. ir V. P. prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, jog jiems nėra žinoma, kad atsakovas bendrovės vadovavimo laikotarpiu būtų veikęs prieš ieškovės interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 13 585 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas 2020 m. sausio 6 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės valstybei 334,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15. Teismas nustatė, jog vien ta aplinkybė, kad bendrovė patyrė nuostolių dėl tam tikrų valdymo organų sprendimų, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai buvo neteisėti. Teismas nenustatė, jog sprendimas nenutraukti leidinio „Šeimininkė“ leidybos padarė ieškovei žalą, nes tokį sprendimą galėjo priimti bendrovės valdyba, o ne pats atsakovas. Teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo įrodytas realus žalos padarymo ieškovei faktas bei dydis, kaip viena iš sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų tikslius ieškovės patirtus nuostolius.

16. Teismas, nustatęs, kad atsakovas, eidamas bendrovės vadovo pareigas, atliko šiuos veiksmus – temų straipsniams kūrimą, teksto redagavimą, antraščių nustatymą, straipsnių teksto turinio formulavimą – padarė išvadą, kad atsakovas tokiais veiksmais faktiškai tapdavo šių kūrinių bendraautoriumi, nes prisidėjo prie galutinio kūrinių rezultato, todėl turėjo teisę gauti autorinį atlyginimą, kurį jam skirdavo kiti asmenys.

17. Teismas reikalavimo daliai (25 532,70 Eur), kuria buvo prašoma priteisti 2015 m. sausio mėn. padarytą žalą (dėl išmokėto autorinio atlyginimo), taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2018 m. sausio 31 d., o žalą prašė atlyginti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo mėn.

18. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, t. y., jog ji yra atsakovo kreditorė ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ir padarė išvadą, jog atsakovų sudaryti sandoriai dėl turto perleidimo nepažeidė ieškovės teisių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Ūkininko patarėjas“ prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo, kaip vadovo, ir bendrovės valdybos funkcijas bei atsakomybių atskirumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo veiksmai nenutraukti leidinio „Šeimininkė“ platinimo nepadarė nuostolių ieškovei. Atsakovas, matydamas, kad leidinys „Šeimininkė“ yra nuostolingas, turėjo teisę nutraukti šio leidinio leidybą vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 7 dalimi, tačiau to nepadarydamas, pažeidė jam priskirtas fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis).

19.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės veikla nuo 2013 m. iki 2018 m. gegužės mėnesio, kai buvo priimtas sprendimas nutraukti leidinio „Šeimininkė“ leidimą, buvo nuostolinga. Nurodytą aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta leidinio „Šeimininkė“ ataskaita, atlikta auditoriaus UAB „KD finansai“.

19.3. Sprendimo dalis dėl bendrovės be pagrindo išmokėtų lėšų (autorinio atlyginimo) atsakovui yra nepagrįsta. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę sutarties dėl autorinio atlyginimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 42 straipsnio 1 dalis, nes įstatymas nenumato, jog toks atlyginimas galėtų būti mokamas esant žodiniam susitarimui.

19.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas galėjo gauti atlygį už autorines teises, nes pagal ATGTĮ 39 straipsnio 3 dalį, atsakovas, eidamas ieškovės leidinių vyriausiojo redaktoriaus pareigas, negalėjo gauti atlyginimo už tokio pobūdžio darbą, atsakovas tik redaguodavo leidinių straipsnius, o ne juos sukurdavo.

19.5. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovams 13 585 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes civilinėje byloje buvo pareikšti du ieškiniai, iš kurių tik ieškinys dėl actio Pauliana buvo pareikštas atsakovui ir atsakovei. Teismas sprendime nenurodė, už kokias atsakovei suteiktas teisines paslaugas priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovei, padarė išvadą, kad byla buvo sudėtinga, tačiau teismui atmetus pirmąjį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, antrasis ieškinys dėl actio Pauliana net nebuvo nagrinėtas.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. N. ir A. N. prašo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

20.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių nesutinka su sprendimo dalimi atmesti reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo ir kodėl turėtų būti tenkintas ieškinio reikalavimas iš atsakovo priteisti padarytos žalos atlyginimą. Taip pat nenurodyta, dėl kokių priežasčių ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi atmesti actio Pauliana reikalavimą ir kodėl turėtų būti tenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais.

20.2. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį dėl ieškovės prašomos priteisti 25 532,70 Eur žalos atlyginimo dalies.

20.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas yra atsakingas dėl patirtų nuostolių, susijusių su leidinio „Šeimininkė“ leidyba. Atsakovas vienasmeniškai negalėjo priimti sprendimą nutraukti leidinio „Šeimininkė“ leidybą, nes tokį sprendimą galėjo priimti tik bendrovės valdyba.

20.4. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas realus žalos padarymo ieškovei faktas bei dydis, kaip viena iš privalomų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, nes vien prisiimtų įsipareigojimų dydis nesudaro pagrindo konstatuoti objektyviai bendrovės patirtos žalos. UAB „KD finansai“ ataskaitoje buvo tik patikrinta, ar bendrovės direktoriaus J. S. pasirašytoje lentelėje nurodyti skaičiai (ieškovės įrodinėjami nuostoliai) yra teisingi. Todėl, nustačius, kad ne auditoriaus pasirinktas „Šeimininkės“ nuostolių skaičiavimo metodas yra neteisingas, nebuvo pagrindo vadovautis auditoriaus parengta ataskaita, kurioje atlikti tik matematiniai skaičiavimai pagal bendrovės pasirinktą neteisingą „Šeimininkės“ nuostolių skaičiavimo metodą.

20.5. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas neturėjo teisės gauti atlyginimą už autorines teises, nes, jei atsakovas nebūtų ėjęs vyriausiojo redaktoriaus pareigų, bendrovė būtų turėjusi samdyti kitą asmenį ir mokėti atlyginimą, todėl ieškovė bet kokiu atveju būtų turėjusi mokėti atlyginimą už atliekamą darbą.

20.6. Teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsižvelgęs į bylos apimtį ir sudėtingumą, ieškovės procesinį elgesį byloje ir atsakovės faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apeliantės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. N., kaip buvusio įmonės vadovo, nenustačius visų sąlygų civilinės atsakomybei kilti, taip pat sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Apeliantei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, byla apeliacine tvarka nagrinėtina pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis) dėl bendrovės vadovui civilinės atsakomybės taikymo.

Dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo

23. Nagrinėjamoje byloje apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimus, susijusius su bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu. Apeliantė nurodo, kad jos leidžiamas leidinys „Šeimininkė“ nuo 2013 m. buvo nuostolingas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. apeliantė dėl šio leidinio leidybos ji patyrė 509 833,54 Eur dydžio nuostolius, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, nesiėmęs laiku priemonių nutraukti leidinio leidybą.

24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūkininko patarėjas“ direktoriumi nuo 1991 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. spalio 11 d. buvo atsakovas. 2017 m. spalio 11 d. vykusio UAB „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinkti nauji bendrovės valdybos nariai (nauja valdyba), kurie balsavo dėl atsakovo atleidimo iš UAB „Ūkininko patarėjas“ direktoriaus pareigų. Tuo metu atsakovui priklausė 3 571 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijų. Atsakovas atsakovei (savo sutuoktinei) 2017 m. gruodžio 4 d. akcijų dovanojimo sutartimi padovanojo 3 570 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 62 046,60 Eur.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju keliamas esminis klausimas dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalos atsiradimą, t. y. – fiduciarinių pareigų netinkamo vykdymo, atsakovui būnant apeliantės direktoriumi. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio taikymo pagrįstumo.

26. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

27. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

28. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir priešingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes yra skirtinga jų teisinė padėtis. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

32. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantė, pareikšdama ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, patirtus nuostolius siejo su neteisėtais atsakovo veiksmais, t. y., kad atsakovas nenutraukė nuostolingo leidinio „Šeimininkė“ platinimo ir nepagrįstai išsimokėjo sau atlyginimą už autorines teises. Atsakovas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, jog sprendimą dėl leidinio „Šeimininkė“ leidybos nutraukimo turėjo priimti bendrovės valdyba. Apeliantė įrodinėjo, kad leidinio „Šeimininkė“ leidyba laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. buvo nuostolinga, tačiau atsakovas nurodo, kad šio leidinio leidyba buvo svarbi strategiškai įgyvendinant bendrovės veiklos tikslus. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nenustačius jog apeliantė dėl leidinio „Šeimininkė“ leidybos nenutraukimo patyrė nuostolius.

33. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. UAB „Ūkininko patarėjas“ įstatų (toliau – įstatai) 5 skyriaus 1 dalyje nurodyta: „Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, ir Bendrovės vadovas – direktorius“. Įstatų 8 skyriaus 9 dalies 1 punkte nurodyta, kad valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, o pagal to paties skyriaus 11 dalies 1 ir 2 papunkčius „Valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie: bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą; bendrovės veiklos organizavimą“. Pagal įstatų 9 skyriaus 5 dalį: „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“.

35. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bendrovės valdyba, o ne direktorius priimdavo sprendimus, susijusius su leidinių leidyba. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovas yra atsakingas dėl jos patirtų nuostolių. Iš UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos posėdžių protokolų turinio matyti, kad būtent valdyba analizuodavo UAB „Ūkininko patarėjas“ pelno (nuostolių) paskirstymo projektus ir teikdavo juos patvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui (e. b. t. 8, b. l. 262-263, 265, 269, 278, 279). Iš 2017 m. birželio 30 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, kad buvo nutarta pakeisti leidinio „Šeimininkė“ pavadinimą, logotipą, padidinti leidinio „Šeimininkė“ apimtis vienu spaudos lanku (el. b. t. 8, b. l. 223-224), iš 2017 m. liepos 14 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, kad buvo svarstyta dėl leidinio „Šeimininkė“ reorganizavimo (el. b. t. 8, b. l. 221-222).

36. Apibendrindama nurodytą teisinį įmonės vadovo civilinės atsakomybės reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas negalėjo vienasmeniškai priimti sprendimo nutraukti leidinio „Šeimininkė“ leidybos, nes tokį sprendimą galėjo priimti tik bendrovės valdyba, yra pagrįsta. Dėl to sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, civilinės atsakomybės taikymas atsakovui yra negalimas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl apeliantės patirtų nuostolių dėl atsakovui išmokėto autorinio atlyginimo

39. Apeliantė skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl bendrovės be pagrindo išmokėtų 29 529,04 Eur lėšų (autorinio atlyginimo) atsakovui yra nepagrįsta. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę sutarties dėl autorinio atlyginimo, kaip to reikalauja ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis, mokėjimo. Įstatymas nenumato, jog toks atlyginimas galėtų būti mokamas esant žodiniam susitarimui. Atsakovas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad atsakovas turėjo teisė gauti atlyginimą už autorines teises, nes, jei atsakovas nebūtų ėjęs vyriausiojo redaktoriaus pareigų, bendrovė būtų turėjusi samdyti kitą asmenį ir mokėti atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo teisę gauti autorinį atlyginimą, nes atliko vyriausiojo redaktoriaus kompetencijai priskiriamus veiksmus (temų straipsniams sugalvojimas, tekstų redagavimas, antraščių nustatymas, straipsnių tekstų turinio formulavimas).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pats vienasmeniškai negalėjo priimti sprendimo išsimokėti sau atlyginimą už autorines teises, tam turėjo pritarti bendrovės valdyba (Įstatų 8 skyriaus 10 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės valdyba buvo patvirtinusi direktoriaus-bendrovės vyriausiojo redaktoriaus pareigybę, t. y., kad atsakovas atliks ne tik direktoriaus, bet ir redaktoriaus pareigas, taip pat, jog valdyba buvo patvirtinusi bendrovės leidinių honorarinių fondų dydžius. Teismas vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-380-587/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019 nustatytomis aplinkybėmis, kad tarp atsakovo ir apeliantės buvo susiformavę autoriniai teisiniai santykiai.

41. Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-380-587/2019 ginčas vyko tarp ieškovo V. N. (atsakovo) ir atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ (apeliantės) pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei UAB „Ūkininko patarėjas“ dėl autorinio atlyginimo skolos priteisimo. Teismas tenkino V. N. ieškinį padaręs išvadą, kad „ieškovas iki jo atleidimo iš direktoriaus pareigų dienos, bendrovėje vykdė vyriausiojo redaktoriaus pareigas, į kurias įėjo ir kūrinių sukūrimo ir teisių į kūrinius atsakovui perdavimo funkcijos, nors tarp šalių ir nebuvo pasirašytos autorinės sutarties, tačiau iš visų aplinkybių visumos matyti, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl kūrinių kūrimo ir teisių į juos atlygintinio perleidimo atsakovei“ (Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-380-587/2019 11, 16, 24 punktai). Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-380-587/2019 pakeitė sumažindamas ieškovui V. N. priteistos skolos sumą, tačiau taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo šalis siejo autoriniai teisiniai santykiai ir ieškovas iki pat 2017 m. spalio 11 d. vykdė atsakovės vyr. redaktoriaus funkcijas (Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019 16 punktas).

42. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-380-587/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019 nustatytu prejudiciniu faktu – jog atsakovas UAB „Ūkininko patarėjas“ atliko vyriausiojo redaktoriaus pareigas.

43. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016).

44. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartyje buvo nagrinėtas klausimas dėl V. N. teisės gauti autorinį atlyginimą už atliktas vyriausiojo redaktoriaus pareigas UAB „Ūkininko patarėjas“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais nustatytais kitose civilinėse bylose (Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-380-587/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas (CPK 18 straipsnis), be kita ko, saistantis ir bylą nagrinėjantį teismą, taip pat tokio sprendimo res judicata galia lemia tai, jog ieškovės nesutikimas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu negali būti pagrindu šio sprendimo nevykdyti ir iš naujo ginčyti juo nustatytus faktus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo ignoruoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ir šioje byloje jas nustatyti kitokias, nei jau yra nustatytos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

46. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis, jog patyrė 42 652,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, tačiau faktiškai yra patyrę (sumokėję už teisines paslaugas) 19 420,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, jos apimtį, įrodinėjimo priemonių gausą, apeliantės procesinį elgesį byloje, padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti Rekomendacijose nustatytų dydžių ir iš apeliantės atsakovei priteisė 10 000 Eur dalį iš turėtų 19 420,56 Eur išlaidų advokato pagalbai bei visas 3 585 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas, iš viso priteisė 13 585 Eur.

49. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės atsakovės naudai 13 585 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes A. N. atsakove buvo tik pagal antrąjį ieškinį (actio Pauliana), kuris pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime iš esmės nebuvo nagrinėtas atmetus pirmąjį apeliantės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Atsakovai su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes, nors atsakovei buvo pareikštas tik actio Pauliana ieškinys, ji vis tiek buvo suinteresuota bylos baigtimi ir pagal apeliantės pareikštą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat ji apmokėdavo sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, joje atliktus veiksmus, tai, kad byla yra didelės apimties, negalima daryti išvados, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovei priteistinos tik faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismas taip pat atsižvelgė į bylos nagrinėjimo sudėtingumą, apimtį, apeliantės procesinį elgesį, todėl atsakovų prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme atitiko atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovų prašomos priteisti faktiškai patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pirmosios instancijos teismo buvo sumažintos, yra pagrįstos, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

52. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, todėl yra teisinis pagrindas apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

55. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliaciniu skundu, nepriteistinos. Iš atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 3 599,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš pateikto 2020 m. spalio 23 d. lėšų pervedimo nurodymo dokumento Nr. 9, matyti, kad pradinis mokėtojas už suteiktas teisines paslaugas buvo atsakovas V. N..

56. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

57. Nagrinėjamu atveju atsakovai, prašydami priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą sumokėjo 3 599,75 Eur advokatų profesinei bendrijai „Miliauskas ir Zemlytė“.

58. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. trečiąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2020 m. vasario 10 d. (2019 m. trečiąjį ketvirtį)) sudarė 1 358,60 Eur, maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 766,18 Eur (1 358,60 Eur x 1,3), todėl atsakovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki šios sumos.

59. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (4 500 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas, iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, 4 500 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš apeliantės valstybei (Civilinio proceso kodekso 84 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ (juridinio asmens kodas 133122411) 1 766,18 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ (juridinio asmens kodas 133122411) 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teisėjai Marius BajorasDanguolė MartinavičienėAsta Radzevičienė