Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-14313-1153/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
2YT-14313-1153/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09267-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Malijauskas
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-14313-1153/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09267-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.6.11.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, D. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas (skolininkas) A. A. kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą Nr. S-24-177-22262. Nurodo, jog minėtas patvarkymas yra neteisėtas, kadangi 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-905/2024 ir jo skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų (antstolės patvarkymo Nr. S-24-177-4796 dėl varžytinių paskelbimo, vertinimo išvados panaikinimo ir kt.) grąžino pirmosios instancijos teismui.

2. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2024 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. S-24-177-23228 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kartu su vykdomąja byla Nr. 0177/19/00747. Antstolė nurodė, jog vykdymo procese 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. S-24-177-17476 buvo paskelbtos skolininko areštuoto nekilnojamojo turto pirmosios varžytynės: ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės (varžytinių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)); ir ½ dalies garažo (lygios 303/10000 daliai), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės (varžytynių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2024 m. birželio 3 d. gautas pranešimas, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas laimėtojas. Varžytynes laimėjo maksimalią kainą – 25 240 Eur pasiūlęs dalyvis N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 2024 m. birželio 3 d. vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas dėl parduoto iš varžytynių turto Nr. S-24-177-22262, kuriuo varžytynes laimėjęs dalyvis informuotas, kad privalo į varžytynes organizavusios antstolės Astos Stanišauskaitės depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui per trisdešimt dienų nuo varžytinių pabaigos. Skolininkas A. A. dėl minėto antstolės patvarkymo Nr. S-24-177-22262 pateikė skundą, kuriame nurodo, kad patvarkymas yra neteisėtas, kadangi 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų. Antstolė pažymėjo, jog vykdymo procese 2024 m. kovo 4 d. buvo gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma pripažinti antstolės veiksmus, paskelbiant skolininkui priklausančios ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies garažo (lygios 303/10000 daliai), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes, neteisėtais, kadangi, kaip buvo nurodoma skundo turinyje, A. A. nėra gavęs iš antstolės informacijos apie planuojamas skelbti varžytynes ir atsižvelgiant į tai, neturėjo galimybės pasiūlyti parduodamo turto pirkėjo. Antstolė nurodo, jog 2024 m. kovo 4 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą Nr. S-24-177-8725, skundas buvo persiųstas nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2024 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-905/2024 atsisakė priimti skundą. 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1164-432/2024 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir pareiškėjo A. A. skundo dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Antstolė atkreipia dėmesį, jog vykdomoji byla Nr. 0177/19/00747 nėra sustabdyta, t. y. teismas nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, antstolė atsisako tenkinti skolininko skundą ir persiunčia jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kartu 2024 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. S-24-177-23228 antstolė prašo teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui už piktnaudžiavimą suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog skolininkas piktnaudžiauja savo teisėmis, nuolat antstolei teikiamuose prašymuose ir skunduose nurodydamas melagingą informaciją, nepatvirtintą jokiais įrodymais, skolininko pateikiami teiginiai deklaratyvūs, vienu tikslu – vilkinti vykdomosios bylos vykdymą.

3. Suinteresuotas asmuo D. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

4. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-14-868/2018 dėl 87 071,29 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (87 071,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojo D. K. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0177/19/00747). Pažymėtina, jog reikalavimo teisę į skolininko skolą išieškotojas įgijo iš pradinio kreditoriaus BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydama jai pavestas funkcijas, t. y. minėto vykdomojo dokumento vykdymą, antstolė atliko eilę priverstinio vykdymo veiksmų, tame tarpe 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. S-24-177-17476 paskelbė skolininko areštuoto nekilnojamojo turto – ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies garažo (lygios 303/10000 daliai), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines (varžytinių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). 2024 m. birželio 3 d. vykdomojoje byloje buvo gautas pranešimas, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas laimėtojas. Varžytynes laimėjo maksimalią kainą – 25 240 Eur pasiūlęs dalyvis N. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 3 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl parduoto iš varžytynių turto Nr. S-24-177-22262, kuriuo varžytynes laimėjusį dalyvį informavo, kad jis privalo į varžytynes organizavusios antstolės Astos Stanišauskaitės depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui per trisdešimt dienų nuo varžytinių pabaigos. 2024 m. birželio 5 d. skolininkas A. A. pateikė antstolei skundą – reikalavimą panaikinti patvarkymą Nr. S-24-177-22262. Skunde nurodė, jog minėtas antstolės patvarkymas yra neteisėtas, kadangi 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui. Antstolė 2024 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. S-24-177-23228 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) A. A. skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės grindžia tuo, kad antstolė, nesulaukusi pareiškėjo (skolininko) ankstesnių skundų išnagrinėjimo (šiuo atveju, konkrečiai skundo nagrinėjamo civilinėje byloje Nr. 2YT-12959-820/2024), tęsia priverstinio vykdymo veiksmus, priiminėja kitus vykdymo proceso sprendimus. Pareiškėjo vertinimu, būtent dėl šios priežasties antstolės 2024 m. birželio 3 d. priimtas patvarkymas dėl parduoto iš varžytynių turto Nr. S-24-177-22262 yra neteisėtas.

7. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija), 56 punktu, antstolio procesiniai veiksmai arba atsisakymas atlikti procesinius veiksmus, taip pat apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydis gali būti skundžiami per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiant skundą antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Sprendimų vykdymo instrukcijos 57 punktas numato, kad jei antstolis atsisako patenkinti Instrukcijos 56 punkte nurodytą skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tuo atveju, jeigu persiųsdamas teismui skundą antstolis vykdomosios bylos nesustabdo, antstolis tęsia vykdymo veiksmus elektroninėje vykdomojoje byloje arba pasidaro vykdomosios bylos kopiją, jeigu vykdomoji byla yra popierinė.

8. Pagal CPK 510 straipsnio 8 dalį, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-678-889/2024 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjas (skolininkas) A. A. ne kartą kreipėsi į teismą su skundais dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų bei prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės vykdomoje byloje Nr. 0177/19/00747 atliekamus vykdymo veiksmus. Pažymėtina, jog tiek 2024 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8119-909/2024, tiek 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12959-820/2024 teismas atsisakė tenkinti tokius pareiškėjo prašymus, nurodydamas, jog vien pareiškėjo nesutikimas su antstolės atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-905/2024, kurioje 2024 m. kovo 14 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi šią teismo nutartį panaikino ir pareiškėjo A. A. skundo dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimas šiai dienai dar nėra išspręstas (kaip ir pačio skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas).

10. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog vykdymo veiksmai vykdomoje byloje Nr. 0177/19/00747 būtų buvę sustabdyti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog 2024 m. birželio 3 d. antstolės priimtas patvarkymas dėl parduoto iš varžytynių turto Nr. S-24-177-22262 yra neteisėtas vien dėlto, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-905/2024 dar nėra išnagrinėtas jo ankstesnis skundas dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų. Kaip jau buvo minėta, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Tuo pačiu, kaip yra pažymėję teismai nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimo, suinteresuotam asmeniui, nesutikus su įvykusiomis varžytinėmis, vadovaujantis CPK 602 straipsnius, jis turės dar galimybę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, jeigu mano, kad tam bus teisiniai pagrindai.

11. Kartu pastebėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13353-592/2024 (nutartis dar nėra įsiteisėjusi) buvo atmestas ir pareiškėjo skundas dėl antstolės 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymo Nr. S-24-177-17476, kuriuo antstolė ir paskelbė minėto nekilnojamojo turto varžytynes. Teismas vertino, jog antstolė veikė teisėtai, todėl pagrįstai priėmė 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476. Taigi, šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad antstolės paskelbtos skolininko nekilnojamojo turto varžytinės ir/ar jų pagrindu 2024 m. birželio 3 d. priimtas antstolės patvarkymas dėl parduoto iš varžytynių turto Nr. S-24-177-22262 yra priimti neteisėtai.

12. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolė nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priimant ginčijamą procesinį sprendimą (patvarkymą Nr. S-24-177-22262), be to, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

13. Antstolė patvarkyme kartu nurodo, kad skolininkas piktnaudžiauja savo teisėmis, nuolat antstolei teikiamuose prašymuose ir skunduose nurodydamas melagingą informaciją, nepatvirtinta jokiais įrodymais, skolininko pateikiami teiginiai deklaratyvūs, tikslu vienu – vilkinti vykdomosios bylos vykdymą. Todėl antstolė prašo teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui už piktnaudžiavimą suteiktomis procesinėmis teisėmis.

14. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

15. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnį, nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas). Piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023 31 punktas).

16. Teismas pažymi, jog nepagrįsto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas savaime nėra piktnaudžiavimas. Nors sutiktina su antstoliu, jog pareiškėjas yra ir anksčiau teikęs iš esmės skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šioje vykdomoje byloje toks skundas teikiamas pirmą kartą. Teismo vertinimu, antstolis nepagrįstai tvirtina, kad šiuo atveju skundo pateikimas vilkina priverstinio išieškojimo procesą. Pasikartojant, pažymint, kad CPK 510 straipsnio 8 dalis numato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje buvo atmestas. Taigi, antstolis ir toliau gali atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skundo pateikimas neužvilkino teismo sprendimo įvykdymo ir skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdė, todėl nėra pagrindo skirti nuobaudą pareiškėjai. Tokios praktikos iš esmės laikosi ir apygardos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-920-1187/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei atsiųstą vykdomąją bylą.

Išsiųsti nutartį byloje dalyvaujantiems asmenims – antstolei Astai Stanišauskaitei, suinteresuotam asmeniui D. K. ir pareiškėjui A. A.

Pareiškėjui A. A. siųsti nutartį pareiškėjo skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), per EPP sistemą ir skunde nurodytu el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Malijauskas