- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e2-11997-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02184-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- B. Z.
- Atsakovas
- M. L.
- Advokatai
- Jolita Juškaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui M. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. Z. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų V. L. ir R. L. gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų su atsakovu M. L. (toliau – atsakovas) bendravimo tvarką; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 306 Eur. Nurodo, kad:
1.1. 2012 m. rugpjūčio mėnesį šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. L., o (duomenys neskelbtini) sūnus R. L.. 2023 m. rugsėjo mėnesį šalys nusprendė nebevesti bendro gyvenimo kartu.
1.2. Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Ieškovė visuomet tinkamai atliko ir iki šiol tinkamai atlieka savo, kaip motinos, pareigas – viena rūpinasi kasdienine nepilnamečių priežiūra ir išlaikymu (įskaitant, tačiau neapsiribojant – padeda ruošti namų darbus, vežioja į būrelius, mokyklą/darželį, rūpinasi maitinimu, sveikata, ir kt.). Vaikai yra itin prisirišę prie ieškovės, kas neabejotinai lemia glaudesnį emocinį dvasinį ryšį tarp sunų ir motinos.
1.3. Atsakovas nesidomi vaikų ugdymu, nedalyvauja jų auklėjime ar jų ateities planais. Visgi, ieškovė viliasi, kad atsakovas pagal savo galimybes maksimaliai bendraus su sūnumis. Ieškovė tikisi nepilnamečių sunų auklėjimo klausimus su atsakovu spręsti savitarpio supratimu ir susitarimu, atsižvelgiant į sūnaus pagrįstus poreikius, pomėgius ir reikmes, nenustatant detalios sūnaus ir jo tėvo atsakovo bendravimo tvarkos. Ieškovė pažymi, kad ji nekliudys atsakovui bendrauti su sūnumis bei dalyvauti jų auklėjime, jei toks noras atsiras pas atsakovą.
1.4. Nepilnamečiai vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių, tad siekiant patenkinti būtinuosius poreikius vaikams tenkantis išlaikymas per mėnesį sudaro po 611,75 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas išlaikymo visiškai neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas pažymi, jog atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) buvo įteikti jam asmeniškai. Vėliau, atsakovui nepavykus įteikti procesinių dokumentų (šaukimo), jo gyvenamosios vietos adresu, atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštarauja.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad atsakovas yra sveikas, kitų išlaikytinių neturi. Kiek žino, atsakovas dirba užsienyje. Turto neturi, tik bendrą, kurį buvo įsigiję gyvendami kartu.
5. Į teismo posėdį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), neatvyko prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
6. Byloje nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Gimimo liudijimo ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nepilnamečio vaiko V. L., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas M. L., mama – B. Z..
7.2. Gimimo įrašo ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nepilnamečio vaiko R. L., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas M. L., mama – B. Z..
7.3. Iš darbo sutarties, sudarytos 2024 m. gegužės 29 d., nustatyta, jog ieškovė dirbanti, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį – 2 100 Eur (1 716,85 Eur atskaičius mokesčius).
7.4. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, t. y. po 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, pastato-garažo, kiemo statinius, bei žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).
7.5. Iš AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą – paskolą, mėnesinė įmoka 229,72 Eur.
7.6. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad šalims kartu po ½ dalį priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).
7.7. Iš „SoDra“ duomenų bazės nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutiniškai gaunamas darbo užmokestis 1 758,34 Eur neatskaičius mokesčių.
7.8. Atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota.
7.9. Iš antstolės Ramunės Damulienės patvarkymų nustatyta, jog atsakovas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo nemoka.
7.10. Iš UAB „Enefit“ pateiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, kad ieškovė už elektros energijos tiekimo paslaugas moka vidutiniškai 26 Eur – 46 Eur per mėnesį.
7.11. Iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, kad ieškovė už komunalines paslaugas moka vidutiniškai 100 Eur – 270 Eur.
7.12. Iš AB „Telia Lietuva“ pateiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, jog ieškovė už namų paslaugas per mėnesį moka 17,90 Eur.
7.13. Iš AB „Swedbank“ pavedimo kopijos nustatyta, kad už vaikų uniformas ieškovė sumokėjo 114 Eur.
7.14. Vaikai lankėsi „Vichy“ vandens parke, vieno bilieto kaina – 25 Eur; Forum cinemas kino salėje, bilieto kaina 5 Eur.
7.15. Vaikai yra apdrausti gyvybės draudimu, mėnesinė įmoka 61,18 Eur (kiekvienam vaikui).
7.16. Iš UAB „Tele2“ pateiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, kad ieškovė už telefono ryšio paslaugas birželio mėnesį sumokėjo 140,81 Eur.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
8. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).
10. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog vaikai gyventų pas ieškovę, nekilo. Teismas nustatė, kad vaikai gyvena su ieškove. Išvadą byloje teikianti Tarnyba nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos poziciją bei tai, kad atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė, teismas sprendžia, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.
Dėl išlaikymo priteisimo
13. Ieškovė prašo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 306 Eur
14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
15. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
16. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 924 Eur, t. y. apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius.
19. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečių vaikų poreikių lentelę iš kurios matyti, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 711 Eur (V. L.) ir 708,20 Eur (R. L.) dydžio suma. Nepilnamečiai vaikai lanko būrelius, vaikams reikalingos higienos priemonės, vitaminai ir etc. Duomenų, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 306 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo metu V. L. yra (duomenys neskelbtini) metų, o R. L. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.
21. Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad atsakovas yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturintis. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų byloje nėra, todėl gali dėti maksimalias pastangas siekiant patenkinti vaikų poreikius. Be to, prašomas išlaikymo dydis atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra apskaičiuotas atsižvelgiant į šiuo metu esantį minimalų vidutinį atlyginimą.
22. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 306 Eur periodinių išmokų (kiekvienam vaikui), skaičiuojamų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2024 m. rugpjūčio 7 d. per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
24. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais sekančia tvarka: 1) atsakovas turi teisę pasiimti vaikus darbo dienomis po pamokų/darželio, savaitgaliais, švenčių dienomis, sūnų ar atsakovo atostogų metu iš anksto bent prieš 2 dienas įspėjus apie tai ieškovę ir su ja suderinus sūnų pasiėmimo laiką iš ieškovės gyvenamosios vietos, o sūnums paaugus, sudaryti sąlygas ir patiems sūnums atvykti pas tėvą į jo gyvenamąją vietą ir praleisti laiką su atsakovu; 2) Atsakovas įpareigojamas pasiimti ir pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą su ieškove sutartu laiku; 3) šalys abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nekiltų asmeninių konfliktų dėl atsakovo bendravimo ir/ar susitikimų su sūnumis; kad sūnūs nebūtų įtraukti į asmeninių šalių konfliktų ratą, psichologiškai traumuojamas ir pan.; kad vaikams būtų užtikrinta galimybė bendrauti / susitikti su atsakovu, jis prisidėtų prie vaikų auklėjimo.
26. Ieškovė prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką nesiekė apriboti atsakovo teisės bendrauti su vaikais, priešingai ieškinyje nurodo, jog viliasi vaikų auklėjimo klausimus spręsti kartu su atsakovu. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Tuo tarpu atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė.
27. Atsižvelgdamas į aukščiau esančius teisės aktus bei byloje esančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog siekiant užtikrinti atsakovo kaip tėvo teises matytis su savo nepilnamečiais vaikais lygiomis teisėmis su ieškove bei apsaugoti vaikų interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, prašymas nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tenkintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
28. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
29. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatė atsakovo laikiną bendravimo, su nepilnamečiais vaikais, tvarką; bei priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, teiktiną kiekvienam vaikui po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2024 m. rugpjūčio 7 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; įpareigojo atsakovą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, bei nesilankyti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
30. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Civilinis kodeksas (CK) (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).
31. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.
32. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
33. Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiams vaikams nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės likusioje dalyje lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso 1 811,15 Eur (1 591,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 220 Eur žyminio mokesčio).
35. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
36. Tad, ieškiniui esant patenkintam pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteitina 165 Eur bylinėjimosi išlaidų ( žyminio mokesčio) ir 1 811,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
37. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,86 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti pilnamečių vaikų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams V. L. ir R. L. nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2024 m. rugpjūčio 7 d., iki jų pilnametystės, bet ne trumpiau nei jie mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą, kiekvienam vaikui po 306 Eur (trijų šimtų šešių eurų) išlaikymą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams sūnums skiriamą išlaikymo sumą pervedant į ieškovės B. Z. banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos.
Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina B. Z..
Nustatyti atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. L. ir V. L. tvarką:
1) Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus darbo dienomis po pamokų/darželio, savaitgaliais, švenčių dienomis, sūnų ar atsakovo atostogų metu iš anksto bent prieš 2 dienas įspėjus apie tai ieškovę ir su ja suderinus sūnų pasiėmimo laiką iš ieškovės gyvenamosios vietos, o sūnums paaugus, sudaryti sąlygas ir patiems sūnums atvykti pas tėvą į jo gyvenamąją vietą ir praleisti laiką su atsakovu.
2) Atsakovas įpareigojamas pasiimti ir pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą su ieškove sutartu laiku.
3) Šalys abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nekiltų asmeninių konfliktų dėl atsakovo bendravimo ir/ar susitikimų su sūnumis; kad sūnūs nebūtų įtraukti į asmeninių šalių konfliktų ratą, psichologiškai traumuojamas ir pan.; kad vaikams būtų užtikrinta galimybė bendrauti / susitikti su atsakovu, jis prisidėtų prie vaikų auklėjimo.
Priteisti iš atsakovo M. L. 1 811,15 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų vienuolikos eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės B. Z. naudai.
Priteisti iš atsakovo M. L. 165 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio ir 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o pašto išlaidas – 5662.
Sprendimo dalį dėl nepilnamečiams V. L. ir R. L. priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.
Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones, dalyje dėl laikino išlaikymo, neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.
Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Įteikti atsakovui M. L. skirtus procesinius dokumentus – 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje: „Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2024 m. gruodžio 20 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini)., dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (bylos Nr. e2-11997-1150/2024), kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.
Atsakovas turi teisę dėl priimto sprendimo per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.“.
Su procesiniais dokumentais galima susipažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose (Trakai, Vytauto g. 47, 49). Informacijos teirautis tel. Nr. 8 528 55 418 arba el. p. traku.rumai@teismas.lt“.