Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-54-459/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-06
Bylos Nr.: e2A-54-459/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01668-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Medvėgalis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Nacionalinių projektų rengimas“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-54-459/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01668-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Medvėgalis“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nacionalinių projektų rengimas“ ieškinį atsakovei UAB „Senasis Medvėgalis“ dėl patirtų tiesioginių nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Nacionalinių projektų rengimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Senasis Medvėgalis“ 4 380,20 Eur dydžio patirtų tiesioginių nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB ,,Nacionalinių projektų rengimas“ ir atsakovė UAB „Senasis Medvėgalis“ 2020 m. birželio 12 d. pasirašė paslaugų sutartį dėl paraiškos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (toliau – MITA) dėl subsidijos, susijusios su COVID-19, skirtos turizmui, parengimo paslaugų, Projekto administravimo paslaugų (jei projektui bus paskiriama subsidija), Rinkodaros strategijos parengimo paslaugų (jei projektui bus paskiriama subsidija) bei IT paslaugų (jei projektui skiriama subsidija) suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis priemonės „Turizmo inovacijos“ taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 1 d. Įsakymu Nr. 4-388 (toliau – Aprašas) 25 punktu ,,netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos: 25.1. paraiškos rengimo išlaidos“, šia Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė nemokamai atsakovei parengs paraišką subsidijai gauti už tai, jei atsakovė, gavusi subsidiją, pasirašys su ieškove naujas sutartis dėl projekto administravimo paslaugų teikimo, rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų teikimo (Sutarties IX skyriaus 3 p.), pagal Sutarties III skyriuje nustatytą paslaugų kainą. Atsakovė su šiomis sąlygomis sutiko ir laisva valia pasirašė Sutartį. Pradėjusi vykdyti Sutartį, ieškovė neatlygintinai parengė atsakovei paraišką, pagal kurią atsakovei pagal priemonę „Turizmo inovacijos“ buvo skirta negrąžintina subsidija iki 33 000 Eur (https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/programos- priemones/turizmo-inovacijos). Pasirašydamos Sutartį šalys susitarė, kad ji, ieškovė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, neatlygintinai teiks paraiškos rengimo paslaugas, prisiimdama riziką ir visus kaštus, rengiant paraišką dėl šio finansavimo gavimo, su lūkesčiais į pajamas pagal Sutartyje numatytas paslaugas, kurios bus teikiamos atsakovei gavus subsidiją. Sutartyje numatyta, jog sutartis pasibaigia, jei projektui subsidija nėra skiriama. Kadangi atsakovė subsidiją gavo, todėl ieškovė pradėjo teikti projekto administravimo, rinkodaros strategijos parengimo bei informacinių technologijų (toliau – IT) paslaugas. 2020 m. spalio 22 d. telefoninio pokalbio metu atsakovė informavo ieškovę vienašališkai nutraukianti paslaugų sutartį. 2020 m. spalio 26 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie tai, kad UAB „Senasis Medvėgalis“, norėdama vienašališkai nutraukti sutartį, privalo sumokėti ieškovei UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ tiesiogiai patirtus nuostolius dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Rašte nurodė, kad atsakovė turi atlyginti paraiškos parengimo kainą – 3 000,00 Eur (plius PVM), taip pat nurodė, kad ieškovė, vykdydama sutartį ir gavusi informaciją apie subsidijos skyrimą projektui, iki pranešimo dėl paslaugų sutarties nutraukimo gavimo buvo pradėjusi teikti rinkodaros strategijos parengimo paslaugas. Šiems darbams buvo sugaišta apie 10 val. Taikant valandinį panašių paslaugų (konsultavimo) įkainį – 50 Eur (be PVM) gaunasi 500 Eur ( pridedant PVM). Taip pat buvo pradėtos teikti ir IT paslaugos – viešai prieinamos informacijos analizė. Joms sugaištos 2 val. Taikant valandinį panašių paslaugų (IT paslaugos) įkainį – 60 Eur (be PVM), gaunasi 120 Eur (be PVM). Todėl ieškovė pareikalavo sumokėti bendrą suteiktų paslaugų kainą – 3 620 Eur ( plius PVM). Atsakovė 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 0206 ,,Dėl priemonės ,,Turizmo inovacijos“, atmetė pateiktą sąskaitą faktūrą, informuodama, kad nesutinka sumokėti už suteiktas paslaugas iki sutarties vienašališko nutraukimo. Ieškovė iki šios dienos nėra gavusi atsiskaitymo už patirtas tiesiogines išlaidas. Be to, už termino praleidimą atlyginti išlaidas atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog su ieškove 2020 m. birželio 12 d. sudarė paslaugų sutartį dėl paraiškos, skirtos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai dėl subsidijos, susijusios su COVID-19, skirtos turizmui (toliau – Subsidija), parengimo. Sutartimi (Sutarties III dalies 1 p. esančios lentelės 1 grafa) šalys sutarė, jog ieškovė atsakovei Paraišką parengs nemokamai, tačiau šiuo metu ieškovė ieškiniu reikalauja 3 000 Eur sumos (plius PVM) už Paraiškos rengimą. Nurodė, kad pagal pasirašytą Sutartį šalys tik ketino atsakovei gavus Subsidiją pasirašyti atskiras sutartis dėl Projekto administravimo, rinkodaros ir IT paslaugų. Tačiau tokių ketinimų atsakovė po projekto parengimo, subsidijos gavimo neišreiškė. Atsakovė negalėjo pasirašyti ieškovės pateiktų susitarimų primestomis, vienašališkai parengtomis ir atsakovei nepriimtinomis sąlygomis. Pavyzdžiui, ieškovė darė spaudimą, kad atsakovė pasirašytų sutartį dėl Projekto administravimo ir rinkodaros paslaugų, pagal kurią atsakovė būtų įsipareigojusi ieškovei už minėtas paslaugas sumokėti itin dideles sumas (15 730 Eur), nepaisant to, ar suteiktos paslaugos būtų laikomos tinkamomis finansuoti. Todėl atsakovė dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, kai ji buvo verčiama pasirašyti vienašališkai parengtas ieškovės sutartis be jokių derybų dėl sutarčių turinio, buvo priversta atsisakyti minėtas sutartis pasirašyti. Tokiu būdu dėl ieškovės kaltės naujos sutartys nebuvo pasirašytos. To šalims nepadarius, t. y. nepasirašius naujų sutarčių dėl papildomų ieškovės paslaugų, ieškovė nusprendė, kad Sutartis buvo nutraukta, nors atsakovė to nepadarė (nepranešė ieškovei vienašališkai nutraukianti Sutartį). Sutartis iš esmės niekada nebuvo nutraukta iš atsakovės pusės vienašališkai, dėl to ieškovės teiginiai dėl jos teisės reikalauti apmokėjimo už paslaugas sutarties nutraukimo metu yra absoliučiai nepagrįsti. Pažymėjo, jog Paraiškos rengimo kaina yra 0,00 Eur, o ieškovė, pateikdama atsakovei 2020 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. NPR Nr. 20164, pradėjo reikalauti, kad už Paraišką atsakovė ieškovei sumokėtų 3 000 Eur (plius PVM) sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, priteistas ieškovei UAB ,,Nacionalinių projektų rengimas“ iš atsakovės UAB „Senasis Medvėgalis“ 4 380,20 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 198 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas nusprendė, jog yra akivaizdu, kad atsakovė apie ieškovės pradėtas vykdyti paslaugas pagal pagrindinę Sutartį žinojo / turėjo žinoti, tačiau vėliau, šalims nepavykus suderinti papildomų paslaugų tiekimo sutarties sąlygų, jų nepasirašius, atsakovė sąmoningai tikėjosi išvengti finansinių padarinių. Tokius atsakovės veiksmus teismas laikė nesąžiningais ieškovės atžvilgiu.

3.2. Iš 2020 m. spalio 26 d. ieškovės rašto Nr. S-201026-2 Dėl vienašališko sutarties nutraukimo matyti, jog, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė privalo sumokėti tiesiogiai patirtus nuostolius dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Kartu ieškovė pateikė išsamų paraiškos rengimo išlaidų pagrindimą: paraiškos parengimo kaina – 3 000,00 Eur (plius PVM ), taip pat nurodė, kokias paslaugas jau buvo pradėjusi vykdyti pagal pagrindinę paslaugų sutartį iki informacijos apie paslaugų sutarties nutraukimą gavimo: buvo pradėjusi teikti rinkodaros strategijos parengimo paslaugas – viešai prieinamos informacijos analizę (pokalbis su užsakovu, gautos informacijos iš užsakovo analizė). Šiems darbams buvo sugaišta apie 10 val. Taikant valandinį panašių paslaugų (konsultavimo) įkainį – 50 Eur ( be PVM), iš viso 500 Eur (plius PVM). Taip pat buvo pradėtos teikti ir IT paslaugos – viešai prieinamos informacijos analizė. Joms ieškovė sugaišo 2 val. Taikant valandinį panašių paslaugų (IT paslaugos) įkainį – 60 Eur (be PVM), iš viso 120 Eur (be PVM). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės bendra suteiktų paslaugų kaina sudaro su PVM 3 620 Eur (be PVM) (4 380,20 Eur su PVM). Iš patikslintos paslaugos detalizacijos matyti, kokie specialistai dirbo prie paraiškos (nurodytos specialistų pavardės), 2020-06-15 vyko vidinis susitikimas per ZOOM programą dėl turizmo paraiškų padavimo, komercinių pasiūlymų rengimas ir jų pateikimas klientams, parengimas ir pasirašymas sutarties su klientu dėl paraiškos ir papildomų paslaugų teikimo, rinkimas ir gavimas iš klientų pradinės informacijos bei papildomų dokumentų; finansinės dalies parengimas, aprašomosios dalies parengimas, organizavimas rinkodaros paslaugų apklausos dėl komercinių pasiūlymų gavimo, organizavimas IT paslaugų apklausos dėl komercinių pasiūlymų gavimo, paraiškos įkėlimas / pateikimas MTEPIS, tikslinimas paraiškos aprašomosios dalies, komercinių pasiūlymų paraiškos, naujų gavimas, patikslintos paraiškos įkėlimas į MTEPIS. Iš viso sugaišta: 60 val. x 50 Eur/h = 3 000 Eur. Be to, teismas nusprendė, jog ieškovė dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ne tik patyrė finansinių nuostolių, bet ir prarado galimybę turint sąžiningą klientą gauti planuotų 30 000 Eur pajamų.

3.3. Nors atsakovė nesutiko su pateiktų sumų apskaičiavimu, nurodydama, jog nėra pateikta detalių skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų, nurodydama, jog darbuotojų pateikti valandiniai įkainiai neatitinka to meto (2020 m. birželio mėn.) tikrovės, tačiau savo skaičiavimų bei įrodymų dėl galimų paraiškos išlaidų teismui nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino. Todėl tokius atsakovės pateiktus vertinimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

3.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė sudarė Sutartį su atsakove, siekdama tikslo: parengus paraišką Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai dėl subsidijos, susijusios su COVID-19, skirtos Turizmui, gauti, t. y. parengti visus dokumentus, susijusius su negrąžintinos subsidijos paraiškos pateikimu, konsultuoti ir padėti suformuoti paraiškoje veiklas ir biudžetą, patarti produkto ir kainodaros klausimais, Projekto administravimo (jei projektui skiriama negrąžintina subsidija), Rinkodaros strategijos parengimo paslaugų (jei projektui skiriama negrąžintina subsidija) bei IT paslaugų (jei projektui skiriama negrąžintina subsidija) suteikimui, bei sutarus, kad ieškovė nemokamai atsakovei parengs paraišką subsidijai gauti už tai, jei atsakovė, gavusi subsidiją, pasirašys su ieškove naujas sutartis dėl Projekto administravimo paslaugų teikimo, rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų teikimo, pagal Sutarties III skyriuje nustatytą paslaugų kainą. Teismas nusprendė, jog Sutartyje nustatytos ne tik užsakovo teisės, bet ir pareigos, kurias jis privalo įvykdyti siekdamas Sutarties tikslo. Sutarties V Skyriuje numatyti užsakovo įsipareigojimai bei atsakomybė. Iš Sutarties turinio aišku, kad būtent ieškovė parengia paraišką ir, atsakovei gavus negrąžintiną subsidiją, pasirašomi papildomi susitarimai su atsakove. Taigi šioje dalyje atsakovei iš sutarties kyla pareiga sudaryti tam tikras sutartis, atlikti kitus veiksmus, būtinus Sutarties tikslui pasiekti. Dėl šios priežasties Sutarties tinkamas įvykdymas per joje nustatytus terminus priklausė ne tik nuo vykdytojo, bet ir nuo užsakovo tinkamo sutartinių prievolių vykdymo, o jų nevykdant arba vykdant netinkamai, Sutarties įvykdymas per nustatytus terminus tapo iš esmės neįmanomas.

3.5. Ieškovė byloje įrodė, jog dėjo visas pastangas (pokalbiai telefonu, el. laiškais, nuvykus į bendrovę) pagal paruoštą paraišką atsakovei gavus negrąžintiną subsidiją sudaryti papildomus susitarimus, tačiau atsakovė Sutarties vykdymo metu nebendradarbiavo tinkamai (nebuvo pastabų apie netinkamai atliktus darbus, nebuvo pasiūlymų ieškovei rengiant, organizuojant kitų sutarčių sudarymą, nebuvo pareikšta pretenzijų raštu, nenurodė priežasčių, dėl kurių sutarčių su ieškove nepasirašo). Taip pat atsakovė nepateikė ir įrodymų, dėl kokių priežasčių nepasirašė 2020 m. lapkričio spalio 26 d. priėmimo–perdavimo akto bei 2020 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos faktūros, serija NPR Nr. 20164, dėl ieškovės pateiktų sumų apmokėjimo. Atsakovė ir teismo posėdžio metu deklaratyviai nurodė, jog skaičiavimas dėl paslaugų įkainių neparemtas jokiais įrodymais, sumos apskaičiuotos netinkamai, kad buvo remtasi 2021 m. įmonės vidiniai aktais, o ne skaičiavimo metu esančiais norminiais aktais.

3.6. Teismas pripažino, jog įrodymų dėl paraiškos parengimo išlaidų pagrindimo ieškovė pateikė pakankamai. Kadangi atsakovė visą Sutarties vykdymo laikotarpį jokia forma neišreiškė reikšmingų pastabų dėl Sutarties vykdymo, o pretenzijas ieškovei pradėjo reikšti jai pareikalavus proporcingai apmokėti pagal sutartį už atliktas paslaugas, teismas vertino, kad tokie atsakovės veiksmai iš esmės atitinka aptartą šalies veikimo būdą, remiantis tariamu vienašaliu sutarties nutraukimo pagrindu tik kaip pretekstu, siekiant nepagrįstai nutraukti sutartį. Dėl to teismas nusprendė, kad šalių ginčą byloje lėmė tai, jog atsakovė netinkamai vykdė Sutartyje nustatytas konkrečias bendradarbiavimo pareigas, tai lėmė sutarties nutraukimą. Atsakovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, kai jau buvo gauta subsidija, elgėsi nesąžiningai, dėl to ieškovė ne tik patyrė tiesioginių nuostolių, bet ir negavo pajamų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė byloje ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimą ir juos atliekant patirtas išlaidas, kurias atlyginti ieškovei privalo pagal paslaugų sutartis reglamentuojančias nuostatas.

3.7. Teismas atkreipė dėmesį, jog šalys 2020 m. birželio 12 d. Paslaugos sutartimi įsipareigojo ne sudaryti naujas sutartis dėl projekto administravimo paslaugų, rinkodaros strategijos parengimo bei informacinių technologijų paslaugų teikimo, o ketino pasirašyti su tuo susijusius papildomus susitarimus. Vadinasi, aiškinant pagrindinę sutartį plečiamai, gavus negrąžintiną subsidiją, ieškovė tikėjosi, kad papildomos sutartys bus pasirašytos ir projekto parengimo išlaidos bus atsakovės atlygintos (tik subsidijos negavus – atsakovei pareigos mokėti nėra). Iš to ieškovė ir kildina pareigą atsakovei atlyginti jos patirtus tiesioginius nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; 2) iš ieškovės UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ atsakovės UAB „Senasis Medvėgalis“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paraiška subsidijai gauti nemokamai buvo parengta su sąlyga, jei atsakovė, gavusi subsidiją, pasirašys su ieškove naujas sutartis dėl Projekto administravimo paslaugų teikimo.

4.2. Tokios pirmosios instancijos prielaidos yra aiškiai nepagrįstos. Sutartyje nėra nė vienos tokios sąlygos, jog paraiškos rengimo kaina yra 0 Eur, tik jeigu atsakovė ateityje pasirašys kitas sutartis su ieškove, Sutartyje nėra, jos nepatvirtina ir ikisutartiniai ginčo šalių santykiai, t. y. vertinant komercinį pasiūlymą ir Sutartį nė viena nuostata ar sisteminis jų aiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad Sutartis yra sąlyginė ir paraiškos rengimo kaina yra 0 Eur tik su sąlyga, jog bus sudaromos kitos sutartys. Priešingai, šalys Sutartimi aiškiai sulygo, jog ieškovė atsakovei Paraišką parengs nemokamai: Sutarties III dalies 1 p. esančios lentelės 1 grafa tiesiogiai ir besąlygiškai tvirtina, kad Paraiškos rengimo kaina yra 0 Eur.

4.3. Sutartyje nėra numatyta, kad atsakovė privalo sumokėti tam tikrą mokestį už paraiškos rengimą tuo atveju, jei Sutarties šalys nepasiekia susitarimo dėl naujų sutarčių sudarymo. Taip pat ginčo šalių ikisutartiniai santykiai patvirtina, kad ieškovė besąlygiškai įsipareigojo paraišką parengti nemokamai.

4.4. Ieškovė niekada nepateikė jokių įrodymų, jog iki sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo metu atsakovė buvo informuota apie paraiškos parengimo kainą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais skaičiavimais, kurie atsakovei nebuvo žinomi Sutarties sudarymo metu ir kurie nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Sutartyje buvo nurodyta paraiškos rengimo kaina 0 Eur su sąlyga, kad atsakovė subsidijos gavimo atveju sudarys naujas sutartis su ieškove dėl kitų paslaugų. Tokios sąlygos nėra Sutartyje, taip pat nėra jokioje ikisutartinėje ginčo šalių komunikacijoje. Vertinant ginčo šalių sudarytos Sutarties turinį, nedviprasmiškai nustatyta, kad šios Sutarties III dalyje užfiksuota paraiškos kaina – 0 EUR, tokia pati kaina nurodyta ir ieškovės atsakovei pateiktoje ofertoje. Todėl aptarta teismo išvada, kad neva paraiška buvo rengiama nemokamai, tik jeigu ateityje bus sudarytos naujos sutartys, yra absoliučiai nepagrįsta ir prieštaraujanti Sutarties turiniui bei ginčo šalių ikisutartiniams santykiams.

4.6. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad ji teikė papildomas paslaugas (IT / administravimo / rinkodaros), kurių teikimui Sutartyje buvo sutarta sudaryti naujas sutartis (Sutarties IX sk. 3 p.). Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos ir dar kartą pabrėžia, kad po to, kai atsakovė gavo subsidiją, ieškovė kitų paslaugų (IT / rinkodaros / administravimo) atsakovei neteikė ir jos negalėjo būti teikiamos.

4.7. Pažymi, kad ieškovė nebūtų turėjusi jokio pagrindo pradėti teikti kokias nors paslaugas po subsidijos atsakovei suteikimo. Sutartyje šalys sulygo dėl ketinimų sudaryti naujus susitarimus, jeigu atsakovei būtų skirta Subsidija, tačiau šalims nepasiekus konsensuso ir šių naujų susitarimų nepasirašius, ieškovė neturėjo jokio pagrindo tariamai pradėti teikti paslaugas, dėl kurių šalys nesudarė Sutartyje nurodytų papildomų susitarimų, kadangi ginčo šalis siejančios Sutarties III sk. 1.1 p. bei IX skyriaus 3 p. aiškiai bei nedviprasmiškai numatantys, kad papildomos paslaugos teikiamos tik šalims sudarius papildomus susitarimus. Nepasirašius tokių susitarimų, nebuvo jokio teisinio pagrindo papildomų paslaugų teikimui. Todėl nepagrįsta laikytina teismo išvada, kad po subsidijos atsakovei suteikimo papildomos paslaugos galėjo būti teikiamos ir nepasirašius papildomų sutarčių, t. y. pagal pirminę Sutartį.

4.8. Ginčo šalys aiškiai numatė, kad po subsidijos atsakovei suteikimo naujos paslaugos bus teikiamos tik pasirašius papildomas sutartis. Nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji atsakovei teikė kažkokias papildomas paslaugas po subsidijos atsakovei suteikimo, bet kuriuo atveju akivaizdu, kad ieškovė net ir nebūtų turėjusi pagrindo tokias paslaugas pradėti teikti. Vis dėlto dar kartą pabrėžtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji pradėjo teikti paslaugas, kad informavo atsakovę apie tokią paslaugų teikimo pradžią ir kad atsakovė žino, jog paslaugos jau yra teikiamos, nepaisant to, kad nebuvo pasirašytos sutartys dėl papildomų paslaugų, kaip imperatyviai buvo numatyta Sutarties IX sk. 3 p.

4.9. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir neva vengė pasirašyti sutartis dėl projekto administravimo, IT ir rinkodaros paslaugų. Sutarties šalys turėjo ketinimų dėl naujų sutarčių pasirašymo ateityje (Sutarties IX sk. 3 p.), kurių nepasiekė dėl pačios ieškovės kaltės. Po subsidijos suteikimo atsakovei, ji derėjosi dėl papildomų sutarčių sudarymo, sutarčių turinio, sąlygų, dėjo pastangas tęsti santykius su ieškove taip, kaip buvo numatyta Sutarties IX sk. 3 p., tad konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės siekį nesudaryti naujų sutarčių, vengimą ar kt. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė tariamai nebendradarbiavo su ieškove, yra niekuo nepagrįstos.

4.10. Pažymėtina, kad dėl ieškovės nesąžiningumo (spaudimo pasirašyti naujas sutartis vienašališkai primestomis nepalankiomis sąlygomis) šalys net nebuvo pradėjusios įforminti naujų paslaugų teikimo santykių, nors projekto įgyvendinimo terminas buvo labai trumpas (iki 2020-11-30). Aplinkybę, kad ieškovė ir toliau darydama spaudimą, o ne derybomis bandė priversti atsakovę pasirašyti naujas sutartis primestomis sąlygomis, patvirtina ir tai, kad ieškovė atsakovei grasino, jog reikalaus atlyginti paraiškos rengimo kainą, jeigu atsakovė nepasirašys sutarčių primestomis sąlygomis, nepaisant to, kad ieškovė buvo besąlygiškai įsipareigojusi paraišką parengti nemokamai (paraiškos rengimo įkainis buvo 0 Eur). Ieškovės nesąžiningumą ir grasinimų realizavimą patvirtina tai, kad, dar galiojant Sutarčiai, numatančiai, jog Paraiškos rengimo kaina yra 0 Eur, ieškovė atsakovei pateikė 2020-10-26 sąskaitą faktūrą Nr. NPR Nr. 20164, ir pradėjo reikalauti, kad už Paraišką atsakovė ieškovei sumokėtų 3 000 Eur (plius PVM) sumą. Šis akivaizdžiai nesąžiningas grasinimas (kad bus reikalaujama atlyginti už paslaugas, kurios buvo nemokamos) tik dar kartą patvirtina akivaizdų ieškovės nesąžiningumą, spaudimą pasirašyti atsakovei nepalankias sutartis – aptartą ieškovės elgesį atsakovė vertina kaip spaudimą bei grasinimą, kad ieškovė reikalaus 3 000 Eur (plius PVM) sumos už Paraiškos rengimą bei sumokėjimo už papildomas paslaugas, jeigu atsakovė atsisakys pasirašyti ieškovės vienašališkai parengtas, atsakovei primestas sutartis dėl kitų paslaugų.

4.11. Nesutiktina su sprendime nurodytu teiginiu, kad esminės naujų sutarčių sąlygos dėl paslaugų kainos ir paslaugų teikimo terminų jau buvo aptartos pagrindinėje Sutartyje, o papildomuose susitarimuose buvo derinamos tik neesminės sutarties sąlygos. Nors teismas sprendime pats pripažįsta, kad Sutartyje buvo aptartos tik preliminarios naujų paslaugų kainos, tačiau nei naujų sutarčių paslaugų detalizacija (kokios paslaugos, kokia apimtimi bus teikiamos), nei paslaugų teikimo tvarka, nei paslaugos teikėjas (t. y. ar paslaugas teiks pati ieškovė, ar jos pasamdyti tretieji asmenys) nebuvo aptarti.

4.12. Galiausiai, nepagrįstos sprendime nurodytos išvados, kad atsakovė neva 2020-10-22 telefonu pranešė nutraukianti sutartį, kadangi jokių rašytinių įrodymų, jog tariamai atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį, byloje nėra. Pabrėžtina, kad Sutartis niekada nebuvo nutraukta.

Atsiliepimas

4.13. Atsakovė niekada nepareiškė, kad nesutinka bendradarbiauti ir vesti derybų pagal Sutartyje nustatytą naujų sutarčių pasirašymo procedūrą. Pagal teismo logiką, atsakovė privalėjo sutikti su bet kokiomis jai primestomis sąlygomis, nes kitu atveju jos siekis derėtis dėl netinkamų naujų sutarčių sąlygų būtų traktuojamas kaip Sutarties nutraukimas ar atsisakymas bendradarbiauti. Toks atsakovės veiksmų interpretavimas yra absoliučiai teisiškai nepagrįstas ir, pabrėžtina, – derybos dėl pasirašomų sutarčių sąlygų jokiu nei teisiniu, nei faktiniu aspektu negali būti traktuojamas kaip Sutarties nutraukimas. Pabrėžtina, kad Sutarties nutraukimas yra sandoris (teisinis veiksmas), kuriuo siekiama nutraukti sutartinius santykius. Akivaizdu, kad Sutarties šalies derybos dėl naujų pasirašytinų sutarčių sąlygų neatitinka nei sutarties nutraukimo esmės, nei sukeliamų teisinių pasekmių.

4.14. Priešingai nei teigia ieškovė, būtent ieškovė atsakovei pradėjo grasinti Sutarties nutraukimu ir Sutarties nutraukimo padariniais, pateikdama nepagrįstus reikalavimus sumokėti už nemokamą paslaugą (paraiškos rengimą) ir kitas paslaugas, kurios atsakovei niekada nebuvo suteiktos. Ieškovė 2020-10-26 atsakovei pateikė raštą „Dėl Sutarties vienašalio nutraukimo“, kuriame aiškiai nurodė, kad „UAB „Senasis Medvėgalis“, norėdama vienašališkai nutraukti sutartį, privalo sumokėti UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ tiesiogiai patirtus nuostolius dėl vienašališko sutarties nutraukimo“.

4.15. Atsakydama į šį raštą, atsakovė savo 2020-10-30 rašte nurodė, kad nesutinka mokėti nepagrįstai reikalaujamų sumų, ieškovei grąžino sąskaitą faktūrą ir paprašė, kad ieškovė ateityje neįsigilinusi į Sutarties turinį neteiktų „nepagrįstų dokumentų“, taip pat nurodė, kad pateikdama sąskaitą faktūra ieškovė pažeidžia Sutartį. Šiame atsakovės atsakyme ji nieko nekalba apie tai, kad ketina nutraukti ar vienašališkai nutraukia Sutartį. Priešingai, rašto turinys byloja, kad atsakovė Sutartį laikė galiojančia, siejančia šalis ir nenutrūkusia. Šios aplinkybės paneigia nepagrįstus pirmosios instancijos teismo teiginius, neva atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį 2020-10-22 telefoninio pokalbio metu. Atsakovė jokiame telefoniniame pokalbyje nei savo pateiktame 2020-10-30 atsakyme į ieškovės 2020-10-26 raštą „Dėl Sutarties vienašalio nutraukimo“ ir jokiuose kituose dokumentuose nenurodė, kad vienašališkai nutraukia Sutartį, ketina ar siekia ją nutraukti. Atsižvelgiant į tai, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį 2020-10-22 telefoninio pokalbio metu.

Žemesnės instancijos teismas

4.16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad papildomos sutartys po Subsidijos atsakovei suteikimo nebuvo sudarytos dėl atsakovės nebendradarbiavimo. Būtent ieškovė savo nesąžiningu spaudimu ir grasinimais nulėmė tai, kad naujos sutartys nebuvo pasirašytos iki pat 2020-10-30, kai tebuvo likęs vos vienas mėnuo iki projekto įgyvendinimo pabaigos, kai jau tapo aišku, kad, šalims vis dar ginčijantis dėl naujų sutarčių sąlygų, pats projektas liks neįgyvendintas iki nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2020-11-30.

4.17. Sprendime pirmosios instancijos teismas darė visiškai nepagrįstas išvadas, kad ieškovė tinkamai pagrindė savo skaičiavimus dėl jai priteistinų sumų. Bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, ieškovė vis tiek nepateikė jokių įrodymų apie jos deklaratyviai nurodytą paraiškos rengimo kainą, išskyrus tik dar viename papildomame ieškovės procesiniame dokumente – rašytiniuose paaiškinimuose – pateiktą subjektyvų skaičiavimą, o tiksliau – išgalvotų paslaugų „pritempimą“ prie sąskaitoje faktūroje nurodytų kainų. Toks subjektyvus kainos „paskaičiavimas“ yra deklaratyvus ir tai bet kuriuo atveju nėra įrodymai, pagrindžiantys ieškovės reikalaujamas priteisti paslaugų teikimo kainas.

Šalies argumentai

4.18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apibendrintina, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti Paraiškos rengimo kainą, kuri pagal Sutartį yra 0 Eur, ir atlyginimo už faktiškai nesuteiktas (paslaugų teikimo faktas neįrodytas) rinkodaros ir IT paslaugas, kurių teikimui nebuvo jokio teisinio pagrindo (šalys nėra sudariusios sutarčių dėl tokių paslaugų teikimo ir atsakovė šių paslaugų neužsakė, neprašė teikti) ir kurių atsakovė negavo bei netgi nežinojo, kad ieškovė minėtas paslaugas tariamai teikia atsakovei. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei priteistos jos reikalautos sumos už nemokamas paslaugas ir paslaugas, kurių ieškovė niekada neteikė (IT / rinkodaros paslaugos), yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė teismo prašo atsakovo ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepime nurodyti teisiniai argumentai:

5.1. Klaipėdos apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė esant pagrindui iš naujo vertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas, sudarant šalims galimybę dėl jų pakartotinai išsamiai pasisakyti. Todėl atsakovės argumentai apie Klaipėdos apygardos teismo nustatytas neginčytinas aplinkybes yra nepagrįsti ir negali būti vertinami, skundžiant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-01 sprendimą, nes byla buvo nagrinėjama iš naujo. Kitoks nagrinėjimas ir vertinimas būtų nesąžiningas ir neatitiktų esminio teismų įgyvendinamo teisingumo vykdymo principo.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir logiškai konstatavo, jog tarp šalių 2020 m. birželio 12 d. sudarytoje sutartyje Paraiškos rengimo kaina yra nurodyta 0 Eur tik su sąlyga, kad subsidijos gavimo atveju atsakovė su ieškove pasirašys naujas sutartis. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė savo paslaugų neatlygintinai neteikia.

5.3. Šalys Sutartimi aiškiai susitarė – ne tik kokios paslaugos Sutartimi bus teikiamos, aptarė paslaugų detalius reikalavimus (pateiktos techninės paslaugų specifikacijos), bet ir nustatė / suderėjo konkrečias ir aiškias tų paslaugų kainas (Sutarties III skyrius Sutarties kaina ir apmokėjimas, 1 punktas). Tai reiškia, kad Sutartyje šalys susitarė dėl esminių Sutarties sąlygų.

5.4. Akivaizdu, kad ieškovė yra verslininkė, kaip ir atsakovė, t. y. pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl jo tikslas užsidirbti, o ne užsiimti labdara ir teikti nemokamas paslaugas, todėl ieškovė už paraiškos parengimą nustatė kainą, lygią nuliui su sąlyga, kad atsakovė sutinka, jog ieškovė teiks kitas Sutarties I sk. 1 punkte aptartas paslaugas už Sutarties III sk. 1 punkte nustatytą kainą. Atsakovė, pasirašydama tokią Sutartį, kurioje numatytos ne tik paraiškos parengimo paslaugos, bet ir kitos atlygintinos paslaugos, sutiko su šiomis Sutarties sąlygomis ir pasirašė tokią Sutartį. Jeigu Atsakovė tikėtųsi tik nemokamos paraiškos parengimo paslaugos, ji būtų prašiusi pasirašyti sutartį tik dėl nemokamų paraiškos parengimo paslaugų. Tačiau tokia Sutartis – tik dėl nemokamų paraiškos parengimo paslaugų – nebuvo pasirašyta, todėl atsakovė negali teigti, jog ji nesitikėjo, jog, nutraukus Sutartį, tokias paraiškos parengimo išlaidas reikės atlyginti.

5.5. Ieškovė iš esmės realiai ir objektyviai „dovanojo“ atsakovei kokybiškas paraiškos parengimo paslaugas, siekdama gauti pajamas iš kitų Sutartyje numatytų paslaugų teikimo, kurių kaina taip pat iš anksto jau buvo aptarta su atsakove. Tačiau atsakovė, nebendradarbiaudama, nesąžiningai vilkindama vykdyti sutartį ir pasirašyti atskirus susitarimus (kuriuose būtų tik aptartos neesminės tų paslaugų sutarties sąlygos), siekdama nesąžiningai pasipelnyti ieškovės sąskaita, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl kurių šalys buvo sutarusios, t. y. atsakovė nevykdė šių įsipareigojimų: už Paslaugas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties I sk. 3 p.); bendradarbiauti su vykdytoju, jam teikiant Paslaugas (Sutarties V sk. 1.1. p.); laiku suteikti Vykdytojui visus reikalingus dokumentus ir būtiną tikslią informaciją, reikalingą tinkamai atlikti įsipareigojimus, numatytus šioje Sutartyje (Sutarties V sk. 1.5 p.); vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (V sk. 1.7 p.); jei negrąžintina subsidija Užsakovo projektui suteikiama, po subsidijos skyrimo pasirašomos naujos sutartys dėl projekto administravimo paslaugų teikimo, rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų (Sutarties IX sk. 3 p.).

5.6. Taigi, atsakovei nevykdant anksčiau išvardytų įsipareigojimų, ieškovė dėl tokių atsakovės nesąžiningų veiksmų (neveikimo) negavo planuotų pajamų, kurios būtų padengusios nulinę paraiškos parengimo kainą. Būtent atsakovės veiksmai – neveikimas, nebendradarbiavimas, sutarties nevykdymas – sąlygojo tai, kad nutraukus Sutarties vykdymą ieškovė buvo priversta pareikalauti iš atsakovės padengti jai suteiktų paslaugų patirtas tiesiogines išlaidas. Jei atsakovė būtų tinkamai ir sąžiningai vykdžiusi sutartį, ieškovė nebūtų reikalavusi atlyginti už paraiškos parengimą. Ši paslauga būtų buvusi neatlygintina.

5.7. Apeliantė yra verslininkė, todėl privalėjo suprasti, kokiomis sąlygomis sudarė Sutartį ir kokias pareigas Sutartimi prisiėmė, todėl jai taikomi didesni atidumo reikalavimai. Ji puikiai suprato paraiškos parengimo nulinę kainą, nes pati užsiima verslu ir suvokia, kad už verslo teikiamas paslaugas reikia atlyginti.

5.8. Atsakovei nevykdant sutarties IX sk. 3 punkto – įsipareigojimo pasirašyti Sutartis po subsidijos gavimo, laikoma, kad atsakovė pažeidė Civilinio kodekso 6.163 str. 3 p., nes derybose elgėsi nesąžiningai, neturėjo tikslo sudaryti kitas paslaugų sutartis. Tai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, vengė vykdyti sutartį, nepasirašė Sutarties IX skyriuje, 3 punkte sutartų paslaugų sutarčių, pagrindžia šie argumentai: 1) ieškovė pateikė atsakovei pradinį sutarties variantą (kuris buvo parengtas ant pagrindinės Sutarties šablono ir papildytas tik neesminėmis sutarties sąlygomis) ir derėjosi dėl visų 5 sutarties sąlygų tiek telefonu, tiek nuvykus tiesiogiai pas atsakovę. Tai pagrindžia pateikta 2020-09-23 ir 2020-09-28 elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės direktorių medžiaga, kurioje matyti, kad ieškovė siunčia derinimui pagal atsakovės pateiktas pastabas pakoreguotas sutartis dėl rinkodaros ir IT paslaugų; 2) ieškovė atsižvelgė į visas atsakovės pateiktas pastabas dėl šių sutarčių. Visi atsakovės išsakyti lūkesčiai buvo įvertinti ir pateikti patikslintose sutartyse. Tačiau atsakovė atsisakė šias sutartis pasirašyti, nenurodydama konkrečių argumentų (byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės argumentus dėl sutarčių nepasirašymo), informuodama apie tai ieškovę telefonu 2020-10-22; 3) Esminės sutarties sąlygos dėl paslaugų kainos ir paslaugų teikimo terminų jau buvo aptartos pagrindinėje Sutartyje, o papildomuose susitarimuose buvo derinamos tik neesminės sutarties sąlygos, tokios kaip, pvz.: apmokėjimas už suteiktas paslaugas, tik gavus MITA pripažinimą tinkamomis išlaidomis bei kad IT paslaugų teikimas – UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ atsakomybė.

5.9. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė visų pirma tuo, kad, sudarydamas paslaugų Sutartį, pagal jos IX skyriaus 3 dalį, jis, be kitų paslaugų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip pat besąlygiškai įsipareigojo sudaryti atskirą sutartį dėl: (i) projekto administravimo paslaugų ir (ii) rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų. Tačiau atsakovė šių įsipareigojimų neįvykdė. Pažymėtina, kad nors paslaugų Sutartyje numatytos paslaugos buvo aptartos, o konkrečiai jos III 6 skyriuje, tačiau Sutarties šalys susitarė, kad papildomais susitarimais šios paslaugos bus detalizuotos (pvz., numatant netesybas, detalizuojant teises ir pareigas, kt.). Atsakovei 2020-09-23 ir 2020-09-28 elektroniniu paštu buvo siunčiamos šių paslaugų teikimo sutarties sąlygos derinimui ir atsakovė buvo raginama vykdyti Sutarties IX dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą, tačiau jį vykdyti vengė, pasirašyti sutartis delsė, aiškių priežasčių, kokios sutarties sąlygos netinka, nenurodė.

5.10. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškia jos neveiksnumu bei atsisakymu pasirašyti net pagal jo pageidavimus patikslintas sutartis, siųstas 2020-09-23 ir 2020-09-28 elektroniniu paštu, bei nepateikiant jokių aiškių atsisakymo argumentų. Ieškovė 2020-09-28 buvo dar ir nuvykusi pas atsakovę, kad galėtų gyvai pasikalbėti, susiderinti sąlygas, jei atsakovė norėtų dar kokių pokyčių sutartyse. Taigi atsakovės teiginiai, kad dėl neva ieškovės kaltės buvo nesudarytos sutartys, prieštarauja pačios atsakovės faktiniams veiksmams.

Atsiliepimas

5.11. Atsakovės bandymas išvengti įsipareigojimų, nurodant, kad nebuvo susitarta dėl Paslaugų kainos, apimčių ir terminų yra nesąžiningas bandymas išvengti prisiimtų įsipareigojimų. Pabrėžtina, kad Paslaugų sutarties IX dalies 3 punkte nurodyti papildomi susitarimai būtų tik detalizavę Paslaugų teikimo specifiką bei įsipareigojimus. Todėl nenuginčijus paslaugų Sutarties galiojimo, atsakovės pareiga vykdyti paslaugų Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nedingsta.

5.12. Atsakovė tikslingai siekė išvengti pareigos atsiskaityti už Paslaugas. Suteikus nemokamą Paraiškos parengimo paslaugą ir atsakovei gavus negrąžintiną 33 000 Eur subsidiją, atsakovė 2020-10-22 telefonu informavo ieškovę, kad nutraukia paslaugų Sutartį, pateikdama nepagrįstus argumentus, kad nebuvo susitarta dėl paslaugų teikimo apimties. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad tiek ieškovei ruošiant dokumentus Paraiškai, tiek teikiant Paslaugas, atsakovė jokių pretenzijų neturėjo, o tik ieškovei suteikus nemokamas paraiškos parengimo paslaugas, delsė, vengė pasirašyti Sutarties IX skyriuje 3 punkte nustatytus susitarimus, siekdama nutraukti sutartį. Priešingai nei teigia atsakovė, Paslaugų sutartis yra pasirašyta šalių, be to, tiek ieškovės, tiek atsakovės konkliudentiniai veiksmai įrodo, kad šalys šią paslaugų Sutartį sudarė ir ją tinkamai vykdė iki atsakovės pranešimo apie Sutarties nutraukimą.

5.13. Atsakovė, nutraukdama paslaugų Sutartį etape, kai jau yra gauta subsidija, įgyja pranašumą, apribojant ieškovei galimybę gauti pajamas už suteiktą nemokamų paslaugų dalį, todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais, nes tokiais veiksmais atsakovė priverčia ieškovę patirti ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir negautas pajamas.

5.14. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo toliau vykdyti Sutarčių, nes dėl vienašalio atsakovės sutarties nutraukimo ieškovė prarado galimybę gauti planuotą pelną. Todėl atsakovės neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su ieškovės patirta žala – negautu grynuoju pelnu.

5.15. Tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, kurioje buvo numatytos tiek atlygintinos, tiek neatlygintinos paslaugos. Vadinasi, šalys buvo pasiekusios aiškų susitarimą, o ne ketinimą – tiek dėl to, kokias paslaugas ieškovė teiks (aprašytos paslaugų techninės specifikacijos), ir už kokią kainą. Ši Sutartis yra galiojanti ir privalėjo būti atsakovės vykdoma, nes šis susitarimas sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys susitarė.

5.16. Atsakovė ir apeliaciniame skunde teigia, kad po subsidijos suteikimo atsakovei, ji derėjosi dėl papildomų sutarčių sudarymo, sutarčių turinio, sąlygų, dėjo pastangas tęsti santykius su ieškove taip, kaip buvo numatyta Sutarties IX sk. 3 p., tad konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės siekį nesudaryti naujų sutarčių, vengimą ar kt., byloje nėra nė vieno tai pagrindžiančio įrodymo. Priešingai, ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kuriuose matyti, kad ne atsakovė, o ieškovė dėjo visas pastangas, kad būtų vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, nes atsakovei 2020-09-23 ir 2020-09-28 elektroniniu paštu buvo siunčiamos šių paslaugų teikimo sutarties neesminės sąlygos derinimui. Šiuose rašytiniuose įrodymuose (elektroniniuose laiškuose) labai aiškiai matyti, kad ieškovė atsižvelgė į atsakovės pateiktas pastabas dėl šios sutarties ir papildė ją pagal atsakovės prašymą.

5.17. Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus, akivaizdu, jog ieškovė atsižvelgė į visas atsakovės pateiktas pastabas dėl sutarties nuostatų, pakoregavo jas taip, kaip pageidavo atsakovė, tačiau atsakovė jokių rašytinių pagrindimų – dėl ko nesutiko pasirašyti šias sutartis – nepateikė. Ieškovė niekada nespaudė, nekalbėjo agresyviai ir negrasino atsakovei derantis dėl Sutarties sąlygų.

5.18. Atsakovė dar 2020-10-22 telefonu pranešė, kad nepasirašys paslaugų sutarčių ir nutraukia bendradarbiavimą su ieškove. Atsižvelgiant į tokį atsakovės pranešimą, ieškovei nebeliko nieko kito kaip paprašyti atsakovės atsiskaityti už kokybiškai ir tinkamai suteiktas paslaugas iki Sutarties nutraukimo, todėl ieškovė ir pateikė atsakovei 2020-10-26 sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas.

5.19. Paslaugos pradedamos teikti tik tuo atveju, jeigu projektui skiriama negrąžintina subsidija. Taigi šalys aiškiai susitarė dėl sutarties dalyko ir dėl sąlygos – kada tos paslaugos bus pradėtos teikti. Ir ši sąlyga – nėra ketinimas. Ši sąlyga yra reikšminga aplinkybė, nustatanti paslaugų teikimo pradžios terminą. Be to, Paslaugų terminai buvo nustatyti Paraiškos 2.5 p. Kita esminė sutarties sąlyga – paslaugų kainos – yra nurodyta Sutarties III sk. 1 punkte: Paraiškos parengimas – 0,00 Eur. Projekto administravimo paslaugos – 10 proc. nuo projektui skirtų lėšų (netiesioginių išlaidų dalis). Rinkodaros strategijos parengimas – 2 100,00 Eur plius PVM. IT paslaugos – 20 000 Eur plius PVM. Dar viena esminė sutarties sąlyga– detalūs reikalavimai paslaugoms – buvo nustatyti Sutarties I sk. 2 punkte ir pateiktos paslaugų techninės specifikacijos. Taigi šalys suderinta šalių valia pasiekė susitarimo ir sukūrė teisinius santykius, nustatydamos pagrindinės sutarties esmines sąlygas, o atsakovė nepagrindė, dėl kokių neva dar esminių sutarčių sąlygų šalys nesusitarė.

5.20. Pažymi, kad ieškovė, reaguodama į atsakovės 2020-10-22 pranešimą telefonu apie vienašališką sutarties nutraukimą – parengė raštą atsakovei Dėl vienašališko sutarties nutraukimo Nr. S-201026-2, kuriame tiek rašto pavadinimas, tiek pirmoje pastraipoje yra aiškiai nurodyta, kad „2020-10-22 telefoninio pokalbio metu Užsakovas informavo vienašališkai nutraukiantis Paslaugų sutartį.“. Taigi akivaizdu, kad ieškovė suprato atsakovės pranešimo turinį ir reagavo į tai, įvertinusi atsakovės pastarąjį elgesį tiek sutarčių sąlygų derinimo metu, kai atsakovė neteikė jokios informacijos raštu ir vengė bendradarbiauti, tiek telefoninio pokalbio turinį, kai atsakovė pranešė, jog sutarčių nepasirašys ir toliau nebendradarbiaus, todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad Sutartis niekada nebuvo nutraukta.

5.21. Sutarties nutraukimas atsakovės buvo išreikštas tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, todėl manytina, kad rašytinis sutarties nutraukimo įforminimas nėra būtinas. Jei atsakovė nebūtų norėjusi nutraukti sutartį, gavusi ieškovės 2020-10-28 raštą Dėl vienašališko sutarties nutraukimo Nr. S-201026-2, būtų susisiekusi su ieškove ir paaiškinusi, jog sutarties nenutraukia. Tačiau taip nebuvo, atsakovės pranešimas telefonu apie Sutarties nutraukimą buvo, taip pat buvo akivaizdūs, aktyvūs konkliudentiniai veiksmai, išreikšti aiškiu Sutarties atsisakymu, nenurodant konkrečių argumentų, bet aiškiai atspindintys šalies valią atsisakant tolimesnio bendradarbiavimo.

5.22. Ieškovė bylos nagrinėjimui iš naujo 2021-06-11 pateikė teismui išsamų suteiktų paslaugų kainos detalizavimą ir paaiškinimus, pagrindžiančius PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų apskaičiavimą. Paaiškinime ieškovė nurodė, kad valandinis konsultavimo paslaugų įkainis buvo paimtas žymiai mažesnis nei yra rinkoje. Vadovaujantis 2017 m. balandžio 21 d. Verslo pradžios, plėtros ir eksporto konsultacijų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaita (2019 m. kovo 1 d. redakcija), kurioje nurodyta, kad, remiantis apklausos duomenimis, apskaičiuoti vidutiniai valandiniai konsultacijų įkainiai išvedant aritmetinį vidurkį iš visų stebėjimo atvejų (t. y. visų konsultacijų valandinių įkainių nurodytomis temomis) atskirai verslo pradžios, plėtros ir eksporto konsultacijoms. Gauti vidutiniai valandiniai įkainiai yra tokie: Verslo pradžios konsultacijų (pagal aritmetinį vidurkį) – 71 Eur/val.; Verslo plėtros konsultacijų (pagal aritmetinį vidurkį) – 80 Eur/val.; Eksporto konsultacijų (pagal aritmetinį vidurkį) – 84 Eur/val. Taigi, įvertinus tai, kad su kiekvienais metais įkainiai rinkoje ne mažėjo, o didėjo, pažymėtina, kad ieškovės už iki Sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas prašomas atlyginti paslaugų įkainis – 50 Eur / val. – yra mažas.

5.23. Dėl rinkodaros strategijos ir IT paslaugų ieškovė paaiškinime nurodė, kad išlaidos yra apskaičiuotos taikant valandinį įkainį, įvertinus, kiek įmonės specialistai praleido laiko analizuodami atsakovės situaciją, teikiamas paslaugas, kas turi atsispindėti rinkodaros strategijoje ar IT paslaugų rezultate – interneto puslapyje. Atkreipia dėmesį, kad sugaištas laikas yra minimalus ir logiška, kad pirmuose etapuose vykdoma savarankiška įmonės veiklos analizė neatsispindi fiziniuose dalykuose, t. y. per 2 valandas IT specialistas negali sukurti kažkokio užbaigto produkto, kurį galėtų parodyti. Lygiai taip pat strategijos parengimo pirmasis uždavinys – informacijos iš kliento surinkimas, viešoje erdvėje esančios informacijos analizė.

5.24. Atsakovės pateikti tiekėjų komerciniai pasiūlymai už neįprastai mažą kainą niekaip nepagrindžia, kad šie tiekėjai būtų gebėję tinkamai vykdyti ir įvykdyti sutartį, teikiant tokio pobūdžio paslaugas už neįprastai mažą kainą, nes kiekvienos sutarties vykdymo sąlygos (paslaugų teikimo kaina, paslaugų teikimo terminai, apimtys, būdai ir t. t.) yra skirtingos. Šie tiekėjai galbūt net neįsivertino teikiamų paslaugų labai trumpo termino.

5.25. Taip pat, vertinant šiuos komercinius pasiūlymus, nėra žinoma ir tų pateiktų komercinių pasiūlymų tiekėjų patirtis – ar jie apskritai turi tokių paslaugų teikimo patirtį, todėl jų nurodyta neįprastai maža paraiškos parengimo kaina negali būti pagrindas teigti, kad tokios paraiškos parengimo kaina yra 500 eurų. Kadangi nėra žinoma šių komercinių pasiūlymų pateikusių tiekėjų patirtis, vykdant panašaus pobūdžio sutartis, pateikti komerciniai pasiūlymai visiškai nepagrindžia tokių paslaugų teikimo įkainio pagrįstumo, nes nėra žinoma, ar jis, teikdamas paslaugų įkainį šiuo konkrečiu atveju, įvertino visus paslaugos teikimo kaštus ir rizikas, susijusias su kaštų padidėjimu paslaugų teikimo laikotarpiu, kuris buvo labai trumpas.

5.26. Ieškovė jau 15 metų teikia paraiškų rengimo paslaugas ir rinkoje yra taikoma sėkmės mokesčio sąvoka, kuri apibrėžia, kad prie fiksuotos kainos už paraiškos parengimo paslaugas yra nustatomas sėkmės mokestis, kurį sumoka klientai, jei projektui yra gaunamas finansavimas. Taigi papildomų paslaugų pirkimą iš ieškovės galima apibrėžti plačiai rinkoje taikoma sėkmės mokesčio sąvoka. Ieškovė, tikėdama atsakovės sąžiningumu, nenumatė konkrečių baudų sutartyje, jei sutartis būtų nutraukta iki planuotų papildomų paslaugų teikimo, o tuo dabar atsakovė bando naudotis, siekdama nesąžiningai neatsiskaityti už suteiktas paslaugas bei nepadengti atsiradusio didelio nuostolio ieškovui, t. y. nepadengti net tiesiogiai patirtų nuostolių. Dar daugiau, ieškovė nereikalauja padengti negautų pajamų už planuotas teikti projekto administravimo, Rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugas, o prašo padengti tik paraiškos parengimo ir kitų pradėtų vykdyti sutartimi apibrėžtų paslaugų kainą – tiesiogiai patirtus nuostolius dėl šių paslaugų teikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai – ieškovės naudai iš atsakovės priteisti tiesioginiai nuostoliai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl sudarytos Sutarties esmės

9. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

11. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, nuspręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

12. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

13. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad paraiška subsidijai gauti nemokamai buvo parengta su sąlyga, jei atsakovė, gavusi subsidiją, pasirašys su ieškove naujas sutartis dėl Projekto administravimo paslaugų teikimo.

14. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2020 m. birželio 12 d. Sutartimi įsipareigojo pagal Sutartyje numatytas sąlygas suteikti šias paslaugas: paraiškos parengimo paslaugas valstybės negrąžintinai subsidijai, susijusiai su COVID-19, skirtai turizmui, gauti, t. y. parengti visus dokumentus, susijusius su negrąžintinos subsidijos paraiškos pateikimu, konsultuoti ir padėti suformuoti paraiškoje veiklas ir biudžetą, patarti produkto ir rinkodaros klausimais; projekto administravimo paslaugas, jei projektui skiriama negrąžintina subsidija; rinkodaros strategijos parengimo paslaugas, jei projektui skiriama negrąžintina subsidija; IT paslaugas, jei projektui skiriama negrąžintina subsidija (Sutarties 1.1. punktas). Detalūs reikalavimai Paslaugoms ir jų apimtys nustatyti sutarties 1 priede paraiškos parengimo paslaugos Techninė užduotis. Vykdytojas taip pat įsipareigojo rengti dokumentus ir teikti informaciją paraiškos vertinimo metu, kol paraišką vertins Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (Sutarties 1.2. punktas). Sutartimi šalys taip pat sulygo, kad bendrą sutarties kainą sudaro: paraiškos parengimo paslaugos, kurių kaina siekia 0 Eur; projekto administravimo paslaugos, kurių kaina siekia 10 proc. nuo projektui skirtų lėšų (netiesioginių išlaidų dydis); rinkodaros strategijos parengimo paslaugos, kurių kaina siekia 12 100,00 Eur su PVM; IT paslaugos, kurių kaina siekia 24 200,00 Eur su PVM (Sutarties 3.1. punktas). Projekto administravimo paslaugų dalis skaičiuojama nuo projektui gautos negrąžintinos subsidijos sumos. Projektui gavus negrąžintiną subsidiją, pasirašomas papildomas susitarimas, nurodant konkrečią paslaugų teikimo kainą bei apmokėjimo tvarką (Sutarties 3.1.1. punktas). Paminėta Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad jei negrąžintina subsidija užsakovo projektui suteikiama, po subsidijos skyrimo pasirašomos sutartys dėl: projekto administravimo paslaugų teikimo; rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų (Sutarties 9.3. punktas). Byloje šalys neginčija aplinkybių, jog, pradėjusi vykdyti sutartį, ieškovė neatlygintinai parengė atsakovei paraišką, pagal kurią atsakovei pagal priemonę „Turizmo inovacijos“ buvo skirta negrąžintina 33 000 Eur subsidija. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei pagal ieškovės parengtą paraišką gavus negrąžintiną subsidiją, papildomos sutartys Sutarties 3.1.1. ir 9.3. punktų pagrindu su atsakove sudarytos nebuvo.

16. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-11-701/2017).

17. Iš prieš tai nurodytų šalių sudarytos Sutarties sąlygų yra akivaizdu, kad ieškovė su atsakove Sutartį sudarė turėdama tikslą, patenkinus ieškovės neatlygintinai paruoštą paraišką ir atsakovei gavus negrąžintiną subsidiją, tęsti bendradarbiavimą su atsakove ir sudaryti papildomus atlygintinius susitarimus dėl paslaugų teikimo (Sutarties 3.1., 3.1.1., 9.3. punktai). Pateiktos Sutarties sąlygos, kurias pasirašė tiek ieškovės, tiek ir atsakovės atstovai, iš esmės patvirtina aplinkybę, jog šalys sudarydamos Sutartį žinojo ir suprato šios Sutarties tikslą bei apsibrėžtus priešpriešinius įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju, analizuojant šalių sudarytos Sutarties nuostatas, yra akivaizdu, kad atsakovei pagal ieškovės neatlygintinai paruoštą paraišką gavus negrąžintiną subsidiją, pastaroji įsipareigojo su ieškove sudaryti kitas, papildomas tolimesnio bendradarbiavimo sutartis dėl projekto administravimo paslaugų teikimo, rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų, tačiau šios savo pareigos neįgyvendino.

18. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog ieškovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, pasiūlytos neatlygintinės paraiškos parengimo paslaugos yra pagrįstos tik tuo atveju, kai Sutarties šalys tinkamai vykdo savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė neatlygintinai suteikė atsakovei kokybiškas paraiškos parengimo paslaugas, turėdama tikslą gauti pajamas iš kitų Sutartyje numatytų paslaugų teikimo (Sutarties 3.1.1., 9.3. punktai), pastebėtina ir tai, kad ieškovės ateityje teiktinų paslaugų kaina taip pat buvo apibrėžta Sutartyje (Sutarties 3.1. punktas).

19. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog pasirašydamos Sutartį šalys susitarė, kad ieškovė neatlygintinai teiks paraiškos rengimo paslaugas atsakovei, prisiimdama riziką ir visus kaštus, susijusius su paraiškos parengimu, turėdama teisėtą lūkestį ateityje gauti pajamas pagal Sutartyje numatytas paslaugas, kurios bus teikiamos atsakovei gavus subsidiją. Sutartyje numatyta, jog Sutarties galiojimas pasibaigia, jei projektui subsidija nėra skiriama (Sutarties 9.2. punktas).

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytą Sutartį, gilinosi į rašytinį sutarties tekstą, analizavo tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutartį, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, padarė pagrįstą išvadą, jog paraiška subsidijai gauti nemokamai buvo parengta su esmine sąlyga, jei atsakovė, gavusi subsidiją, pasirašys su ieškove papildomas sutartis dėl projekto administravimo, rinkodaros ir IT paslaugų teikimo.

Dėl papildomų sutarčių nesudarymo aplinkybių

21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir neva vengė pasirašyti sutartis dėl projekto administravimo, IT ir rinkodaros paslaugų. Sutarties šalys turėjo ketinimų dėl naujų sutarčių pasirašymo ateityje (Sutarties 9 sk. 3 p.), kurių nepasiekė dėl pačios ieškovės kaltės. Po subsidijos suteikimo atsakovei ji derėjosi dėl papildomų sutarčių sudarymo, sutarčių turinio, sąlygų, dėjo pastangas tęsti santykius su ieškove taip, kaip buvo numatyta Sutarties IX sk. 3 p., tad konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės siekį nesudaryti naujų sutarčių, vengimą ar kt. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė tariamai nebendradarbiavo su ieškove, yra niekuo nepagrįstos. Būtent dėl ieškovės nesąžiningumo (spaudimo pasirašyti naujas sutartis vienašališkai primestomis nepalankiomis sąlygomis) šalys net nebuvo pradėjusios įforminti naujų paslaugų teikimo santykių, nors projekto įgyvendinimo terminas buvo labai trumpas (iki 2020-11-30). Aplinkybę, kad ieškovė ir toliau darydama spaudimą, o ne derybomis bandė priversti atsakovę pasirašyti naujas sutartis primestomis sąlygomis, patvirtina ir tai, kad ieškovė atsakovei grasino, jog reikalaus atlyginti paraiškos rengimo kainą, jeigu atsakovė nepasirašys sutarčių primestomis sąlygomis, nepaisant to, kad ieškovė buvo besąlygiškai įsipareigojusi paraišką parengti nemokamai (paraiškos rengimo įkainis buvo 0 Eur).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su prieš tai nurodytais apeliantės teiginiais. Šioje byloje yra konstatuota, kad ieškovė atsakovei suteikė neatlygintines paraiškos parengimo paslaugas turėdama teisėtą lūkestį, atsakovei gavus negrąžintiną subsidiją, tęsti tolimesnį bendradarbiavimą ir sudaryti papildomas sutartis su atsakove dėl projekto administravimo paslaugų teikimo, rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų. Atsakovei ieškovės paruoštos paraiškos pagrindu gavus negrąžintiną subsidiją, šiosios pareiga su ieškove sudaryti papildomas projekto administravimo paslaugų teikimo, rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų sutartis yra aiškiai įtvirtinta Sutarties 3.1.1. ir 9.3. punktuose. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad minėtos projekto administravimo paslaugų teikimo, rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų sutartys tarp ieškovės ir atsakovės, atsakovei gavus negrąžintiną subsidiją, nėra sudarytos. Apeliantė nurodo, kad būtent ieškovės veiksmai sąlygojo susidariusią ginčo situaciją, kadangi pastaroji darė spaudimą atsakovei pasirašyti naujas sutartis vienašališkai primestomis atsakovei nepalankiomis sąlygomis. Šiuos savo teiginius atsakovė įrodinėja aplinkybėmis, jog dar galiojant Sutarčiai, numatančiai, jog paraiškos rengimo kaina yra 0 Eur, ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą, kuria reikalaujama atsakovės už paraiškos parengimą ieškovei sumokėti 3 000 Eur (plius PVM) sumą. Iš byloje esančių duomenų – ieškovės vienašališkai parengtų ir atsakovei pateiktų pasirašyti sutarčių projektų: 2020 m. rugsėjo 23 d. Paslaugų sutarties Nr. PS-200923-1 dėl projekto administravimo ir rinkodaros strategijos bei 2020 m. rugsėjo 28 d. Paslaugų sutarties Nr. PS-200928-1 dėl projekto IT paslaugų teikimo, 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroninių laiškų (ieškovės atstovo siųstų atsakovei, kuriuose šalys aptaria papildomų sutarčių sudarymo klausimus), matyti, kad priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovė aktyviai ir geranoriškai bendradarbiaudama su atsakove siekė atsakovei palankiomis sąlygomis, atsižvelgdama į šiosios pateiktus pastebėjimus, sudaryti papildomus susitarimus.

23. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, bylojančių tai, kad pastaroji nutraukia Sutartį su ieškove, tačiau 2020 m. spalio 22 d. telefoninio pokalbio bei faktinio susitikimo metu atsakovės atstovas informavo ieškovės atstovą apie šalis siejusios Sutarties ir esamo bendradarbiavimo nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės direktorius V. K. patvirtino, jog 2020 m. spalio 22 d. telefoninio pokalbio metu informavo ieškovės atstovą, kad papildomų paslaugų sutarčių su ieškove nepasirašys.

24. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kolegija pabrėžia ir tai, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2007).

25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į paslaugų sutarties šalies kliento teisės atsisakyti sutarties absoliutų pobūdį, ši kliento teisė egzistuoja ir šio ginčo atveju. Atsakovė, kaip paslaugų sutarties šalis (klientė), turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytą Sutartį dėl paslaugų teikimo, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pastaroji šia teise pasinaudojo atsisakydama su ieškove toliau bendradarbiauti ir sudaryti papildomas sutartis.

26. Tačiau CK 6.721 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti ir vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pažymėtina, jog CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai.

27. Ieškovė dar 2020 m. spalio 26 d. raštu Nr. S-201026-2 atsižvelgdama į tai, kad atsakovė vienašališkai nutraukė šalis siejusią Sutartį, pareikalavo atsakovės sumokėti ieškovės tiesiogiai patirtus nuostolius (4 380,20 Eur), susijusius su vienašališku sutarties nutraukimu. Kartu su paminėtu raštu ieškovė atsakovei taip pat pateikė 2020 m. spalio 26 d. priėmimo–perdavimo aktą bei 2020 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija NPR Nr. 20164, dėl minėtų sumų apmokėjimo. Atsakovė 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 0206 atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus ir grąžino ieškovei šiosios siųstus dokumentus. Iš to, kas nurodyta prieš tai, matyti, jog ieškovė minėtus dokumentus, iš jų ir 2020 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija NPR Nr. 20164, atsakovei pateikė pagrįstai, t. y. suvokdama, kad atsakovė dar 2020 m. spalio 22 d. nutraukusi Sutartį nebevykdys Sutarties 3.1.1. ir 9.3. punktuose numatytų įsipareigojimų (su ieškove sudaryti papildomas atlygintines sutartis), dėl kurių nagrinėjamu atveju ieškovė ir sudarė minėtą Sutartį bei neatlygintinai ieškovės naudai parengė tenkintąją paraišką negrąžintinai 33 000,00 Eur subsidijai gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai (t. y. Sutarties 3.1.1. ir 9.3. punktų nevykdymas (tam nesant jokių objektyvių priežasčių) bei 2020 m. spalio 22 d. telefoninio pokalbio metu atsakovės atstovo ieškovės atstovui pateikta informacija apie įsipareigojimų nevykdymą pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintini kaip vienašališkas Sutarties nutraukimas.

28. Apeliantė nurodo ir tai, kad viena iš sąlygų, kurios ieškovė taip ir nesutiko pakeisti, buvo sutarčių projektų 5 skyriaus 1.3 punktas, pagal kurį atsakovė įsipareigotų per 2 (dvi) darbo dienas pasirašyti paslaugų priėmimo–perdavimo aktą arba per tą patį laikotarpį pateikti pastabas ir (ar) pasiūlymus, o nepateikus pretenzijų per šį terminą būtų laikoma, kad „Užsakovas neturi jokių pretenzijų Vykdytojui dėl paslaugų suteikimo“. Atsakovė ieškovei nuo pat pradžių nurodė, kad tokia sąlyga visiškai nepriimtina, nes per tokį trumpą (2 d. d.) laiką atsakovei, nesant tokių projektų administravimo, rinkodaros ir IT paslaugų profesionalei, neįmanoma pareikšti pretenzijų ir įvertinti paslaugų kokybės, juolab, kad paslaugų teikimo tinkamumą vertina Subsidijos administratorė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kuri ir sprendžia, ar paslaugos suteiktos tinkamai bei ar jos bus apmokėtos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad prieš tai nurodyta, jog ieškovės atsakovei pateikta sąlyga yra iš esmės nepalanki atsakovei ir pažeidžia šiosios interesus ir kad šios sąlygos pagrindu atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti šalis siejusius sutartinius teisinius santykius. Kaip pagrįstai pastebi ieškovė, pagal pastarosios pateiktą prieš tai paminėtą sąlygą atsakovė negalėdama įvertinti ieškovės suteiktų paslaugų kokybės, šią aplinkybę galėtų paminėti akte, pažymėdama, kad už paslaugas bus atsiskaitoma tik tuo atveju, jeigu tos paslaugos bus priimtos MITA ir už jas bus sumokėta. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atsakovei pateiktų sutarčių projektų 5 skyriaus 1.6 punkte buvo nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja atsiskaityti su vykdytoju tik už kokybiškai suteiktas paslaugas sumokėti vykdytojui sutartyje nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė savo nesutikimą ieškovės pasiūlytai 1.6. punkto sąlygai būtų pateikusi ieškovei dar sutarčių derinimo laikotarpiu.

29. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus ir neįrodytus vertina apeliantės teiginius, apibrėžiančius tariamą ieškovės nesąžiningumą ginčo situacijoje. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad pastarajai ieškovė darė spaudimą pasirašyti sutartis vienašališkai primestomis atsakovei nepalankiomis sąlygomis, dėl to tokie apeliantės teiginiai teismo vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

Dėl tiesioginių nuostolių priteisimo

30. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymo, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati (šiuo atveju CK 6.721 straipsnio 1 dalis) arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė sudarė Sutartį su atsakove ir ieškovei suteikė neatlygintines paraiškos parengimo paslaugas, turėdama tikslą ir teisėtą lūkestį, parengus paraišką Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai dėl subsidijos, susijusios su COVID-19, skirtos turizmui, gauti, atsakovei gavus negrąžintiną subsidiją, su atsakove sudaryti papildomas atlygintines projekto administravimo, rinkodaros strategijos parengimo paslaugų bei IT paslaugų teikimo sutartis pagal Sutarties 3 skyriuje nustatytus paslaugų įkainius.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinų paslaugų sutartims, kaip ir kitoms, taikomi bendrieji sutarčių vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šie principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų.

33. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, sudarytoje ginčo Sutartyje nustatytos ne tik atsakovės teisės, bet ir pareigos, kurias ji privalo įvykdyti siekdama įgyvendinti Sutarties tikslą ir visa apimtimi įvykdyti Sutartį. Sutarties 5 skyriuje numatyti atsakovės įsipareigojimai bei atsakomybė. Iš Sutarties turinio aišku, kad būtent ieškovė parengia paraišką ir, atsakovei gavus negrąžintiną subsidiją, pasirašomi papildomi susitarimai su atsakove. Taigi būtent šiuo pagrindu atsakovei kyla pareiga sudaryti tam tikras sutartis bei atlikti kitus veiksmus, būtinus Sutarties tikslui pasiekti. Dėl šios priežasties Sutarties tinkamas įvykdymas per joje nustatytus terminus priklausė ne tik nuo vykdytojo, bet ir nuo užsakovo tinkamo sutartinių prievolių vykdymo. Sutarties 5 skyriuje nustatyta užsakovo pareiga raštu pateikti argumentuotas pastabas, jei darbai atlikti netinkamai ar užsakovas dėl jų turi pastabų arba darbai neperduodami, o vykdytojas įsipareigojo šias pastabas vertinti ir į jas atsakyti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios Sutarties nuostatos atskleidžia didelę šalių bendradarbiavimo reikšmę vykdant Sutartį. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog ieškovė byloje įrodė, kad dėjo visas pastangas pagal paruoštą paraišką atsakovei gavus negrąžintiną subsidiją sudaryti papildomus susitarimus. Tačiau atsakovė Sutarties vykdymo metu su ieškove tinkamai nebendradarbiavo (pastaroji ieškovei neteikė pastabų apie netinkamai atliktus darbus, nereiškė objektyvių pasiūlymų ieškovei rengiant kitų sutarčių projektus, ieškovei nenurodė konkrečių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių sutartys su ieškove taip ir liko nepasirašytos) bei 2020 m. spalio 22 d. vienašališkai nutraukė šalis siejusią Sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų 2020 m. spalio 26 d. priėmimo–perdavimo akto bei 2020 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros, serija NPR Nr. 20164, pagrįstą grąžinimą ieškovei. Sudarytos Sutarties nuostatos įpareigojo atsakovę nuolatos bendradarbiauti su ieškove ir vykdyti šiai tenkančius priešpriešinius įsipareigojimus (Sutarties 5.1.1., 5.1.7. punktai). Atsakovė įsipareigojo, gavusi subsidiją, leisti ieškovei vykdyti projekto administravimo, rinkodaros strategijos, IT teikimo (Sutarties 1.2–1.4 punktai) paslaugas atsakovei. Atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti (Sutarties 3 punktas). Pagal pagrindinę Sutartį, gavus subsidiją, ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamų papildomų sutarčių pagrindu, rengiant rinkodaros strategijas, teikiant administravimo ir IT paslaugas, tai yra ieškovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad atsakovei sėkmingai gavus subsidiją, papildomos sutartys bus pasirašytos ir papildomų paslaugų išlaidos bus atsakovės atlygintos, tačiau atsakovė vienašališkai atsisakė sudaryti papildomas sutartis. Pakartotina, kad vienas iš svarbiausių sutarties vykdymo principų yra sutarties šalių bendradarbiavimas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas susitarimui vykdyti, prireikus keistųsi reikšminga informacija, laiku praneštų apie kylančias susitarimo įvykdymo kliūtis ir pan. Iš nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog atsakovė nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, laiku neteikė ieškovei informacijos apie Sutarties vykdymą, tuo pažeisdama Sutarties 3.1.1., 5.1.1., 5.1.7., 9.3. punktuose įtvirtintas nuostatas.

34. Nors CK 6.721 straipsnio 1 dalis nustato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti, tačiau naudodamasis šia teise ir nutraukdamas paslaugų sutartį klientas taip pat turi laikytis šalių bendradarbiavimo standarto ir kuo ekonomiškesnio kitai šaliai sutarties vykdymo, stengtis, kad paslaugų teikėjui dėl tokio nutraukimo tektų kuo mažesni nuostoliai.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai. Minėta įstatymo norma sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką bei papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

36. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.721 straipsnio 1 dalį, taip pat yra nurodęs, kad klientui vienašališkai nutraukiant paslaugų sutartį pagal šią teisės normą turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014). CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007).

37. Apeliantė nurodo, kad sprendime pirmosios instancijos teismas darė visiškai nepagrįstas išvadas, kad ieškovė tinkamai pagrindė savo skaičiavimus dėl jai priteistinų sumų. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė savo subjektyvų apskaičiavimą, o tiksliau – išgalvotų paslaugų „pritempimą“ prie sąskaitoje faktūroje nurodytų kainų. Toks subjektyvus kainos „paskaičiavimas“ yra deklaratyvus ir tai bet kuriuo atveju nėra įrodymai, pagrindžiantys ieškovės reikalaujamas priteisti paslaugų teikimo kainas.

38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Pažymėtina, kad bylos šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverta – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų ir parodymų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020).

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi pagal CK tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas bei turėtos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).

41. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė teigia, jog šiosios patirti tiesioginiai nuostoliai susiję su Sutarties vykdymu siekia bendrą 4 380,20 Eur sumą, kurią sudaro 3 000,00 Eur be PVM paraiškos parengimo kaina, 500,00 Eur be PVM rinkos strategijos parengimo paslaugų kaina, 120,00 Eur be PVM IT paslaugos. Ieškovė patirtus nuostolius įrodinėja pateiktais rašytiniais paaiškinimais, 2020 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20164, 2020 m. spalio 26 d. paslaugų perdavimo priėmimo aktu Nr. AK-201026-2.

42. 2017 m. balandžio 21 d. Verslo pradžios, plėtros ir eksporto konsultacijų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaita (2019 m. kovo 1 d. redakcija), kuria, remiantis apklausos duomenimis, yra apskaičiuoti vidutiniai valandiniai konsultacijų įkainiai išvedant aritmetinį vidurkį iš visų stebėjimo atvejų (t. y. visų konsultacijų valandinių įkainių nurodytomis temomis) atskirai verslo pradžios, plėtros ir eksporto konsultacijoms. Gauti vidutiniai valandiniai įkainiai yra tokie: verslo pradžios konsultacijų (pagal aritmetinį vidurkį) – 71 Eur/val.; verslo plėtros konsultacijų (pagal aritmetinį vidurkį) – 80 Eur/val.; eksporto konsultacijų (pagal aritmetinį vidurkį) – 84 Eur/val. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta prieš tai, matyti, kad su kiekvienais metais įkainiai ginčo paslaugų rinkoje ne mažėjo, o didėjo, dėl to ieškovės nustatytas 50 Eur/val. įkainis paraiškos parengimo paslaugoms pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip pagrįstas.

43. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė paraiškai parengti sugaišo 60 val., paraišką rengė šie ieškovės darbuotojai – direktorius E. G., pardavimų direktorius N. J., finansų analitikas A. K., projektų vadovė E. V. Ieškovė nurodė, kad rengiant paraišką buvo atliekami šie veiksmai: 2020 m. birželio 15 d. vykdytas susirinkimas dėl paraiškos pateikimo, parengtas ir pateiktas komercinis pasiūlymas klientui, parengta ir pasirašyta sutartis su klientu, surinkta pradinė informacija, reikalinga paraiškos parengimui, papildomų dokumentų iš kliento rinkimas ir tikrinimas, paraiškos finansinės dalies parengimas, paraiškos aprašomosios dalies parengimas, rinkodaros paslaugų apklausų organizavimas, gautų komercinių pasiūlymų vertinimas, IT paslaugų apklausų organizavimas, gautų komercinių pasiūlymų vertinimas, parengtos paraiškos pateikimas į MTEPIS sistemą, paraiškos aprašomosios dalies tikslinimas, paraiškos komercinių pasiūlymų tikslinimas, naujų gavimas, patikslintos paraiškos pateikimas į MTEPIS sistemą.

44. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės nurodytą paraiškos rengimo kainą, teismui teikė kitų paslaugų tiekėjų pasiūlymus, kuriuose bendra paraiškos parengimo kaina svyruoja nuo 400,00 Eur iki 500,00 Eur, tačiau sutiktina su ieškovės teiginiais, kad pateikti pasiūlymai nepatvirtina, jog šie tiekėjai būtų gebėję tinkamai įvykdyti sutartį, teikiant tokio pobūdžio paslaugas už neįprastai mažą kainą, nes kiekvienos sutarties vykdymo sąlygos (paslaugų teikimo kaina, paslaugų teikimo terminai, apimtys, būdai ir kt.) yra skirtingos. Taip pat teismui nėra žinoma ir tiekėjų, pateikusių komercinius pasiūlymus, turima patirtis ir specializacija šioje konkrečioje paslaugų teikimo srityje.

45. Ieškovė nurodo, kad atsakovei, be prieš tai nurodytų paslaugų, Sutarties pagrindu suteikė ir IT bei rinkodaros paslaugas, kurių bendra vertė siekia 620,00 Eur be PVM. Ieškovės suteiktoms rinkodaros paslaugoms atlikti buvo sugaišta 10 val. Ieškovė atliko viešai prieinamos informacijos analizę, gautos iš kliento informacijos analizę, projekto rinkodaros ir administravimo paslaugų sutarties koregavimus pagal kliento poreikius, vyko į susitikimą su klientu dėl paslaugų sutarčių pasirašymo. Ieškovės suteiktoms IT paslaugoms atlikti buvo sugaišta 2 val. Ieškovė atliko viešai prieinamos informacijos analizę, projekto IT paslaugų sutarties koregavimus pagal kliento poreikius. Papildomai ieškovė paaiškino, kad nurodytos išlaidos yra apskaičiuotos taikant valandinį įkainį, įvertinus įmonės darbuotojų sugaištas darbo valandas, atsakovei teikiant prieš tai paminėtas paslaugas.

46. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog ieškovė byloje įrodė tiesioginius nuostolius, patirtus atsakovei teikiant paraiškos parengimo rinkodaros ir IT paslaugas, atsakovė nepaneigė byloje ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimą ir juos atliekant patirtas išlaidas, kurias atlyginti ieškovei privalo pagal paslaugų teikimo teisinius santykius ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas