Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 1995 m. balandžio 5 d. darbo sutarties (1 t., e. b. l. 13–15, 122–127) turinio, ieškovas ėjo atsakovės vadovo pareigas. Darbo santykiai nutrūko bendrovės valdybai 2017 m. spalio 11 d. atšaukus ieškovą iš pareigų (1 t., e. b. l. 78–81). Į bylą pateikti ieškovo Sodros knygelės išrašas (1 t., e. b. l. 16), atsakovės leidžiamų laikraščių ir žurnalų iškarpos (1 t., e. b. l. 29–36; 2 t., e. b. l. 72–73, 126–132, 146–150) taip pat patvirtina, kad ieškovas nuo 1991 m. atliko ir atsakovės vyr. redaktoriaus funkcijas. Šią aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos D. J. (2019 m. sausio 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas: nuo 36 min. 33 sek. iki 1 val. 25 min. 7 sek.), L. M. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 min. 56 sek. iki 20 min. 55 sek.), V. L. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 21 min. 00 sek. iki 58 min. 20 sek.), I. G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 25 sek. iki 1 val. 46 min. 00 sek.), J. G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 46 min. 05 sek. iki 2 val. 18 min. 35 sek.), ji nuosekliai akcentuojama ir įvairių su atsakove susijusių asmenų teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., e. b. l. 3–34, 74–80), atsakovės vyr. redaktoriumi ieškovas nurodomas ir įvairių institucijų priimtuose sprendimuose (2 t., e. b. l. 68–71). Iš atsakovės 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 22 d. raštų (1 t., e. b. l. 17, 22) turinio akivaizdu, kad šių funkcijų vykdymas taip pat buvo nutrauktas (pradžioje funkcijų vykdymą sustabdžius) nuo 2017 m. spalio 11 d.

11. Ginčas byloje kilo ne dėl paties fakto, kad ieškovas vykdė vyr. redaktoriaus funkcijas, bet dėl to, kokiu pagrindu nurodytos funkcijos buvo vykdomos. Ieškovas įrodinėjo, kad pagal darbo sutartį darbo užmokestis jam buvo mokamas už direktoriaus pareigas, o vyr. redaktoriaus funkcijas jis vykdė autorinės sutarties pagrindu. Atsakovė akcentavo, kad vyr. redaktoriaus funkcijos įėjo į direktoriaus pareigas, net jeigu šias funkcijas būtų galima vertinti kaip papildomą darbą, susitarimas dėl jo nebuvo pasiektas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalyje nurodytas kompetentingas organas nepriėmė sprendimo dėl atlygio ieškovui už papildomą darbą mokėjimo. Kartu atsakovė nurodė, kad šalių nesiejo ir autoriniai teisiniai santykiai, kadangi nebuvo sudaryta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta rašytinės formos sutartis. Įvertinęs šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalis siejo autoriniai teisiniai santykiai, paremti žodiniu susitarimu.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsti, jog vyr. redaktoriaus funkcijas ieškovas vykdė kaip papildomą darbo, nėra pagrindo dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip matyti iš darbo sutarties (1 t., e. b. l. 13–15, 122–127) turinio, dėl vyr. redaktoriaus pareigų darbo sutartimi šalys nesusitarė. Antra, susitarimą su ieškovu dėl papildomo darbo, vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, galėjo sudaryti tik atsakovės valdyba, tačiau toks susitarimas nebuvo sudarytas. Trečia, kad ginčas kyla ne iš darbo santykių, konstatuota ir į bylą pateiktuose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimuose (1 t., e. b. l. 23–28, 140–143, 161–167). Ketvirta, kaip matyti iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų (2 t., e. b. l. 81–99), išmokos ieškovui už vyr. redaktoriaus pareigas buvo mokamos kaip autorinis atlyginimas. Penkta, į bylą pateikti atsakovės valdybos nutarimai (1 t., e. b. l. 132–139, 168–169) bei darbų perdavimo aktai (1 t., e. b. l. 128–131) atskleidžia, kad įmonėje ilgą laiką buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią atsakovės leidžiamiems leidiniams buvo nustatyti autorinių honorarų fondai bei autorinis atlyginimas periodiškai buvo skaičiuojamas ir mokamas ne tik ieškovui, bet ir kitiems prie leidinių kūrimo prisidėjusiems asmenims. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad šalis siejo būtent autoriniai teisiniai santykiai. Dėl nurodytos priežasties kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nekvalifikavo teisinio santykio pobūdžio.

13. Nesutikimą su ginčo santykių kvalifikacija atsakovė grindžia aplinkybe, kad santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi. ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad autorinė sutartis sudaroma raštu, tačiau rašytinė forma nėra privaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju autorinis darbas buvo siejamas būtent su kūrinių periodiniuose leidiniuose skelbimu bei periodinių leidinių, kuriuos leidžia atsakovė, rengimu ir redagavimu. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas į bylą teikė darbinę medžiagą (1 t., e. b. l. 37–45), ją patvirtino ir byloje liudytojomis apklaustos D. J. (2019 m. sausio 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas: nuo 36 min. 33 sek. iki 1 val. 25 min. 7 sek.), L. M. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 min. 56 sek. iki 20 min. 55 sek.), V. L. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 21 min. 00 sek. iki 58 min. 20 sek.), I. G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 25 sek. iki 1 val. 46 min. 00 sek.), J. G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 46 min. 05 sek. iki 2 val. 18 min. 35 sek.). Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.93 straipsnio 1–2 dalimis, rašytinės sandorio formos nesilaikymas sutartį negaliojančia daro tik įstatyme tiesiogiai nurodytais atvejais. ATGTĮ 42 straipsnyje tokios nuorodos nėra, todėl, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad autoriniai santykiai tarp šalių turėjo būti įforminti raštu, formos nesilaikymas nepaneigtų sandorio teisėtumo ir iš jo kylančių teisių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 12 punkte, santykių faktą patvirtina rašytiniai įrodymai (valdybos nutarimai (1 t., e. b. l. 132–139, 168–169), darbų perdavimo aktai (1 t., e. b. l. 128–131), sąskaitų išrašai (2 t., e. b. l. 81–99)), todėl, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktu, negalioja ir draudimas šiuos santykius papildomai įrodinėti liudytojų parodymais.

14. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad sprendimą grįsdamas autorinius teisinius santykius patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, surašytais už ankstesnį laikotarpį, nei laikotarpis, už kurį ieškovas skaičiuoja įsiskolinimo sumą, teismas išėjo už reiškiamo reikalavimo ribų. Kaip matyti iš bylos medžiagos (2 t., e. b. l. 38–39), pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. parengiamajame teismo posėdyje atmetė atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktą prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Kauno apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. e2-600-896/2019, kurioje atsakovė reikalauja už ankstesnį laikotarpį atsakovės ieškovui išmokėtas autorinio atlyginimo išmokas pripažinti neteisėtomis ir jų atlyginimą priteisti atsakovei iš ieškovo. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime į prašymą (1 t., e. b. l. 170–172) išdėstyta pozicija, kad skiriasi bylose nagrinėjamų ieškinių dalykas (2018 m. lapkričio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas: nuo 11 min. 48 sek. iki 12 min. 20 sek.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti jam neišmokėtą autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d., o Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-600-896/2019 sprendžiamas klausimas dėl autorinio atlyginimo ieškovui išmokėjimo už laikotarpį iki 2017 m. rugsėjo 1 d. teisėtumo. Jokių ribų, susijusių su ieškinio pagrindu ar įrodymais, kuriais ieškinys gali būti grindžiamas, teismas nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas civilinės bylos sustabdymo, kai bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išnagrinėta kita byla, pagrindas nėra taikytinas nagrinėjamai situacijai. Vien aplinkybė, kad dvejose civilinėse bylose reiškiami reikalavimai yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ar tais pačiais įrodymais, nekliudo teismams šias aplinkybes vertinti savarankiškai ir pasisakyti dėl jų reikšmės sprendžiant toje konkrečioje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą.

15. Atsakovė skunde taip pat akcentuoja, kad nėra aišku, už kokius konkrečiai veiksmus autorinio atlyginimo reikalauja ieškovas. Įvertinusi šį argumentą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, kaip minėta nutarties 13 punkte, aplinkybę, kad autorinis darbas buvo siejamas būtent su kūrinių periodiniuose leidiniuose skelbimu bei periodinių leidinių, kuriuos leidžia atsakovė, rengimu ir redagavimu, patvirtina rašytiniai įrodymai (valdybos nutarimai (1 t., e. b. l. 132–139, 168–169), darbų perdavimo aktai (1 t., e. b. l. 128–131), ieškovo pateikta darbinė medžiaga (1 t., e. b. l. 37–45)). Antra, kad eidamas vyr. redaktoriaus funkcijas ieškovas pats sprendė, kokius straipsnius leisti, ir juos redagavo, nurodoma ir atsakovės į bylą pateiktame 2017 m. lapkričio 4 d., t. y. po sutartinių santykių su ieškovu nutraukimo, išspausdintame 2017 m. rugsėjo mėn. leidiniuose pateiktos informacijos paneigime (2 t., e. b. l. 72–73). Pažymėtina, kad tokiu būdu atsakovė ne tik pripažino faktą, jog ieškovas vykdė kūrybinę veiklą, bet ir patvirtino, kad ta veikla buvo vykdoma laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti autorinį atlyginimą. Trečia, kaip minėta nutarties 13 punkte, aplinkybę, kad ieškovas vykdė su straipsnių rengimu ir leidinių redagavimu susijusią veiklą, patvirtino ir liudytojos D. J., L. M., V. L., I. G., J. G., o taip pat notarui rašytinius paaiškinimus teikusi T. M. (2 t., e. b. l. 74–80). Vien atsakovės pateikti duomenys, kad T. M. nebuvo įdarbinta bendrovėje pagal darbo sutartį (2 t., e. b. l. 111), nepaneigia jos pačios paaiškinimuose bei į bylą pateiktuose rašytiniuose dokumentuose (2 t., e. b. l. 126, 146) nurodomos informacijos, kad ji ėjo vyr. redaktoriaus pavaduotojos pareigas, kurias, kaip ir ieškovas, galėjo vykdyti autorinių sutarčių pagrindu. Atmestinas ir skundo argumentas, kad liudytojos I. G. parodymai negali būti vertinami, kadangi ginčo laikotarpiu ji nedirbo (2 t., e. b. l. 112–115). Liudytoja teikė parodymus apie teisinių santykių raidą, kuri jai buvo žinoma, todėl abejoti jos paaiškinimų objektyvumu nėra pagrindo. Ketvirta, kaip minėta nutarties 10 punkte, ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad nuo pareigų jis buvo nušalintas nedelsiant po 2017 m. spalio 11 d. valdybos susirinkimo, kuriame nuspręsta atšaukti ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų ir nebeleisti jam toliau vykdyti vyr. redaktoriaus funkcijų. Jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovė neteikė. Nurodyti duomenys leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovas neturėjo galimybės pateikti į bylą visų jo autorinius santykius su atsakove už ginčo laikotarpį įforminančių dokumentų, o atsakovė nebuvo suinteresuota juos teikti. Kita vertus, aptariami duomenys leidžia spręsti, kad ieškovas iki pat 2017 m. spalio 11 d. vykdė savo įprastines funkcijas, t. y. įmonė vykdė veiklą, buvo leidžiami leidiniai ir ieškovas dalyvavo jų leidyboje. Priešinga išvada sąlygotų nepagrįstą įrodinėjimo pareigos perkėlimą ieškovui, kurio galimybės pateikti jo poziciją pagrindžiančius įrodymus yra suvaržytos (CPK 178 straipsnis).

16. Apibendrindama nutarties 15 punkte aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas iki pat 2017 m. spalio 11 d. vykdė atsakovės vyr. redaktoriaus funkcijas, už kurias jam ilgą laiką buvo mokamas autorinis atlyginimas, todėl spręsti, kad toks atlyginimas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d. jam nepriklauso, nėra pagrindo.

17. Įvertinusi skundžiamo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, susijusius su ieškovui mokėtinu autorinio atlyginimo dydžiu, teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nei ieškovas, nei liudytojai bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai paaiškinti, kokia tvarka vadovaujantis ieškovui buvo nustatomas autorinio atlyginimo dydis. Kita vertus, autorinis atlyginimas tiek ieškovui, tiek ir kitiems kūrybines funkcijas atlikusiems asmenims, buvo mokamas ilgą laiką, t. y. įmonėje buvo nusistovėjusi autorinio atlyginimo mokėjimo praktika. Byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuoti asmenys (pvz., kiti įmonės akcininkai) būtų kada nors reiškę pretenzijas dėl tokios atsiskaitymo su turinį kuriančiais asmenimis tvarkos.

18. Atsakovės argumentai, kad įmonėje nebuvo tinkamai įforminta autorinių atlyginimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, savaime negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Reikalavimą ieškovas reiškia ne kaip buvęs atsakovės vadovas, bet kaip autorinio pobūdžio funkcijas vykdęs vyr. redaktorius. Net jeigu ir pasitvirtintų prielaida, kad ieškovas, kaip direktorius, priimdamas sprendimus dėl autorinio atlyginimo sau ir kitiems asmenims išmokėjimo ar autorinio atlyginimo dydžio nustatymo viršijo savo kompetenciją, tokia išvada, esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, galėtų taip pagrindu reikšti ieškovui pretenzijas dėl galimos atsakovei padarytos žalos atlyginimo, bet nepaneigtų ieškovo, kaip autoriaus (kūrėjo), teisės reikalauti autorinio atlyginimo.

19. Atsakovė kėlė klausimą ir dėl autorinio atlyginimo sumų ieškovui padidinimo nuo 2017 m. sausio mėn. teisėtumo. Kaip matyti iš į bylą pateikto Sodros išrašo (1 t., e. b. l. 18–21), taip pat sąskaitų išrašų (2 t., e. b. l. 81–99), iki 2016 m. gruodžio mėn. ieškovui išmokama autorinio atlyginimo suma kas mėnesį sudarė 855 Eur, o nuo 2017 m. sausio mėn. buvo priskaitoma po 2 125 Eur arba 2 250 Eur, išmokama – 1 615 Eur arba 1 710 Eur (du kartus po 855 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad teikdama parodymus teismo posėdžio metu liudytoja I. G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 25 sek. iki 1 val. 46 min. 00 sek.) patvirtino, jog didesnis autorinis atlyginimas ieškovui pradėtas mokėti dėl to, kad išėjus dviem kūrybinį darbą dirbusiems asmenims, padidėjo ieškovo vykdomų funkcijų apimtis. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės vadovo teismui pateiktas autorinio atlyginimo išmokėjimo apskaičiavimas (1 t., e. b. l. 173–174), kuriame užfiksuota, kad dvigubai (nuo 6 iki 12–13) padidėjo ieškovo nurodytų autorinių objektų skaičius. Kartu šiame dokumente užfiksuotas ir faktas, kad ieškovui išmokamų autorinių atlyginimų suma sudarė tik dalį mėnesinio autorinių atlyginimų fondo, kas dar kartą patvirtina nutarties 12 punkte konstatuotą aplinkybę, jog įmonėje buvo susiklosčiusi ilgalaikė praktika dėl autorinių atlyginimų mokėjimo tiek ieškovui, tiek ir kitiems asmenims. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad 2017 m. rugsėjo mėn. ar pirmąsias 11 dienų 2017 m. spalio mėn. darbas įmonėje buvo organizuojamas kitaip nei įprasta. Šiuo aspektu reikšminga pripažįstama aplinkybė dėl atsakovės leidžiamų leidinių periodiškumo, kuris ilgą laiką lėmė ir sąnaudų kūrybiniam darbui tolygumą.

20. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų apie priteistą autorinio atlyginimo dydį pakankamumo teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas vertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2 t., e. b. l. 100–106) užfiksuotą atsakovės buhalterės ieškovui siųstoje SMS žinutėje nurodytą autorinio atlyginimo sumą, ją lygindamas su Sodros išraše (1 t., e. b. l. 18–21) nurodytais duomenimis apie ieškovui 2017 m. skaičiuotas autorinio atlyginimo sumas (2 125 Eur arba 2 250 Eur per mėnesį), bei konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė, nei ankstesniais laikotarpiais mokėtų sumų vidurkis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 19 punkte, Sodros išraše buvo nurodytos priskaitytos sumos (prieš mokesčius), o ieškovui faktiškai išmokėtos sumos, matomos sąskaitų išrašuose (2 t., e. b. l. 81–99), buvo mažesnės – 1 615 Eur arba 1 710 Eur (du kartus po 855 Eur).

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas nepagrindė, kodėl vertindamas sumos pagrįstumą skaičiavo paskutinius tris mėnesius mokėtų sumų vidurkį. Toks skaičiavimas galėtų būti taikomas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, nustatyta tvarka apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju reikalavimas yra kildinamas ne iš darbo santykių, bet iš civilinių autorinių teisinių santykių, todėl taikyti šiems santykiams specialiąsias teisės normas, skirtas specifiniams santykiams reglamentuoti, nėra pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad minimali ieškovui mokėtina suma galėtų būti apskaičiuojama taikant mažesnįjį iš dviejų 2017 m. naudotų autorinių atlyginimų dydžių – 2 125 Eur prieš mokesčius arba 1 615 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovas autorinį atlyginimą prašo priteisti už 2017 m. rugsėjo mėn. bei 8 darbo dienas 2017 m. spalio mėn., kurį iš viso buvo 22 darbo dienos, todėl autorinio atlyginimo suma prieš mokesčius apskaičiuotina taip: 2 125 Eur + 2 125 Eur / 22 * 8 = 2 897,73 Eur. Ši suma yra didesnė už ieškovo prašomą priteisti sumą. Tokia pačia tvarka skaičiuojant autorinį atlyginimą po mokesčių, gaunama 2 201,27 Eur (1 615 Eur + 1 615 Eur / 22 * 8) suma yra mažesnė už ieškovo prašomą priteisti sumą, todėl akivaizdu, kad atlikdamas skaičiavimus pirmosios instancijos teismas vadovavosi suma prieš mokesčius.

22. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nebuvo pateikti jokie skaičiavimai, kokiu pagrindu ir kuo vadovaudamasi buhalterė ieškovui apskaičiavo ir SMS žinutėje (2 t., e. b. l. 100–106) nurodė būtent 2 584,76 Eur autorinio atlyginimo sumą. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad SMS žinutė buvo siųsta 2017 m. spalio 17 d. Be to, kaip matyti iš atsakovės 2017 m. spalio 11 d. rašto turinio (1 t., e. b. l. 17), atsakovė buvo informavusi ieškovą apie tai, kad jam paliekamas vyr. redaktoriaus užmokestis, o apie pasikeitusią poziciją informavo 2017 m. lapkričio 22 d. raštu (1 t., e. b. l. 22). Dėl nurodytos aplinkybės labiausiai tikėtina, kad buhalterė autorinį atlyginimą apskaičiavo būtent iki 2017 m. spalio 17 d. (t. y. už 13 darbo dienų 2017 m. spalio mėn.). Taikant nutarties 21 punkte nurodytą skaičiavimo tvarką, gaunama 2 569,32 Eur (1 615 Eur + 1 615 Eur / 22 * 13) suma yra labai artima buhalterės nurodytai sumai. Įvertinusi faktą, kad autorinį atlyginimą ieškovas prašo priteisti už laikotarpį iki 2017 m. spalio 11 d., taip aiškiai apibrėždamas ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas įrodė 2 201,27 Eur autorinio atlyginimo sumos po mokesčių, apskaičiuotos nutarties 21 punkte nustatyta tvarka, pagrįstumą. Ši aplinkybė pripažįstama pagrindu skundžiamą sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Sprendimą pakeitus, iš naujo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 91). Šio mokesčio dalis, sumokėta už patenkintą ieškinio reikalavimą (2 201,27 Eur * 3 proc. * 75 proc. = 49,73 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), priteisiama ieškovui iš atsakovės. Be žyminio mokesčio, ieškovas turėjo 2 096,50 Eur išlaidų (2 t., e. b. l. 116–125, 151–153, 160–162), kurias sudarė 100 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1 996,50 Eur atstovavimo išlaidos. Kadangi buvo patenkinta 85,16 proc. (2 201,27 Eur / 2 584,76 Eur * 100 proc.) ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės taip pat priteisiamas 1 785,38 Eur (2 096,50 Eur * 85,16 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Bendra priteisiama išlaidų suma sudaro 1 835,11 Eur (49,73 Eur + 1 785,38 Eur). Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie 950 Eur atstovavimo išlaidas (2 t., e. b. l. 133–137). Atmestų reikalavimų daliai proporcinga šių išlaidų suma (950 Eur * (100 proc. – 85,16 proc.) = 140,98 Eur) priteisiama atsakovei iš ieškovo. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, iš viso ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 694,13 Eur (1 835,11 Eur – 140,98 Eur) bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimo suma. Ši aplinkybė taip pat pripažįstama pagrindu skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Paduodama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį (2 t., e. b. l. 195). Teismas patenkino apeliacinio skundo dalį dėl 383,49 Eur (2 584,76 Eur – 2 201,27 Eur), už kurią mokėtinas 8,63 Eur žyminis mokestis (383,49 Eur * 3 proc. * 75 proc. = 8,63 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėtas 1 331 Eur atstovavimo išlaidas (3 t., e. b. l. 33–37). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktais, maksimalus atlygintinas išlaidų už 2019 m. antrąjį ketvirtį teiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis apskaičiuotinas taip: 1,3 * 970,30 Eur = 1 261,39 Eur. Kadangi ieškovas nepagrindė specifinių sąlygų, kurios leistų nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto dydžio taikymo priteisiant didesnę sumą, egzistavimo, teismas sprendžia, kad ieškovas gali pretenduoti į ne didesnės sumos, nei 1 261,39 Eur, atlyginimą. Vadovaujantis nutarties 23 punkte nustatyta patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija, ieškovui atlygintina išlaidų suma apskaičiuotina taip: 1 261,39 Eur * 85,16 proc. = 1 074,20 Eur. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, iš viso ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 065,57 Eur (1 074,20 Eur – 8,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimo suma.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, priteistą skolos sumą sumažinti nuo 2 584,76 Eur iki 2 201,27 Eur.

Ieškovui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą sumažinti nuo 2 154,50 Eur iki 1 694,13 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, 1 065,57 Eur (tūkstančio šešiasdešimt penkių eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.