- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e2YT-3873-994/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25525-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- G. K., B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir B. S. pareiškimus dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – I. V., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo atnaujinti jam terminą mirusio tėvo G. J. K. palikimui priimti.
2. Pareiškime nurodo, kad Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) yra palikėjo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Palikėjas G. J. K. turėjo dar du vaikus – tai dukras B. S. ir I. V.. Apie tai, kad pareiškėjas turi seseris, jis nežinojo iki šio įvykio (priedai Nr.1, 2, 3, 4, 5, 6). Pareiškėjas su tėvu labai mažai bendraudavo, paskutinį kartą bendravo maždaug 2020 metais, nes tėvas buvo labai uždaras žmogus, praktiškai vengė kontaktų, gyveno atskirai (duomenys neskelbtini). Apie tėvo mirtį pareiškėjas sužinojo 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, nes skambino pastarajam į mobilųjį telefoną, bet telefonas buvo išjungtas, tada pareiškėjas nuvyko pas tėvą į namus, bet kaimynai A. U. ir A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad tėvas mirė maždaug prieš metus ir jie (kaimynai) nežino nei kas laidojo tėvą, nei kur pastarasis palaidotas. Tada pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydamas pateikti informaciją dėl tėvo laidojimo, bet 2022-11-14 gavo atsakymą iš (duomenys neskelbtini), kad G. J. K. seniūnija nelaidojo, leidimas laidoti seniūnijos kapinėse taip pat niekam nebuvo išduotas (priedas Nr.7). Vėliau, 2022-11-15 buvo gautas Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad laidojimo pašalpa – 320 Eur, G. J. K. mirities atveju buvo paskirta bei išmokėta (duomenys neskelbtini) (priedas Nr.8). Susisiekus su (duomenys neskelbtini), buvo gauta informacija, kad G. J. K. buvo laidojamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu ir lėšomis (priedas Nr.9) Tada buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių ir 2022-11-22 buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjo tėvas G. J. K. buv palaidotas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis (duomenys neskelbtini), bei buvo pateikti laidojimo dokumentai (priedas Nr.10). Iš gautų laidojimo dokumentų matyti, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), Vilniaus AVP Vilniaus miesto 3 PK (duomenys neskelbtini) ligoninės vadovybę informavo, kad patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog G. J. K. yra išsiskyręs, turi du vaikus – dukrą B. S. ir I. V., kad policija telefonu susiskambino su dukromis B. S. ir I. V. jos nurodė, kad tėvo nelaidos, prašė laidoti valstybės lėšomis. Taip pat buvo pateiktas raštiškas B. S. prašymas tėvą laidoti už valstybės lėšas. Taigi, iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir rašytinės medžiagos matyti, kad policija kažkodėl nenustatė, jog G. J. K. turėjo ir sūnų – pareiškėją, todėl pareiškėjas savalaikiai nesužinojo apie tėvo mirtį, o sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėn. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad pareiškėjas praleido CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą dėl svarbių priežasčių. Iki šiol (duomenys neskelbtini) biure paveldėjimo byla po G. J. K. mirties nėra užvesta (priedas Nr.11). Mirties dieną G. J. K. turėjo palikimą – 0,22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (priedai Nr.12, 13, 14). Pareiškėjas žino, kad priėmus palikimą, jis taip pat priims ir palikėjo skolas (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija patyrė G. J. K. palaikų kremavimo ir laidojimo išlaidas – 459,80 Eur.
3. Pareiškėja B. S. pareiškimu taip pat prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo mirties. Pareiškime nurodo, kad ji yra palikėjo G. J. K. duktė. (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie tėvo G. J. K. mirtį . Po tėvo mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad mirties dieną jis jokio turto neturėjo. G. J. K. išsiskyrė su jos mama, kai jos sesei buvo trys, o jei nebuvo ir metukų, per visą gyvenimą matėsi tik keletą kartų. (duomenys neskelbtini) gyveno jo tėvas, pareiškėjos senelis, bet jis pardavė savo namą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sesuo I. bandė atnaujinti ryšius su tėvu, supažindinti su anūkais. Kai tėvas lankėsi savo gimtajame miestelyje, per pažįstamus prašė perduoti, kad laukia jo svečiuose, tačiau jis nenorėjo su pareiškėja pasimatyti. Iš mamos žodžių ir pati prisimena, kad tėvas visais būdais vengė mokėti jam priteistus alimentus. Mama atgaudavo kartais per teismą kai kurias menkas sumas. Todėl faktiškai svetimą žmogų atsisakė laidoti už savo lėšas. Sesuo, būdama (duomenys neskelbtini), atvykti laidoti tėvą negalėjo dėl to metu įvesto griežto karantino, kai negalima buvo skristi lėktuvu ir buvo įvesta būtina po skrydžio izoliacija. Tėvas turėjo po skyrybų su motina dar du vaikus iš antros ir trečios santuokos. Vienas iš jų tai pat suinteresuotas asmuo, tačiau dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą jie taip pat nesikreipė. Pažymėtina, kad jo sūnus G. iki tėvo mirties dažniau bendravo su tėvu, tačiau jam nebuvo pranešta apie tėvo mirtį, nes G. J. K., mūsų tėvas, nurodė tik mus, savo dvi dukras, kaip artimus žmones, kuriems reikėtų pranešti apie jo sveikatos būklę ar mirtį. Taip buvo užpildyti dokumentai, taip paaiškino policijos pareigūnas, nors aš sakiau jam, kad žinau apie tėvo sūnaus G. egzistavimą. Kadangi su tėvu praktiškai nebendravome, todėl aš nežinojau, kad jis turi nekilnojamą turtą. Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pirmiausia, dėl teisinio neišprusimo šioje situacijoje : net ir būdama pakankamai rūpestinga, negalėjo žinoti, kad tėvo vardu registruotas žemės sklypas, dėl ko reikėjo priimti jo palikimą. Girdėjo iš pažįstamų, kad jis skolinosi pinigus, neturėjo lėšų. Dar kartą noriu akcentuoti, kad nuo santuokos nutraukimo iki mirties tėvas visiškai nedalyvavo jos gyvenime. Kai jis sunkiai sirgo ir žinodama, kad jis gyvena vienas ir nėra kam juo pasirūpinti, norėjo jį paguldyti į miestelio globos skyrių, jis neatsiliepė. Be to, vasarą iki tėvo mirties, sunkiai sirgo ir mama, dėl to ji turėjo daug rūpesčių, negalėjo pakankamai laiko skirti mirusio tėvo palikimo paieškai ir įforminimui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepimų į pareiškimus neteikė, pareiškimus įteikus žinomu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą nurodydamas, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą G. J. K. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymų patenkinimui. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą nurodydama, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą G. J. K. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymų patenkinimui. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. papildomai paaiškino, kad tėvas jo neaugino, pradėjo bendrauti, kai jam buvo 10 metų. Epizodiškai nuvažiuodavo pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Su tėvu buvo sunku bendrauti dėl charakterio ypatybių. Jam yra žinoma, kad tėvas yra nusipirkęs butą (duomenys neskelbtini), nes ten ketino išvažiuoti gyventi. Iki mirties pas tėvą nebuvo nuvažiavęs ilgą laiką. Niekas jo neinformavo apie tėvo mirtį, priešingai nei seseris. Apie seseris sužinojo, ruošiant dokumentus teismui.
8. Byla išnagrinėta dalyvaujant pareiškėjui G. K., jo atstovui, nedalyvaujant pareiškėjai B. S. ir kitiems suinteresuotiems asmenims, visus neatvykusius informavus apie teismo posėdį tinkamai, remiantis CPK tvarka. Iki teismo posėdžio pradžios jokių prašymų negauta. Suinteresuotieji asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintini.
9. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).
10. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
12. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjas G. J. K. yra pareiškėjų G. K. ir B. S. tėvas (el. b. l. 4). Palikėjas turėjo iš viso tris vaikus. Pareiškėjų tėvas G. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas išsituokęs (el. b. l. 4). Po palikėjo G. J. K. mirties liko nekilnojamojo turto: 0,22 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 35-37). Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) biuro liudijimo matyti, kad po palikėjo G. J. K. mirties (duomenys neskelbtini), į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, turto paveldėjimo byla po palikėjo mirties nepradėta (el. b. l. 34).
14. Iš pareiškėjo G. K. pareiškime dėstomų aplinkybių bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo nežinojimas apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini), apie ją sužinojus tik po metų, t. y. (duomenys neskelbtini), kai neatsiliepus tėvui telefonu, nuvykus į jo namus, buvo iš kaimynų sužinota apie mirtį.
15. Suinteresuoto asmens G. K. pareiškimas atnaujinti jam terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti grindžiamas ir tuo, kad jis (G. K.) su savo tėvu bendrauti pradėjo tik nuo 10 metų, epizodiškai susitinkant, nes, tėvams išsiskyrus, jokių ryšių su tėvu ilgą laiką nepalaikė, jo tėvas neaugino, išlaikymo neteikė. Kadangi tėvas buvo keisto charakterio būdo, būdavo sunku su juo bendrauti. Jis net nežinojo, kad turi dar dvi seseris, kadangi tėvas niekada nepasakojo.
16. Iš pareiškėjos B. S. pareiškime dėstomų aplinkybių nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo nežinojimas apie esantį palikimą, jo sudėtį, girdėjus, kad tėvas turėjo skolų, su tėvu nebendravus visą gyvenimą, tėvui šeimą palikus, pareiškėjai esant kūdikiui.
17. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis bylos Nr. 3K-3-246/2011).
18. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susiklosčiusias šeimynines aplinkybes, pažymi, kad abu pareiškėjai nebendravo su palikėju, savo tėvu, kaip dera bendrauti vaikams su tėvu, rūpintis juo senatvėje ir pan. Akivaizdu, kad abu pareiškėjai nuo pat vaikystės neturėjo artimo ryšio su savo tėvu dėl ko susiklostė situacija, kad pareiškėjas metus laiko nežinojo apie įvykusį faktą - tėvo mirtį, o pareiškėja atsisakė laidoti tėvą savo lėšomis, gavus pranešimą iš policijos ir su tėvu nepalaikius jokių santykių (el. b. l. 29-30).
19. Teismo vertinimu, pareiškėjų paaiškinimai tik dėl epizodiško domėjimosi tėvu, jo sveikata, gyvenimu ir/ar nežinojimu apie galimą tėvo turtą leidžia daryti išvadą, kad patys pareiškėjai neturėjo poreikio bendrauti su tėvu, nesidomėjo, nesirūpino juo ir tik atsitiktinai po metų sužinojęs apie mirtį pareiškėjas, arba pareiškėja gavusi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą - t. y. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl termino, kurį abu praleido daugiau nei vienerius metus, palikimui, atsiradusiam po tėvo G. J. K. mirties, priimti.
20. Teismo vertinimu, tiek pareiškėjo elgesys nesidomint senyvo amžiaus tėvu ir pas jį nuvykus tik po dviejų metų, ką nurodo pareiškime ir teismo posėdžio metu pats pareiškėjas G. K., tiek pareiškėjos elgesys nesutikus laidoti mirusio tėvo savo lėšomis ir/ar iš karto po tėvo mirties, gavus pranešimą iš policijos, spręsti palikimo priėmimo klausimą nesuponuoja teismo vertinimo buvus svarbioms priežastims laiku nesikreipti į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Konstatuotina, kad abu pareiškėjai galimu tėvo palikimu visiškai nesidomėjo, nors būtent tuo laikotarpiu nėra nustatyta jokių individualių, esminių, reikšmingų jų gyvenimo aplinkybių, galėjusių pareiškėjams realiai, objektyviai trukdyti tai padaryti.
21. Kita vertus, teismas, vertindamas pareiškėjų prašymus, pažymi, kad šiai dienai palikimas po palikėjo mirties nėra niekieno priimtas, abu pareiškėjai buvo nuskriausti likimo augti be tėvo priežiūros, rūpesčio, materialinio aprūpinimo, abiejų pareiškėjų elgesys savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo, todėl, remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais sprendžia, kad abu palikėjo vaikai turi teisę į tėvo palikimą, atnaujinus abiem pareiškėjams praleistą terminą palikimui priimti, esant palikėjo likusiam nekilnojamam turtui. Darydamas šias išvadas, teismas taip pat pažymi, kad atnaujinus palikėjo dviem vaikams terminą palikimui priimti nebus pažeisti kitų asmenų ar viešasis interesai, kadangi paveldėjimo procedūra po palikėjo mirties nėra pradėta, o likęs nekilnojamasis tėvo turtas bei jo pasidalijimas tarp jo vaikų atstatytų teisėtų interesų balansą tarp palikėjo vaikų, vaikystėje neturėjus materialinės tėvo pagalbos, artimo tarpusavio ryšio.
22. Šių išvadų kontekste, teismas pažymi, kad tiek pareiškėjo tėvo nelankymas du metus, užmezgus ryšį su juo senatvėje, tiek pareiškėjos atsisakymas tėvą laidoti savo lėšomis, neturėjus jokio ryšio su juo visą gyvenimą, teismo vertinami tapačiai sąžiningumo, žmogiškumo prasme. Tad pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjai (seserei) neturėtų būti atnaujinamas terminas, atnaujinant terminą tik pareiškėjui, teismo vertinimu nebūtų sąžininga, teisinga, įvertinus susiklosčiusias šeimynines aplinkybes.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl išskirtinių priežasčių, ypatingų šeimyninių santykių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimai tenkintini, pareiškėjams atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,
nutaria:
atnaujinti pareiškėjai B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.
Atnaujinti pareiškėjui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pagal įstatymą.
Palikimo pagal įstatymą priėmimo 3 mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.